Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių
Full text linkClients of social workers have elevated suicide risks. One of those types of clients are people with eating disorders. Suicidality is associated with attitudes towards suicide. Although the suicidality of people with eating disorders is well-studied, their attitudes towards suicide have received less attention. The object of this research is to study the attitudes among people with eating disorders – 126 participants took place in this research: 63 people with eating disorders (anorexia nervosa, bulimia nervosa, binge eating disorder, other eating disorders) and 63 people without eating disorders. All the participants with eating disorders at the time of the research were receiving treatment at the Center for Eating Disorders (VšĮ Vilnius Mental Health center). The majority of participants were women (92%), with an average age of 25 years. All the respondents filled in an Attitudes towards suicide questionnaire (ATTS) and its supplement. The results showed that participants with eating disorders perceived suicide as less predictable and associated it with loneliness more than participants without eating disorders. Attitudes of people with anorexia nervosa and with bulimia nervosa towards suicide did not differ significantly. Participants with anorexia nervosa perceived suicide as less predictable, showed more nonintrusive attitudes towards suicide and associated it with loneliness more than participants without eating disorders. Attitudes towards suicide among people with bulimia nervosa and people without eating disorders did not differ significantly. The results could be explained by considering the characteristics of people with eating disorders and the methodology of this research. Recommendations for social work practice were formed based on the findings.Socialiniai darbuotojai susiduria su klientais, pasižyminčiais padidėjusia savižudybės rizika. Vieni iš jų yra valgymo sutrikimų turintys asmenys. Suicidiškumas susijęs su nuostatomis dėl savižudybių. Nors valgymo sutrikimų turinčių asmenų suicidiškumas yra plačiai nagrinėjamas, stinga jų nuostatų dėl savižudybių tyrimų. Šio darbo tikslas – ištirti šias valgymo sutrikimų turinčių asmenų nuostatas. Tyrime dalyvavo 126 respondentai: 63 turintys valgymo sutrikimų (tai nervinė anoreksija, nervinė bulimija, pastovaus persivalgymo sutrikimas, kiti valgymo sutrikimai), 63 neturėjo valgymo sutrikimų. Valgymo sutrikimų turintys asmenys tyrimo metu gydėsi Valgymo sutrikimų centre (VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras). Dauguma tyrimo dalyvių moterys (92 proc.), vidutinis amžius – 25 metai. Visi respondentai pildė Nuostatų savižudybių atžvilgiu klausimyną (ATTS) ir jo priedą. Nustatyta, kad valgymo sutrikimų turintys asmenys savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama ir ją labiau siejo su vienatve. Sergančių nervine anoreksija ir nervine bulimija asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Sergantys nervine anoreksija savižudybę teigė esant sunkiau nuspėjama, turėjo stipresnę nesikišimo į savižudybę nuostatą ir ją labiau siejo su vienatve nei valgymo sutrikimų neturintys asmenys. Sergančių nervine bulimija ir valgymo sutrikimų neturinčių asmenų nuostatos dėl savižudybių reikšmingai nesiskyrė. Rezultatai aiškinami remiantis valgymo sutrikimų turinčių asmenų ir šio tyrimo metodologijos ypatumais. Atsižvelgiant į gautus rezultatus orientuojamos socialinio darbo praktikos kryptys
Tarp gėdos ir moteriškumo: Lietuvos moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, patirtys
Full text linkThis paper focuses on women who have left the industry of prostitution and is based on ethnographic field studies conducted in several cities in Lithuania. Four women have agreed to share their stories of entering and leaving the industry of prostitution and in all their narratives the core accent was the experience of shame. During the interviews, each of these women had an urge to express the importance of moral virtues in their lives and, as all of them claimed, they felt ashamed because “they have lost their femininity.” It was very important for these women to emphasize that they are not “easy going” or “loose women,” but women who have high moral standards and that entering the industry of prostitution was never the idea of their own, it was rather the consequence of several different factors varying from manipulations of their pimps to their poor social and financial circumstances. It is evident that these 4 women understand femininity as opposed to the work which women in prostitution do (providing sexual service). According to their narratives, women in prostitution, due to the aspect of providing sexual service to many male clients, lose the virtue of femininity, and that is the main factor generating the experience of shame. Due to experience of shame, all these women could not share their traumatic experiences with their families or even close friends.
The construction of femininity in Lithuania is heavily influenced by the cult of Mother Mary and the doctrine of innocence. Therefore, the division of women into the categories of the Madonna and the Whore is still very much prominent in the Lithuanian society today. According to the Code of Administrative Offenses, prostitution in Lithuania is categorised as a crime against morality, and both the client and the sexual service provider must be fined. Nevertheless, the data shows that disproportionately very few clients get punished compared to the sexual service providers, mainly women. While non-governmental organisations are putting their efforts to focus the attention of society and the law institutions onto the client and in that way to put an end to the stigmatisation of women in the industry of prostitution, since both the client and the provider of sexual services are needed for the act of prostitution, in reality no social rehabilitation programs in social politics exist for these women in Lithuania today, apart from the help they receive from non-governmental organisations. Therefore, they are left to cope with the traumatic experience on their own, while the stigmatisation of women in prostitutions persists.
Empirical material confirms the hypothesis that the experience of shame, which is based on the construction of femininity and the system of moral virtues in the society, reflected in the law defining prostitution in Lithuania, creates certain psychological and social configuration. Due to this configuration, these particular women experience social isolation. Therefore, their rehabilitation from the trauma period is prolonged and new obstacles in achieving well-being in their lives emerge.Straipsnyje yra analizuojamos moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, patirtys. Etnografinio lauko tyrimo metu keturių kalbintų moterų pasakojimuose atsikartoja gėdos naratyvas. Šio straipsnio pagrindinis tikslas yra įvertinti, dėl kokių priežasčių šiandienėje visuomenėje šios moterys patiria gėdą, ir kokią reikšmę gėdos išgyvenimas turi jų dabartiniame socialiniame gyvenime. Tyrimo metu surinkta empirinė medžiaga parodė, kad kasdienis gėdos patyrimas, nulemtas moteriškumo konstravimo ir mūsų visuomenės vertybių sistemos, lemia tam tikrą psichologinių ir socialinių aplinkybių konfigūraciją, kuri savo ruožtu lemia dabartinę moterų, pasitraukusių iš prostitucijos industrijos, atskirtį ir yra viena iš didžiausių šių moterų savęs įgalinimo kliūčių. Gėdos išgyvenimas uždelsia šių moterų reabilitaciją, jas izoliuoja ir trukdo kurti socialinę gerovę
Ekosocialinė valstybė Europos Sąjungoje: šalių narių socialinės ir klimato politikos santykio analizė
Full text linkThis article analyzes the relationship between the social and climate policies of the European Union member states and examines the concept of the eco–social state. In the climate crisis era, the need for a close link between social and climate policies is particularly acute. The European Green Deal and other EU strategies reflect a political agenda with a specific interest in social and ecological goals. We aim to answer whether more significant state efforts in the social field are related to a similarly more substantial commitment in climate policy or whether a greater focus on one means less attention on another.
On a theoretical level, we discuss the challenges of climate change for social policy and present the concept of climate justice. The similarities and differences between the ecological and the welfare state are also examined. We argue that the concept of climate justice highlights the phenomenon of a double and even triple injustice on a global level, which requires joint efforts in spheres of social and climate policy. Eco-social state combines social and environmental institutions intending to ensure welfare and sustainability and thus complements the traditional concept of the welfare state. The Koch-Fritz (2014) classification, which distinguishes between the established, deadlocked, emerging, and failing eco-social states, is presented in the paper and used for the empirical analysis.
The empirical part of the paper employs non-parametrical correlation and hierarchical cluster analysis. The former allows for exploring the links between the ecological and social indicators. The latter enables countries to be grouped according to social and climate indicators and compared to the traditional classification of welfare states and Koch-Fritz models of eco-social states. The analysis is based on social and climate indicators of the Europe 2020 strategy. The study found that countries that provide relatively more significant funding for traditional social problems also perform better in climate change adaptation and mitigation policies by reducing greenhouse gas emissions in an effort–sharing sectors and final energy consumption. We show that clusters of the EU member states in terms of social and climate indicators (eco–social state models) are very similar to their membership in the traditional welfare states’ classification.
Moreover, social democratic welfare states are better prepared to address climate change than countries representing other types of welfare states. Thus the analysis confirms the social democratic welfare states as established eco–social states, while the conservative-corporate and liberal welfare states can indeed be called deadlocked eco–social states with average results. We show, however, that Lithuania, together with other Eastern European and Southern European countries, fluctuates on both the best and the worst social and climate change mitigation outcomes. Hence those should be attributed to a group with the mixed results and can be named as failed-emerging eco-social states.Šiame straipsnyje analizuojamas Europos Sąjungos šalių narių socialinės ir klimato politikos santykis bei nagrinėjama ekosocialinės valstybės koncepcija. Tiriama, ar didesnės valstybės pastangos socialinėje srityje yra susijusios su labiau išplėtota klimato politika, ar kaip tik daugiau dėmesio vienai plotmei reiškia mažiau įsipareigojimo kitai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad valstybės, kurios skiria santykinai didelį finansavimą tradicinėms socialinėms problemoms, pasiekia geresnių rezultatų prisitaikydamos prie klimato kaitos ir mažindamos bei švelnindamos jos neigiamą poveikį. ES šalių narių klasteriai pagal socialinius ir klimato rodiklius yra artimi šių šalių narystei tradicinėje gerovės valstybių klasifikacijoje. Taip pat nustatyta, kad socialdemokratinio režimo gerovės valstybės yra geriau pasirengusios spręsti klimato kaitos problemas nei kitiems gerovės valstybės tipams priskiriamos šalys. Lietuva kartu su kitomis Rytų ir Pietų Europos valstybėmis yra priskirtos nesėkmingų kylančių ekosocialinių valstybių grupei
Globos centrai ir budintys globotojai: nuo projekto iki tvarios socialinės vaiko globos politikos
Full text linkIn Lithuania the deinstitutionalisation of children left without parental care is being implemented since 2014. The term of transformation is more recognizable in the political context of the country. Various alternative services to institutional care are being developed during the transformation process, but some have become massive and overly institutional in nature (e.g., community children living homes), while the institute of professional caregivers has not gained popular attention when comparing child care rates across different alternatives. This article presents and discusses the activities of care centers that train permanent guardians (caregivers) and professional guardians. The article presents a research during which the staff of the care center evaluated the effectiveness of the activities of the care center and the guardians on duty. The results of the study revealed that care centers face the risk of projectivity at both micro and macro levels. Cooperation and support between the Ministry of Social security and labout and municipalities and other institutions is also very important for the effectiveness of care centers.Lietuvoje nuo 2014 metų įgyvendinama vaikų globos namų deinstitucionalizacija, šalies politiniame kontekste labiau atpažįstama pertvarkos terminu. Pertvarkos proceso metu kuriamos įvairios alternatyvios institucinės globos paslaugos, tačiau vienos jų tapo masinėmis ir pernelyg institucinio pobūdžio (pvz., bendruomeniniai vaikų globos namai), o profesionalių globėjų institutas, lyginant vaiko globos mastą skirtingose alternatyvose, nesulaukė populiaraus dėmesio. Šiame straipsnyje pristatoma ir aptariama globos centrų, rengiančių nuolatinius globėjus (rūpintojus) ir budinčius (profesionalius) globotojus, veikla. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio metu globos centro darbuotojai vertino globos centro ir budinčių globotojų veiklos veiksmingumą
Kohabituojančių asmenų ketinimas tuoktis Lietuvoje
Full text linkLiving together in one household without being married in modern society is one of the defining features characterizing the transformations of the modern family, mentioned alongside late-age marriage, late-age childbearing, or frequent divorces. Marriage is still a major life transformation, but the pressure to marry today is lighter than ever before and many young couples in Europe start family life from living together in one household and not being married. However, cohabitation has not a universal meaning and role in family formation process and couples cohabit for different reasons and motives. Existing research proves, that union formation pattern depends on socioeconomical and sociodemographic characteristics, it varies by country and changes by time.
In the research literature, cohabitation diffusion process is mainly based on the two arguments: cultural value changes which leads to “less marriage” and economic restrains which leads to postponed marriage until economic stability.
The aim of this article is to investigate the intentions of cohabitors to marry and the factors modelling these intentions in Lithuania. The empirical analysis is based on the current Family and Inequality Survey (2019) data set about 1970-1984 birth cohort who lived in an extramarital partnership at the time of the research. The data consists rich information on the partnership and fertility, but also social and economic standing. Analysis of the data shows that, most of the cohabiting individuals in the analyzed cohort in Lithuania still undecided about marriage and could not name their intentions in the future. Descriptive statistics suggests that more man than women plan to marry their partner in the future. In addition, cohabitors with the lowest education level do not intend to marry their partner more than any another education level group.
The multinomial regression results suggest that factors predicting marriage in the future are sex, partnership satisfaction and education. That leads to assume that in Lithuania cohabitation is only a prelude to marriage and individuals satisfied with the quality of their relationship intends to marry rather than continuing cohabitation as an alternative to marriage. Cohabitation can be chosen as a prelude to marriage to check the strength of a relationship and to accumulate economic and social resources. On another hand, having one child has a negative effect on the marriage intentions among cohabitors.Straipsnyje analizuojami kohabituojančių asmenų ketinimai kurti santuoką ir šiuos ketinimus lemiantys veiksniai Lietuvoje. Tyrimas yra grindžiamas 2019 m. Šeimų ir nelygybių tyrimo duomenų rinkiniu, kuriame surinkti duomenys apie 1970–1984 metais gimusiųjų kohortą. Straipsnyje remiamasi teorine prielaida, kad nesantuokinėje partnerystėje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje įregistruoti santuoką modeliuoja skirtingi demografiniai, kultūriniai bei socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Tyrimo duomenų analizė rodo, kad didesnė dalis tirtos kohortos kohabituojančių asmenų Lietuvoje nėra apsisprendę dėl santuokos įregistravimo ir nežino, ar ateityje tuoksis. Apsisprendusiųjų ateityje susituokti didžiausią dalį sudaro vyrai, o didesnė dalis moterų neketina ateityje registruoti santuokos. Daugianarės logistinės regresijos rezultatai rodo, kad kohabitacijoje Lietuvoje gyvenančių asmenų ketinimus ateityje susituokti lemia pasitenkinimas santykiais, lytis ir įgyto išsilavinimo lygmuo
Prokreaciniai lūkesčiai ir jų įgyvendinimas: tikslinių grupių su tėvais tyrimas
Full text linkScientific research has shown that the procreational intentions and the actual number of children born may not coincide (Lutz 2020; Stankūnienė et al 2013; Testa 2013). Although the most common ideal number of children in European Union is two, not a single country has the total fertility rate of two (Beaujoun ir Sobotka 2014). The aim of current research is, first, to ascertain what procreational desires people have and, second, to shed some light on possible factors that influence the realization of those procreational desires. Three focus group discussions were conducted with parents 26 – 44 years of age (ten participants in total).
It was found out that the procreational desires are not static and early determined: they change depending on the circumstances of the family creation, self-realisation in one‘s occupation and the reconciliation of the procreational desires of the partners. In accordance to other studies on the topic of procreational desires and their fulfillment, the results of this study demonstrate that the common obstacles that arise while trying to realize one‘s procreational desires are of social, financial and medical nature. Also, the results show that state support for families may have an impact on the number of children a family has if the family has been enduring some financial difficulties. Moksliniai tyrimai rodo, kad susilaukiamų vaikų skaičius neretai skiriasi nuo asmenų turėtų prokreacinių lūkesčių (Lutz 2020; Stankūnienė ir kt. 2013; Testa 2013). Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti galimus veiksnius, darančius poveikį įgyvendinti prokreacinius lūkesčius. Atlikus tris fokusuotų grupių diskusijas su 26–44 metų tėvais (iš viso dešimt informantų), pavyko sužinoti, kad lūkesčiai susilaukti vaikų nėra nekintami ir anksti apibrėžti: jie kinta atsižvelgiant į šeimos kūrimo aplinkybių, savirealizacijos profesinėje veikloje ir partnerių prokreacinių lūkesčių suderinamumą. Šio tyrimo rezultatai sutampa su kitų tyrimų šia tema rezultatais ir rodo, kad įgyvendinant prokreacinius lūkesčius susiduriama su socialinėmis, finansinėmis ir sveikatos kliūtimis. Be to, tyrimo duomenimis, valstybės parama šeimoms gali daryti poveikį norimų susilaukti vaikų skaičiui, jeigu šeima susiduria su finansiniais sunkumais
DeCovidacija = deinstitucionalizacija. Savarankiškas gyvenimas ir įtrauktis į bendruomenę
Full text linkThe global coronovirus (Covid-19) pandemic has been revealed what about half of the world’s deaths are recorded in large institutions of the elderly and people with disabilities, and these are later thought to be incentives for states to take active deinstitutionalisation efforts. In order for deinstitutionalisation actions to respond to its ideological origins, which lie in the provisions of the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities, in the necessary legal instruments and in clarifying that Member States are responsible. The article reveals how the deinstitutionalisation processes that have already started are implemented and evaluated in Central and Eastern Europe and discusses their problems. Content analysis was used to investigate the Soviet regime, leading to the implementation of official and alternative (shadow) reports on the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities.Pasaulinė koronoviruso (COVID-19) pandemija atskleidė, kad apie pusę pasaulio žmonių mirčių fiksuojama didelėse stacionariose senyvo amžiaus asmenų žmonių globos institucijose, todėl manoma, kad šie padariniai paskatins valstybes imtis aktyvių deinstitucionalizacijos veiksmų. Tam, kad deinstitucionalizacijos veiksmai atlieptų jos idėjines ištakas, kurios glūdi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatose, svarbu tinkamai suvokti ir interpretuoti veiksmus, už kuriuos yra atsakingos valstybės. Straipsnyje atskleidžiama, kaip posocialistinėse šalyse įgyvendinami ir vertinami prasidėję deinstitucionalizacijos procesai, bei aptariama jų problematika. Turinio analizės metodu tirtos sovietinį režimą išgyvenusių šalių oficialios ir alternatyvios (šešėlinės) ataskaitos apie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą
Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste
Full text linkVienų motinų šeimos yra viena iš opiausių problemų Europoje dėl augančio tokių šeimų skaičiaus, gilėjančio skurdo, kuris siejamas su familializmo ideologijos ir skurdo feminizacijos padariniais. Šeimos politika tam tikrų keliamų problemų kontekste kuria sąlygas vienų vaikus auginančių moterų šeimoms gyvuoti arba uždaro į skurdo ratą. Nors Lietuvoje yra nemažai vienų motinų šeimų skurdo tyrimų, tačiau nėra išsamaus šeimos politikos tikslų ir priemonių tyrimo, kuris gali padėti suprasti, kodėl, augant ekonomikai ir kintant demografijai, vienų motinų šeimos yra labiausiai skurstanti šeimų grupė Lietuvoje. Tad tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip Lietuvos šeimos politikoje yra (ne)atpažįstamos vienų vaikus auginančių moterų šeimos ir kokios sąlygos egzistuoti joms sudaromos šeimos politikos įstatymų kontekste. Tikslui pasiekti buvo kokybiškai analizuoti įvairūs įstatymai iš MISSOC ir Lietuvos Respublikos Seimo dokumentų duomenų bazių. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos šeimos politikos kontekste aiškiai jaučiama familializmo ideologija, siekiama stiprinti ir didinti branduolinių šeimų ir daugiavaikių šeimų skaičių, tikintis išspręsti demografines problemas. Vienų motinų šeimos politikoje nėra matomos, nėra įvardijamos kaip politikos prioritetas ir į akiratį patenka tik tada, kai atsiduria socialiai remtinų šeimų grupėje. Taip pat yra siejamos su diskriminuojančiomis sąvokomis, tokiomis kaip „nepilna šeima“.The main issue analyzed in the paper is policy design and its outcome on the social construction of single mother families and its effect on their wellbeing and life opportunities. Literature review and qualitative legislation documents analysis have been conducted to demonstrate how single mothers are perceived and treated in the context of social policy in Lithuania. The main findings of the paper show that in Lithuania, social policy is concentrated on controlling demography and therefore promotes traditional families and multi-child families. Meanwhile, single mother families are rather neglected and are not recognized by family policy as a group of a specific importance
Bendruomeninis socialinis darbas Ukrainoje: naujų praktikos modelių plėtojimas
Full text linkThe reorganization of social welfare due to the decentralization reform implemented in Ukraine calls for the development and implementation of new practice models of service delivery best suited for community social work. The research is dedicated to discussion of the development of new models of community social work from a Ukrainian perspective, taking into consideration the community social work and community social service delivery concepts given in the literature and community-based practice models implemented abroad. The article reviews the major competencies social workers need to provide services within the local communities. Implications for future research in the field of community social work are addressed in the concluding part of the paper.Įgyvendinant decentralizacijos reformas Ukrainoje buvo reorganizuota socialinės gerovės sistema. Reformos paskatino plėtoti ir įgyvendinti naujus bendruomeninių paslaugų teikimo praktikos modelius. Darbe yra analizuojami Ukrianoje įgyvendinamų bendruomeinio socialinio darbo praktikos modelių ir kitose šalyse egzistuojanĊių praktikos modelių skirtumai ir panašumai. Taip pat atliekama reikalingų kompetencijų teikaint paslaugas bendruomenei apžvalga. Galiausiai yra pateikiamos įžvalgos tolimesniems tyrimams bendruomeninio socialinio darbo kontekste