Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Vaikų globos organizavimas: savivaldybių ir apskričių funkcijos bei bendradarbiavimas
The functions of municipalities and counties and cooperation in the area of childcare are analysed in the paper. The analysis is based on the research “The evaluation of organizations in the area of childcare and special education in counties and municipalities” data. The survey and documents analysis were employed in order to gather data. The data analysis suggests that the functions of counties are narrow, sufficient for the effective organisation of childcare, the child rights protection service is not sufficient and efficient and municipalities do not develop the childcare system. Straipsnyje analizuojamas savivaldybių ir apskričių funkcijos bei bendradarbiavimas vaikų globos organizavime. Analizė atliekama remiantis tyrimo „Regiono (apskrities, savivaldybės) įvairaus tipo vaikų globos ir specialaus ugdymo institucijų veiklos organizavimo ir finansavimo sisteminis įvertinimas“ rezultatais. Tyrime dalyvavo devyni apskričių socialinių reikalų ir švietimo departamentai, 60 savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybų (toliau – VTAT) bei 214 įvairių vaikų globos ir specialaus ugdymo įstaigų. Pagrindiniai tyrimo metodai – anketinė apklausa ir dokumentų analizė. Analizės rezultatai rodo, kad apskričių socialinių reikalų ir švietimo departamentų funkcijos yra labai siauros, nepakankamos, organizuojant vaikų globą regione. Šių funkcijų išplėtimas, pirmiausiai apskrities, kaip vaikams teikiamų paslaugų koordinatoriaus, leistų pagerinti vaikų globos paslaugų kokybę. VTAT patirtis rodo, kad vaikų globos šeimose organizavimas yra sudėtingas ir nepakankamai reglamentuotas. Kadangi apskrities pavaldumo vaikų globos įstaigos sukuria precedentą savivaldybėms piktnaudžiauti jų teikiama stacionaria globa, nesirūpinti savivaldybės paslaugų vaikams plėtojimu ir panašiai, reikėtų parengti šių įstaigų pertvarkymo strategiją
Vilniaus universiteto specialiosios pedagogikos 2002 metų specialiųjų profesinių studijų baigiamųjų darbų santraukos
Šiaulių psichiatrijos ligoninės socialinės pagalbos skyriaus penkerių metų darbo patirtis
The history and experience of social care department in institution is presented in the paper. It is a fact, that the beginning of social work is parallel to the independence of Lithuania, in spite of this the social work in the institution was organised during the communist period. The first social care department in institution was established in the institution in 1996. It was the first establishment of the department in Lithuania. The informative support and practical help were at the core of the department’s activity in the beginning. Later, the organisation of psychosocial rehabilitation was initiated by social workers. The development of social care was led by the occurrence of problems and they are discussed as well.Straipsnyje apžvelgiama Šiaulių psichiatrijos ligoninės socialinės pagalbos skyriaus darbo patirtis. Nors formaliai socialinis darbas Lietuvoje atsirado tik po nepriklausomybės atkūrimo, socialinis darbas ligoninėje buvo organizuojamas jau ir sovietiniais laikais. 1996 m. oficialiai įkurtas pirmasis Lietuvoje Socialinės pagalbos skyrius psichiatrijos ligoninėje. Skyriaus veiklos pradžioje daugiausia dėmesio buvo skiriama praktinei ir informacinei pagalbai. Vėliau socialiniai darbuotojai pradėjo aktyviai organizuoti pacientų psichosocialinę reabilitaciją. Apžvelgiant socialinio darbo organizavimą ligoninėje, aptariamos ir problemos, su kuriomis susiduriam
Socialiai remtinų žmonių užimtumo galimybės
The results of the research on the opportunities of socially disadvantaged people to be occupied in labour market are presented in the paper. The survey method was used in order to obtain data. The goal of the research was to explore the incomes, living conditions, needs for social services, and attitude towards occupation in labour market. The special attention was paid to the attitude to participate in different occupational forms – paid job, unpaid job, and public works. The reasons not to be occupied in labour market and the need for vocational training were analysed also.Straipsnyje pristatomi tyrimo apie socialiai remtinų žmonių užimtumo galimybes rezultatai. Atliekant apklausą buvo siekiama išsiaiškinti tiriamo kontingento pajamos, gyvenimo sąlygos, socialinių paslaugų poreikis bei požiūris į užimtumą ir įvairias darbo veiklos formas. Autorius analizavo respondentų požiūrį į darbą, darbo apmokėjimą, darbą be atlyginimo, viešuosius ir globos darbus. Taip pat buvo analizuojamos priežastys, kodėl respondentai nedirba ir respondentų profesinio mokymo poreikio analizė
Sektų problema
The sects produce social problems in contemporary societies. The members of sects or new religious movements lose their personality, wealth and sometimes are pushed towards suicide. The state has to deal with these new religious movements in order to have healthier society. But there are some problems. First, it is a problem to define such a bad new religious movement. It will be time consuming process, because of dogmatic argument. The second problem is to choose the right means to deal with the movements. The goal of the paper is to present usable definition of the movement. Each organization can be evaluated by the criteria of humanity. The organization or movement is defined as a bad new religious movement or sect, if there is no humanity. Seven blocks of questions are presented in order to evaluate certain organization or movement. Šiuolaikinės visuomenės susiduria su tariamų religinių bendruomenių sukuriamomis problemomis. Šios tariamos religinės bendruomenės iš tiesų žmones apiplėšia, padaro juos neveiksnius, įteigia jiems savo ideologiją, o kartais net pastumia į kolektyvinę savižudybę. Kaip valstybei apibrėžti tokių nusikaltimų pirmines stadijas, jas patikrinti, o po to ir suvaldyti? Dažniausiai tokios religinės bendruomenės yra įvardinamos kaip sektomis. Tačiau kaip apibrėžti „sektą“ gali valstybė, neįsiveldama į beprasmį dogmatikų ginčą ir neverčiama visuomet laukti tol, kol išaiškinami akivaizdūs nusikaltimai? Kokių prevencinių priemonių ji gali imtis? Straipsnyje siūlome pagrindžiamą sociologinį „sektos“ apibrėžimą, kuriuo remdamasi valstybė ir jos agentūros nusikalstamą veiklą galėtų atskleisti pačioje užuomazgoje ir ištirti. Siūlome organizacijos priskyrimą „sektoms“ vertinti pagal tai kiek ji yra humaniška. Paskaitę visokiausių pranešimų apie religinių, politinių, taip pat kultūros organizacijų vidaus gyvenimą, sudarėme nedidelį organizacijos humaniškumo vertinimo kriterijų sąrašą, kuris apima septynis galimų klausimų blokus. Atsakymus galima įvertinti balais. Gauti duomenys leidžia atsakyti į visą eilę svarbių klausimų ir iš esmės pakoreguoti visuomenės kursą humaniškumo linkme, nes kurioje gi organizacijoje, partijoje, bažnyčioje ar šeimoje, sąžiningai ją tyrinėdami, nerastume nehumaniškų, sektantiškų tendencijų
Vilniaus universiteto socialinio darbo 2002 metų specialiųjų profesinių studijų baigiamųjų darbų santraukos
Įvairūs mokytojų požiūrio į integruotą neįgaliųjų mokymą aspektai
The attitude towards integrative education is explored in the paper. The survey method was used for data collection. The 270 teachers were participating in the research from nine schools in Vilnius. The data analyses revealed that schoolteachers are not prepared to teach disable children; also, they do not want to teach children with mental disability. The authors suggest installing the curse of special education into curricula of educators, to organise the seminars and refresher course. Straipsnyje įvertinamas mokytojų požiūris į integruotą neįgaliųjų mokymą bendrojo lavinimo mokyklose atsižvelgiant į jų pačių specialiąsias žinias apie neįgaliųjų bei integruoto mokymo problemas, taip pat jų patirtį mokant specialiųjų poreikių vaikus. Duomenų rinkimui buvo naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrime dalyvavo 270 mokytojų iš devynių atsitiktinai parinktų Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai nėra parengti mokyti neįgalius vaikus Lietuvoje. Bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai nėra parengti mokyti neįgalius vaikus Lietuvoje. Visų grupių mokytojai nenori mokyti protiškai atsilikusių vaikų. Galiausiai daroma išvada, kad sistemos pokyčius iššauktų specialiosios pedagogikos kurso visose pedagoginėse institucijose Lietuvoje dėstymas, seminarų rengimas, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas
Vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų Vokietijoje tikslų analizė
The goals of participation policy of youth and children is presented and analysed in the paper. The first goal is to create the opportunity for the children and youth to implement their civil right to establish themselves. The goal is derived from the idea of democracy. The second goal is to let the children and youth to participate in the establishment of civil society. Also it is important to create the ways to motivate the children and youth. The third goal is to utilise the expertise knowledge. The children and youth are experts in the knowledge of their living conditions. It is argued that the goals do not suit well to each other. The author is looking for the best trade offs. Straipsnyje pristatomi ir analizuojami vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų tikslai. Pirmas tikslas, ateinantis iš demokratijos teorijos, yra sudaryti galimybę vaikams ir jaunimui įgyvendinti savo pilietinę teisę kurti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Antras tikslas – leisti vaikams ir jaunimui dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę ir tai motyvuoti. Trečias tikslas – pasinaudoti vaikų ir jaunimo ekspertinėmis žiniomis apie miesto aplinką. Autorius klausia kiek vaikų ir jaunimo dalyvavimo akcijų tikslai tarpusavyje dera. Atsakymo ieškoma remiantis pirmaisiais tyrimais-pavyzdžiais
Švedijos tarptautinės plėtros ir bendradarbiavimo agentūros (SIDA) indėlis į projekto bendruomenės socialinių paslaugų plėtra įgyvendinimą
Straipsnyje pristatomas projekto „Bendruomenės socialinių paslaugų plėtra“ turinys ir įgyvendinimas. Projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Švedijos tarptautinės plėtros ir bendradarbiavimo agentūrai (SIDA). Projekto tikslas buvo – sukurti alternatyvią socialinių paslaugų sistemą brangias stacionarias socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms. SIDA lėšos buvo naudojamos projekto įvertinimui ir dirbančiųjų socialinį darbą kvalifikacijos tobulinimo programoms finansuoti
Socialinių paslaugų kokybę lemiantys veiksniai
Straipsnyje pristatomi socialinių paslaugų kokybę lemiantys veiksniai. Išskiriami du socialinių paslaugų sistemos raidos etapai. Pirmasis etapas apima laikotarpį nuo 1990 iki 1998. Tai buvo kiekybinis socialinių paslaugų teikimo plėtros šuolis. Nuo 1998 metų prasidėjo antrasis socialinių paslaugų plėtojimo etapas – nuo kiekybinės plėtros pereinama prie kokybinės. Autorė pristato socialinių paslaugų kokybės vertinimo iššūkius ir kokybės vertinimo būdus. Galiausiai aptariami kokybės užtikrinimo būdai