Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Sutrikusios psichikos asmenų psichosocialinė reabilitacija Respublikinėje Vilniaus Psichaitrijos ligoninėje ir bendruomenėje
In recent years greater attention was given to the problem solution of mental patients, their rehabilitation, treatment and integration into community. Psychosocial rehabilitational measures need to be undertaken right away after the acute stage of an disorder, and carried on as long as necessary. They are indispensible for returning mentally disabled individuals into society and improving quality of their life. This paper conveys the result of statistical analysis of rehabilitational procedures performed by the social work department in Republican Vilnius Psychiatric Hospital (666 beds). The research was carried on adult patients with various disorders each year by means of questionnaires about involvement in rehabilitation activities at hospital and in the community. Their impact on the quality of life and evaluation of social workers’ pa1ticipation. l00 questionnaires were collected each year (2005 and 2006) and processed quantitively. Conclusions and recommendations for improvement of rehabilitative opportunities were formulated. While in hospital, the patients willingly joined occupational activities and viewed positively the assistance from social workers. However, the use of rehabilitational resources in the community decreased.Šiuo metu Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas sutrikusios psichikos asmenų socialinių problemų sprendimui, šių asmenų reabilitacijai, gydymui bei integracijai į visuomenę. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pradedamos teikti ūmaus ligos periodo metu ir tęsiasi tiek, kiek reikia grąžinti sutrikusios psichikos asmenį į visuomenę ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje pateikti Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Socialinės pagalbos skyriaus darbuotojų atliekamų statistinių tyrimų, analizuojančių pacientų reabilitacijos (užimtumo, įvairių paslaugų) ypatumus, rezultatai. Tyrimai atliekami kiekvienais metais, tiriamieji - suaugę ligoninės pacientai, kuriems diagnozuoti įvairūs psichikos sutrikimai. Tyrimams taikytas apklausos metodas: ištirtas pacientų dalyvavimas reabilitacinėje veikloje ligoninėje ir bendruomenėje, reabilitacijos poveikis žmonių su psichikos negalia gyvenimo kokybei, socialinių darbuotojų veiklos vertinimas. Pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, 2005 m. ir 2006 m. apklausta po l00 RVPL pacientų (iš viso ligoninėje vienu metu gali gydytis 666 asmenys). Pateiktos tyrimų išvados ir rekomendacijos ligonių reabilitacijos galimybių gerinimui. Palyginus 2005 m. ir 2006 m. atliktus tyrimus, paaiškėjo, kad rezultatai pasikeitė nedaug: pacientai noriai įsitraukia į užimtumo veiklą ligoninėje, bet daug mažiau tiriamųjų naudojasi reabilitacijos paslaugomis bendruomenėje. Socialinių darbuotojų veiklą tiriamieji vertina teigiamai
Socialinio darbo studijos Vilniaus universitete: penkiolikos metų patirties refleksija
The goal of the paper is to present the development of social work studies in Vilnius University. According to authors, there are nine groups of variables for study program. There has to be a theoretical basis for a certain study program. There is no unified theoretical framework in social work and that is a problem for social work. The second condition is an existence of study program. The peculiarities of labour market for social workers imposed two different ways to organise social work study. The first one was a study program for the re-skilling workers of social care institutions. The other, was an ordinary study program. There cannot be a study program without academic stuff. The members of social work department were academics from related disciplines (psychology, education, economics and so on) in the beginning. Latter the grown ups academics joined the department. Other agencies organise social work study programs, also. In some cases, it is competition in other – cooperation. The social work study program is organised in different ways and there is a discussion about which way has to choose Lithuania. The sixth dimension is the demand for the study program. The demand is reflected by the employment of graduates. The study process primary depends on academic staff, but physical and technological conditions are also important. The university is connected with other agents in the field – social work schools, public sector organisations, civil society and research agencies. If the goal of organisation is to remain in the field, it has to react to feedback from students, employees and social partners.Straipsnyje kalbama apie socialinio darbo studijas ir jų raidą Vilniaus universitete. Autoriai išskiria devynis studijų raidą apibūdinančius kintamųjų grupes, kurias ir analizuoja. Pirmiausia steigiant socialinio darbo studijas buvo susidurta su teorinio pagrindo busimai studijų programai pasirinkimo problema. Antra, dėl specifinės padėties darbo rinkoje socialinio darbo studijos įgijo perkvalifikavimo ir įprastų studijų programų formas. Trečias studijų bruožas yra katedros personalas, kuris buvo pirmiausia formuojamas iš gretutinių sričių specialistų, o vėliau į katedrą įsiliejo ir katedroje "užaugę" dėstytojai. Ketvirta, socialinio darbo studijos yra vykdomos ir kituose universitetuose, todėl yra aptariami ir santykiai su kitomis socialinio darbo katedromis. Penkta, pasaulyje egzistuoja socialinio darbo studijų organizavimo įvairovė ir tada kyla klausimas, o kur link turėtų eiti Lietuvos socialinis darbas. Šešta, studijų programos visuomeninis poreikis, kurį geriausiai atspindi absolventų įsidarbinimas. Septinta, fizinės ir technologinės galimybės, kurios apsprendžia studijų procesą. Aštunta, santykiai su universiteto aplinka - su kitų šalių socialinio darbo mokyklomis, viešojo sektoriaus ir nevyriausybinėmis organizacijomis, moksliniais institutais. Devinta, grįžtamasis ryšys yra būtinas tobulinant studijų programą ir todėl stengiamasi įtraukti pačius studentus, darbdavių atstovus, socialinius partnerius
Studentų netolerantiškų nuostatų tyrimas Lietuvoje ir Vokietijoje. Lyginamoji analizė
The goal of the paper is to compare student’s tolerance in Lithuania and Germany. The lack of tolerance raises violence and aggression. The targets of aggression usually are groups of individuals in social exclusion. The people in social exclusion are disable, women, ethnic minorities and other. These groups are clients of social work. To reveal the attitude towards toleration and experience in violence and discrimination, the survey was conducted. The respondents were students. The data analysis suggests that Lithuania students are less tolerant in comparison to Germany. There are significant differences in the attitude towards ethnic minorities, sexual minorities and homeless. Šiame straipsnyje nagrinėjama netolerancijos problema, kuri gali peraugti į ksenofobinį pagrindą turintį smurtą bei agresiją prieš atskirties grupes visuomenėje, kurios tradiciškai yra socialinio darbo klientai: neįgalieji, moterys, tautinės mažumos ir kita. Siekiant išsiaiškinti, kiek tarp Lietuvos ir Vokietijos studentų paplitusios netolerantiškos nuostatos, ir ištirti respondentų asmeninę patirtį smurto ir diskriminacijos srityse buvo atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metu surinktų duomenų analizė parodė, kad beveik visais klausimais lietuvių nepakantumas kitataučiams, homoseksualiems asmenims, žydams, benamiams, romams viršija neigiamas vokiečių nuostatas du ir daugiau kartų
Grindžiamosios teorijos metodologija: B. Glaserio ir A. Strausso versijų skirtumai
Straipsnyje aptariami Grindžiamosios teorijos skirtingų versijų (B. Glaserio ir A. Strausso) skirtumai ir panašumai. Pirmoje straipsnio dalyje pristatomas Grindžiamosios teorijos kontekstas ir kilmė ir jos įnašas į socialinių mokslų metodologiją. Antroje dalyje kalbama apie Grindžiamosios teorijos kūrėjų išsiskyrimą ir jo poveikį tolimesnei metodologijos plėtrai. Trečioje dalyje lyginat skirtingas versijas atskleidžiami skirtumai. Galiausiai yra analizuojama grindžiamosios teorijos teorinė bazė ir aptariama jos vieta kiekybinių ir kokybinių tyrimo metodų aibėje. Apibendrinus analizės rezultatus, teigiama, kad dvi Grindžiamosios teorijos versijos iš esmės yra dvi skirtingos metodologijos