Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Europos Sąjungos geležinkelių transporto rinkų liberalizavimas: iššūkiai ir sprendimai
Full text linkThe processes of liberalization of railway transport markets in the European Union started at the end of the 20th century. The Member States of the European Union were encouraged to open the railway transport markets and create conditions for private carriers to compete with the state operators established in the market. Although the processes of liberalization of railway transport markets have been going on for several decades, the topic is still relevant for Lithuania, since in the Lithuanian railway transport market railway transport services, i.e. cargo and passenger transportation services, are provided only by national carriers. This means that railway transport services in Lithuania are basically concentrated in the hands of state carriers, while private operators currently do not provide services in this market. Annual studies by the European Commission show that Lithuania remains one of the last Member States of the European Union with a closed railway transport market. For this reason, it is relevant to examine what problems other Member States faced when opening their railway transport markets, and what can be learned from these problems in Lithuania. The author of the article, examining the practice of the Court of Justice of the European Union, found that the main factors hindering the liberalization processes are the inappropriate separation of public railway infrastructure management and transport service activities, and inappropriate implementation of the principles of capacity allocation and charging. In the opinion of the author of this article, the implementation of liberalization processes in the markets of Member States can be ensured by properly adapted legal regulation that meets the needs of the relevant market, proper implementation of railway management model chosen by the Member State, and a strong role of the regulatory body.Geležinkelių transporto rinkų liberalizavimas Europos Sąjungoje prasidėjo XX amžiaus pabaigoje. Europos Sąjungos valstybės narės yra skatinamos atverti geležinkelių transporto rinkas ir sudaryti sąlygas privatiems vežėjams konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiais valstybiniais operatoriais. Nors geležinkelių transporto rinkų liberalizavimas vyksta jau ne vieną dešimtmetį, ši tema vis dar aktuali Lietuvai, kadangi Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje geležinkelių transporto paslaugas, t. y. krovinių ir keleivių bei bagažo vežimo paslaugas, yra monopolizavę nacionaliniai vežėjai. Tai reiškia, kad Lietuvoje geležinkelių transporto paslaugos iš esmės yra sutelktos valstybinių vežėjų rankose, o privatūs operatoriai šioje rinkoje vis dar susiduria su sunkumais. Europos Komisijos kasmet atliekami tyrimai rodo, jog Lietuva lieka viena iš paskutinių Europos Sąjungos valstybių narių, kurių geležinkelių transporto rinka yra uždara. Dėl to aktualu panagrinėti, su kokiomis problemomis susidūrė Europos Sąjungos valstybės narės, atverdamos savo geležinkelių transporto rinkas, ir ko iš šių problemų galima pasimokyti Lietuvoje. Straipsnio autorius, nagrinėdamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nustatė, kad pagrindiniai liberalizacijos procesus stabdantys veiksniai yra netinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo bei transporto paslaugų veiklos atskyrimas, netinkamai įgyvendinami pajėgumo paskirstymo bei apmokestinimo principai. Straipsnio autoriaus vertinimu, valstybių narių rinkų liberalizavimo įgyvendinimą gali užtikrinti tinkamai pritaikytas atitinkamos rinkos poreikius atliepiantis teisinis reguliavimas, infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų teikimo veiklos atskyrimas bei stiprus priežiūros institucijos vaidmuo
Skaitmeninių objektų priskyrimas virtualiajai nuosavybei ir jų teisinis kvalifikavimas
Full text linkThe main objective of this article is to examine and assess which digital objects can be classified as virtual property and how they should be qualified under Lithuanian positive law. In this context, the subject of this article is the classification of digital objects as virtual property, and their legal status. In order to achieve its objective, the article first analyses the characteristics that digital objects in virtual space must possess in order to be classified as virtual property. This objective establishes that in order for a particular digital object to qualify as a virtual property object, the computer code, in which the digital object is expressed, must satisfy the characteristics of competitiveness, permanence and interconnectedness. The second objective of the article is to identify the legal status of virtual property objects in foreign legal systems. This objective is achieved by establishing that some foreign countries recognise ownership of these digital objects directly under their positive domestic law. This recognition of the property status of these digital objects reflects the modern social reality of the digital age and avoids the legal disputes that often arise in states where there is no clear legal status of virtual objects under positive law. The third objective of the article is to assess how virtual property objects should be qualified in Lithuania – by classifying them as sui generis and creating a separate legal regime, or by qualifying them as res incorporales objects. This task leads to the conclusion that virtual property objects can be classified as res incorporales objects and qualified as objects of property law under Lithuanian civil property law.Straipsnio pagrindinis tikslas yra ištirti ir įvertinti, kokie skaitmeniniai objektai gali būti priskiriami virtualiajai nuosavybei ir kaip jie turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos pozityviąją teisę. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio objektas yra skaitmeninių objektų priskyrimas virtualiajai nuosavybei ir jų teisinis statusas. Siekiant išsikelto tikslo, straipsnyje visų pirma yra keliamas uždavinys išanalizuoti požymius, kuriais virtualiojoje erdvėje skaitmeniniai objektai turi pasižymėti, kad juos būtų galima priskirti virtualiajai nuosavybei. Įgyvendinus šį uždavinį, nustatoma, kad tam, jog konkretus skaitmeninis objektas galėtų būti laikomas virtualiosios nuosavybės objektu, kompiuterinis kodas, kuriuo pagrindu skaitmeninis objektas yra išreikštas, turi atitikti konkurencingumo, pastovumo ir tarpusavio ryšio požymius. Antrasis straipsnio uždavinys yra nustatyti, koks teisinis statusas virtualiosios nuosavybės objektams yra suteikiamas užsienio valstybių teisės sistemose. Įvykdžius šį uždavinį, nustatoma, kad kai kurios užsienio valstybės tiesiogiai pagal valstybės pozityviąją teisę pripažįsta nuosavybės teisę į šiuos skaitmeninius objektus. Toks nuosavybės teisės statuso suteikimas šiems skaitmeniniams objektams atspindi šiuolaikinę skaitmeninio amžiaus socialinę tikrovę ir leidžia išvengti teisinių ginčų, kurie dažnai valstybėse kyla nesant aiškaus virtualiosios nuosavybės objektų teisinio statuso pagal pozityviąją teisę. Trečiasis uždavinys – įvertinti, kaip virtualiosios nuosavybės objektai turėtų būti kvalifikuojami Lietuvoje – juos priskiriant sui generis kategorijai ir jiems kuriant atskirą teisinį reguliavimą ar kvalifikuojant juos res incorporales objektu. Įgyvendinus šį uždavinį, yra nustatoma, kad virtualiosios nuosavybės objektai gali būti priskiriami res incorporales objektų kategorijai ir būti kvalifikuojami nuosavybės teisės objektu pagal Lietuvos civilinės nuosavybės teisę
Ar dirbtinio intelekto sukurtas objektas yra „kūrinys“ ir kam jis priklauso?
Full text linkThe evolution of generative AI and the popularity of diffusion models have opened up new opportunities for creativity, but have also raised several legal challenges in the field of copyright. This concerns both the use of copyrighted works in databases for training algorithms and the legal protection of the generated results. The generation of new text, video, audio objects, software codes, and synthetic data is directly connected to the legal terminology, such as ‘author’, ‘work’, ‘originality’ and ‘copyright protection’. In practice, questions arise as to whether AI-generated creations meet the requirements of originality, who should be considered as the author of such an object, and so on.Therefore, the aim of this article is to assess the impact of the development of generative AI on today’s copyright law and to answer whether objects created by generative AI should be granted copyright protection. The paper assesses whether the objects created by generative AI are considered ‘work’ in the sense of the Lithuanian (EU) copyright law and discusses the current issues of the authorship and ownership of such objects.Generatyvinio dirbtinio intelekto evoliucija ir išpopuliarėję difuziniai modeliai atvėrė naujų galimybių kūrybai, tačiau iškėlė ir nemažai teisinių iššūkių autorių teisės srityje. Tai liečia tiek saugomų autorių kūrinių panaudojimą algoritmų mokymui skirtose duomenų bazėse, tiek gautų rezultatų teisinę apsaugą. Naujų teksto, vaizdo, garso objektų, programinių kodų ar sintetinių duomenų generavimas yra tiesiogiai susijęs su tokiomis teisinėmis sąvokomis kaip „autorius“, „kūrinys“, „originalumas“ bei „autorių teisių apsauga“. Praktikoje kyla klausimų, ar generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti objektai atitinka originalumo reikalavimus, ką reikėtų laikyti tokio objekto autoriumi ir kt.Todėl šio straipsnio tikslas yra įvertinti, kokią įtaką generatyvinio dirbtinio intelekto raida daro šiandieninei autorių teisei, bei atsakyti, ar dirbtinio intelekto sukurtiems objektams turėtų būti suteikiama autorių teisių apsauga. Straipsnyje analizuojama, ar tokie generatyvinio dirbtinio intelekto sukurti objektai yra laikytini „kūriniais“ pagal Lietuvos (ES) autorių teisę, aptariami tokių objektų autorystės ir nuosavybės teisės į juos klausimai
Monografijos „Kanonų teisė Bohemijos Karalystėje viduramžiais“ recenzija
Full text linkKrafl Pavel (2024). Canon Law in the Kingdom of Bohemia in the Middle Ages. Vydavatelstvo Z. Magdova–Tlaciaren s.r.o., Presov.Krafl Pavel (2024). Canon Law in the Kingdom of Bohemia in the Middle Ages. Vydavatelstvo Z. Magdova–Tlaciaren s.r.o., Presov
Ekonominės veiklos laisvės ir aplinkos apsaugos principo pusiausvyros paieškos Vokietijos konstitucinėje teisėje
Full text linkThis paper examines how the Federal Republic of Germany, being one of the most powerful economies and a state with the highest sustainability ratings in the European Union, finds a balance between environmental protection requirements and economic freedom. The article focuses on the provisions of the Basic Law of the Federal Republic of Germany and the constitutional jurisprudence of the German Constitutional Court.Straipsnyje analizuojama, kaip Vokietijos Federacinė Respublika, būdama viena iš pajėgiausių ekonomikų ir aukščiausius tvarumo reitingus turinčių valstybių Europos Sąjungoje, randa aplinkosaugos reikalavimų ir ekonominės veiklos laisvės pusiausvyrą. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinio įstatymo nuostatas ir jas aiškinančią konstitucinę jurisprudenciją
Internetinio vaikų seksualinio išnaudojimo intervencijos ir prevencijos strategijos
Full text linkOnline child sexual exploitation (OCSE) is a significant societal and technological problem that ought to be addressed immediately. This article broadly deals with the intricate complexity of OCSE, laying bare the identities and behaviors of online predators, the characteristics of virtual playgrounds, and the adverse consequences for victims. Virtual offenders, by taking advantage of the anonymity of internet spaces, mostly use a variety of tactics to approach vulnerable children. These tactics demand thorough assessment to work out and deliver effective interventions. Virtual environments, such as game communities and chat rooms, have become the perfect hunting grounds for predators, which accentuates the crucial need for preventive measures. Nonetheless, technology gives reason for optimism about the elimination of OCSE despite the challenges of scale and precision. This article, therefore, conducts an in-depth analysis of the issue of online child sexual exploitation and offers comprehensive interventions as a way of increasing knowledge and mobilizing action to shield children from online child sexual exploitation.Internetinis vaikų seksualinis išnaudojimas (angl. OCSE) yra svarbi visuomenės ir technologijų naudojimo problema, kurią reikia nedelsiant spręsti. Šiame straipsnyje plačiai nagrinėjamas kovos su šiuo reiškiniu sudėtingumas, atskleidžiama vadinamųjų kibernetinių plėšrūnų tapatybė ir elgesys, virtualių žaidimų aikštelių ypatybės ir neigiami padariniai seksualinio išnaudojimo aukoms. Virtualūs nusikaltėliai, pasinaudodami interneto erdvių anonimiškumu, dažniausiai taiko įvairias taktikas kreiptis į pažeidžiamus vaikus, o tai reikia kruopščiai įvertinti, kad intervencija taptų veiksminga. Virtuali aplinka, tokia kaip žaidimų bendruomenės ir pokalbių kambariai, tapo puiki kibernetinių plėšrūnų medžioklės vieta, todėl pabrėžtinas esminis prevencinių priemonių poreikis. Nepaisant to, nepaisant masto ir tikslumo iššūkių, technologijos duoda pagrindo optimizmui dėl OCSE panaikinimo. Todėl šiame straipsnyje išsamiai analizuojama vaikų seksualinio išnaudojimo internete problema ir siūlomos įvairios intervencijos kaip būdas didinti žinias ir sutelkti veiksmus siekiant apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo internete
Europos Sąjunga kaip vertybinė bendruomenė: Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų dialogo svarba
Full text linkThe article deals with the gradual development of the EU as a community of values and the role of the CJEU and national courts in upholding and developing these values. The analysis of judicial practice reveals the crucial role performed by national courts and the CJEU in protecting the fundamental rights and the principle of the rule of law both at the EU and national levels. On the one hand, „upstream“, national courts act as guardians of the fundamental values at the EU level by referring questions to the CJEU concerning the interpretation of the Charter and the legality of the secondary EU legislation vis-à-vis the Charter, thus contributing to the functioning of a decentralised constitutional control of EU legislation and stabilising the EU level of governance. On the other hand, “downstream”, recent developments of the CJEU jurisprudence interpreting Article 19 of the Treaty on the European Union confirm the thesis that the CJEU treats national courts as European courts that are cornerstones of the decentralised EU judicial system. The CJEU practice shows that differently from Article 47 of the Charter, Article 19 of the TEU is perceived not as providing protection of individual rights but rather as a systemic and permanent guarantee of judicial independence as a part of a fundamental value of the Union, thus aiming at stabilisation of national judicial systems and assuring the effectiveness of protection of the rights stemming from EU law at the national level.Straipsnyje analizuojama laipsniška Europos Sąjungos, kaip vertybinės bendruomenės, plėtra ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) bei nacionalinių teismų vaidmuo ginant ir plėtojant šias vertybes. Teismų praktikos analizė atskleidžia lemiamą nacionalinių teismų ir ESTT vaidmenį ginant pagrindines teises ir teisės viršenybės principą ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis. Viena vertus, nacionaliniai teismai veikia kaip pagrindinių vertybių sergėtojai ES lygmeniu, pateikdami ESTT klausimus dėl Chartijos aiškinimo ir ES antrinės teisės aktų teisėtumo Chartijos atžvilgiu, taip prisidėdami prie decentralizuotos konstitucinės ES teisės aktų kontrolės funkcionavimo ir ES valdymo lygmens stabilizavimo. Kita vertus, naujausi ESTT jurisprudencijos pavyzdžiai, aiškinantys Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnį, patvirtina tezę, kad ESTT nacionalinius teismus traktuoja kaip ES teismus, kurie yra kertiniai decentralizuotos ES teismų sistemos akmenys. ESTT praktika rodo, kad ES sutarties 19 straipsnis, skirtingai nei Chartijos 47 straipsnis, suvokiamas ne tiek kaip užtikrinantis pavienio asmens teisių apsaugą, o, būdamas pamatinės Sąjungos vertybės dalis, kaip sisteminė ir nuolatinė teismų nepriklausomumo garantija, taip siekiant stabilizuoti nacionalines teismų sistemas ir užtikrinti veiksmingą iš ES teisės kylančių teisių apsaugą nacionaliniu lygmeniu
Prašymų priimti prejudicinį sprendimą priimtinumas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje dėl teisėjų nepriklausomumo
Full text linkIn recent years, the CJEU has experienced a significant increase in requests for preliminary rulings on the interpretation of Article 19(1) TEU in the area of judicial independence. However, not all requests concerning this provision have been deemed admissible by the CJEU. This article examines the underlying principles of the preliminary ruling procedure under Article 267 TFEU that guide the CJEU in accepting or rejecting requests from national courts in this critically important area of EU law. It focuses on the concept of ‘court or tribunal’ within the meaning of Article 267 TFEU and the ‘necessity’ of the Court’s ruling.Pastaraisiais metais ESTT labai padaugėjo prašymų priimti prejudicinį sprendimą, susijusių su ESS 19 straipsnio 1 dalies aiškinimu teismų nepriklausomumo srityje. Vis dėlto ESTT ne visus tokius prašymus pripažino priimtinais. Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai prejudicinio sprendimo procedūros pagal SESV 267 straipsnį principai, kuriais ESTT vadovaujasi priimdamas arba atmesdamas nacionalinių teismų prašymus šioje kritiškai svarbioje ES teisės srityje. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama sąvokai „teismas“ pagal SESV 267 straipsnio prasmę apibūdinti ir Teismo sprendimo „būtinybei“ nagrinėti
Teisinis vaistinių veiklos reguliavimas iki 1918 metų
No full textThe article aims to investigate the question of the legal regulation of the field of pharmacy in the 17th – early 20th centuries, which is of relevance in the history of medicine and pharmacy as one of the forerunning cross-disciplinary branches in the historical-legal research. In the article, academic literature is used as a primary source of information, as well as the laws and the decisions of the Governing Senate in pharmacy cases before 1918.Straipsnyje siekiama apžvelgti farmacijos šakos teisinio reguliavimo klausimą XVII–XX a. teisėje. Straipsnis – vienas iš tarpdisciplininių istorinių teisinių tyrimų – yra aktualus skaitytojams, besidominantiems teisės, medicinos ir farmacijos istorija. Straipsnio autorė kaip pirminį informacijos šaltinį naudoja akademinę literatūrą, įstatymus ir Valdančiojo Senato sprendimus farmacijos bylose iki 1918 metų