Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Tarptautinės patirties taikymo sudarant Lietuvos skurdo žemėlapį galimybės
Get PDFThe possibilities to utilise the international experience of poverty mapping is discussed in the paper. The conceptualisation of poverty map is presented in the first part. The authors present the main groups of poverty indicators, the dimensions of the indicators, methods and factors, the indicators used by international organisations. The exploration of data sufficiency is analysed in the second part. The authors combine the data from household research and census. The results suggest the data sufficiency for the composition of poverty map in Lithuania. Straipsnyje aptariamos tarptautinės patirties taikymo sudarant Lietuvos skurdo žemėlapį galimybės. Pirmoje straipsnio dalis yra skirta skurdo žemėlapių konceptualizavimui. Pristatomos pagrindinės skurdo rodiklių grupės, skurdo žemėlapio rodiklių lygmenys, sudarymo metodai ir veiksniai, tarptautinių organizacijų taikomi socialinę padėtį charakterizuojantys rodikliai. Antroje straipsnio dalyje siekiama išanalizuoti, ar Lietuvoje atliekamų tyrimų duomenų pakanka šalies skurdo žemėlapiui sudaryti. Naudojamas darbo metodas yra namų ūkių biudžetų tyrimo bei visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenų derinimas. Atlikus skurdo žemėlapių galimybių analizę, teigiama, jog Lietuvoje visuotinio gyventojų ir būstų surašymo bei namų ūkių biudžetų tyrimo duomenų pakanka šalies skurdo žemėlapiui sudaryti
Moterų ir vyrų senatvės pensijos Lietuvoje
Get PDFThe purpose of the article is to extend Lithuanian pension system old age benefits analysis from viewpoint of gender equality. The article is divided in several parts: first- preretirement gender income inequality; second - the types of pension systems and gender old age pension’s inequality; third - Lithuanian gender pension benefits and the causes of differences. Equal gender treatment in all areas of life seems solve all problems, which could arise in gender inequality area. Unfortunately, traditional labor division in family and thus in a whole society, conditioned quite unequal economic gender outcomes. Preretirement gender inequality produces gender inequality after retirement. In generally women have lower average wage than men; care periods are inherence for women labor and this is the cause why women participation period in labor market is shorter; earlier women retirement also decreased the number of years participation in labor market; generally women life expectancy is longer than men, this means, that they consume pension longer. Lithuanian social insurance system provides care period guarantees for future pension benefit, but childcare under I year is guaranteed only 60% (now 70%) previous wage. Childcare from 1 until 3 years is guaranteed only basic pension. Child nursing period decrease pension benefit about 15% (until 2001 01 01 it was 20%). According to pension calculator in Lithuania and choose several wages and age options, we could see, that outcomes are unfavorable for women. It is probability, that gender inequality after retirement will increase. Hence, pension system in Lithuania have unresolved gender equality problems.Straipsnio tikslas - išplėtoti Lietuvos pensijų sistemos senatvės pensijų išmokų analizę lyčių lygybės požiūriu. Tai atskleidžiama straipsnyje: pirmoje dalyje - "Priešpensinė lyčių pajamų nelygybė"; antroje dalyje - "Pensijų sistemų tipai ir senatvės pensijų nelygybė lyčių atžvilgiu"; trečioje dalyje – "Lietuvos pensijų sistemos senatvės pensijų skirtumai pagal lytį ir jų priežastys". Lygus lyčių traktavimas visose gyvenimo srityse, atrodo, išsprendžia visas problemas, kurios galėtų iškilti vyrų ir moterų nelygybės srityje. Deja, tradicinis darbo pasidalijimas šeimoje ir didelėje visuomenės dalyje lemia gana ne lygius rezultatus tarp lyčių ekonominių resursų srityje. Priešpensinės nelygybės tarp lyčių veiksniai, lemiantys būsimus skirtumus senatvės pensijose tarp lyčių: mažesnis moterų nei vyrų vidutinis darbo užmokestis; priežiūros laikotarpiai, dažniausiai atliekami moterų, trumpinantys dalyvavimo darbo rinkoje laiką; moterys anksčiau išeina į pensiją ir tai trumpina dalyvavimo darbo rinkoje metų skaičių; moterys vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, o tai reiškia, kad moterims ilgesnį laiką reikalinga pensija. Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema Lietuvoje priežiūros laikotarpiu garantuoja draudžiamąsias pajamas, tačiau mokamos išmokos vaiko priežiūros iki 1 metų laikotarpiu sudarė 60% (dabar 70%) darbo užmokesčio (kompensuojamojo). Vaiko priežiūros nuo 1 iki 3 metų garantijos valstybinėje socialinio draudimo pensijų sistemoje yra tik bazinei valstybinei socialinio draudimo pensijai. Kita priežiūros sritis yra slauga, kaip matome iš 4 lentelės, šiuo laikotarpiu pensinė teisė sumažėja 15% (nuo 2001-01-01, anksčiau 20%). Naudojantis skaičiuoklėmis buvo pasirinkta tik keletas darbo užmokesčių variantų ir amžiaus variantų, tačiau rezultatai demonstruoja, kad moterų anuitetai yra be išimčių mažesni nei vyrų. Tikėtina, kad lyčių senatvės pensijų nelygybė dar labiau didės ateityje. Vadinasi, pensijų sistemoje Lietuvoje yra neišspręstų lyčių lygybės pensijų atžvilgiu problemų
Sutrikusio intelekto asmenų dalyvavimas visuomenės gyvenime: subjektyvaus suvokimo analizė
Get PDFThe concepts or social inclusion, participation of mentally disabled persons in social life are highly discussed in Lithuania. But the persons with mental handicaps are often the objects, not the subjects of these discussions. In the research presented in this article the attempt has been made to evaluate the extent and intensity of social participation from the perspective or mentally disabled persons themselves. The interview method has been used to investigate the perceptions of young mentally retarded individuals of these aspects of social life: social activity and the sense of well being, the personal meaning of the participation, the possibilities and the obstacles of participation, the opportunities to decide for themselves the level of participation, the sense of identity, etc. The research revealed, that mentally disabled persons do feel quite active in the social life in their immediate environment, they often feel as the decision-makers in the context of suggested choices, they describe themselves as being quite happy in their daily lives and connect the feeling of happiness mostly with their competences in different kind of activities, the possibilities to use these competences and with the existence of the social network of very close people (family members, friends, etc.). It has been also found that the value of participation is subjectively measured mostly not by the results of such participation, but by the process of participation itself.Sutrikusio intelekto asmenų dalyvavimo ir socialinės įtraukties sąvokos yra plačiai diskutuojamos Lietuvoje. Tačiau asmenis su proto negalią šiuo yra diskusijų objektai, o ne subjektai. Šiame straipsnyje yra pristatomas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti sutrikusio intelekto asmenų dalyvavimo laipsnį iš jų pačių perspektyvos. Tyrime buvo naudojamas interviu metodas ir buvo siekiama įvertinti šiuos socialinio gyvenimo aspektus: socialinį aktyvumą ir gerbūvio pojūtį, asmeninę dalyvavimo prasmę; dalyvavimo galimybes ir kliūtis, galia nuspręsti asmeninio dalyvavimo laipsnį, identiteto jausmą ir kitus. Surinktų duomenų analizė parodė, kad sutrikusio intelekto asmenys jaučiasi aktyvus savo artimoje aplinkoje, jie jaučiasi esą sprendimų priėmėjais pateiktų pasirinkimų kontekste, jie yra laimingi savo kasdieniame gyvenime ir laimės jausmą sieja su veiklų atlikimo kompetencijomis, galimybėmis panaudoti šias kompetencijas ir su labai artimo socialinio tinklo egzistavimu (šeimos nariai, draugai ir t.t.). Taip pat buvo atskleista, kad dalyvavimo vertė siejama ne su dalyvavimo rezultatais, bet su pačiu procesu
Vilniaus universiteto socialinio darbo 2004 metų specialiųjų profesinių studijų baigiamųjų darbų santraukos
Get PDFHumaniškas auklėjimas - tik viltis?
Get PDFThe conception of humanistic education is presented in the paper. The concepts of humanity and education are presented in the first part. The analytical lenses are presented in the second part. The phenomena is analysed in the philosophical, ethical and practical dimensions. It is shown that the concept of humanistic education is related to organisation. Any organisation can be viewed through the lenses of humanistic education. And it is possible to evaluate certain organisation in the perspective of humanistic education. The author argues, that educational organisations must seek to become humanistic and the strategy for the transformation into the humanistic educational organisation is presented. Straipsnyje pristatoma humaniško auklėjimo koncepcija. Pirmiausia yra apibrėžiamos pagrindinės straipsnyje vartojamos sąvokos – humaniškumas ir auklėjimas. Toliau yra pristatoma reiškinio analizės prizmė, kuri apima filosofinę, etinę ir praktinę dimensijas. Remiantis pristatyta analizės prizme analizuojami humaniško auklėjimo filosofiniai, etiniai ir praktiniai aspektai. Taip pat aptariama humaniška auklėjimo įstaiga ir auklėjimo įstaigos įvertinimo kriterijai – kiek konkreti auklėjimo įstaiga yra humaniška. Galiausiai yra pateikiami strateginiai žingsniai, kuriais sekant auklėjimo įstaiga transformuojama į auklėjimo įstaigą, atitinkančią humaniško auklėjimo koncepciją
Mintys apie laiką
Get PDFThe conceptions of time are presented in the paper. The first conception of time is connected to the ancient Greek word Chronos. The word Chronos denotes the time as a measure of movement. It defines the time section – the meeting date in calendar, expressed in the number of hours, days, weeks, months and years. The second conception of time is expressed in ancient Greek word – Kairos. The word Kairos denotes the events, which signify the change. That is the moment when the things are changed. It is a time of change. The third conception of time is defined as personal time. That is our personal time, when we are with our self. The fourth conception of time is named social time. That is time, when we are with other. Straipsnyje svarstoma apie laiko sampratas. Autorius pristato dvi skirtingas laiko sampratas. Pirmąją laiko sampratą išreiškia graikų žodis Chronos. Chronos yra tam tikras laikas, judėjimo trukmės matas. Chronos apibrėžia laiko atkarpą, susitikimo datą kalendoriuje, išreiškiamą valanda, diena, savaite, mėnesiu, metų laiku ir metų skaičiumi. Šioje laiko sampratoje laiko skaičiavimas remiasi įvykiais per laiką. Antroji laiko samprata yra išreikšta graikų kalbos žodžiu – Kairos. Žodis vartojamas apibūdinti lemiamą akimirksnį, susitikimų kalendoriuje nenumatytą momentą, kai įvyksta kažkas nauja, pakinta iš pagrindų. Straipsnyje taip pat apmąstomos ir savo laiko ir socialinio laiko sąvokos. Savas laikas yra mūsų asmeninis laikas. Socialinis laikas yra su kitais praleistas laikas
Europos socialinės chartijos ratifikavimas - svarbus žingsnis užtikrinant Lietuvos žmonių socialines teises
Get PDFThe European Social Charter, the regulative area of the Charter, international liabilities of Lithuania after the ratification of the Charter and the effects of ratification to different social groups of Lithuania are discussed in the paper. The author describes the establishment and development of the Charter in the first part of the paper. The structure of the Charter is presented in the second part. The rights and obligations are presented in the third part.Straipsnyje apžvelgiama Europos socialinė chartija, jos reguliavimo sritis, kokius tarptautinius įsipareigojimus Lietuva prisiims ją ratifikavusi ir kokių padarinių tai turės įvairioms Lietuvos gyventojų grupėms. Pirmiausia yra aptariamas dokumento atsiradimas ir raida. Galiausiai yra pristatoma dokumento sandara, ir garantuojamos teisės, bei iš teisių kylančios pareigos
Sistemų teorija ir socialinis darbas/socialinė pedagogika
Get PDFThere is a need for the reflection in social work as in other professions. The area, problems and methods of social work are complex and it requires high quality competences. The goal of social work science is to solve these problems, but it is not yet established. Meanwhile social workers have to interact with the complexity in social work and it would be good to have a common theoretical framework at the hand. The theory of systems theory can take that role. The goal of the article is to present and review a systems theory and to describe the potentials of the theory to solve the complexity in social work. The main concepts of the theory are presented and illustrated by the examples of social work practice.Socialiniam darbui, kaip ir kitoms profesijoms, kurioms keliami aukšti reikalavimai, reikia tinkamos refleksijos. Socialinio darbo veiklos sritys, sprendžiamos problemos ir taikomi metodai yra labai įvarus, kas reikalauja kūrybinių kompetencijų. Šias problemas turėtų išspręsti socialinio darbo mokslas, tačiau jis dar nėra sukurtas. Tačiau tam, kad būtų įmanomas bendras diskursas ir atitinkamai reaguojama į kompleksiškumą socialiniame darbe, reikia ieškoti bendro teorinio pagrindo. Šiame straipsnyje apžvelgiama ir pristatoma sistemų teorija ir jos siūlomos galimybės socialinio darbo bendram diskursui formuoti ir kompleksiškumo socialiniame darbe įveikai. Aptariamos svarbiausios sistemų teorijos sąvokos, ryšiai tarp sąvokų, aiškinimo galimybės. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama straipsnyje, yra pateikti socialinio darbo grįsto sistemų teorija modelį
