Teisė
Not a member yet
970 research outputs found
Sort by
Laisvę susitarti išstumiantis sutarties šaliai priskiriamas teisinis statusas
Full text linkIn contract law, a return to the legal status as a tool for legal regulation of contractual legal relations has been observed since the end of the 19th century. Such legal regulation was of particular interest already in the 20th century to theorists who noted a decline of the importance of freedom of contract and studied the statuses of the consumer, the party acceding to the standard form contract, or the party with a greater market power. This article examines the trends in legal regulation over the past decades, revealing a wide variety of new statuses and classifying them according to the purposes of legal regulation. The main object of the research is EU legal sources, especially the new regulations in various areas related to the impact of contracts on wider public interests – in the areas of data protection, cyber security, financial sector, artificial intelligence, internet mediation services, and digital services. In addition to the doctrinal research methods (legal research criticism, theoretical reasoning, historical), analysis of research in other fields is used in search of an explanation for status-based regulation relying on the results of behavioural economics and neuroscience research. It is concluded that the assignment of various statuses to the parties to the contract can be justified by wider public interests, but the limits of such regulation should be sought, avoiding the creation of casuistic and inactive law.Sutarčių teisėje grįžimas prie teisinio statuso, kaip sutartinių teisinių santykių teisinio reguliavimo priemonės, pastebimas nuo pat 19 a. pabaigos. Toks teisinis reguliavimas kėlė ypatingą susidomėjimą jau 20 a. teoretikams, įžvelgusiems sutarties laisvės reikšmės mažėjimą ir tyrusiems vartotojo, pagal standartines sąlygas sudarančios sutarties šalies, didesnę rinkos galią turinčios šalies statusus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos pastarųjų dešimtmečių teisinio reguliavimo tendencijos, atskleidžiant įvairiausių naujų statusų daugybę ir juos klasifikuojant pagal teisinio reguliavimo tikslus. Pagrindinis tyrimo objektas – ES teisės šaltiniai, ypač naujieji reglamentai įvairiausiose srityse, susijusiose su sutarčių poveikiu platesniems visuomeniniams interesams – duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo, finansų sektoriaus, dirbtinio intelekto, interneto tarpininkavimo paslaugų, skaitmeninių paslaugų srityse. Doktrininio tyrimo metodus (teisėtyros kritinės analizės, teorinio samprotavimo, istorinį) papildant kitų disciplinų tyrimų analitika ieškoma paaiškinimo statusu pagrįstam reguliavimui pasitelkiant elgsenos ekonomikos ir neuromokslų tyrimų rezultatus. Daroma išvada, kad įvairių statusų priskyrimas sutarties šalims gali būti pateisinamas platesniais visuomeniniais interesais, tačiau turėtų būti ieškoma tokio reguliavimo ribų, vengiant kazuistinės ir neveikiančios teisės kūrimo
2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus įgyvendinimas Lietuvoje
Full text linkThis article examines the implementation of Directive (EU) 2020/1828 of the European Parliament and of the Council of 25 November 2020 on representative actions for the protection of collective consumer interests in Lithuania. The study highlights the Directive’s significance for the protection of collective consumer interests, analyses the legislative choices made, and critically assesses certain statutory provisions. The research reveals that the absence of a regulated and effective funding system for representative actions in the Directive reduces the potential for significant advancements in consumer collective interest protection. An assessment of the national regulation indicates a lack of thorough argumentation regarding certain procedural aspects of representative actions, as well as a missing systemic approach to civil procedure law and consumer procedural safeguards.Straipsnyje analizuojamas 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus įgyvendinimas Lietuvos civilinio proceso teisėje. Tyrime atskleidžiama Direktyvos reikšmė vartotojų kolektyvinio intereso gynybai, analizuojami įstatymų leidėjo pasirinkimai bei kritiškai įvertinamos kai kurios statutinės teisės nuostatos. Atliktu tyrimu atskleista, kad, Direktyvoje nereglamentavus veiksmingos atstovaujamųjų ieškinių finansavimo sistemos, proveržio vartotojų kolektyvinio intereso gynybos srityje potencialas mažėja. Vertinant nacionalinį reglamentavimą išryškėja argumentavimo dėl tam tikrų atstovaujamųjų ieškinių nagrinėjimo ypatumų ir sisteminio požiūrio į civilinio proceso teisę bei vartotojų procesines garantijas trūkumas
Pagal Kriptoturto rinkų reglamentą peržiūrėta priežiūros struktūra: kitas žingsnis ES finansų sektoriaus raidoje
Full text linkIn May 2023, the European financial sector underwent a significant change, notably with the adoption of the Markets in Crypto-Assets Regulation (MiCAR), making the EU the first major jurisdiction to regulate crypto-assets. The Regulation aims to boost competitiveness and innovation in the financial industry, potentially positioning the Union as a global leader in crypto-asset standards.The study highlights that, beyond its immediate impact, MiCAR marks a major step in enhancing the Union’s financial supervision structure since the creation of the European System of Financial Supervision back in 2010. Based on its key division of crypto-assets into significant and ‘non-significant’ (a classification-based supervisory model), MiCAR expands the role of the European Supervisory Authorities, especially the European Banking Authority (EBA). For the first time, the EBA is given direct supervisory powers, including the competence to establish and chair certain advisory structures.The article concludes that this development represents a considerable shift in the EU approach to financial supervision and is likely to raise many practical challenges, particularly in managing the relations between supervised entities and the EBA. The change requires a thorough analysis due to its long-term implications.2023 m. gegužę Europos finansų sektorius patyrė reikšmingą pokytį – buvo priimtas ES Reglamentas dėl kriptoturto rinkų – vadinamas MiCAR (angl. Markets in Crypto-Assets Regulation (ES) 2023/1114). Kriptoaktyvų rinkų reglamentas (KRR), kuris pavertė ES pirmąja didele jurisdikcija, reglamentuojančia kriptoaktyvus. Šiuo reglamentu siekiama stiprinti finansų sektoriaus konkurencingumą ir inovacijas, potencialiai įtvirtinant Sąjungą kaip pasaulinę kriptoaktyvų standartų lyderę.Tyrime pabrėžiama, kad KRR ne tik turės tiesioginį poveikį rinkai, bet ir žymi reikšmingą žingsnį tobulinant Sąjungos finansų priežiūros struktūrą nuo pat Europos finansų priežiūros sistemos sukūrimo 2010 m. Remiantis pagrindiniu kriptoaktyvų skirstymu į reikšmingus ir „nereikšmingus“ (priežiūros modelį pagal klasifikaciją), KRR išplečia Europos priežiūros institucijų, ypač Europos bankininkystės institucijos (EBI), vaidmenį. Pirmą kartą EBI suteikiami tiesioginiai priežiūros įgaliojimai, įskaitant kompetenciją steigti ir pirmininkauti tam tikroms patariamoms struktūroms.Straipsnyje daroma išvada, kad šis pokytis žymi reikšmingą ES finansų priežiūros modelio transformaciją ir greičiausiai sukels daugybę praktinių iššūkių, ypač valdant santykius tarp prižiūrimų subjektų ir EBI. Dėl ilgalaikių padarinių šie pokyčiai reikalauja išsamios analizės
Pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos
Full text linkThe application of the release from criminal liability requires the fulfilment of all four conditions set out in Article 392 (1) of the Criminal Code of the Republic of Lithuania: 1) recognition of the person as a whistleblower under the Law on the Protection of Whistleblowers of the Republic of Lithuania; 2) confession of the committed criminal act; 3) active assistance in disclosing the criminal act committed by another person; 4) the criminal act that the person helped to disclose is more dangerous by its nature than the criminal act committed by the person himself. This scientific article reveals the content and problematic aspects of the conditions for the release of the whistleblower from criminal liability. In addition, the compliance of the provisions of the Law on the Protection of Whistleblowers with the requirements set out in Directive (EU) 2019/1937 regarding the definition of the whistleblower status is assessed. The conditions are not thoroughly disclosed in Case Law, and there is limited academic research on this topic. Considering this, the content of the conditions has been analysed through the Case Law and Criminal Law doctrine regarding essentially identical conditions established in other articles of the General Part of the Criminal Code.Pranešėjo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti yra būtina visų keturių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 392 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma: 1) asmens pripažinimas pranešėju pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą; 2) prisipažinimas apie padarytą nusikalstamą veiką; 3) aktyvus padėjimas atskleisti kito asmens padarytą nusikalstamą veiką; 4) nusikalstama veika, kurią asmuo padėjo atskleisti, pagal savo pobūdį yra pavojingesnė negu jo paties padaryta nusikalstama veika. Šiame moksliniame straipsnyje atskleidžiamas pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų turinys ir probleminiai aspektai. Be to, įvertinama Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatų atitiktis Direktyvoje (ES) 2019/1937 keliamiems reikalavimams dėl pranešėjo statuso apibrėžties. Teismų praktikoje pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nėra išsamiai atskleidžiamos, o ir mokslinių tyrimų, susijusių su pranešėjo atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės, atlikta nedaug. Atsižvelgiant į tai, pranešėjo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų turiniui atskleisti buvo analizuota teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina dėl iš esmės identiškų sąlygų, įtvirtintų kituose Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies straipsniuose
Interim Protection in the European Union Courts and Lithuanian Administrative Courts
Full text linkThis paper compares the institution of interim protection in the European Union (EU) law and the administrative procedure law of the Republic of Lithuania with the objective to assess whether the Lithuanian legislation in this area complies with the EU law. The analysis finds that Lithuania’s legal framework is largely aligned with the EU law, with a few potential exceptions. Specifically, the Lithuanian law imposes greater restrictions on the types of interim measures available, as it does not permit positive interim measures or those against certain administrative acts related to financial stability and the soundness of banks. Additionally, while there exist further differences between the EU and Lithuanian law on interim protection, these do not necessarily indicate non-compliance but could serve as an inspiration for future legislative or judicial developments.Šiame straipsnyje lyginamas laikinosios apsaugos institutas Europos Sąjungos (ES) teisėje ir Lietuvos Respublikos administracinio proceso teisėje, siekiama įvertinti, ar Lietuvos teisės aktai šioje srityje atitinka ES teisę. Atlikus analizę nustatyta, kad Lietuvos teisinis reguliavimas iš esmės atitinka ES teisę, išskyrus kelias potencialias išimtis. Konkrečiai, Lietuvos teisėje labiau ribojamos galimų laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, nes neleidžiama taikyti pozityvių laikinųjų apsaugos priemonių arba priemonių dėl tam tikrų administracinių aktų, susijusių su bankų finansiniu stabilumu ir patikimumu. Be to, nors tarp ES ir Lietuvos teisės aktų dėl laikinosios apsaugos esama ir daugiau skirtumų, jie nebūtinai rodo neatitiktį, bet gali įkvėpti būsimus teisėkūros ar teisminius pokyčius
Teisiniai iššūkiai derinant išmaniųjų sutarčių reglamentavimą Europos Sąjungoje
Full text linkThis article evaluates the regulatory legal landscape of smart contracts within the EU and examines a few essential legal challenges related to the need to harmonize smart contract regulations across the EU. It starts with analysis of some legal and technical aspects of the smart contract term form and arrives at the conclusion that there is no universal and unified term that contains technical aspects of the smart contract. This creates legal uncertainty, as the currently existing legal frameworks in many EU member states are not equipped to address these characteristics of smart contracts.Another issue of importance is the varied approaches to smart contract regulation across the EU member states. The paper reveals that, currently, there is a spectrum of regulatory strategies from pioneering to conservative, and identifies the main obstacles to regulatory harmonization within the EU. Without a common legal framework, a smart contract deemed valid and enforceable in one state may not be recognized in another member state.Finally, the current EU legislation is not specifically designed for smart contracts. However, it impacts their regulation by addressing critical aspects of digital operations like data ownership, access and control. Thus, successful integration of smart contracts into the EU’s regulatory environment will require a concerted effort to address these complex challenges.Straipsnyje vertinamas išmaniųjų sutarčių teisinis reglamentavimas Europos Sąjungoje (ES) ir nagrinėjama keletas esminių teisinių problemų, susijusių su poreikiu suderinti jų reglamentavimą visoje ES. Straipsnis pradedamas išmaniosios sutarties sąvokos teisinių ir techninių aspektų analize. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad nėra universalaus ir bendro išmaniosios sutarties apibrėžimo, kuris galėtų apimti techninius išmaniosios sutarties aspektus. Dėl to kyla teisinis neapibrėžtumas, nes daugelyje ES valstybių narių galiojančios teisinės sistemos nėra pritaikytos šioms išmaniųjų sutarčių savybėms.Kita problema – skirtingas požiūris į išmaniųjų sutarčių reglamentavimą ES valstybėse narėse. Straipsnyje atskleidžiama, kad šiuo metu ES egzistuoja reguliavimo požiūrių spektras nuo novatoriškų iki konservatyvių, ir nurodomos pagrindinės kliūtys suderinti išmaniųjų sutarčių reguliavimą ES. Nesant bendros sistemos vienoje valstybėje narėje galiojančia ir vykdytina laikoma išmanioji sutartis gali būti nepripažįstama kitoje valstybėje narėje.Be to, galiojantys ES teisės aktai nėra specialiai pritaikyti išmaniosioms sutartims, tačiau jie turi įtakos tokių sutarčių reguliavimui, nes šiuose teisės aktuose nagrinėjami tokie svarbūs skaitmeninių operacijų aspektai, kaip antai duomenų nuosavybė, prieiga ir kontrolė. Dabartiniuose ES teisės aktuose nėra aiškiai nustatyti su išmaniosiomis sutartimis susiję aspektai. Taigi, norint sėkmingai integruoti išmaniąsias sutartis į ES teisinę ir reguliavimo aplinką, reikės bendrų pastangų sprendžiant šiuos sudėtingus uždavinius
Greitosios mados reklamos reguliavimas ES: tabako analogija?
Full text linkThe article deals with the justification of the adopting of advertising legal requirements for the fast fashion sector in the EU. In light of this objective, it seeks to elaborate on similarities between the fast fashion and the tobacco industries. The article proposes imposing regulatory measures for fast fashion advertising, similar to those applied to tobacco advertising in the European Union (EU), or even going beyond that. Thus, taking into account the similarities between these sectors, it proposes either to adapt tobacco-related advertising regulations to the regulation of the fast fashion sector (specifically for the area of advertising of fast fashion) in the EU (e.g., partial prohibitions on some domains, warnings, etc.) or to consider a complete advertising ban on fast fashion advertising in the EU.Straipsnyje nagrinėjamas reklamos teisinių reikalavimų, taikomų greitosios mados sektoriui Europos Sąjungoje (ES), priėmimo pagrindimas. Tuo tikslu siekiama išsamiau išnagrinėti greitosios mados ir tabako pramonės panašumus. Straipsnyje siūloma nustatyti greitosios mados reklamos reguliavimo priemones, panašias į tas, kurios taikomos tabako reklamai (ES), arba netgi jas pranokti. Taigi, atsižvelgiant į šių sektorių panašumus, siūloma arba pritaikyti su tabaku susijusios reklamos reglamentavimą prie greitosios mados sektoriaus (konkrečiai greitosios mados reklamos srities) reguliavimo ES (pvz., daliniai draudimai kai kuriose srityse, įspėjimai ir pan.), arba apsvarstyti visišką greitosios mados reklamos uždraudimą ES
