Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas piniginės socialinės paramos sistemos reformos kontekste
Full text linkThe purpose of this article is to present the results of cash social assistance (CSA) benefit non-take-up in the context of the CSA system reform in Lithuania. The right to adequate minimum income benefits is one of the 20 key principles under the European Pillar of Social Rights (EPSR). Using the tax-benefit microsimulation model EUROMOD we seek to identify all those eligible to CSA benefit and to analyse its non-take-up rates in Lithuania. The analysis for 2016 showed that CSA benefit non-take-up in Lithuania was around 22%. This means that around one fifth of those who are entitled to this benefit do not get it for various reasons. The results show that there are two types of households, with a non-take-up rate exceeding 30%: single person and lone parent households. The dynamics of CSA benefit non-take-up between 2007-2016 were strongly negatively correlated to the annual average number of recipients of the CSA benefit. This makes for a counter-cyclical dynamic of the CSA non-take-up relative to the economic growth cycle. We find some evidence of an increase in the CSA non-take-up rate following the recent CSA reform in Lithuania. Further analysis is needed to distinguish between the effects of the economic cycle and the CSA reform.Santrauka. Straipsnio tikslas yra pristatyti piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo mastų skaičiavimus Lietuvai, atsižvelgiant į piniginės socialinės paramos sistemos reformą. Teisė į adekvačias minimalių pajamų išmokas yra vienas iš 20 principų, įtvirtintų Socialinių teisių ramstyje. Naudojant mokesčių-išmokų mikrosimuliacinį modelį EUROMOD buvo siekiama identifikuoti visus teisę į piniginę socialinę paramą turinčius žmones ir išsiaiškinti, koks galėtų būti išmokų nepaėmimo mastas Lietuvoje. Rezultatai 2016 m. parodė, kad Lietuvoje išmokų nepaėmimas buvo apie 22 proc. Taip pat buvo identifikuoti du namų ūkių tipai, kuriuose piniginės socialinės paramos išmokos nepaėmimo mastas viršija 30%: vieniši asmenys bei vieniši tėvai. Pastebėta, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimo dinamika 2007–2016 m. laikotarpiu neigiamai koreliuoja su vidutiniu metiniu piniginės socialinės paramos išmokų gavėjų skaičiumi. Tai rodo, kad piniginės socialinės paramos išmokų nepaėmimas pasižymi anticikliškumu lyginant su ekonomikos augimo ciklu. Mes patvirtiname prielaidą, jog išmokų nepaėmimo lygis Lietuvoje didėjo po pastarosios piniginės socialinės paramos sistemos reformos. Visgi, reikalinga detalesnė analizė siekiant atskirti ekonominio ciklo ir socialinės paramos reformos poveikį piniginės socialinės paramos nepaėmimui
Asmeninės socialinės paslaugos Lietuvoje: iš sovietinio paternalistinio į rinkos modelį
Full text linkThis article analyzes the development of personal social services (PSS) after the restoration of the independent state of Lithuania in 1990, looking through the lens of organizational peculiarities. The development of services in Lithuania occurred not only by introducing the principles of the welfare state but was also influenced by the marketization trends in the area, passing through the experience of the Western countries. Therefore, in Lithuania, the origination of PSS as a separate welfare sector and its marketization occurred almost in parallel.Straipsnyje analizuojama asmeninių socialinių paslaugų (ASP) sistemos raida Lietuvoje ir apžvelgiami šių paslaugų organizavimo pokyčiai. Kuriant demokratinės ir gerovės valstybės principais grindžiamą ASP sistemą šalyje, kartu formavosi prielaidos rinkos santykiams įsitvirtinti, perimant rinkodaros tendencijas, kurios tuo metu jau buvo gana ryškios Vakarų valstybių praktikoje. Analizė atskleidė, kad Lietuvos ASP sistemos atsisiejimas nuo sovietinio globos modelio ir jos kūrimas remiantis gerovės valstybės principais vyko kartu įtraukiant į šią sistemą vis daugiau rinkos modelio elementų
Socialinė sveikatos nelygybė: vaikų kochlearinės implantacijos Lietuvoje rezultatai
Full text linkThe aim of this study was to evaluate the demographic, family, and educational differences in children’s speech perception development after cochlear (hearing) implantation. The research was conducted in Vilnius University Hospital Santaros Klinikos during the years 2013–2018. Open-set speech perception in quiet surroundings were evaluated during hearing assessments (n=81). Information about different factor groups was collected according to the Nottingham Children’s Implant Profile questionnaire. Three main factor groups were analysed: (a) demographic, (b) family, and (c) educational. A Bourdieu-based approach was adopted to analyse social inequalities of health of children with cochlear implants. Different factors were operationalized as different forms of capital. Our findings highlight the importance of family’s social and cultural capital to children speech perception after cochlear implantation. Šio tyrimo tikslas įvertinti vaikų su kochleariniais (klausos) implantais kalbos suvokimo raidos demografinius, šeimos ir lavinimo veiksnius. Tyrimas atliktas 2013–2018 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Klausos raida buvo įvertinta naudojant atvirojo tipo kalbos suvokimo testus, kurie atlikti tylioje aplinkoje (n=81). Informacija apie skirtingas veiksnių grupes surinkti remiantis Notingemo kochlearinės implantacijos profilio klausimynu. Tyrimo metu buvo nagrinėtos trys pagrindinės veiksnių grupės: demografiniai, šeimos ir lavinimo veiksniai. Gauti rezultatai nagrinėti sveikatos nelygybės teorinių prieigų kontekste, pasitelkiant P. Bourdieu teorines įžvalgas. Skirtingi veiksniai buvo operacionalizuoti kaip skirtingos kapitalo formos. Tyrimo rezultatai pabrėžė šeimos socialinio ir kultūrinio kapitalo svarbą vaikų su kochleariniais implantais kalbos suvokimo raidai
Socialinio verslo įtaka bendruomenių socialinio kapitalo plėtrai
Full text linkThere have been a lot of interest in social economics development in Europe, and social business has stood out for its social impact, having a potential approach to such societal problems as social exclusion, poverty, unemployment. The creation of social capital and social entrepreneurship are related by positive social change and economic benefits, which are achieved through personal and community bonding, innovation, and social initiatives. Social business has stood out for its social impact, having a potential approach to such societal problems as social exclusion, poverty, unemployment. The aim of the present article is to reveal social entrepreneurship impact on building social capital in Lithuanian communities. For this reason, a qualitative study was conducted based on social business activities related to community change, as well as identifying the interrelations between social business and social capital. This article introduces the theoretical approach of concepts social capital and community, followed by discussion of social business benefits and impact on the growth of community’s social capital. The results of the analysis of the research data were analytically coded based on grounded theory methodology and reveals the potential and perspective of social business in creating social change in the community following by building new relationships, trust and values, and new norms for community development. The positive changes initiated by social business are relevant to the goals of social work and reveal the need of further research in this field. Socialinis visuomenės stabilumas ir socialinės įtraukties didinimas yra socialinės ekonomikos, kuri yra viena iš svarbiausių plėtros krypčių Europoje, siekis, o socialinis kapitalas yra puiki priemonė daryti įtaką šiems procesams. Socialinio kapitalo kūrimą ir socialinį verslą sieja teigiamas socialinis pokytis ir ekonominė nauda, kurie yra pasiekiami stiprinant asmeninius ir bendruomeninius ryšius, pasitelkiant inovacijas ir socialines iniciatyvas. Šio straipsnio tikslas – atskleisti socialinio verslo poveikį bendruomenės socialiniam kapitalui ir nustatyti galimas jų sąsajas. Straipsnyje aptariama bendruomeninė socialinio kapitalo prieiga, socialinio verslo kuriama nauda ir potencialiai didėjantis bendruomenių socialinis kapitalas socialinio verslo kontekste, pristatomas tyrimas, atskleidžiantis socialinio verslo potencialą ir perspektyvas kuriant socialinį pokytį bendruomenėje, kuris reiškiasi naujų ryšių užmezgimu, pasitikėjimu ir vertybių bei naujų normų bendruomenėje vystymusi. Socialinio verslo inicijuoti teigiami pokyčiai yra artimi socialinio darbo tikslams ir atskleidžia tolesnių šios krypties mokslinių tyrimų poreikį
Kaip negalią turintys asmenys vertina socialinių paslaugų kokybę
Full text linkIn this article we analyse the quality of social services from the perspective of people with disabilities and we analyse other social services quality studies that use the EQUASS system or the SERVQUAL model. We show the contrast between the high quality ratings reported by social workers and unmet expectations of the services’ recipients. It is argued that the difference may be due to methodological errors in choosing one or another research method, and the phenomenon of social workers’ conformism, which can be supported also by the peculiarities of Lithuania’s long-term social policy. It is proposed that the SERWQUAL model be used for the study of the quality of social services, which is flexible with regards to the needs of service users. Triangulation of research methods was used to analyse the data. We show evaluation of the quality of social services according to the 5 dimensions of the SERWQUAL model: tangibles, reliability, responsiveness, assurance (certainty) and sensitivity (empathy).Straipsnyje analizuojama socialinių paslaugų kokybė negalią turinčių asmenų požiūrio aspektu. Analizuojami tyrimai, kuriuose socialinių paslaugų kokybė buvo tiriama taikant EQUASS sistemos kriterijus ir rodiklius bei SERVQUAL modelį. Atskleidžiamas skirtumas tarp socialinės globos įstaigose dirbančių darbuotojų aukštai įvertintos socialinių p aslaugų kokybės ir globotinių nepatenkintų lūkesčių. Argumentuojama, kad skirtumas galimas dėl metodologinių klaidų pasirenkant vieną ar kitą tyrimo metodą bei dėl tyrėjų ir socialinių darbuotojų konformizmo. Teigiama, kad socialinių paslaugų kokybė gali būti kuriama ir gerinama atsižvelgiant į paslaugų gavėjų lūkesčius. Pristatomi tyrimo rezultatai atskleidžia socialinių paslaugų kokybės vertinimą pagal 5 SERVQUAL modelio dimensijas: apčiuopiamumą, patikimumą, reagavimą, užtikrintumą (tikrumą) ir jautrumą (empatiją). Socialinių paslaugų vertinimo pobūdis nustatytas taikant statistinės analizės T porinį kriterijų. Teigiama, kad negalią turintys asmenys socialinių paslaugų kokybę vertina neigiamai
Lietuvos socialinio verslo pradininkų patirtys
Full text linkThe phenomenon of social entrepreneurship is sufficiently well-researched abroad since the end of the 20th century. Nevertheless, it is quite a new and under-researched subject in Lithuanian academic discourse. The goal of this article is to explore the experiences of pioneers of social entrepreneurship in Lithuania, the way they create and develop the model of social entrepreneurship. The first half of the article discusses various concepts of social entrepreneurship, its historical development, connections with corporate social responsibility and its purpose in contemporary societies. The second part describes the authentic experiences of being the icebreakers of social business practices in bureaucratic system. Results are based on semi-structured qualitative interviews, conducted in autumn 2018 - spring 2019, with 14 social entrepreneurs in Lithuania. The analysis was done following the approach of grounded theory. The research shows, that social entrepreneurs experience various challenges while cooperating with governmental institutions or municipalities while searching for suitable funding models and experiencing ignorance from society in general. Nevertheless, they still engage in these activities with the help and support of an emerging community of active like-minded social entrepreneurs, whose support is essential for the existence and development of social entrepreneurship in Lithuania.Socialinio verslo fenomenas, užsienyje nagrinėjamas nuo XX a. paskutinio dešimtmečio, Lietuvoje dar yra gana naujas ir mažai paliečiamas moksliniame diskurse. Šio straipsnio tikslas yra atskleisti Lietuvoje veikiančių socialinio verslo pionierių patirtį kuriant ir plėtojant socialinio verslo modelį. Pirmose straipsnio dalyse aptariamos skirtingos socialinio verslo sampratos, jo istorija, sąsajos su verslo socialine atsakomybe ir paskirtis šiuolaikinėje visuomenėje. Tolesnėse dalyse analizuojama autentiška buvimo socialinio verslo ledlaužiais biurokratizuotoje sistemoje praktika. Remiamasi kokybiniais pusiau struktūruotais interviu, atliktais 2018–2019 metais su 14 socialinio verslo organizacijų įkūrėjų. Duomenys analizuoti pasitelkiant kokybinės turinio analizės metodą. Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima teigti, kad socialiniai verslininkai Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais bendradarbiaudami su valstybės institucijomis ir savivaldybėmis, bandydami rasti tinkamą finansavimo modelį ir patirdami visuomenės nežinojimą ar abejingumą socialiniam verslui. Tačiau jie vis tiek imasi šios veiklos, nes jaučia ypatingą besiburiančios iniciatyvių bendraminčių bendruomenės palaikymą. Be šio palaikymo būtų sunkiai įmanomas socialinio verslo egzistavimas ir plėtra Lietuvoje
Vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo
Full text linkThis article analyses the elderly attitudes on the continuity of working careers in different sectors of the labour market. It discusses theoretical approaches and the determining factors of older people participation in the labour market. Attention is drawn to the impact they have in different labour market sectors.
The investigation was carried out in primary quantitative data analysis. The factors of participation in different labour market sectors were analysed using the data of the European Working Conditions Survey (2015). Primary data are treated with the statistical software package (SPSS). Data analysis includes frequency distribution, cross-tabulation, chi-square tests, factor analysis, and logistic regression methods.
The research results shown that in Lithuania, three quarters of the elderly want to pursue a professional career, but attitudes vary across sectors. Logistic regression models showed that job and health satisfaction is particularly important for all sectors. Gender is important in agriculture, hotels, and education. In the financial, public administration, education and health services, the role of education plays an important role and increases the attitudes of working longer. Harmful factors identified during the study had an impact on four branches. Psychologically challenging conditions have affected the financial and educational sectors, harmful substances and physically demanding working conditions affect the attitudes of workers in the manufacturing sector, and harmful feelings affect the agricultural sector workers.Šiame straipsnyje analizuojamos vyresnio amžiaus asmenų nuostatos dėl darbinės karjeros tęstinumo skirtinguose darbo rinkos sektoriuose. Tiriami dalyvavimą darbo rinkoje lemiantys veiksniai ir kokią įtaką jie turi skirtinguose darbo rinkos segmentuose. Naudojami Europos darbo sąlygų tyrimo (2015) pirminiai duomenys, atliekami krostabuliacijos ir χ2 testai, faktorinė analizė ir logistinė regresija. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų nuostatoms dirbti turi įtakos lyties aspektas, jis svarbus žemės ūkio, statybų, viešbučių ir švietimo srityse. Finansų, viešojo administravimo, švietimo ir sveikatos paslaugų sektoriuose svarbus išsilavinimas. Kenksmingi veiksniai turėjo įtakos finansų ir švietimo, gamybos ir žemės ūkio veikloje. Tolesniam vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui visuose sektoriuose itin svarbus pasitenkinimas darbu ir sveikata
Socialinių darbuotojų, kurie teikia paslaugas migrantų vaikams, poreikis ir preferencijos mokymams
Full text linkA recent wave of migration has brought a lot of children to the EU. Children in migration face a stronger risk of becoming victims of violence, physical or sexual abuse, and trafficking. Social workers in the receiving countries are usually the ones who most often provide services to them. The study, using focus group methodology and aiming to identify the needs of social workers for training and their training preferences in this context, was carried out in 2018, in 7 EU countries.
The results have shown that the main issue is the absence of specific, systemic training aimed at improving the knowledge and skills needed for work with migrants. The public or governmental institutions did not have an interest in providing such kinds of training, they were organized on an ad-hoc basis by NGOs mainly. Lack of knowledge about legal systems, the difference between the theory and practice, and the lack of practical experience working with migrant minors were named by participants as the main gaps that need improvement.Su pastarąja migracijos banga į Europos Sąjungą atvyko daug vaikų. Vaikai migrantai patiria didesnę smurto, fizinio ar seksualinio išnaudojimo, prekybos žmonėmis riziką. Dažniausiai priimančiose šalyse būtent socialiniai darbuotojai teikia paslaugas šiems vaikams. 2018 m., naudojant fokus grupių metodiką, 7 ES šalyse buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – identifikuoti socialinių darbuotojų mokymų poreikius ir preferencijas šiame kontekste.
Rezultatai atskleidė, kad pagrindinė problema yra tokių specifinių sisteminių mokymų, skirtų tobulinti socialinių darbuotojų, dirbančių su migrantais, žinias ir įgūdžius, trūkumas. Viešojo sektoriaus bei valstybinės institucijos nebuvo suinteresuotos tokius mokymus organizuoti, juos šiuo atveju rengė NVO. Identifikuoti pagrindiniai trūkumai, susiję su mokymų turiniu, – tai žinių apie teisines sistemas stoka, skirtumas tarp teorinio mokymo ir praktikos bei patirties dirbant su nepilnamečiais migrantais trūkumas