Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Įgalinimas socialiniame darbe
Get PDFThe article analyses the process of empowerment which is applied in social and community psychology as well as in practical social work, particularly on the level of community models. There is a shortage of comprehensive studies and researches about empowerment in Lithuania. The article presents the theoretical concept of empowerment and, based on analysis of practical cases and interview, reveals its practical manifestation in individual and community support models. Research methods: comparative analysis of scientific literature, case study, interview with leaders of family self-help groups (experts) and participants of Lithuania and Lombard region, Italy.Straipsnyje siekiama atskleisti įgalinimo (empowerment) strategijos teorinius matmenis ir raiškos budus socialinio darbo procesuose, aptariami jos taikymo privalumai bei kylančios dilemos, reikšmė lietuviškojo socialinio darbo teorijai ir praktikai. Lyginant Lietuvos ir Lombardijos (Italijos) regiono savigalbos grupių patirtis, išryškinamas individualus ir bendruomeninis įgalinimas, kaip veiksminga pagalbos asmeniui ir bendruomenės plėtotes strategija
Sutrikusios psichikos asmenų įvaizdis Lietuvos dienraščiuose ir interneto naujienų svetainėse
Get PDFAccording to the research Lithuanian society is intolerable to mentally ill people. Therefore the main aim of this research was to raise awareness and enhance knowledge about the media representations of mentally ill persons in Lithuania. The method used in this research was quantitative content analysis. 144 articles from national newspapers with some reference to mental illness appearing in the selected newspapers over a period of three months in the fall of 2008 were analyzed. The results of the research have shown that Lithuanian media creates quite negative images of mentally ill - most often it is a male, who has committed a crime, is very detailed identified in the article and whose opinion/version of the story is not important for the journalist. Mentally ill person is the source of information quite rarely. More often sources of information are the official persons. In most cases mentally ill person does not have a possibility to express his/hers opinion. There are just a few reportages in the analyzed data. This shows that journalists tend to distance themselves from mental health issues. They do not go out to the field to gather data, do not speak to the mentally ill people - it is safer for journalists to keep the distance by just giving references to events and not reporting about them. Very important actor in mental health area that is missing in the articles - is mental health institutions, even thou they dominate the mental health care system. Politics of mental health is not discussed at all in media in Lithuania.Pagal atlikto tyrimo duomenis Lietuvos visuomenė yra netolerantiška sutrikusios psichikos asmenų atžvilgiu. Taipogi tyrimu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į egzistuojančią netolerancijos problemą ir tuo pačiu praturtinti žinojimą apie tai, kaip žiniasklaida vaizduoja sutrikusios psichikos asmenis Lietuvoje. Buvo naudota kiekybinė turinio analizė kaip tyrimo metodas. Tyrimo metu buvo išanalizuoti 144 nacionalinės žiniasklaidos straipsniai, kuriuose per pasirinktą trijų mėnesių laikotarpį buvo referuojama į psichikos ligas. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia negatyvų sutrikusios psichikos asmenų įvaizdį. Dažniausiai sutrikusios psichikos asmuo yra vyras, padaręs nusikaltimą, aiškiai identifikuotas ir kurio nuomonė nėra pristatoma. Dažniausiai kaip informacijos šaltiniai nurodomi viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojai. Labai svarbus veikėjas psichikos sveikatos politikoje – psichikos sveikatos institucijos – nėra pristatomas straipsniuose. Psichikos sveikatos politika nėra aptariama Lietuvos žiniasklaidoje
Filosofijos, sociologijos ir pedagogikos santykiai Georgo Simmelio darbuose
No full text"Relationship" is an important term in the work of Georg Simmel (1858 - 1918). Simmel used this or familiar term to describe completely different processes and structures. In this essay attempts will be made to apply the concept of relationship to the work of Simmel itself. The aim is to demonstrate particularly interesting links between Simmel\u27s philosophy, sociology and pedagogy. The intention of the essay is not to give extensive interpretations of Simmel’s philosophy, sociology and pedagogy, but to show in general terms that at least four Simmel\u27s ideas create a strong relationship between his philosophy, sociology and pedagogy. The results of analysis demonstrate that there is relationship between Simmel’s philosophy, sociology and pedagogy and it is possible to find many developments, transformations and sometimes surprising variations of the theme.Sąvoka „santykis“ yra svarbi sąvoka Georgo Simmelio (1858-1918) darbuose. Simmelis šią sąvoką naudojo visiškai skirtingiems procesams ir struktūroms aprašyti. Straipsnio tikslas yra pritaikyti „santykio“ sąvoką Simmelio darbams. Autorius siekia parodyti sąryšius tarp Simmelio filosofijos, sociologijos ir pedagogikos. Straipsnyje nesiekiama giliai ir nuodugniai gilintis į Simmelio darbus, bet parodyti, kad keturios idėjos susieja autoriaus filosofiją, sociologiją ir pedagogiką
Atliekų rinkėjų darbas: stigma ir nauda
Get PDFThe aim of this paper is to establish common traits of work of waste pickers. Analysis is based on comparison of data of ethnographic research conducted in Lithuanian dumps and research results presented in various scientific publications representing situation in various countries. In this paper we discuss the work of waste pickers concerning three aspects: (1) common characteristics work of waste pickers; (2) waste pickers self-perception and attitude of society towards waste pickers and their work; (3) benefits of waste pickers work. The paper is divided in three chapters according to these topics.Straipsnio tikslas yra pristatyti bendrus atliekų rinkėjų darbo bruožus. Tikslo siekiama lyginant duomenis, gautus atlikus etnografinį tyrimą Lietuvos sąvartynuose, su mokslinėse publikacijose pateikiamais duomenimis apie įvairių šalių atliekų rinkėjų darbą. Straipsnyje atliekų rinkėjų darbas yra aptariamas trimis aspektais: 1) Bendros atliekų rinkėjų darbo charakteristikos; 2) Atliekų rinkėjų savęs suvokimas ir visuomenės požiūris į atliekų rinkėjus ir jų darbą; 3) Atliekų rinkėjų darbo nauda. Straipsnis susideda iš trijų dalių, atitinkančių aukščiau pristatytus aspektus
Socialinio darbo adresatai ir vadyba. Intensyvios programos refleksija (Vilnius 2009)
No full textIm Zentrum des Beitrags steht die Frage, inwieweit unternehmerische Praxis in Handlungsfeldern der Sozialen Arbeit etabliert werden konnte und sollte. Schnell ist erkennbar, dass keine Entweder-Oder-Entscheidung zur Verfügung steht, sondern es geht um die Erarbeitung einer differenzierten Sichtweise. Zur Erreichung dieses Zieles werden nachfolgend 3 Problembereiche aufgenommen. Im ersten Bereich ,,Management und Kultur" soll es um eine kultur- und sozialgeschichtliche Orientierung gehen. Nachfolgend wird in einer organisationsspezifischen Perspektive auf die Differenzen der Logik der Sozialen Arbeit und der Logik des Managements eingegangen. Im letzten Schritt gilt es die Interaktionen zwischen Organisationen und den AdressatInnen aus der Sicht der Adressatlnnen zu erkunden. Aus der Rekonstruktion dieser Perspektive sollen Entscheidungen zu den beiden vorher diskutierten Problembereichen abgeleitet werden. Der Text ist analog zur Praxis des IP angelegt: es wird von der Situation des Mitgliedslandes (also: Deutschland) ausgegangen und darauf aufbauend erfolgen Perspektivübernahmen und Reflexion.Šiame straipsnyje diskutuojama apie tai, kiek būtų galima ir reikėtų socialinio darbo veiklos srityse įtvirtinti verslo veiklos metodus. Iš karto reikia pastebėti, kad nėra vienareikšmiško sprendimo. Pirmoje straipsnio dalyje -vadyba ir kultūra – diskutuojama apie kultūrinę ir socialinę - istorinę vadybos aplinkybes. Toliau, naudojant organizacijos teorijos perspektyvą nagrinėjami socialinio darbo ir vadybos logikų skirtumai. Galiausiai, žiūrint iš socialinio darbo adresatų perspektyvos, siekiama išsiaiškinti organizacijų ir adresatų sąveikas. Būtent iš organziacijų ir socialinio darbo adresatų tarpusavio sąveikų analziės išplaukia sprendimai pirmiau aptartoms probleminėms sritims. Tekstas parengtas remiantis analogija su intensyviosios programos praktika: pradedama nuo valstybės narės (šiuo atveju – Vokietijos) padėties ir ja remiantis pateikiami apmąstymai
Vaikų, kurių tėvai globojami psichoneurologiniuose pensionatuose, teisės
Get PDFThis research is one of the components of the project funded by European Commission "Child and Adolescent Mental Health in Enlarged European Union: Development of Effective Policies and Practices" (CAMHEE). Survey of the situation that occur in the families in which parents are placed into psychiatric residential homes due to mental illness, showed that development and implementation of effective parenting programs (as well as other community-based services for families at risk) might become an effective alternative to currently prevailing stigmatizing and paternalistic approach, including the concept of "bad" (incompetent) parents and their institutionalization. Based on the review and analysis of the situations in residential psychiatric care homes, one could observe that relations of the family members with residents of care homes and dynamics of these relations are greatly influenced by specifics of Lithuanian mental health and social care systems, historically developed stereotypes, public attitudes to mentally ill persons and information which is communicated to general public. It should be noted that the tradition dating back to Soviet-era ideology - that mentally ill persons need to be separated from family, community and society, is still strong.Šis tyrimas yra viena iš Europos Komisijos finansuoto projekto „Vaikų ir paauglių psichikos sveikata išsiplėtusioje Europos Sąjungoje: efektyvios politikos ir praktikos kūrimas“ sudėtinių dalių. Šeimų, kurių nariai tėvai, turintys psichikos ligą, yra apgyvendinami stacionarios globos namuose, apklausa parodė, kad veiksmingų tėvystės programų (kaip ir kitos bendruomeninės paslaugos socialinės rizikos šeimoms) gali tapti veiksminga alternatyvia priemone dabar dominuojančiam stigmatizuojančiam ir paternalistiniam požiūriui. Remiantis situacijos stacionarios globos įstaigose apžvalga ir analize, pažymėtina, kad didelę įtaką jose gyvenančių asmenų likimui, jų santykiams su šeimos nariais, šiems santykiams išsaugoti, šeimos nariams bendrauti daro tiek Lietuvoje veikiančios psichikos sveikatos ir socialines apsaugos sistemos, tiek praeityje susiformavę stereotipai, nuomonė apie stacionarios globos įstaigas bei jų gyventojus, tiek visuomenei pateikiamos informacijos pobūdis. Pažymėtina, kad kai kur vis dar gajus sovietinių laikų ideologijos principas, jog asmuo, turintis proto negalią, turi būti atskirtas nuo šeimos, bendruomenės, visuomenės
Socialinis darbas, pradinis lavinimas ir alfabetizacija
Get PDFSince a couple of years in Germany numerous publications appeared on problems of education in connection with social work. Profound changes in the occupational system have led to the emergence of new standards of basic skills and educational requirements. "Lifelong Learning" as a political attempt to cope with these changes includes expansion and transgression of traditional and organized learning. Not surprising that professional social work is confronted with several problems concerning these changes. The main task of this essay is to show how education as a social workers business can become highly ambivalent due to essential discrepancies between functional and emancipatory conceptions of education. Discussing the advancement of literacy/reading and writing skills this article shows that social work has to develop its own educational approaches to avoid adopting rules and functions of the organized educational system.Vokietijoje per paskutinius keletą metų pasirodė daug publikacijų, kuriose nagrinėjama švietimo socialiniame darbe problematika. Reikšmingi pokyčiai užimtumo sistemoje iššaukė naujų standartų pagrindiniams įgūdžiams ir reikalavimų švietimui atsiradimą. „Mokymosi visą gyvenimą“ politika kaip siekis susidoroti su užimtumo sistemos pokyčiais apima tradicinio ir organizuoto mokymosi pokyčius. Šie pokyčiai iššaukia naujas užduotis ir problemas profesionaliems socialiniams darbuotojams. Straipsnio tikslas yra parodyti kaip švietimas, kuris yra ir viena iš pagrindinių socialinių darbuotojų veiklų, gali tapti labai prieštaringa veikla, nes yra neįmanoma suderinti funkcionalistinę ir emancipuojančią švietimo koncepcijas. Aptariant skaitymo ir rašymo įgūdžių skatinimą, šiame straipsnyje parodoma, kad socialinis darbas turi išvystyti savo švietimo koncepciją, jeigu nori išvengti organizuotos švietimo sistemos taisyklių ir funkcijų adaptacijos, kas iškreips socialinio darbo veiklą
Kas yra socialinis darbas?
Get PDFOne way to understand and explain social work is to stop searching for the united or single definition of social work and to look at it as multidimensional phenomena. The main dimensions of social work are social work as academic discipline or research and social work as a practice. The first part of the article is designed to present possible or hypothetical taxonomy of social work theories. It is stated that it can be identified 24 types of social work theories. The second part of the article analyses the forms of social work practice. There are four types of social work practice: reformist – individualist, reformist – collectivist, therapeutic – individualist, therapeutic – collectivist. The dominant form of social work practice in contemporary society is known by the name of personal social services.Vienas iš būdų suprasti ir paaiškinti socialinio darbo reiškinį yra atsiakyti siekio rusti bendrą, visuotinai pripažįstamą socialinio darbo apibrėžimą ir į jį pažvelgti per daugiamatiškumo prizmę. Taip socialinį darbą galima suskaidyti į socialinį darbą kaip akademinę discipliną ir socialinį darbą kaip socialinio darbo praktika. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama hipotetinė socialinio darbo teorijų ar žinojimų klasifikacinė schema, kuri išryškina 24 skirtingus socialinio darbo teorijų tipus. Antroje straipsnio dalyje gilinamasi į socialinio darbo praktikos formas, kurios dar skiriamos pagal jų tikslus – socialinė reforma arba socialinė terapija, bei pagal įgyvendinimo formą – vieša ar privati. Daugiausiai dėmesio skiriama tai socialinio darbo praktikos formai, kuri šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse yra žinoma asmeninių socialinių paslaugų vardu
ES socialinės įtraukties politiniai sprendimai ir politinės diskucijos benamių atžvilgiu progresas Baltijos šalyse. Nacionalinių socialinės įtraukties planų analizė
No full textThe article we would like to present is a part of the research carried out in cooperation with FEANTSA (the European Federation of National Organizations Working with the Homeless) and national social agencies. The aim of the article is to explain and describe the institutional and cultural changes taking place in the context of the so called "double" transition process that was observed in the Baltic States Central - and East - European (CEE) countries at the end on the 1980s. Parallel processes that can be recognized in the context of the development of anti-poverty politics at the national and supranational (EU) level will also be described and explored in the given paper. The purpose of the given analysis is the following: 1. To describe general differences in the social protection system of the Baltic States, with a focus on housing politics; 2. To analyze homelessness as a form of European Union\u27s social inclusion politics in national politics, using NAP-s (National Action Plan Against Poverty and Social Exclusion).Šis straipsnis yra parašytas remiantis autorių atliktais tyrimais bendradarbiaujant su FEANTSA (Nacionalinių organizacijų, dirbančių su benamiais, Europos federacija). Daugelyje Europos Sąjungos senųjų narių benamių problemos pradėtos viešinti, o vėliau ir spręsti praėjusio šimtmečio septintuoju-aštuntuoju dešimtmečiu. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apie benamystę kaip socialinę problemą pradėta kalbėti tik paskutinio praėjusio dešimtmečio viduryje. Per šiuos keturiolika metų visuomenės ir valdžios dėmesys benamystės problemai išgyveno tris etapus: 1) iki 1995 metų benamystės problemą neigiama ir ignoruojama; 2) 1995-2005 metais – problema pripažįstama, siūlomos pirmosios priemonės jai spręsti (per 2001 metų surašymą bandyta įvertinti benamių skaičių), priimti teisiniai dokumentai ir numatomos priemonės; 3) po 2005 metų problema mažai akcentuojama, prioritetas teikiamas kitoms socialinėms problemoms. Tai atsispindi visų trijų Baltijos šalių vyriausybių priimtuose nacionaliniuose socialinės aprėpties priemonių planuose, tarp kurių 2004-2006 metų plane keliama benamių problema ir numatytos priemonės, o vėlesni planai suteikia prioritetą šeimos, vaikų skurdo mažinimo, užimtumo didinimo klausimams. Straipsnyje nagrinėjami trijų šalių būsto politikos bei benamystės problemų sprendimo panašumai ir skirtumai bei Europos sąjungos įtaka, pasireiškianti sudarant nacionalinius socialinės aprėpties didinimo planus ir vykdant numatytas priemones. Visų trijų Baltijos šalių benamystės politikoje akcentuojamas apgyvendinimas. Nakvynės namai – tai pagrindinė benamiams teikiama paslauga. Ši priemonė yra būtina, bet, deja, nėra integruojanti. Straipsnio pabaigoje pateikiama siūlymų, kaip galima plėsti socialinių paslaugų įvairovę, pabrėžiamas šios grupės gyventojų įtraukimas į visuomenę ir darbo rinką.