Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Socialinės globos Lietuvoje istoriniai aspektai
Get PDFThe development of social care and common actions of Church, society and state in order to solve social problems are presented in the paper. The author describes the history of social care in Lithuania from its beginning until 1940. The beginning of social care in Lithuania is XVI century. The first social care organisations were initiated by monkhood. The elite, clergy and enlighten members of society established infirmaries and friendly societies. The education of children was organised in catholic tradition until the country was occupied by Russia. During the period of occupation, the institutions of childcare implemented the interests of Russia’s state. After the end of Lithuanian press ban, there was the increase in the number of friendly societies. The associations of organisations were established. The most famous were The Lithuanian Association of Mothers and Children Care Organisations and The Lithuanian Friendly Society of Catholic Women. Later the Union of Caritas joined the mentioned ones. In the fourth decade of XX century, there were initiatives to establish the school of social work and start the training of professional social workers.Straipsnyje istoriniu požiūriu atskleidžiama socialinės globos raida ir bendros Bažnyčios, visuomenės ir valstybės pastangos, sprendžiant socialines problemas Lietuvoje. Tiriamas laikotarpis apima socialinės globos Lietuvoje istoriją iki 1940 metų. Darbe naudojamo dokumentų ir mokslinės literatūros analizės metodai. Analizės rezultatų pagrindu autorė teigia, kad socialinės globos Lietuvoje pradžia siekia XVI amžiaus pirmąją pusę. Globoti pirmiausia pradėjo vienuolynų brolijos, o špitolių, prieglaudų bei labdaringų draugijų steigimą inicijavo aukštuomenės, dvasininkijos bei išsilavinę visuomenės veikėjai. Iki carinės Rusijos okupacijos visose vaikų prieglaudose jų ugdymas vyko katalikiška dvasia, o vėliau šios įstaigos vykdė rusų valstybinius interesus. Po spaudos atgavimo visuomeninių organizacijų skaičius bei veikla įgavo platų užmojį. Daugelis visuomeninių ir religinių draugijų jungėsi į sąjungas ir savo veiklą plėtojo visoje Lietuvos teritorijoje. Žymiausios iš jų buvo dvi: Lietuvos Motinoms ir Vaikams globoti organizacijų sąjunga bei Lietuvos katalikių moterų draugija, vėliau - Caritas sąjunga. Pradedant XX a. ketvirtuoju dešimtmečiu buvo keliamas klausimas dėl socialinio darbo mokyklos steigimo ir socialinių darbuotojų profesionalaus rengimo
Labour moblity within Europe. Comparison of opportunities between Belgium and Lithuania
Get PDFThe purpose of this paper is to explore and analyse the situation of labour mobility in the European Union - how Belgium and Lithuania deal with and promote the right of free movement of workers in the EU. The review of migration policy in Europe and specifically in Belgium and Lithuania is presented in the first part of the paper. The research is presented in the second part of the paper. The purpose of this research is to find out and compare the experiences of Belgian and Lithuanian people who were working or are working in another European country than their own. The qualitative research approach and semi-structured interviews were used in this study. The clear list of issues and questions were prepared to interview both Belgian and Lithuanian people who were working or are working in another European country. The interviews conducted with both Belgian and Lithuanian citizens, working (high) skilled work (projects managers, project coordinators, doctors, scientists) reveal their migration purposes and advantages of living and working in a foreign country
Vaikų ir savanorių neformalios sąveikos poveikis vaikų santykiams su kitais asmenimis
Get PDFThe impact of informal interaction between volunteer and child from social care institution to the child‘s social network is analysed in the paper. The problems of the children and the causes of the problems are presented in the first part. The theoretical strategies to alter the problems are discussed in the second part. In order to evaluate the impact the research was carried out. The structured interview method was used. The children and volunteers were the informants. The goal of interview was to explore the character and intensity of the interaction and to evaluate the changes in the social network of the children. The results of data analysis showed the changes in the child\u27s social network, but the changes are not substantial.Straipsnyje analizuojamas savanorių ir vaikų iš globos namų neformalios sąveikos poveikis vaikų socialiniam tinklui. Pirmiausia yra pateikiama vaikų iš globos namų problemos, problemų priežasčių analizė. Tada yra kalbama apie pagalbos būdus remiantis atskiromis teorinėmis perspektyvomis. Siekiant ištirti neformalios sąveikos poveikį buvo atliekamas tyrimas, kurio metu buvo imami interviu iš vaikų ir savanorių. Interviu metu buvo siekiama išsiaiškinti vaikų ir savanorių tarpusavio sąveikos pobūdį ir stiprumą ir tuo pačiu įvertinti vaikų socialinio tinklo pokyčius. Tyrimo rezultatai parodė, kad esamu atveju sąveikos tarp vaikų ir savanorių nėra pakankamai stiprios, kad galėtų generuoti reikšmingus pokyčius vaikų socialiniam tinklui
Vyriškumo modelių konkurencija ir pokyčiai Rytų-Vakarų integracijos procese: atvejo studija remiantis Rytų ir Vakarų Vokietijos pavyzdžiu
No full textThe images of masculinity between East and West Germany are compared. The author uses the theory of Robert Connell for the conceptualisation of masculinity. The interview method was used for data collection. The results of data analysis show that there are hegemonic images of masculinity. The hegemonic masculinity image of East Germany is hero of work and the hegemonic masculinity image of West Germany is workaholic. The revealed images are discussed in the context of gender antagonism and equality. The results suggest that the West Germany hegemonic masculinity image establishes in the East. Also, author discuses the expansion of West Germany masculinity image into the East Europe and Lithuania. Straipsnyje analizuojami vyriškumo sampratos modeliai Rytų Vokietijoje ir lyginami su dominuojančiais Vakarų Vokietijos modeliais. Vyriškumo modelių pokyčiams ir dominuojančių santykių tarp jų analizei naudojama Roberto Connello teorija. Analizuojant interviu duomenis, autorius išskiria hegemoninius Rytų ir Vakarų Vokietijos vyriškumo modelius: "darbo didvyris" ir "darboholikas". Tada yra aptariami hegemoninio vyriškumo modeliai lyčių prieštaros ir lygybės kontekste. Analizuojant vyriškumo modelių pasiskirtymą Vokietijoje, teigiama, kad įsigali Vakarų Vokietijos vyriškumo modelis. Galiausiai dėmesys yra nukreipiamas į Vakarų Europos hegemoninio vyriškumo modelio plėtrą į Rytus ir Lietuvą
Vilniaus universiteto specialiosos pedagogikos 2004 metų specialiųjų profesinių studijų baigiamųjų darbų santraukos
Get PDFUniversitetas, mes ir socialinė atsakomybė
Get PDFThe mission of university, personnel and the social responsibility of university are discussed in the paper. The mission of university is the first object of reflection. The author argues, that the missions of university is to convert research data into facts and knowledge, the development of social reproduction and the application of knowledge in order to improve the social organisation. The Faculty of philosophy of Vilnius University is analysed through the lenses of the mission. The personnel of university are analyzed in the second part of the paper. The teachers, researchers, administrators, and auxiliary stuff are the personnel of university. The academic freedom and responsibility is discussed in the third part. The dilemmas of personnel are presented in the fourth part. The dilemmas are academic research of applied teaching, the centralisation and decentralisation of governance, economy versus quality, universality versus selectivity, the openness or closeness of profession, the flexibility or fixation of study process and others. The responsibility of university is discussed in the final part.Straipsnyje kalbama apie universiteto misiją, dėstytojus ir universiteto socialine atsakomybe. Pirmasis refleksijos objektas yra universiteto misija. Autorius teigia, kad universiteto misija yra tyrimo duomenų pavertimas faktais ir žiniomis, aukščiausio laipsnio socialinės reprodukcijos plėtojimas, žinių taikymas socialinei organizacijai tobulinti. Šią prizmės perspektyvoje žvelgiama į VU Filosofijos fakulteto mokslo kryptis. Sekantis refleksijos objektas yra universiteto darbuotojai: pedagoginiai darbuotojai, mokslo darbuotojai ir administracijos, studijas bei mokslą aptarnaujantys ir ūkio darbuotojai. Trečiasis refleksijos objektas yra akademinė laisvė ir atsakomybė, kuri yra korporacinė ir individuali. Antroje straipsnio dalyje pristatomos universiteto darbuotojų dilemos: akademiškumas ir į praktinę veiklą orientuotas mokymas, valdymo centralizacija ir decentralizacija, studentų gausa/skirtybės ir mokymo kokybė, universalizmas ir specializacija, profesijos uždarumas ir atvirumas, studijų lankstumas ir fiksuotumas, dalykinis ir modulinis mokymas, studijų kokybė ir universitetų lenktyniavimas, studentų savarankiškas darbas ir kontaktų su dėstytoju intensyvumas, academia per se ir reakcija į visuomenės poreikius. Galiausiai yra aptariamos universiteto atsakomybės tautos atžvilgiu
Planas ir tikrovė išgyvenimo pedagogikoje
Get PDFThe outcomes of experience pedagogy are analysed in the paper. The possible outcomes of experience pedagogy are defined in the first part. The role of the teacher is discussed in the second part. The author states the weave between plan and improvisation in the pedagogical process. In order to deal with not foreseen and unseen outcomes, it is effective to use the reflective improvisation methods. The reflective improvisation method is described in the last part of the paper.Straipsnyje kalbama apie išgyvenimo pedagogikos mokymo rezultatus. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomi analitiškai išskirti galimi mokymo rezultatai pedagoginėje situacijoje. Antroje dalyje kalbama apie pedagogo vaidmenį siekiant mokymo rezultatų. Išgyvenimo pedagogikoje pedagogai nuolat laviruoja tarp plano ir improvizacijos. Tam, kad pedagogas galėtų efektyviai reaguoti į nenumatytus ir nepastebėtus faktus, reikalingi reflektuotos improvizacijos metodai. Trečioje straipsnio dalyje pristatomas reflektuotos improvizacijos metodas išgyvenimo pedagogikoje
Artimųjų, globojančių seno amžiaus žmogų šeimoje, patirtis
Get PDFThe goal of the paper is to review the studies, where the peculiarities of home care of old age people are analysed, and present the research, where the experiences of relative carers of old age incurable people. The authors employed the qualitative research strategy. There were four informants: three women and one man. The data analysis suggests the relatives start to care for incurable old age person, when there are not reversible health changes and they are diagnosed. The meaning of care process is the same as the ordinary help between the family members. Straipsnio tikslas apžvelgti mokslinius šaltinius, analizuojančius seno amžiaus žmonių globos namuose ypatumus ir pristatyti empirinį tyrimą, atskleidžiant artimųjų patirtį globojant nepagydoma liga sergančius senus žmones namuose. Nepagydoma liga sergančius senus žmones globojančių artimųjų patirčiai atskleisti buvo atliktas kokybinis aprašomasis tyrimas. Tyrime dalyvavo penki seno amžiaus nepagydoma liga sergantį žmogų globojantys artimieji - keturios moterys ir vienas vyras. Tyrimas atskleidė seno amžiaus nepagydoma liga sergančio žmogaus globos namuose proceso pradžia, globėjų požiūriu, siejama su akivaizdžiais negrįžtamais artimojo sveikatos būklės pakitimais, kurie įvardijami konkrečia diagnoze. Globojančių artimųjų veiklos pobūdis globos namuose proceso metu įgyja konkrečią instrumentinę išraišką, kuri, globėjų požiūriu, vertinama kaip įprastinė pagalba tarp šeimos narių, susiformavusi bendro gyvenimo eigoje