Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Nusikalstamumo sampratos dilema
Get PDFThe article discusses the dilemma of the concept of criminality and it\u27s different reflections in Western and Soviet ideology. It is noted that the difference in these reflections still affects the understanding of the concept in countries with different historical background. Moreover, it heavily affects the understanding of criminality as phenomena as well as ideology of the crime prevention and control. Soviet tradition is characterized by an attempt to define criminality as precise as possible and to outline all its features. Soviet tradition has formed the concept that criminality is objective phenomena that causes a permanent threat to society that is why it shall be permanently “fought”. Western tradition pays much less attention to the definition of the concept, it limits itself by presentation of various theories of criminology as well as description of manifestations of criminal activity. Criminality can be compared to fashion, i.e. the phenomena that has no precise meaning, it comes from nowhere and it disappears into nowhere. However, it exists. Moreover, in a time of different crises it is fashionable to write and speak about the criminality without taking into consideration of concept\u27s ambiguity.Straipsnyje aptariama nusikalstamumo sampratos dilema ir jos skirtinga refleksija vakarų ir Sovietų ideologijose. Pažymėtina, kad refleksijos skirtumai, iki šiol veikia tai kaip nusikalstamumas yra suprantamas šalyse turinčiose skirtingą istoriją. Be to, tai stipriai veikia nusikalstamumo kaip reiškinio ir kaip prevencijos bei kontrolės priemonių ideologijos supratimą. Sovietinė tradicija pasižymi tuo, kad buvo siekiama nusikalstamumą nusakant kiek įmanoma detaliau visus jo požymius. Šioje tradicijoje nusikalstamumas buvo konstruojamas kaip objektyvus reiškinys, kuris kelia grėsmę visuomenei ir todėl su juo turi būti nuolat „kovojama“. Tuo tarpu, Vakarų tradicija daug mažiau dėmesio skiria nusikalstamumo sąvokos apibrėžimui. Vietoj to yra pateikiamos įvairios kriminologijos teorijos bei nusikalstamos veiklos pasireiškimo aprašymai. Nusikalstamumas gali būti palygintas su mada, t.y. reiškiniu, kuris neturi aiškios prasmės, jis ateina iš niekur ir išnyksta į niekur. Tačiau reikia pažymėti, kad krizių metu apie nusikalstamumą rašoma ir kalbama, kaip apie neprieštaringą reiškinį
Vaikai alkoholiu piktnaudžiaujančioje šeimoje: problemos ir pagalbos būdai
Get PDFAlcohol abusers\u27 children differ from their peers coming from pro-social families. Therefore, it is important to find out the factors determining the differences in character and patterns of behavior of children from alcohol addicts\u27 families, as well as the psychosocial problems and the impact of their parents\u27 alcohol misuse on their performance at school. Only having such information one can analyze ways of helping these children. The purpose of this paper is to find out way of helping children of alcohol abusers. The way of alcohol abuser\u27 living makes the whole family dependent. Relationships between family members are unbalanced. Either psychological or physical violence against women and children is frequent, as well as divorce. Children of alcohol abusers have no possibility to live ordinary human development. They mature much earlier, since they have to take parents\u27 responsibilities. Children of alcohol abusers psychosocial functioning is unbalanced. They have learning difficulties, because of family troubles lost their learning motivation. Children of alcohol abusers interaction is limited. They do not communicate with their contemporaries. Avoid relationship with classmates and teachers. The help they get are psychological help. The main gain of which is to train the children to adapt to the way of family living. But this does not help in real. If one wants to solve their problems, one should help the whole family. Suggested is psychosocial network of help, which link different help organization, all methods of help together to help the whole family.Straipsnyje analizuojama alkoholiu piktnaudžiaujančios šeimos samprata, vaikų, augančių alkoholio pažeistoje šeimoje, problemos bei jiems teikiamos pagalbos būdai. Išanalizavus literatūrą galima teigti, kad alkoholikų vaikai skiriasi nuo savo bendraamžių. Svarbu nustatyti veiksnius, kurie apsprendžia charakterio ir elgesio modelių skirtumus bei psichosocialines vaikų problemas. Alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens gyvenimo būdas iššaukia visos šeimos priklausomybę. Santykiai tarp šeimos narių nėra harmoningi. Tokiose šeimose yra dažnos psichologinio ir fizinio smurto prieš vaikus ir sutuoktines apraiškos. Alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikai anksčiau subręsta, nes turi prisiimti tėvų atsakomybes. Be to, šių vaikų psichosocialinis funkcionavimas yra nesubalansuotas. Dažnai jie susiduria su mokymosi sunkumais, praranda motyvaciją mokytis. Siekiant spręsti vaikų, iš alkoholiu piktnaudžiaujančių šeimų, problemas yra naudojama psichologinė pagalba. Siekiama išmokyti vaikus prisitaikyti prie esančio šeimos gyvenimo būdo. Tačiau realus problemos sprendimas yra tik pagalba visai šeimai. Psichosocialinės pagalbos tinklas, kuris susieja skirtingas organizacijas ir pagalbos būdus, gali būti efektyvi priemonė sprendžiant problemas
Bendruomenių socialinių darbuotojų lūkesčiai savo kompetencijai
No full textThe effects of the community decay are widely discussed in EU. Community work is recognized as the „third“ social work method in order to solve social problems. Additional competencies for social workers are required in community work. The competencies are provided through various trainings. In 2006 Lithuania and 6 other European countries started the Leonardo da Vinci project ,,Community care approach: a strategy for social inclusion", which sought to develop the knowledge and skills of community social workers. Each country has organized trainings within the framework of the project for the community social workers aimed at the development of specific competencies of a social worker in a community. The aim of the given article is to analyze the needs for competencies of community workers from 3 European countries - Hungary, Belgium and Lithuania - which would enable them to work better in/with the communities. The results of the research revealed some differences in the learning needs of the participants of 3 European countries: social workers from Belgium, the country with a longer tradition of community social work, demonstrated the least interest in the development of all competence areas. The results also show an area of concern: Hungarian and Lithuanian social workers fail to consider the research in the field of community needs. Lithuanian trainees demonstrated another significant tendency - alongside with the emphasis on the managerial skills they are trying to specify their new professional status, that is, a new role and identity in their work with the community.Bendruomenės irimas ir šio reiškinio socialinės pasekmės jau keletą metų yra vienas iš atidesnio ES valstybių dėmesio objektų. Dažnai į bendruomenės plėtrą žvelgiama kaip į „trečiąjį“ socialinio darbo metodą, galintį padėti spręsti socialines problemas. Socialiniai darbuotojai, dirbantys bendruomenėse, susiduria su papildomais reikalavimais savo kompetencijai. Šiuos reikalavimus mėginama spręsti įvairiais projektais bei mokymais. 2006-2008 metais Lietuva kartu su šešiomis Europos šalimis dalimis dalyvavo Leonardo da Vinči projekte „Bendruomenės plėtra: socialinės inkliuzijos strategija“, kuriuo buvo siekiama tobulinti bendruomenėse dirbančių socialinių darbuotojų kompetenciją. Visos projekte dalyvavusios šalys surengė mokymus, jų dalyviai įgijo su darbu bendruomenėje susijusių žinių, įgūdžių bei vertybių šešiose srityse: teoriniai bendruomenės darbo pagrindai, vadyba, metodologija, specifiniai klausimai (darbas su skirtingomis klientų grupėmis), politiniai aspektai, socialinio darbuotojo vaidmuo ir identitetas. Prieš mokymus ir po jų buvo atlikta dalyvių anketinė apklausa, kurios pagrindas – kompetencijų sąrašas. Dalyviai žymėjo savo pasirinkimus penkių balų skale. Straipsnyje nagrinėjama kokius lūkesčius savo kompetencijai kėlė trijų šalių (Vengrijos, Belgijos ir Lietuvos) bendruomenių darbuotojai (iš viso 93 dalyviai). Šios šalys buvo pasirinktos kaip reprezentuojančios Rytų, Vidurio ir Vakarų Europą. Tyrimas parodė, kad lietuvių ir vengrų respondentai jaučia didesnį žinių ir gebėjimų stygių nei Belgijos socialiniai darbuotojai, juos labiau tenkina turima kompetencija ir jų poreikis įgyti žinių ir įgūdžių bendruomenės darbo srityje yra tik vidutinis. Iš visų kompetencijų sričių visiems mokymų dalyviams labiausiai pageidautina vadybos kompetencija. Kitas visų trijų šalių specialistų poreikis – vidinių bendruomenės išteklių plėtra, jos narių aktyvinimas. Vis dėlto kelia nerimą menkas Vengrijos ir Lietuvos specialistų dėmesys bendruomenės poreikių analizei, kuri, kaip rodo kitų autorių tyrimai, yra bendruomenės plėtros pamatas. Be jos, dominuojant vadybos metodams, sudėtinga sudominti bendruomenės narius aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Įdomi tendencija pastebėta Lietuvos dalyvių atsakymuose: greta pabrėžiamų vadybos gebėjimų šiems respondentams rūpėjo savo vaidmens ir identiteto bendruomenėje paieška, rodanti socialinio darbuotojo statuso bendruomenėje kismą. Visas šalis siejo menkas poreikis įgyti gebėjimų, turinčių tarptautinį aspektą – atlikti tarpkultūrinius tyrimus, operuoti tarptautiniame kontekste pripažintomis socialinio darbo sąvokomis.
Paliatyvioji pagalba - galimybė tenkinti sergančiųjų gyvybei pavojingomis ligomis ir jų šeimų psichosocialinius poreikius. Europos Sajungos Ministrų Tarybos rekomendacija Rec (2003) ES 24 valstybėms narėms dėl paliatyviosios pagalbos organizavimo
Get PDFStraipsnyje kalbama apie požiūrių į mirtį kaitą ir paliatyviosios pagalbos plėtrą. Požiūrį į mirtį ir mirimą apsprendžia tuo metu egzistuojančios mokslinės žinios ir technologijos. Tradicinėje ir viduramžių visuomenėse mirtis buvo suvokiama kaip įprasta ir natūrali gyvenimo dalis, kurią lydėjo ritualai. XX a. požiūris į mirtį pasikeitė – mirimo procesas buvo paslėptas ir vartotojiškai visuomenei buvo pasiūlyta gera mirtis – eutanazija. XX a. antroje dalyje pradėjo rastis naujas požiūris į mirtį – pabrėžiama psichosocialiniai ir dvasiniai mirštančio asmens poreikiai. Europos Taryba, reaguodama į tai, kad didėja vyresnio amžiaus asmenų skaičius, pateikė Rekomendacijas, kur buvo pripažinta paliatyviosios pagalbos svarba ir šalims narėms buvo rekomenduota įkurti ir pagerinti paliatyviosios pagalbos paslaugas
Socialinio darbo indėlis kuriant žmogaus gerovę
Get PDFStraipsnyje kalbama apie socialinio darbo indėlį kuriant žmogaus gerovę. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama socialinio darbo profesijos padėtis Lietuvoje, naudojant Gallino profesijos teoriją. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas socialinės politikos ir socialinio darbo praktikos prasilenkimas. Socialinės politikos ir socialinio darbo sąryšis yra analizuojamas iš subsidiarumo perspektyvos. Trečioje straipsnio dalyje kalbama apie socialinio darbo koncepciją ir metodologiją Lietuvoje. Galiausiai yra pateikiami išeities taškai, kurie leistų keistis esamai situacijai
Senų žmonių egzistencinės problemos: priežastys ir sprendimo galimybės
Get PDFThe main goal of article is to dispute a question on the causes of existential problems experienced in old age. There is a wide range of cases when old people suffer from inner emptiness or dissatisfaction of passed years. The sense of meaningful life can be lost for the reason of some physical troubles that occur in old age as well as psychological problems caused by both social and inner factors. Humanistic-existential approach interprets these questions due to the lack of the meaning of life. Supposedly, old aged persons would restore the meaning of their life with the help of liked labour, fraught with respect intercommunion as well as belief in God. The research presented after the theory part shows the view of social work students of old people personalities. Commonly, respondents demonstrated kindly view on old aged people. However this view can be treated as unconsidered and superficial. Students did not welcome possible work with old people. On the other hand, students agreed that old people have a great potential to self-actualization that in fact is a chance to search and to restore the meaning of life in old age. Contradictions in students\u27 view expose that the subject of existential problems experienced in old age is studied insufficient and needs intense research.Straipsnyje siekiama aptarti vyresniame amžiuje patiriamų egzistencinių problemų priežastis. Egzistuoja visa eilė priežasčių, kurios sąlygoja vidinės tuštumos ir praėjusių metų praradimo jausmą. Gyvenimo prasmės praradimas gali būti iššauktas tiek fizinių problemų, kurios atsiranda vyresniame amžiuje, tiek psichologinių problemų, kurios yra sąlygotos socialinių ir psichologinių veiksnių. Humanistinis-egzistencinis požiūrius šias problemas aiškina kaip gyvenimo prasėmės praradimo pasekmę. Teigiama, kad gyvenimo prasmė jausmą galima atstatyti užsiimant mėgstama veikla, turint šiltus santykius ir tikėjimu į Dievą. Tyrimo metu buvo atskleistas socialinio darbo studentų požiūrį į vyresnio amžiaus asmenis. Respondentai išreiškė teigiamą požiūrį į vyresnio amžiaus asmenis. Tačiau šia studentų pozicija galima suabejoti, nes studentai nenorėtų dirbti kartu su vyresnio amžiaus asmenimis. Šie ir kiti prieštaravimai atskleidžia nepakankamą vyresnio amžiaus asmenų patiriamų egzistencinių problemų ištirtamą
