Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Vyresnio amžiaus imigrantų požiūris į sveikatos priežiūrą priimančiosiose šalyse: apžvalga
Full text linkOlder immigrants may have different needs regarding health and care services compared to other age groups. There are suggestions for adapting health services to the elderly and even immigrant elderly in order to provide equal service to everyone. There are studies indicating that with advancing age chronic diseases increase and functional capacity decreases, resulting in poorer physical and psychosocial health in immigrant elderly than in the general elderly population. It is stated that immigrants’ use of health services is lower than that of general population. Cultural and social factors influence health behaviors, opportunities, wishes and barriers for patients to access and use health and care services. Studies stated that elderly immigrants not knowing how to apply for health services, having language problems and being ineffective in communication with healthcare professionals, and experiencing lack of/insufficient social, community and family support, are lead to isolation and inadequate use of health services. In the narrative review, it is aimed to explore the existing research which was conducted on the experiences and perspectives of older immigrants, formal and informal caregivers and healthcare workers regarding health and care services and as well as interventions for better adaptation of health and care services among older immigrants.Vyresnio amžiaus imigrantai gali turėti kitokių sveikatos ir globos poreikių nei kitų amžiaus grupių atstovai. Atitinkami yra siūlomi politiniai sprendimia kaip pritaikyti sveikatos priežiūros paslaugas pagyvenusiems žmonėms ir net pagyvenusiems imigrantams taip, kad paslaugos būtų prieinamos. Tyrimai rodo, kad senstant auga lėtinių ligų skaičius ir mažėja funkcinis pajėgumas, tačiau dėl prieinamumo prie paslaugų skirtumo pagyvenusių imigrantų fizinė ir psichosocialinė sveikata yra prastesnė. Kultūriniai, socialiniai veiksniai daro įtaką pacientų sveikatos elgsenai, galimybėms gauti ir naudotis sveikatos priežiūros ir globos paslaugomis. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus imigrantai, nežinodami, kur kreiptis dėl sveikatos paslaugų, nemokėdami gerai kalbos, gaudami nepakankamą socialinę, bendruomenės ir šeimos paramą, susiduria su iššūkiais prieinant prie sveikatos ir globos paslaugų. Šioje apžvalgoje siekiama apžvelgti esamus tyrimus, kurie buvo atlikti siekiant išsiaiškinti vyresnio amžiaus imigrantų, formalių ir neformalių slaugytojų bei sveikatos priežiūros darbuotojų patirtį ir požiūrį į sveikatos ir globos paslaugas bei intervencines priemones, skirtas geresniam vyresnio amžiaus imigrantų sveikatos ir priežiūros paslaugų pritaikymui
Skaitmeninis vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas Lietuvoje: barjerai ir pagalbos galimybės
Full text linkWhile Lithuania advances rapidly in the ICT sector, a digital divide persists among older adults. A study of 289 elderly Internet users highlighted key barriers and facilitators in digital engagement. Motivation stemmed from personal qualities like curiosity and past work experience with digital tools. Major barriers included language challenges, technical jargon, limited support, device comprehension issues, and emotional factors. Formal and informal training, peer support, gaming‘s role, and family, particularly younger members, emerged as crucial learning aids. The study underscores the need for strategies tailored to enhance digital inclusion of older people in Lithuania.Lietuvoje informacinių komunikacinių technologijų (IKT) sparti kaita vyksta paraleliai su gana dideliu vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninio dalyvavimo atotrūkiu. Remiantis Kebede ir kt. (2022) apibendrintu teoriniu modeliu, straipsnyje siekta ištirti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninio įsitraukimo kliūtis ir jį lengvinančius veiksnius. Buvo atlikta vyresnio amžiaus interneto vartotojų nereprezentatyvi internetinė apklausa (N=289). Remiantis tyrimo rezultatais, asmeninės savybės, tokios kaip smalsumas ir ryžtas, buvo didžiausia paskata mokytis IKT. Ankstesnė darbo su skaitmeninėmis priemonėmis patirtis palengvino jų naudojimą vyresniame amžiuje. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad dominuojančios kliūtys naudotis IKT susijusios su reflektyvios motyvacijos ir galimybių kategorijomis. Anglų kalbos nemokėjimas ir techninio žargono nesupratimas buvo pagrindinės kliūtys. Kiti reikšmingi barjerai – ribota techninė pagalba, įrenginių veikimo principų supratimo problemos, mentorystės trūkumas. Emocinės kliūtys, tokios, kaip klaidų baimė, nesaugumas ir mokymosi sunkumai, taip pat kėlė iššūkių. Skaitmeninį įtrauktumą skatinančių veiksnių analizė atskleidė formalaus ir neformalaus mokymo svarbą, bendraamžių pagalbos, žaidimų vaidmenį mokyme. Šeima, ypač vaikai ir anūkai, vaidino esminį vaidmenį mokantis. Nors asmeninė motyvacija yra svarbus veiksnys, išoriniai ištekliai ir parama yra būtini. Tyrime pabrėžiamas vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytų strategijų poreikis, siekiant gerinti skaitmeninę įtrauktį Lietuvoje
Apsisprendimas imtis globėjo vaidmens ir tęsti globą šeimoje: neformalių globėjų perspektyva
Full text linkStudies have shown that the circumstances and motivation for becoming a caregiver are closely related to the caregiver’s well-being and the quality of care provided, which, in turn, affects the quality of life of the person receiving the care. This article aimed to reveal the motives behind decisions related to an aging relative’s care – motives to assume the caregiving duties and motives to remain in the caregiving role. In total, seven family caregivers participated in semi-structured interviews. Two main themes related to caregiving motivation were revealed: (1) motives to assume the caregiver role, and (2) motives to continue with family care. The results of the research were interpreted using the perspective of self-determination theory (Ryan & Deci, 2000; 2017). This study revealed that key motivational drivers of caregiving decisions were associated with the satisfaction of the three basic psychological needs – autonomy, competence, and relatedness. Meeting these needs in the context of caregiving not only strengthened the caregivers’ motivation to take on the caregiving role but also motivated them to continue with family care, even after the autonomy of care recipients had increased significantly.Tapimo globėju aplinkybės ir motyvacija glaudžiai susijusi su globėjo gerove ir teikiamos globos kokybe, kuri savo ruožtu turi įtakos globojamo asmens gyvenimo kokybei. Straipsnyje, remiantis apsisprendimo (angl. self-determination) teorija, analizuojami su vyresnio amžiaus giminaičių globa susijusių sprendimų – imtis globėjo vaidmens ir toliau rūpintis artimuoju namuose – motyvai. Tyrimas atskleidė, kad su globa susijusius sprendimus motyvuojantys veiksniai susiję su trijų pagrindinių psichologinių poreikių – autonomijos, kompetencijos ir santykių – patenkinimu. Šių poreikių patenkinimas globos kontekste ne tik stiprino globėjų motyvaciją imantis globos funkcijų, bet ir motyvavo toliau rūpintis senstančiais giminaičiais namuose, net ir gerokai išaugus jų poreikiams
Jaunimas pagyvenusių žmonių globos sektoriuje – misija (ne)įmanoma?
Full text linkThe aging of population leads to the outcome that number of social care sector clients grows steadily. Hence the research highlighted that average age of the workforce in social care sector is also rising. An important question is how to attract and retain young people in the care sector for the elderly in the context of an aging society with the growing importance of the care economy. The study aims to reveal the factors motivating young people (18-29 years old) to employ and their attitudes towards work in the elderly care sector to. The research investigated the links between prosocial motivation and the attitudes of unemployed young people registered in the Employment Service toward work in the elderly care sector.
The results of the study identified main directions, which could encourage more young people to get involved in the elderly care sector: promoting prosocial motivation of the individuals, increasing the flexibility of social services for the elderly and ensuring good working conditions. The study revealed significant role of the employment service as an intermediary between the young person and the institution providing social services and changing public attitudes towards work in the care sector for the elderly.Visuomenei senėjant, nenuilstamai auga socialinės globos sektoriaus klientų skaičius, tačiau kartu pastebimos ir senstančios darbo jėgos socialinės globos sektoriuje tendencijos. Svarbiu klausimu tampa, kaip augant globos ekonomikos svarbai, senėjančios visuomenės kontekste pritraukti bei išlaikyti jaunimą pagyvenusių asmenų globos sektoriuje. Straipsnis skirtas atskleisti jaunus asmenis (18-29 m. amžiaus) motyvuojančius dirbti veiksnius ir šių asmenų požiūrį į jaunus asmenis dirbti pagyvenusių žmonių globos sektoriuje galinčius paskatinti veiksnius bei įvertinti prosocialios motyvacijos sąsajas su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių nedirbančių jaunų asmenų požiūriu į darbą pagyvenusių asmenų globos sektoriuje
Šiuolaikinės technologijos ir socialinio darbo profesijos bei studijų transformacija: Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų dėstytojų įžvalgos
Full text linkThis article explores the attitudes of Japanese and Lithuanian social work program teachers towards the challenges posed by modern technologies that may transform social work profession and studies. Study data revealed that scientists from both countries admit that “taming” technologies and optimally “cooperating” with them is the main challenge of social work practice and studies. On the one hand, belief that technological development will provide more opportunities to fulfil the mission of social work was prevalent among the study participants, on the other hand, they had expressed concern that eventually the use of technology will change the essence of social work as a profession of human relations or will create modified forms of social exclusion. Additionally, a niche for the new role of the social worker was identified: to help the world “occupied” by technology remain “social”. Attitudes of research participants from both Lithuania and Japan can be linked to traditional concept of sociality and vision of social work as profession that belongs exclusively to area of human relations. B. Latour’s asocial sociality concept can be applied for broader look into this situation. This concept states that efforts to trace the contribution of actors of an inhuman nature to what belongs in the human world may be more successful when one ceases to view the world exclusively through human eyes and tries to reveal the inner perspectives of phenomena of a mixed nature.Straipsnyje atskleidžiamas Lietuvos ir Japonijos socialinio darbo studijų programų dėstytojų požiūris į iššūkius, kuriuos kelia šiuolaikinės technologijos, transformuodamos socialinio darbo profesiją ir studijas. Atvejo analizė atskleidė, kad „prisijaukinti technologijas“ ir optimaliai su jomis „bendradarbiauti“ yra pagrindinis šių laikų socialinio darbo praktikos ir studijų tikslas. Nors manoma, kad technologijų plėtra suteikia daugiau galimybių įgyvendinti socialinio darbo misiją, jaučiamas nuogąstavimas, kad technologijos pakeis socialinio darbo, kaip žmogiškų santykių profesijos, esmę, sukurs modifikuotas socialinės atskirties formas. Visgi įžvelgiama ir nišų naujiems socialinio darbuotojo vaidmenims padedant technologijų „okupuotam“ pasauliui išlikti „socialiam“. Tyrimo dalyvių vertinimus galima sieti su tradicine socialumo samprata ir socialinio darbo, kaip išskirtinai žmogiškų santykių sričiai priklausančios profesijos, vizija. Šioje situacijoje vertinga prisiminti B. Latouro nuostatą, kad pastangos atsekti nežmogiškos prigimties veikėjų indėlį į tai, kas priklauso žmonių pasauliui, gali būti sėkmingesnės tada, kai į pasaulį nustojama žvelgti išskirtinai žmogaus akimis, o bandoma atskleisti vidines mišrios prigimties reiškinių perspektyvas arba asocialaus socialumo sampratą
Kaip (ar) ateitis keičia socialinio darbo profesinį lauką?
Full text linkThe authors aim to discuss the changes in the professional field of social work, the future scenarios and the role of social work in the future society, and to present the views of social workers themselves on the future and the expected changes. The authors provide an overview of the trends in the development of social work profesion and outline the important changes in the professional field based on litearture review. The paper presents a quantitative survey of social workers in Lithuania, which aimed to uncover their attitudes towards new developments, the impact of technology and social innovation, and the future competences of social work.
The results of the study reveal that employees see changes in the field of social work, but that these changes are marginal. Not seeing change and a negative public perception of social work are also associated with a willingness to move to another field of work. Leadership and professionalism of managers and more cohesive teamwork would encourage staff to stay. The study did not show that working for any institution (municipal, governmental, non-governmental, etc.) determines social workers‘ attitudes. Social workers‘ attitudes and evaluations were more influenced by their demographics: place of residence, age, education, but even these correlations were rather weak. A large proportion of respondents were not familiar with the Sustainable Development Goals (SGD2030) or had only participated in a few sustainability initiatives, but the importance of innovations in social work practice was identified by 58% of respondents, compared to 72% of those aged between 18 and 35 years. When talking about the future competences of social work, the traditional micro-level competences of social work are highlighted: empathy, emotional intelligence, interpersonal communication and working with a group, less importance is attached to innovative, managerial or macro-level competences.Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo profesinio lauko pokyčiai, ateities scenarijai bei socialinio darbo vaidmenys ateities visuomenėje ir pristatomas pačių socialinių darbuotojų požiūris į ateitį ir numatomus pokyčius. Straipsnyje apžvelgiamos socialinio darbo raidos tendencijos ir pateikiamos svarbios moksliniuose šaltiniuose analizuojamos profesijos raidos kryptys. Taip pat pristatomas kiekybinis Lietuvos socialinių darbuotojų nuomonės tyrimas, kuriuo buvo siekiama atskleisti darbuotojų požiūrį į pokyčius, technologijų ir socialinių inovacijų įtaką bei ateities socialinio darbo kompetencijas.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad darbuotojai socialinio darbo lauke mato pokyčių, tačiau šie pokyčiai yra nežymūs. Tai, kad nematoma pokyčių ir neigiamai vertinamas socialinis darbas visuomenėje, galimai susiję ir su noru imtis kitos darbo srities. Darbuotojus pasilikti skatintų vadovų lyderystė ir profesionalumas bei darnesnis komandos darbas. Tyrimo neatskleista, kad darbas kuriame nors sektoriuje (savivaldybės, valstybiniame, nevyriausybiniame, socialinio verslo) stipriai lemtų skirtingus socialinių darbuotojų požiūrius. Socialinių darbuotojų požiūrį ir vertinimą labiau lėmė jų demografiniai duomenys: gyvenamoji vieta, amžius, išsilavinimas, tačiau ir ši koreliacija buvo ganėtinai silpna. Daugelis respondentų nebuvo susipažinę su Darnios plėtros tikslais (SGD 2030) ar dalyvavo tik pavienėse tvarumo iniciatyvose, tačiau naujovių svarbumą socialinio darbo praktikoje įvardija 58 proc. respondentų, o 18–35 metų amžiaus kategorijoje šis vertinimas siekia 72 procentus. Socialiniai darbuotojai vertindami ateitį nemano, kad jų darbą pakeis technologinės inovacijos, robotai. Kalbėdami apie ateities socialinio darbo kompetencijas išskiria tradicines mikrolygmens socialinio darbo kompetencijas: empatiją, emocinį intelektą, tarpasmenį bendravimą ir darbą su grupe, mažiau reikšmės teikia inovatyvumo, vadybinėms ar makrolygmens kompetencijoms
Socialines paslaugas teikiančių įstaigų išorinė komunikacija COVID-19 pandemijos laikotarpiu
Full text link Crisis communication in social service organizations is an under-researched area. Nevertheless, this topic is very relevant, given the increasing threats to individuals and society. In the face of these threats, there is a growing need for effective communication in organizing and delivering social assistance. The outbreak of COVID-19 has changed interpersonal communication and the very nature of organizations’ work. This unprecedented situation has prompted an analysis of the level of preparedness of social services organizations to adapt in the long run to an acute, changed reality.
This paper aims to investigate how daycare centers and residential care institutions were prepared to act during a crisis, with a particular focus on communication through the organization’s external channels – websites and social networks.
The desk-based method was applied to analyze the external communication of 387 organizations providing social care and daycare services to children, the elderly, and persons with disabilities from all Lithuanian municipalities.
In assessing the capabilities and responsibility of institutions providing social services to ensure consistent external communication, this study ranks alongside others that have examined social service provision practices during the COVID-19 outbreak. However, this study differs from others by highlighting the responsibilities of social workers in combating misinformation and fake news. The research emphasizes the need for consistent, continuous, clearly presented information. It identifies systemic and organizational gaps in the external communication skills of social service providers. It can be concluded that due to these gaps, social service provision institutions were unable to counterweigh fake news, which became “mainstream news” (Wiswanath et al., 2020) and posed a threat to public health, public safety, and human lives.
The voice of social services’ providers was also missing in the wider socio-political context. Here, technological, legal, and political prerequisites emerged to address the knowledge gap and the technological exclusion of those at the margins of communication. Nevertheless, the study showed a lack of active participation of social service providers in this discourse, although they were closest to those experiencing the digital divide.
The pandemic significantly adjusted the point of view on the importance of communication in social work, its goals and nature. The main weight has shifted from the pursuit of therapeutic goals toward technological, information dissemination, and risk management aspects.
Komunikacija krizių metu socialines paslaugas teikiančiose organizacijose aktuali, bet mažai tirta tema. Susiduriant su išorinėmis grėsmėmis didėja efektyvios komunikacijos poreikis, keičiasi darbo pobūdis, todėl svarbu analizuoti, kaip šios organizacijos buvo pasirengusios ir prisitaikė prie įprastą realybę pakeitusios situacijos.
Straipsnio tikslas – ištirti, kaip krizės akivaizdoje vyko dienos centrų ir stacionarios globos įstaigų išorinė komunikacija interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose.
Tyrimo metu analizuota 387 organizacijų išorinė komunikacija atskleidė atsakomybę kovojant su melaginga informacija, nuoseklios, aiškios informacijos poreikį, identifikavo išorinės komunikacijos įgūdžių spragas socialinių paslaugų įstaigose, dėl kurių nesugebėta suformuoti atsvaros melagingoms naujienoms, kėlusioms grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui