Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Medicinos rezidento autonomiją sąlygojantys veiksniai Lietuvos gydytojų hierarchinėje struktūroje
No full textThe purpose of this paper is to analyze the factors determining the autonomy of the medical resident in the hierarchical structure of Lithuanian doctors.
Due to the different legal practices that have a direct impact on the autonomy of the medical resident, a three-level model is constructed: macro, meso, micro, according to which the impact of the system on the autonomy of the medical resident is analyzed. At the meso level, the requirements and regulations of the macro level affect the individual on micro level by creating an environment for acceptable relationships and actions.
At the macro level, health care system organizations recognize the medical resident as a specialist and coordinate residency by implementing laws. According to the Medical Practice Act, which defines a medical resident, medical residents must follow the instructions of a residency supervisor or other professional until they complete their training. The autonomy of the medical resident is influenced both by the medical community due to its low hierarchical position and by health care system organizations that control the regulation of medical residency itself.
The position of a student directs the medical resident to practical learning, when only acquired additional qualifications grant the license of a medical specialist, and the status of an employee in the residency bases enables direct participation in the Lithuanian medical community through working relationships. Participating in direct relationships with doctors is part of the professionalization process, when the social norms of doctors are adopted and competences are acquired. Due to the hierarchical structure of the medical community, medical residents, as holders of only the first license, are at the bottom of the hierarchy and do not have extensive autonomy to make their own decisions.Vykstant sveikatos sistemos tinklų reformai lygiagrečiai įgyvendinami medicinos rezidentūros studijų tvarkos pokyčiai: keičiama atsiskaitymo tvarka inicijuojant pakopinių kompetencijų sistemą, ilginama trukmė ir įvedama prievolė dalį rezidentūros atlikti ne universiteto rezidentūros bazėse – tai yra toliau nuo didžiųjų klinikų įsikūrusiose gydymo įstaigose. Lietuvoje medicinos rezidentūra yra reglamentuota Sveikatos apsaugos ministerijos ir universitetų teisės aktais, o įgyvendinama rezidentūros bazėse, prižiūrint gydytojams specialistams. Šios aplinkybės stipriai veikia medicinos rezidento autonomiją ir galimybę priimti sprendimus. Negana to, medicinos rezidento duali padėtis, kai ir mokomasi, ir dirbama, sukuria specifinius autonomiją ribojančius santykius gydytojų bendruomenėje.
Straipsnyje taikant sistemų teorijas atliekama oficialių dokumentų ir teisės aktų analizė, kaip mikro-, mezo- ir makrofaktoriai teisiškai apibrėžtoje struktūroje veikia medicinos rezidento autonomiją. Pagal oficialius duomenis medicinos rezidentas Lietuvos sveikatos sistemoje yra profesionalizacijos procese, kai derinamos studento ir darbuotojo pareigos. Tai sudaro sąlygas medicinos rezidentui būti hierarchijos apačioje ir neturėti didelės įtakos priimant autonominius sprendimus
Resocializacijos įgyvendinimo problemos ir galimybės Lietuvos kalėjimuose
Full text linkLithuania‘s strategic documents point out that the main purpose of the execution of sentences is the resocialisation of convicts. The article analyses the problems and possibilities of the implementation of resocialisation of convicts in Lithuanian prisons today, based on the ideas of positivist and critical criminology. The research comprised an analysis of scientific literature and strategic documents in Lithuania, and an empirical qualitative study, which included twenty semistructured interviews with Lithuanian prison staff and experts from the penitentiary system. The data analysis was based on thematic analysis. The study reveals that resocialisation as a priority becomes a secondary goal of imprisonment during implementation, pursued in a demotivating and desocialising prison environment and punitive culture. The gap between the prison‘s stated objectives of resocialising prisoners and the human and financial capacity to achieve this is noted. Positivist and critical criminology ideas broaden the perception and analysis of resocialisation as a phenomenon and make it possible to rethink the functional and institutional distinction between the punishment of convicted persons and their treatment, assistance, and motivated personal transformation as different activities. The study suggests that the success of resocialisation of an individual requires the disaggregation and implementation of the stages of resocialisation, not only in prison but also in institutions that focus on helping without retribution and punishment.Lietuvos strateginiuose dokumentuose pažymima, kad vienintelis bausmių vykdymo tikslas yra nuteistųjų resocializacija. Straipsnyje, remiantis pozityvistinės ir kritinės kriminologijos idėjomis, analizuojamos šiandieninės nuteistųjų resocializacijos įgyvendinimo Lietuvos kalėjimuose problemos ir galimybės. Tyrimas atskleidė, kad resocializacija kaip prioritetas įgyvendinimo metu tampa antraeiliu kalinimo tikslu, siekiamu demotyvuojančioje bei desocializuojančioje kalėjimo aplinkoje ir baudimo kultūroje. Pažymimas atotrūkis tarp deklaruojamų kalėjimo tikslų resocializuoti nuteistuosius ir žmogiškųjų bei finansinių galimybių tai pasiekti. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad asmens resocializacijos sėkmei reikia resocializacijos etapus išskaidyti ir įgyvendinti ne tik kalėjime, bet ir institucijose, kurios orientuojasi į pagalbą be retribucijos ir nubaudimo
Atskleidžiant su lytimi susijusius stereotipus būsimų globėjų šeimose
Full text linkOne of the acute social work issues in Ukraine is the deinstitutionalization of care for orphans and children left without parental care and the introduction of family care models. It is known that the success of such models largely depends on the motivations and values that inspire parents to place children, the socio-psychological characteristics of family members, gender aspects such as the distribution of household workload, the involvement of men in performing housework and care for children and so on.
Building on social role theory, we examine gender stereotypes of prospective foster parents in Kyiv, Ukraine. The exploration of femininity and masculinity stereotypes was carried out using the Sex-Role Inventory (Bem, 1974), while the assessment of ambivalent sexism in the attitudes toward women and men was done through using a short version of the methodology of Glick and Fiske (1996). 83 paricipants of the mandatory trainings for prospective foster parents were questioned.
Our study reveals that the prospective foster parents hold a biased set of beliefs. Almost a third of respondents’ responses concerning women show high indicators on the femininity scale and concerning men – on the masculinity scale. Also, respondents demonstrate a greater extent of benevolent rather than hostile sexism and describe a generalized image of women and men as androgynous individuals. High levels of hostility to feminism, especially among women, have been reported.
Ukraine has all legal grounds for gender equality. Thus, from the intersectional point of view, the study results highlight the impact of culture and social norms on perceptions of gender and gender stereotyping.
The paper ends with suggestions on training programs for both prospective foster parents and social workers, enchancing egalitarian family patterns and agency of women.Viena iš aktualių socialinio darbo problemų Ukrainoje – našlaičių ir be tėvų globos likusių vaikų globos deinstitucionalizavimas ir globos šeimoje modelių diegimas. Žinoma, kad tokių modelių sėkmė labai priklauso nuo motyvacijos ir vertybių, skatinančių tėvus globoti vaikus, šeimos narių socialinių ir psichologinių savybių, lyčių aspektų, kaip antai namų ūkio darbo krūvio paskirstymo, vyrų įsitraukimo į namų ruošos darbus ir rūpinimąsi vaikais ir kt. Remdamiesi socialinio vaidmens teorija, nagrinėjame būsimų globėjų lyčių stereotipus Kijeve, Ukrainoje. Moteriškumo ir vyriškumo stereotipai buvo tiriami naudojant Sex-Role Inventory (Bem, 1974), o ambivalentiško seksizmo požiūryje į moteris ir vyrus vertinimas atliktas naudojant trumpą Glicko ir Fiske (1996) metodikos versiją. Apklausti 83 būsimiems globėjams skirtų privalomųjų mokymų dalyviai.
Mūsų tyrimas atskleidė, kad būsimi globėjai turi šališkų įsitikinimų. Beveik trečdalis respondentų atsakymų apie moteris rodo aukštus rodiklius moteriškumo skalėje, o apie vyrus – vyriškumo skalėje. Be to, respondentai labiau demonstruoja geranorišką, o ne priešišką seksizmą ir pateikia apibendrintą moterų ir vyrų kaip androgeniškų asmenų įvaizdį. Buvo išsakytas didelis priešiškumas feminizmui, ypač tarp moterų.
Ukraina turi visus teisinius pagrindus lyčių lygybei. Taigi, intersekciniu požiūriu, tyrimo rezultatai išryškina kultūros ir socialinių normų įtaką lyties suvokimui ir lyčių stereotipams.
Darbo pabaigoje pateikiama pasiūlymų dėl mokymo programų, skirtų būsimiems globėjams ir socialiniams darbuotojams, gerinančių egalitarinius šeimos modelius ir moterų savarankiškumą
Darbo ir laisvalaikio pusiausvyros paieškos iš kartų kaitos Lietuvos visuomenėje perspektyvos
Full text linkWork and leisure are interlinked and mutually determining spheres of human life, both of which are socially constructed concepts that depend on a variety of cultural, social and economic factors. In contemporary society, the balance between work and leisure is particularly relevant in the light of various social, economic and technological changes, such as the intensification of work, the constant accessibility of workers to smart communication devices, the blurring of the boundaries between professional and private time, the introduction of flexible forms of work organisation, etc. The pursuit of work-life balance is therefore even becoming a kind of cultural value imperative aimed at ensuring individual and societal well-being.
Using empirical data from the European Values Survey spanning almost three decades (1990-2017), this paper analyses the dynamics of value orientations related to work and leisure in Lithuania, in order to see how the importance of these areas of life and the perception of their relationship to each other is changing in different groups of the population, and how this is related to the change of generations. Data were analysed using descriptive statistics, factor analysis, nonparametric covariance analysis and multiple group comparison test and revealed significant differences in value attitudes related to work and leisure and their interrelationship in different social generations in Lithuania, suggesting that, while the importance of work itself has remained essentially unchanged, we are witnessing a profound cultural change, manifested as a broadening of the spectrum of expectations related to work and a search for a better work-life balance.Šiame straipsnyje tiriama su profesine veikla ir laisvalaikiu susijusių vertybinių orientacijų dinamika Lietuvoje, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi šių gyvenimo sričių svarba ir skirtingų gyventojų grupių jų santykio suvokimas, ir kaip tai susiję su gyventojų kartų kaita. Tam pasitelkiami beveik tris dešimtmečius apimantys Europos vertybių tyrimo duomenys, kurių analizė atskleidžia reikšmingus su darbu ir laisvalaikiu bei jų santykiu susijusius vertybinių nuostatų skirtumus skirtingose Lietuvos socialinėse kartose: pats darbo svarbos vertinimas esmingai nekinta, tačiau matomas giluminis kultūrinis pokytis, kurį rodo su profesine veikla siejamų lūkesčių spektro išsiplėtimas bei skirtingų gyvenimo sričių suderinimo siekis
Kompleksinės kliūtys vyresnio amžiaus asmenų užimtumui: įveikimo priemonės ir jų tobulinimo galimybės
Full text link In the context of the rapidly ageing Lithuanian society, it is important to create the conditions for the effective use of the potential of older people, including the sphere of employment. Although the employment rate of older Lithuanians is higher than the EU average, older people remain a vulnerable group of workers, especially in the face of labour market crises. The withdrawal from the labor market is attributable to inadequacies in qualifications or education that fail to align with the exigencies of the labor market, compromised health, adverse working conditions, and assorted factors concomitantly diminishing employment prospects. Reintegration into the labor market poses a formidable challenge for older individuals who have previously disengaged from it. The complex causes of older people’s exit from the labour market imply a comprehensive solution, but so far the country’s policies for older people have not sufficiently developed an integrated approach to enhancing employability, and the application of pesonalised measures is the responsibility of particular institutions.
The aim of the article is to assess the capacities of the current institutional infrastructure of public employment policies to respond to complex obstacles to the employment of elderly individuals and to identify relevant directions for the development of institutional collaboration in this sphere. Based on the latest statistical and analytical information, the paper identifies the current trends in employment and unemployment of the country’s elderly population and identifies the main factors determining their vulnerability in the labour market. It analyses the employment measures implemented by the Public Employment Service for currently unemployed older people. Based on the analysis, proposals are presented for the improvement of the measures in place, with particular emphasis on the development of institutional cooperation in the provision of comprehensive integration services.Sparčiai senstančios Lietuvos visuomenės raidos kontekste yra svarbu šalies mastu kurti sąlygas efektyviau panaudoti vyresnio amžiaus asmenų potencialą, kartu ir užimtumo srityje. Nors vyresnių Lietuvos gyventojų užimtumo lygis yra didesnis nei ES vidurkis, vyresnio amžiaus asmenys lieka pažeidžiama darbuotojų grupe, ypač krizių darbo rinkoje akivaizdoje. Jų pasitraukimą iš darbo rinkos lemia darbo rinkos poreikių neatitinkanti kvalifikaciją / išsilavinimas, sveikata, nepalankios darbo sąlygos ir kiti užimtumo galimybes mažinantys veiksniai, kurie neretai pasireiškia vienu metu. Pasitraukusiems iš darbo rinkos vyresniems darbuotojams grįžti į darbo rinką taip pat yra sudėtinga. Vyresnio amžiaus asmenų pasitraukimo iš darbo rinkos kompleksinės priežastys numato kompleksinį jų sprendimą, tačiau kol kas šalies vyresnio amžiaus gyventojų politikoje integralus požiūris į užimtumo galimybių stiprinimą nėra pakankamai išplėtotas, o atskirų priemonių taikymas priskirtas tam tikrų institucijų kompetencijai.
Straipsnio tikslas – įvertinti dabartinės gyventojų užimtumo politikos institucinės infrastruktūros pajėgumą reaguoti į kompleksines vyresnio amžiaus asmenų užimtumo kliūtis ir nustatyti aktualias institucinio bendradarbiavimo plėtros kryptis šioje srityje. Straipsnyje remiantis naujausia statistine ir analitine informacija identifikuojamos aktualios šalies vyresnio amžiaus gyventojų užimtumo ir nedarbo tendencijos, išskiriami pagrindiniai jų pažeidžiamumą darbo rinkoje lemiantys veiksniai. Analizuojamos šiuo metu nedirbantiems vyresnio amžiaus asmenims taikomos užimtumo priemonės, įgyvendinamos Užimtumo tarnybos. Analizės pagrindu pateikiama taikomų priemonių tobulinimo pasiūlymų, ypatingą dėmesį skiriant institucinio bendradarbiavimo plėtrai teikiant kompleksines integracijos paslaugas
Vyresnio amžiaus asmenų „išlikimas“ darbo rinkoje: Lietuvos situacija ES kontekste
Full text linkThe rapidly ageing populations are a source of concern, but they also provide new opportunities. The purpose of this article is to analyse the factors which affect the participation of older persons in the Lithuanian labour market. The research method is based on data from SHARE (7-8 waves). The research shows that the factors of participation of older persons in the Lithuanian labour market can be mainly linked to the group of involuntary "stuck" factors. Older persons in Lithuania mostly want to leave the labour market as soon as possible. Retaining older persons in the labour market often depends on financial motives. The main challenges for employment in old age are related to the reduction of involuntary motives and to the promotion of positive voluntary motives to stay in the labour market. Sparčiai senstančios visuomenės kelia daug susirūpinimo, tačiau taip pat suteikia naujų galimybių. Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti veiksnius, kurie turi įtakos vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui Lietuvos darbo rinkoje. Tyrimui atlikti pasitelkiame SHARE apklausos 7-8 bangų duomenis. Tyrimas atskleidžia, jog dalyvavimo darbo rinkoje veiksnius mūsų šalyje šiuo metu didele dalimi galima priskirti nesavanoriško „įstrigimo” darbo rinkoje grupei. Vyresnio amžiaus žmonių tarpe dominuoja noras kuo greičiau pasitraukti iš darbo rinkos, o pasilikimą joje dažnai lemia finansiniai motyvai. Iš kitos pusės, išryškėja savanoriško pasilikimo darbo rinkoje veiksnių trūkumas. Pagrindiniai vyresnio amžiaus žmonių užimtumo iššūkiai yra susiję su nesavanoriškų motyvų likti darbo rinkoje mažinimu, ir teigiamų savanoriškų motyvų plėtra
Šeimos politika ir vienų motinų šeimų stigmatizacija
Full text linkThis article investigates the stigmatisation of single-mother families in Lithuania’s family policy through qualitative legal document content analysis and semi-structured interviews with single mothers. It reveals historical policy biases favouring nuclear families, resulting in marginalised single-mother households despite recognising their economic challenges. Analysis of single mothers’ experiences shows how stigmatization negatively impacts these families’ well-being and political representation, hindering rights advocacy.Šiame straipsnyje tiriama vienų motinų šeimų stigmatizacija Lietuvos šeimos politikoje naudojant kokybinę politinių dokumentų analizę ir interviu su motinomis. Tyrimas atskleidžia istorinius politikos familialistinius šališkumus, teikiančius pirmenybę branduolinėms šeimoms. Dėl to vienų motinų šeimos buvo nuolat marginalizuojamos, nepaisant politikoje atpažįstamų šių šeimų patiriamų iššūkių. Motinų patirčių analizė rodo, kaip stigmatizacija neigiamai veikia jų gerovę ir jų vaikų gerovę bei politinį atstovavimą