Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Vaiko gerovė kaip civiliniame procese ginama teisinė ir neteisinė vertybė
Full text linkThe aim of this article is to show how the ‘welfare of the child’ is implemented in civil proceedings as a legal value (a legal principle) and a non-legal value (a general clause). Therefore, it is necessary to first refer to legal theories defining the concept and relationship between general clauses and legal principles in order to identify procedural and non-procedural provisions and procedural institutions implementing the principle of the welfare of the child in litigation and non-litigious proceedings.The research encompasses Polish Civil Procedural Law and scholarly literature insights regarding the welfare of the child. The analysis has revealed that the introduction of the general clause of ‘the welfare of the child’ into a specific legal provision, as well as the application of the principle of the welfare of the child within various procedural institutions, allows the court, within the limits provided for by law, to make decisions that it considers optimal in the specific situation of the child. Therefore, the Code and non-Code regulations include provisions directly referring to the welfare of the child, but also those in which this concept does not appear, yet there is no doubt that they serve to promote the welfare of the child. This trend in civil proceedings is reflected in the content of general provisions concerning guardianship proceedings, provisions which aim to empower the child and grant them the status of a party in a trial or a participant in non-litigious proceedings, provisions granting the child legal capacity, making the performance of certain acts dependent on the consent of the minor, implementing the right to hear the child, or provisions introducing protection for children appearing as witnesses.Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip vaiko gerovė civiliniame procese įgyvendinama kaip teisinė vertybė (teisės principas) ir neteisinė vertybė (bendroji išlyga). Todėl pirmiausia būtina remtis teisės teorijomis, apibrėžiančiomis bendrųjų išlygų ir teisės principų sąvoką bei ryšį, siekiant nustatyti procesines ir neprocesines nuostatas bei procesines institucijas, įgyvendinančias vaiko gerovės principą teisminėse ir neteisminėse bylose.Tyrimas apima Lenkijos civilinio proceso teisės ir mokslinės literatūros įžvalgas apie vaiko gerovę. Analizė parodė, kad bendrosios vaiko gerovės išlygos įtraukimas į konkrečią teisės nuostatą, taip pat vaiko gerovės principo taikymas įvairiose procesinėse institucijose leidžia teismui, neviršijant įstatymų numatytų ribų, priimti sprendimus, kuriuos jis mano esant optimalius konkrečioje vaiko situacijoje. Todėl Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose yra nuostatų, tiesiogiai susijusių su vaiko gerove, bet yra ir tokių teisės aktų, kuriuose ši sąvoka neaptinkama, tačiau neabejotina, kad jos padeda skatinti vaiko gerovę. Ši civilinio proceso tendencija atsispindi bendrųjų nuostatų, susijusių su globos bylomis, turinyje, nuostatose, kuriomis siekiama suteikti vaikui galių ir šalies teisme arba dalyvio ne ginčo teisena procese statusą, nuostatose, suteikiančios vaikui teisnumą, tam tikrų veiksmų atlikimą siejant su nepilnamečio sutikimu, įgyvendinant teisę išklausyti vaiką arba nustatant apsaugos nuostatas vaikams, dalyvaujantiems kaip liudytojams
Fintech reguliavimо „smėliо dėžių“ evоliucija: inоvacijоs, užtikrinančiоs rinkоs stabilumą
Full text linkThis article explоres the evоlving rоle оf regulatоry sandbоxes within the fintech sectоr and their significance in balancing innоvatiоn with regulatоry оversight. With advancements in financial technоlоgy, including blоckchain, digital payments, and peer-tо-peer lending, traditiоnal regulatоry framewоrks оften struggle tо keep pace. Regulatоry sandbоxes, initially intrоduced by the UK’s FCA in 2015, have emerged as a cоntrоlled envirоnment allоwing fintech cоmpanies tо test innоvative prоducts and services under regulatоry supervisiоn. This study prоvides a cоmparative analysis оf sandbоx framewоrks acrоss some key jurisdictiоns, such as the UK, Singapоre, and Australia, evaluating their effectiveness in prоmоting financial innоvatiоn while ensuring cоnsumer prоtectiоn and market stability. Additiоnally, the article discusses the primary challenges faced by regulatоry sandbоxes, including regulatоry arbitrage, resоurce limitatiоns, and the need fоr glоbal regulatоry harmоnizatiоn. Based оn these insights, the article prоpоses pоlicy recоmmendatiоns tо enhance the rоle оf regulatоry sandbоxes in suppоrting fintech develоpment within a stable financial system.Šiame straipsnyje nagrinėjamas besikeičiantis reguliavimо „smėliо dėžių“ vaidmuо finansinių technologijų (angl. Fintech) sektоriuje ir jų reikšmė derinant inоvacijas su reguliavimо priežiūra. Sparčiai tоbulėjant finansinėms technоlоgijоms, įskaitant blоkų grandinę, skaitmeninius mоkėjimus ir tarpusaviо skоlinimą, tradicinėms reguliavimо sistemоms dažnai sunku neatsilikti. Reguliuоjamоs „smėliо dėžės“, kurias iš pradžių 2015 m. pristatė JK finansinių paslaugų institucija (FCA), tapо kоntrоliuоjama aplinka, leidžiančia finansinių technologijų įmоnėms išbandyti naujоviškus prоduktus ir paslaugas, prižiūrint reguliavimо institucijai. Šiame tyrime pateikiama lyginamоji reguliavimo „smėliо dėžės“ sistemų analizė pagrindinėse jurisdikcijоse, tоkiоse kaip JK, Singapūras ir Australija, įvertinamas jų veiksmingumas skatinant finansinių technologijų naujоves, kartu užtikrinant vartоtоjų apsaugą ir rinkоs stabilumą. Be tо, straipsnyje aptariami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria reguliavimо „smėliо dėžės“, įskaitant reguliavimо arbitražą, išteklių ribоjimus ir pasauliniо reguliavimо suderinimо pоreikį. Remiantis šiоmis įžvalgоmis, straipsnyje siūlоmоs pоlitikоs rekоmendacijоs, kaip sustiprinti reguliavimо „smėliо dėžių“ vaidmenį remiant finansinių technologijų plėtrą stabiliоje finansų sistemоje
Dirbtinio intelekto teisinis reguliavimas ir moralė: Dirbtinio intelekto aktas prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo kontekste
Full text linkThis paper analyses the relationship between the proposed EU regulation on Artificial Intelligence (AI) and morality, looking from the perspective of two legal paradigms: natural law and legal positivism. The categories of ‘ethics’ and ‘morality’ are being increasingly discussed in the context of advanced technologies, raising the question of whether everything that AI presents is acceptable and tolerable. Based on the essential characteristics of natural law and legal positivism paradigms, legal doctrine, and the newest AI regulation initiatives in the EU, the paper seeks to clarify how the intrinsic morality of natural law influences the legal regulation on AI, and how deep this morality is reflected in the AI Act.Straipsnyje analizuojamas siūlomo Europos Sąjungos dirbtinio intelekto teisinio reguliavimo ir moralės santykis, žvelgiant iš dviejų teisės paradigmų – prigimtinės teisės ir teisinio pozityvizmo – perspektyvos. Pažangių technologijų kontekste vis dažniau kalbama apie vertybines etikos ir moralės kategorijas, keliamas klausimas, ar viskas, ką mums suteikia dirbtinis intelektas, yra priimtina ir toleruotina. Remiantis esminėmis prigimtinės teisės ir pozityviosios teisės paradigmų charakteristikomis, teisės doktrina ir naujausiomis Europos Sąjungos dirbtinio intelekto reglamentavimo iniciatyvomis, darbe siekiama išsiaiškinti prigimtinei teisei būdingų moralinių nuostatų įtaką dirbtinio intelekto teisiniam reguliavimui ir kiek plačiai šios nuostatos yra atspindėtos Dirbtinio intelekto akte
Kvazigamintojų atsakomybė už informacijos teikimą negalią turintiems asmenims prieinamais formatais nuotolinėse vartojimo sutartyse: lyginamoji perspektyva
Full text linkThis article aims to assess regulations on consumer rights in relation to the provision of information in disability-accessible formats by the relevant Georgian and international legislation in force. In particular, the article, through comparative analysis, describes distinctive matters of combating discrimination in consumer relationships, including case law and regulations of the EU and the United Nations. The article discusses liability of quasi-manufacturers derived from failure to fulfil duties of information in consumer distance contracts concluded with consumers with disabilities. In particular, the article evaluates possibilities of compensation of material and non-material damages. Apart from challenging the issues mentioned above, the article distributes comprehensive study on distinguishing terms ‘clearly personalised’ and ‘disability accessible’ in the light of realization of exceptional withdrawal rights prescribed by directive 2011/83/EU of the European Parliament and of the Council of 25 October 2011 on consumer rights. Accordingly, the article examines the conformity of the Georgian consumer legislation with the respective EU laws under association agreement between Georgia and the European Union.Straipsnyje remiantis Gruzijos ir tarptautiniais teisės aktais nagrinėjama vartotojų teisių apsauga, susijusi su informacijos teikimu negalią turintiems asmenims prieinamais formatais. Lyginamoji analizė leido atskleisti svarbiausius diskriminacijos vartotojų santykiuose prevencijos aspektus, įskaitant Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų teisminę praktiką bei teisinį reglamentavimą.Straipsnyje taip pat aptariama kvazigamintojų atsakomybė už informavimo pareigų nevykdymą sudarant nuotolines vartojimo sutartis su negalią turinčiais vartotojais. Ypatingas dėmesys skiriamas materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo galimybėms. Be šių sudėtingų klausimų, straipsnyje gilinamasi į sąvokų „aiškiai suasmenintas“ ir „prieinamas negalią turintiems asmenims“ skirtumus, nagrinėjant išimtines sutarties atsisakymo teises, numatytas 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES dėl vartotojų teisių.Galiausiai straipsnyje vertinama Gruzijos vartotojų teisių teisinio reglamentavimo atitiktis Europos Sąjungos teisės normoms, kaip tai numatyta Gruzijos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarime
Principle of Solidarity and its Impact on the Harmonization of Asylum Law in the European Union
Full text linkAgainst the backdrop of the migration processes that have been taking place in Europe over the last decade, disagreements over the content of the principle of solidarity have become an increasingly important factor on national political and legal agendas. In this context, it is important to analyze the evolution of the European Union (EU) asylum acquis starting from its very genesis – the Treaty of Amsterdam – to its current stop which appears to be the very recent collection of legal documents adopted by the European Parliament in April 2024 – the so-called New Pact on Migration and Asylum (New Pact). This research was carried out in order to assess the content and role of the principle of solidarity for the Common European Asylum System (CEAS) and the harmonization of the asylum acquis.Pastarąjį dešimtmetį Europoje vykstančių migracijos procesų fone nesutarimai dėl solidarumo principo turinio tampa vis svarbesniu veiksniu valstybių politinėse ir teisinėse darbotvarkėse. Šiomis aplinkybėmis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyno raidos analizė, pradedant nuo pat jo ištakų – Amsterdamo sutarties – iki šių dienų transformacijų, Europos Parlamentui 2024 metų balandį patvirtinus naują teisinių dokumentų rinkinį – Naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą, yra itin aktuali. Tyrimas atliktas siekiant įvertinti solidarumo principo turinį ir vaidmenį Bendrajai Europos prieglobsčio sistemai (BEPS) bei Europos Sąjungos prieglobsčio teisynui harmonizuoti
Accelerating Permit Issuances for Renewable Energy Projects
Full text linkOne of the most important measures in terms of promoting the development of renewable energy is the simplification of permit-issuing procedures for renewable energy projects. A number of recent legal acts in this area have been adopted at the EU level, including Directive 2023/2413, also known as RED III. Amendments contained within this have been criticised for lowering environmental protection and impacting assessment standards. A less frequently discussed but yet equally important aspect is the relationship between national administrative law and EU rules on permitting renewable energy projects. The preparation of this article was prompted by the fact that the simplification of permit procedures for renewable energy projects has a significant impact on the member state administrative systems and governance structures. One of the article’s main objectives is to examine, from the perspective of administrative law, EU and Lithuanian legal frameworks where these relate to procedures for granting permits for renewable energy projects. The research is conducted through an assessment of the general legal regulation of permit issuance in Lithuania, and the task io linking this aspect with innovations which have been introduced by the EU in terms of permit procedures for renewable energy projects. Both the Lithuanian legal system and its doctrine are facing several challenges: it is necessary to systematise and clearly regulate general provisions for permit issuance while, at the same time, in specific sectors such as the issuance of permits for renewable energy projects, new EU permitting provisions are being introduced which have previously been unknown to national law.Viena iš svarbiausių atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros skatinimo priemonių – leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūrų supaprastinimas. Pastaruoju metu ES lygiu priimti keli šios srities teisės aktai, iš kurių ir Direktyva 2023/2413, vadinamoji RED III. Pastarieji pakeitimai kritikuotini dėl mažėjančių aplinkos apsaugos ir poveikio aplinkai vertinimo atlikimo standartų. Mažiau dėmesio sulaukiantis, tačiau ne mažiau svarbus aspektas – leidimų ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams vykdyti išdavimo taisyklių ir nacionalinės administracinės teisės santykis. Straipsnį rengti paskatino tai, kad leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo supaprastinimas turi nemažą poveikį valstybių narių administracinėms sistemoms ir valdymo struktūroms. Vienas iš pagrindinių straipsnio tikslų – išnagrinėti ES ir Lietuvos teisės reglamentavimą, susijusį su leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūromis, administracinės teisės aspektu. Tyrimas atliekamas vertinant bendrą Lietuvos leidimų išdavimo teisinį reglamentavimą ir siejant jį su ES leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo procedūros naujovėmis. Lietuvos teisės sistema ir doktrina susiduria su keliais iššūkiais: reikia susisteminti ir aiškiai reglamentuoti bendrąsias leidimų išdavimo nuostatas, o tuo pat metu konkrečių sektorių sritims, pavyzdžiui, leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams išdavimo, atsižvelgiant į naujas nacionalinei teisei nežinomas ES leidimų išdavimo nuostatas
Mirties bausmė už prekybą JAV doleriais: garsiosios sovietmečio valiutininkų bylos Lietuvoje
Full text linkIn the Soviet Union in the 1960s, criminal cases were brought against individuals who speculated (traded with the aim of making a profit) in foreign currency and valuables. There were two criminal trials that were widely publicised in Soviet Lithuania in 1962 – the Vilnius and Kaunas foreign currency dealer cases. The proceedings were also notable in that some of the defendants were sentenced to execution by firing squad. The Vilnius and Kaunas foreign currency dealer cases were examined in accordance with the 1957–1961 Soviet Criminal Law reform.Reformed criminal laws were in force in the Soviet Union. They prohibited the imposition of stricter penalties for actions committed in previous periods. However, in the case of the Vilnius foreign currency dealers, the death penalty was imposed for acts of trading in foreign currency and valuables that the defendants had carried out before the punishment of death penalty was introduced for this crime. The execution by fusillading some of the individuals convicted in the Vilnius foreign currency dealer case may have been decided by the fact that, at the initiative of the Soviet Security, a resolution of the Presidium of the Supreme Soviet of the Soviet Union which had been adopted even before the trial was submitted to the case, listing the names of persons against whom it was permitted to retroactively apply the criminal law providing for the death penalty.The case files provide no grounds to claim that the defendants’ Jewish identity was the basis for initiating the speculation cases or for the sentences that were given. However, the defendants themselves tended to emphasise that they were Jewish in their attempts to explain the reasons for their involvement in trading in valuables and their possession of the material resources for these activities.Praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje buvo keliamos baudžiamosios bylos asmenims, spekuliavusiems (prekiavusiems, turint tikslą pasipelnyti) valiuta ir valiutinėmis vertybėmis. Sovietų okupuotoje Lietuvoje 1962 m. vyko du visuomenei plačiai nušviesti baudžiamieji procesai – Vilniaus ir Kauno valiutininkų bylos. Procesai išsiskyrė ir tuo, kad dalis teisiamųjų už prekybą užsienio valiuta ir carinėmis auksinėmis monetomis ar brangiaisiais metalais nuteisti mirties bausme sušaudant. Vilniaus ir Kauno valiutininkų bylos buvo nagrinėtos po 1957–1961 m. sovietinės baudžiamosios teisės reformos.1962 m. Sovietų Sąjungoje galiojo reformuoti baudžiamieji įstatymai, draudę taikyti sugriežtintą sankciją veiksmams, kurie buvo atlikti ankstesniais laikotarpiais. Tačiau Vilniaus valiutininkų byloje mirties bausmė asmenims buvo pritaikyta už prekybos valiuta ir valiutinėmis vertybėmis veiksmus, kuriuos jie atliko dar iki mirties bausmės už tokį nusikaltimo įvedimo. Dalies Vilniaus valiutininkų byloje teistų asmenų sušaudymą galėjo lemti aplinkybė, kad sovietinio saugumo iniciatyva į bylą buvo pateiktas dar iki teisminio nagrinėjimo priimtas TSRS AT Prezidiumo nutarimas su išvardytomis pavardėmis asmenų, kuriems leista retroaktyviai taikyti mirties bausmę numatantį baudžiamąjį įstatymą.Nėra pagrindo teigti, kad teisiamųjų žydų tautybė buvo pagrindas pradėti valiutininkų bylas ar priimti būtent tokius nuosprendžius. Patys teisiamieji buvo linkę priminti savo žydų tautybę, siekdami paaiškinti įsitraukimo į prekybą valiutinėmis vertybėmis priežastis ir tokios veiklos materialinių išteklių turėjimą
Prieigos prie neteisėtai skelbiamo autorių teisių saugomo turinio blokavimas
Full text linkThe rapid development of digital technologies and the digitization of copyrighted objects have opened the door to online copyright infringement. The illegal use of copyrighted content (music, films, TV series, sports broadcasts, etc.) is a complex problem that is difficult to tackle in the context of constantly evolving and changing technologies. One of the solutions to protect the interests of creators and legitimate businesses in the digital environment is to limit the availability of illegal content, i.e., blocking access to websites that host illegal content. The implementation of blocking has many practical problems and challenges as it involves competition between fundamental rights, i.e., the freedom of expression and information, the freedom to conduct a business, and the protection of intellectual property, and it is important to strike a balance between these rights. The article analyses the legal regulation of blocking in Lithuania and the decisions of the CJEU related to blocking in copyright infringement cases, which reveals the content of the principle of proportionality and seeks to assess and answer the question of whether the blocking established in Lithuania complies with the principle of proportionality or whether it is appropriate to expand blocking.Sparti skaitmeninių technologijų plėtra ir autorių teisės saugomų objektų skaitmeninimas atvėrė duris autorių teisių pažeidimams internete. Neteisėtas autorių teisių saugomo turinio (muzikos, filmų, serialų, sporto transliacijų ir kt.) naudojimas yra kompleksinė problema, kurią sudėtinga spręsti nuolat vystantis ir keičiantis technologijoms. Vienas iš sprendimo būdų, siekiant apsaugoti kūrėjų ir legalaus verslo interesus, skaitmeninėje aplinkoje riboti nelegalaus turinio prieinamumą, t. y. blokuoti prieigą prie svetainių, kuriose nelegaliai patalpintas turinys. Blokavimo įgyvendinimas kelia daug praktinių problemų, nes susijęs su fundamentalių teisių, t. y. saviraiškos ir informacijos laisvės, laisvės užsiimti verslu ir intelektinės nuosavybės apsaugos konkurencija, todėl svarbu užtikrinti šių teisių pusiausvyrą. Straipsnyje analizuojama Lietuvoje taikomo blokavimo teisinis reguliavimas bei ESTT sprendimai, susiję su blokavimu autorių teisių pažeidimų bylose, kuriose atskleidžiamas proporcingumo principo turinys bei siekiama išsikelto tikslo įvertinti ir atsakyti, ar Lietuvoje įtvirtintas blokavimas atitinka proporcingumo principą, ar tikslinga plėsti blokavimą
Asmens duomenų apsaugos, kaip atskiro teisės instituto, ypatumai
Full text linkThe institute of personal data protection currently functions as a relatively separate group of legal norms aimed at protecting rights related to the processing of personal data. The immediate object of its protection is personal data, hence the right to protection of personal data and the right to private life of a person which are in a close relationship. This relationship is expressed in the practice of national courts, ECHR, CJEU, etc., which interpret these rights differently (as lex specialis or equivalent rights). The Institute for the protection of personal data under GDPR also has its own characteristics and reflects the vision of the European legislator regarding their correlation and protection. However, the lack of scientific emphasis and the difficulty in defining the boundary and relationship between data protection and privacy still has an impact on law enforcement and creates a need for research of the institution of personal data protection. The article examines the peculiarities of data protection as a separate legal institution and its relationship with the privacy protection. The obtained results can be used for further scientific research and practical application.Asmens duomenų apsaugos institutas – gana atskira teisės normų grupė, kurios tikslas – ginti teises, susijusias su asmens duomenų tvarkymu. Tiesioginis jo apsaugos objektas yra asmens duomenys, taigi teisė į asmens duomenų apsaugą ir teisė į privatų gyvenimą artimus santykius palaikančio asmens. Šis santykis išreiškiamas nacionalinių teismų, EŽTT, ESTT ir kt. teisinių institucijų praktikoje, kurios šias teises interpretuoja skirtingai (kaip lex specialis arba lygiavertes teises). Asmens duomenų apsaugos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (GDPR) institutas taip pat turi savo ypatybių ir atspindi Europos įstatymų leidėjo viziją dėl jų sąsajų ir apsaugos. Tačiau mokslinio akcentavimo trūkumas ir duomenų apsaugos bei privatumo ribos ir santykio apibrėžimo sunkumai vis dar turi įtakos teisėsaugai ir sukuria poreikį atlikti asmens duomenų apsaugos institucijos tyrimus. Straipsnyje nagrinėjami duomenų apsaugos, kaip atskiro teisės instituto, ypatumai ir jo santykis su privatumo apsauga. Gauti rezultatai gali būti panaudoti tolesniems moksliniams tyrimams ir praktiniam pritaikymui
Skaitmeninių paslaugų aktas: kibernetinio saugumo Šventasis Gralis?
Full text linkThis article explores the potential of the Digital Services Act (DSA) as a pioneering model for global digital governance. DSA, introduced by the European Union, seeks to establish a robust regulatory framework that addresses the complexities of the digital age, with a focus on platform accountability, transparency, and the protection of user rights. Through its comprehensive provisions, DSA aims to standardize approaches to content moderation, tackle disinformation, and enhance user privacy, thus setting new standards for digital responsibility. The article examines DSA’s alignment with the fundamental human rights, emphasizing its capacity to inspire similar regulations worldwide. By promoting transparency, safeguarding freedom of expression, and fostering cross-border regulatory cooperation, DSA demonstrates a holistic approach that could guide international efforts in cybersecurity and digital governance. This study underscores DSA’s potential to influence global regulatory practices, offering insights into how it may foster a safer and more accountable digital ecosystem on an international scale. On the other hand, it highlights the fundamental challenges of attempting to implement a DSA-like agreement on a global scale.Straipsnyje nagrinėjamas Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) kaip novatoriško pasaulinio skaitmeninio valdymo modelis ir jo potencialas. Šiuo Europos Sąjungos priimtu aktu siekiama sukurti tvirtą reguliavimo sistemą, kuri padėtų spręsti sudėtingas skaitmeninio amžiaus problemas, ypač daug dėmesio jame skirta platformų atskaitomybei, skaidrumui ir naudotojų teisių apsaugai. Nustatant naujus skaitmeninės atsakomybės standartus, SPA išsamiomis nuostatomis siekiama suvienodinti turinio moderavimo metodus, kovoti su dezinformacija ir stiprinti naudotojų privatumą. Straipsnyje taip pat nagrinėjama šio akto atitiktis pagrindinėms žmogaus teisėms, pabrėžiamas jo potencialas paskatinti panašių reglamentų kūrimą visame pasaulyje. Remiantis SPA nuostatomis didinti skaidrumą, saugoti saviraiškos laisvę ir stiprinti tarpvalstybinį reguliavimo bendradarbiavimą, demonstruojamas holistinis požiūris, kuriuo galima vadovautis tarptautinėse kibernetinio saugumo ir skaitmeninio valdymo iniciatyvose. Tyrime taip pat pabrėžiamas SPA numatomomis galimybėmis formuoti pasaulines reguliavimo praktikas, atskleidžiama, kaip jis gali prisidėti prie saugesnės ir skaidresnės skaitmeninės ekosistemos tarptautiniu mastu. Kita vertus, jame išryškinami pagrindiniai iššūkiai, kylantys siekiant įgyvendinti į SPA panašų susitarimą pasauliniu mastu