Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Asmeninių socialinių paslaugų deinstitucionalizacija pokomunistinėje Lietuvoje
Get PDFVilniaus universitetas, Universiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (+370 5) 266 76 10El. paštas: [email protected]
Vakarų visuomenėse septintajame dešimtmetyje buvo plačiai kalbama apie deinstitucionalizacijos judėjimą. Tas judėjimas sukėlė socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo pokyčių. O pokomunistinėse šalyse deinstitucionalizacija buvo susidomėta devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti deinstitucionalizacijos procesą ir jo rezultatus pokomunistinėje Lietuvoje konkrečiai asmeninių socialinių paslaugų srityje.Pagrindiniai žodžiai: deinstitucionalizacija, asmeninės socialinės paslaugos, pokomunistinė Lietuva.The deinstitutionalization of personal social services in post commmmunist LithuaniaEugenijus Dunajevas
SummaryThere was the movement of deinstitutionalization in Western societies in the 7th decade of XX century. The process of deinstitutionalization caused the changes in the organization of social and healthcare services. The process of deinstitutionalization started in post-communists countries in the 9th decade of previous century. The aim of the article is to analyse and evaluate the results of deinstitutionalization in the field of personal social services in post-communist Lithuania.Key words: deinstitutionalization, personal social services, post-communist Lithuania
Socialinio darbo paslaugų privatizavimas gerovės valstybėje: samprata ir modeliai
Get PDFVilniaus universitetas, Universiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]
Šiame straipsnyje aptariami kelis dešimtmečius Europoje ir po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje vykstantys pokyčiai socialinio darbo paslaugų sektoriuje, kuriems apibūdinti vartojamas privatizavimo terminas. Socialinio darbo paslaugų sektoriuje privatizavimas pirmiausia suprantamas kaip ne pelno siekiančių visuomeninių organizacijų, dažniau vadinamų nevyriausybinėmis organizacijomis, ir neformalaus sektoriaus plėtra, taip pat pelno siekiančių paslaugas teikiančių organizacijų atsiradimas. Kitaip tariant, kalbama apie tai, kad gerovės valstybės atsakomybė už tam tikras gerovės paslaugas perkeliama iš viešojo sektoriaus į privatų. Šiuos pokyčius galima bandyti aiškinti veikėjo ir neoinstitucionalizmo teorijomis ir jų sanglauda. Straipsnyje analizuojama bendra privatizavimo samprata ir galimi modeliai bei jų ypatumai socialinio darbo paslaugų1 sektoriuje.Pagrindiniai žodžiai: socialinio darbo paslaugos, privatizavimas, privatizavimo modeliai, gerovės valstybė.Privatisation Of Social Work Services In Welfare State: Concept And PatternsLiubov Kotova
SummaryThis article focuses on the changes in social care sector which took place in Europe and after the restitution of independence in Lithuania the last decades and are named as privatization. In social care sector privatization is known as a process of services provision by non-profit public agencies (NGOs), informal sector and by profit agencies. These changes can be explained by actor and new-institutionalism theories as well as by the mix of these two theories. This article presents general privatisation concept and potential patterns as well as peculiarities of these in social care (social work services) sector.According to the actor theory, the expansion or decline of welfare state is understood as results of individuals or collectives’ rational actions. As rational actors cope with different previous political decisions, institutional frames and other limitations and possibilities it is useful to analyse privatization in the light of new-institutionalism theory as well. According to the new-institutionalism theory, the institutions of welfare state are reflected and formed by choices and strategies of actors. The way and models of privatization depend on welfare state institutions. Two ideal institutional types are separated – pluralist and corporatist institutions. Analysis of these ideal institutional types’ differences defining regulation, organization, financing and production helps to explain the extent and models of privatization.Key words: social care, personal social services, privatization, privatization patterns, welfare state
Kodėl refleksija? Apie socialinį darbą kaip refleksyvų profesionalumą
Get PDFVilniaus universitetasUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]
Straipsnyje keliamas klausimas, kodėl refleksija yra neatsiejama nuo socialinio darbo profesijos. Atsakymų ieškoma dviem būdais: aptariant socialinio darbo profesijos specifiką ir gilinantis į socialinio darbo profesionalumo diskursus. Apibendrinant įvairių autorių nuomones, socialinio darbo profesijai būdingi šie požymiai: dvigubo mandato dilema, technologijos deficitas, koprodukcijos bei dialoginio susitarimo principas ir pamatinis žinojimas apie subjektyviai ir selektyviai suvokiamą tikrovę. Tokia profesinio veikimo specifika reikalauja socialinio darbuotojo refleksyvumo. Refleksyvumą taip pat pagrindžia naujosios socialinio darbo profesionalumo teorijos. Straipsnyje plačiau apsistota prie trijų: hermeneutinio profesionalumo, socialinio darbo kaip modernios paslaugų profesijos ir refleksyvaus profesionalumo koncepcijos.Pagrindiniai žodžiai: refleksija, socialinio darbo profesija, refleksyvus profesionalumas, profesionalumo teorijos.Why is reflexivity? Social work as a reflexive professionalityBirutė Švedaitė-Sakalauskė
SummaryThe aim of the article is to justify the inseparability of reflexivity and social work profession. The justification of inseparability is made by analysing social work profession and the discourses of social work profession. In summarising the ideas of different authors it is possible to identify the main features of social work profession: the dilemma of dual mandate, the deficit of technology, the principle of coproduction and dialogical agreement and the fundamental knowledge about subjectively and selectively perceived reality. Dealing with main features of social work, social workers need to be reflexive. The reflexivity is also justified by the new theories of social work professionality. The article presents three of them: hermeneutic professionality, social work as modern service profession and the conception of reflexive professionality.Key words: reflexivity, profession of social work, reflexive professionality, theories of professionality
Migrantai kaip „gerai informuoti piliečiai“: gimtosios šalies visuomenėje vykstančių socialinių reiškinių vertinimas
Get PDFVilniaus universiteto Sociologijos katedros doktorantėUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusEl. paštas: [email protected]
Šiame straipsnyje pateikiamos pirmosios kokybinio iš Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos kilusių ir šiuo metu Vokietijoje gyvenančių migrantų požiūrių tyrimo įžvalgos. Straipsnio tikslas – atskleisti migrantų iš Rytų ir Vidurio Europos (Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos) požiūrį į savo gimtųjų šalių visuomenėse vykstančius socialinius reiškinius – bendrą politinę situaciją, valstybės ir piliečio santykį, socialinę apsaugą ir požiūrį į socialines problemas.Emigracijos tema ypač aktuali Rytų ir Vidurio Europos šalims dėl patiriamo didelio darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo ir dėl to lėtėjančių ekonominio augimo ir socialinės gerovės. Nors šių dienų emigracijos priežastys dažniausiai yra ekonominės, migraciją lemia ir kiti veiksniai. Valstybės požiūris (bendrąja prasme) į savo pilietį tampa vis aktualesnė diskusijų ir socialinių tyrimų tema. Straipsnyje pristatomo kokybinio tyrimo (pusiau struktūruoto interviu) informantai laikytini „gerai informuotais piliečiais“, remiantis A. Schutzo išskirtais žinojimo tipais, gebantys iš migracinės perspektyvos vertinti gimtųjų šalių visuomenes.Pagrindiniai žodžiai: migracija, „gerai informuotas pilietis“, Rytų ir Vidurio Europa.Migrants as „wewell informemed citizens“: the evaluation of native society and social processes there.First results of qualitative interviewewsAgnė Tonkūnaitė-Thiemann
SummaryThis article presents the first findings of the qualitative research – semi-structured interviews, conducted with migrants living in Germany and coming from East and Central European countries such as Lithuania, Poland and Hungary. The aim of this article is to reveal the attitudes toward the native societies and social processes there. The topic of emigration is extremely important and sensitive for the East and Central European countries as it reduces the number of the labour force and in its influence slows down the economical and social progress in the analyzed countries. Despite the main reason of emigration supposed to be economical, but migration is also influenced by other factors. The state attitudes towards its Citizen (inhabitant) start to come to the centre of discussion both in the public discourse and empirical social research. According to A.Schutz defined types of knowledge, the informants of this qualitative research are understood as „well informed citizens“, who are able to compare both German and their native societies and there ongoing social processes.
Key words: migration, „well informed Citizen“, East and Central Europe
Kontraceptinė elgsena Europos šalyse
Get PDFLietuvos socialinių tyrimų centras, Demografinių tyrimų institutasGoštauto g. 11, LT-01108 Vilnius. Tel. 8 611 212 61El. paštas: [email protected]
Straipsnyje, remiantis tarptautinio „Kartų ir lyčių“ tyrimo duomenimis, analizuojami kontraceptinės elgsenos skirtumai Europos šalyse pagal bendrą kontraceptinių priemonių naudojimo lygį ir populiariausių kontraceptinių priemonių struktūrą, aptariamos abortų rodiklių kaitos sąsajos su kintančia kontraceptine elgsena. Konstatuojama, kad Lietuva pasižymi specifine kontraceptinės elgsenos kultūra, atspindinčia tarpinę kontraceptinio perėjimo situaciją, kai modernios kontraceptinės priemonės užima pirmą vietą naudojamų tokių priemonių struktūroje, bet tradicinės kontraceptinės priemonės išlieka ne mažiau svarbios. Abortų rodiklių analizė atskleidė, kad, kintant kontraceptinei elgsenai, kito ir abortų rodikliai, tačiau dėl numanomo duomenų netikslumo tikruosius abortų rodiklių pokyčių mastus vertinti sunku.Pagrindiniai žodžiai: kontracepcija, kontraceptinis perėjimas, abortas, Europos šalys.Contraceptive behavior in European CountriesVaida Tretjakova
SummaryThis article is dedicated to the analysis of patterns of contraceptive behavior in different European countries with special focus on the case of Lithuania. Based on the data of the international „Generations and Gender“ Survey contraceptive behavior is evaluated through two main measures: contraceptive prevalence rate and the structure of contraceptive methods used. Additionally, the relationship between the changing contraceptive behavior and abortion rates is discussed. Analysis has revealed that an intermediate pattern of contraceptive behavior in terms of the contraceptive transition is observed in Lithuania – even though modern contraceptive methods constitute almost half of all the methods used, traditional methods of contraception remain important. Parallel to the changes in contraceptive behavior certain changes in abortion trends were observed, however, the real scale of these changes is difficult to establish due to the likely inaccuracies in abortion statistics.Key words: contraception, abortion, contraceptive transition, European countrie
„Netradicinis“ tėvas šiuolaikinėje Lietuvoje
Get PDFVilniaus universitetasSocialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. +370 652 489 50El. paštas: [email protected]
Tiriant tėvystę Lietuvoje retai gretinamos skirtingo socialinio statuso tėvų patirtys ir vertinama jų padėtis visuomenėje. Straipsnyje tėvystė aptariama naujai: pasitelkiant „kito“ supratimo teorines prieigas ir kokybinį tyrimą.Šio straipsnio tikslas – panagrinėti skirtingo socialinio statuso vyrų tėvystės patirtis pasitelkiant „kito“ supratimo teorinę perspektyvą. Tam atliktas kokybinis tyrimas – vienuolika pusiau struktūruotų interviu su 27–44 m. tėvais, turinčiais mažamečių vaikų (ikimokyklinio ar pradinio mokyklinio mažiaus). Kitoniškumui analizuoti atrinkti „kiti“ pagal šeimos statusą tėvai: išsiskyrę, kartu gyvenantys nesusituokę tėvai, „kiti“ pagal tėvo biologinį statusą: patėviai, įtėviai ir heteronormos požiūriu „kiti“ – netradicinės seksualinės orientacijos, biseksualūs tėvai. Tyrimo rezultatams aptarti naudojama P. L. Bergerio ir T. Luckmanno socialinio konstruktyvizmo prieiga.Pagrindiniai žodžiai: tėvystė, šeimos statusas, „kito“ supratimas, kokybinis tyrimas.Understanding of non-traditional fatherhood in contememporary Lithuania: analysis of qualitative interviewewsLina Radžiūnienė
SummaryWhile examining the fatherhood in Lithuania experience of different parental statuses or their position in society are rarely confronted. In the article fatherhood is discussed in the new perspective: using theories of understanding the other and qualitative research.This article aims to reveal the issues of father’s social status from the perspective of understanding the other. The analysis is based on 11 semi-structured qualitative interviews with fathers’ aged 27–44 and having children of preschool or primary school age. In order to analyse otherness, „other“ fathers are selected by family status: divorced, unmarried, but living together fathers, „other“ by biological status: stepfathers, adoptive fathers; and „other“ in terms of heteronormativity – non-traditional sexual orientation, bisexual fathers. In the presentation of findings T. Luckmann and P.L. Berger social construction approach is used.Key words: fatherhood, family status, understanding the other, qualitative research
Psichikos negalią turinčių asmenų globa Lietuvoje: priklausomybė nuo paveldėtos paslaugų teikimo kultūros
Get PDFVilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikaVasaros g. 5, tel. (+370 5) 261 10 43. El. paštas: [email protected] universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, Tel. (+370 5) 266 76 10. El. paštas: [email protected]
Straipsnyje nagrinėjama sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globa didelėse uždarose stacionariose globos įstaigose. Iki Sovietų Sąjungos žlugimo šios įstaigos ne tik globojo, bet ir izoliavo sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto individus. Tvirtas šių įstaigų pozicijas to meto socialinės apsaugos sistemoje lėmė ideologinės priežastys, dominuojantis defektologijos mokslas, sukurta materialinė ir teisinė bazė, neigiamas visuomenės nusistatymas sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų atžvilgiu. Žlugus Sovietų Sąjungai, stacionarios globos sistema pasirodė esanti ypač atspari permainoms – ji ne tik atsilaikė prieš bandymus veiksmingai transformuoti, bet ir sulaukė investicijų iš Europos Sąjungos fondų. Atkūrus Nepriklausomybę įvykusios permainos – darbuotojų mokymai, pastatų rekonstrukcija, paslaugų įvairovės didinimas – neatnešė institucinės kultūros, atskirties tradicijos permainų ir tik sustiprino stacionarios globos institucijų padėtį.Tai sudarė prielaidas Lietuvoje susiformuoti unikaliam sutrikusios psichikos ir sutrikusio intelekto asmenų globos būdui, kurį galima įvardyti kaip visuomenės ir valstybės raidai nepalankią ydingo sovietinio paveldo ir atsirinktų ES paramos bei vertybių kombinaciją.Pagrindiniai žodžiai: stacionari globa, psichikos ir intelekto sutrikimai, Europos Sąjunga, ideologija.Care for persons with memental disability: dependency on inherited culture of srevicesDainius Pūras, Eglė Šumskienė
SummaryGoal of this article is to identify main obstacles while transforming Lithuanian system of residential care for persons with mental and intellectual disabilities from repressive and isolating Soviet tradition to individualised community care. During the Soviet times the goal of large residential institutions was to take physical care after individuals with mental and intellectual disabilities as well as to isolate them from the rest of the society. These institutions were deeply anchored in the Soviet system of social assistance, based on the principles of defectology and stigmatizing attitudes towards persons with mental health problems. After collapse of the Soviet Union this system appeared to be eminently resistant to reforms: it withstood attempts of transformation and even managed to receive investments from the European Union structural funds thus strengthening the positions of large residential institutions over modern community care. More than two decades of investments in training of staff, reconstruction of buildings, modernisation of services and other components of mental health services in Lithuania have not resulted in the change of paradigm, as institutional culture and tradition of exclusion remains still very strong.Thus, current system of care for persons with mental and intellectual disabilities in Lithuania can be defined as a combination of strong effects of former Soviet system and selectively chosen components of modern mental health policy and services.Key words: residential care, intellectual and mental disabilities, European Union, ideology
Socialinio darbo studentų savo asmenybės savybių vertinimas ir jų sąsajos su pasirinkimo studijuoti socialinį darbą motyvais ir ketinimu jį dirbti
Get PDFVilniaus universitetasUniversiteto g. 9/1, LT-01313 VilniusTel. 266 76 10. El. paštas: [email protected] universitetasUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 674) 600 93. El. paštas: [email protected]
Straipsnyje nagrinėjamos socialinio darbo studentų studijų programos rinkimosi motyvų ir ketinimo dirbti pagal specialybę sąsajos su studentų sau priskiriamomis asmenybės savybėmis. Straipsnio tikslas – apžvelgti įvairių šalių autorių požiūrius į socialinio darbuotojo asmenybės savybių vaidmenį profesinėje veikloje ir ištirti, kokiomis asmenybės savybėmis pasižymintys studentai (jų pačių požiūriu) ketina dirbti šį darbą ir kokius įvardija studijų programos rinkimosi motyvus. Išanalizavus 118 Vilniaus universiteto studentų atsakymus paaiškėjo, kad dominuojantys studijų programos rinkimosi motyvai – noras bendrauti su žmonėmis ir įsitikinimas, kad profesija atitinka poreikius ir interesus. Norėję įstoti į socialinio darbo studijų programą studentai laiko save empatiškesniais ir humaniškesniais nei nenorėję įstoti, kelis kartus dažniau reiškia pagarbą žmonėms ir teikia jiems nešališką pagalbą. Ketinančiųjų dirbti pagal specialybę elgesyje dažniau reiškiasi empatija, pagarba, užuojauta, šiluma ir nešališka pagalba. Taigi respondentų ir studijų programos rinkimasis, ir ketinimas dirbti socialinį darbą yra susiję su sau priskiriamomis asmenybės savybėmis, įvardijamomis kaip būtinos socialiniams darbuotojams.Pagrindiniai žodžiai: studijų programos rinkimosi motyvai, socialinių darbuotojų asmenybės savybės.The relevance of social work students’ assessmements of their personality traits to the choice to study social work and intention to work in the fieldVitalija Lepeškienė, Justina Žuromskaja
SummaryThe article deals with the issue of the relationship between the motives of choosing social work study program, intention to work as social workers, and personal qualities which the students attribute to themselves. 118 students (from first to fourth year) of social work program of the Vilnius University were surveyed using standardized questionnaire. The research proved that dominating motives for choosing the study program are willingness to deal with people and notion that the profession fits needs and interests of the students. Both choosing of the program and intention to work as a social worker are related to possessing personal qualities required for an efficient social worker, such as empathy, unconditional positive regard, warmth, compassion and willingness to help. Those who intend to work as social workers base their decision on believe that the profession will provide possibilities for self-realization, as well as believe that their personal qualities fit demands of the profession, and also their willingness to help people.Key words: motives of choosing of the study program, personal qualities of the social workers
Vaikų dienos centrų tarpdalykinio bendradarbiavimo patirtis
Get PDFVilniaus universitetasUniversiteto g. 9/1. Tel. (85) 266 76 10El. paštas: [email protected]. paštas: [email protected]
Tarpdalykinis bendradarbiavimas yra labai svarbus socialinio darbo su vaikais ir šeimomis veiksmingumui, todėl šiuo straipsniu siekiama išsiaiškinti tarpdalykinio bendradarbiavimo ypatumus dirbant su vaikais ir paaugliais dienos centruose. Tam aprašyti teoriniai tarpdalykinio bendradarbiavimo modeliai, vadovaujantis valdymo ir komunikacijos kriterijais išskirti bendradarbiavimo lygmenys. Remiantis šiais modeliais buvo parengta priemonė ir atlikta vaikų dienos centruose dirbančių socialinių darbuotojų / pedagogų apklausa. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos vaikų dienos centrų vidinis tarpdalykinis bendradarbiavimas pagal vadovavimo pobūdį yra vidutinio ir aukštesnio lygmens, atitinka lygiavertės komandos ir profesionalaus valdymo modelius. Išorinis bendradarbiavimas yra žemiausio komunikacijos modelį atitinkančio lygmens, tik išimtiniais atvejais jis gali būti priskirtas koordinacijos modeliui.Pagrindiniai žodžiai: tarpdalykinis bendradarbiavimas, teoriniai modeliai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, vaikų dienos centras.Experience of Multidisciplinary Collaboration of Children Day Care CentresJolita Buzaitytė-KašalynienėEglė Liaudginaitė-Zamalienė
SummaryMultidisciplinary collaboration is essential for effectiveness of social work with children and families; this is why this article attempts to reveal peculiarities of multidisciplinary collaboration of children day care centres. Authors of this article are describing theoretical models of multidisciplinary collaboration, and using managerial and communication criteria for distinguishing levels of collaboration. Using theoretical models research instrument has been developed, and survey of social workers/pedagogues from day care centres conducted. Results of the research revealed that inner multidisciplinary collaboration of day care centres is average or higher level, and interagency multidisciplinary collaboration is of the lowest level and can be assigned to model of coordination.Key words: multidisciplinary collaboration, theoretical model, social workers, social pedagogues, children day care centre
Lėtinės ligos naratyvas: ligos patyrimo prasmės ir tapatumo paieškos
Get PDFVilniaus universitetasSocialinio darbo katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513VilniusTel. +370 652 489 50El. paštas: [email protected]
Modernioje ir pomodernioje Vakarų sveikatos sociologijoje skiriama nemažai dėmesio tapatumo raiškai analizuoti asmens pasakojimo apie savo lėtinę ligą kontekste ir pačiam ligos patyrimo istorijos pasakojimui. Lietuvoje ši tema nagrinėjama mažiau, todėl šio straipsnio tikslas – atskleisti lėtine liga sergančio asmens tapatumo ir ligos istorijos pasakojimo fenomenų ypatumus ir sąsajas bei vaidmenį ligos dinamikos procese.Straipsnyje, remiantis vėlyvosios modernybės teoretikų su lėtinės ligos patyrimu ir tapatumo kitimu susijusiomis kategorijomis, tapatumas suprantamas kaip tęstinis, dialektinis, sąveikaujant individui ir jo aplinkai vykstantis procesas, kurį refleksijos, savo gyvenimo analizės iratspindėjimo būdu kuria pats asmuo. O apie lėtinės ligos patyrimą galima kalbėti ne tik kaip apie kritinę situaciją, kuri susijusi su pasikeitusiomis kūno galimybėmis ir poveikiu asmens socialiniam tinklui, ar sukeliančią lūžį biografijoje, bet ir kaip apie vieną iš gyvenimo uždavinių, sergančiojo tapatumui suteikiantį naujų pozityvių galimybių. Viena iš tokių galimybių – peržvelgti gyvenimą pasakojant savo ligos istoriją. Ištikus ligai įprastas gyvenimo istorijos pasakojimas gali prarasti savo prasmę ir atsirasti poreikis ligos patirtį sudėlioti į naują biografinio naratyvo seką. Toks naratyvinis tapatumo rekonstravimas suteikia galimybę sąmoningai reflektuoti savo ligos istoriją patiriant vientisą tapatumo jausmą, kuris laikomas asmenybės brandos šerdimi ir reikšmingu centru, suteikiančiu žmogaus gyvenimui prasmę. Toks savo istorijos pasakojimas ne tik padeda atpažinti save savo gyvenimo kontekste, bet ir aktyviai kurti savo tapatumą,taip pat leidžia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Todėl naratyvas gali būti laikomas terapine ir prasmės atradimo priemone, skatinančia vidinius bei socialinius integracijos procesus.Pagrindiniai žodžiai: ligos naratyvas, lėtinės ligos patyrimas, tapatumo rekonstravimas.The Narrative of Chronic Illness: a Search for Meaning and IdentityToma Jasiukevičiūtė
SummaryThe narrative of chronic illness, which works as therapeutic instrument and as a way of constructing the meaning, and the identity issues in this context attain quite much attention in Western modern and post-modern health sociology. In Lithuania this topic is analyzed less, therefore the aim of this article is to discuss the role of the chronic illness narrative in the dynamics of the illness, with the special focus on the expression of an identity and the importance of creating of a personal meaning.The concept of illness narrative and features of the identity’s changes in the process of creating a narrative of illness are discussed in this article. The development of researches related with the topic of illness narrative and identity as well as its theoretical and methodological aspects are represented. The relation between body’s and social dimensions of identity in the process of a chronic illness are revealed. The concept of narrative is introduced as a reflective way to reconstruct ones identity while recovering from chronic illness and also the narrative is represented as therapeutic tool, which supports psychological, social and spiritual recovery