Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Stacionarios globos pertvarka Lietuvoje institucionalizmo teorijos požiūriu
Get PDFLithuania is currently undergoing a reform of the residential care, which is a major challenge for the system of care for persons with disabilities. This system has been formed during the Soviet times and still functions despite criticism for human rights violations and irrational use of financial resources. Currently this is the the only available form of care for persons with intellectual and/or psychosocial disabilities who are in need of a long-term care.Authors of the article employ the institutional theory and analyse resistance of the system to the reform. They conclude that social care organisations aim to keep the existing power and invoke financial, human and technical resources as well as the conjunctive relations. Authors also notice the vicious circle of the institutional functioning, while the necessity to isolate persons with disabilities is justified by lack of their self-support as well as lack of tolerance in the society. In the meantime, the institutions themselves exclude persons with disabilities and reduce their authonomy.Lietuvoje dabar vykstanti pertvarka yra didelis iššūkis sovietmečiu sukurtai ir iki šiol veikiančiai stacionarios globos sistemai. Nepaisant kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų ir neracionalaus išteklių naudojimo, stacionarios globos paslaugos dažniausiai yra vienintelė alternatyva ilgalaikės globos reikalingiems psichosocialinę negalią ar intelekto sutrikimą turintiems asmenims. Pasitelkus institucionalizmo teoriją, straipsnyje nagrinėjamas sistemos pasipriešinimas pokyčiams ir daromos išvados, kad globos įstaigos siekia išlaikyti turimą galią ir šiam tikslui pasitelkia finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, konjunktūrinius ryšius. Taip pat matomas ydingas globos įstaigų funkcionavimo ratas: būtinybė izoliuoti negalią turinčius asmenis argumentuojama jų nesavarankiškumu ir tolerancijos stoka visuomenėje, kartu pačių įstaigų veikla atskiria globos reikalingus asmenis ir slopina jų savarankiškumą
Studentų, dalyvavusių mainų programose, tapatumo kūrimo patirtis
Get PDFThe essence of psychological identity is the sense of unity and meaning. The meaning made up by rethinking past experience creates the sense of unity, continuity and meaning in your life.The aim of the research is to analyse how students who participated in exchange programs construct their subjective identity at personal, relational and collective levels. Research was conducted with 2 focus groups (11 students) using narrative research and meaning-making analysis. The results show that multicultural experience changes not only students’ behaviour at all three levels of identity, but it also has a wider influence on their lives and future plans. Students found that they have a vast variety of possibilities and freedom to choose, that they are responsible for their decisions and behaviour. Students perceive the significance of family and friends; relations with relatives had become closer and more genuine, and more liberal with teachers. Students understood that they have the capability to make changes and improve relations with others. Multicultural experience stimulates students’ interest in their own culture, history and increases empathy for foreigners in Lithuania. They found which culture they prefer and why.Research results may be useful for social workers, counselors, and other personnel working with participants of exchange programs. It is important to draw attention to three main aspects of identity (personal, relational, collective) and help participants to integrate these aspects into a holistic identity experience to enable the sense of unity and meaning in their life. In order to prevent adaptation difficulties of returned students, it is also important to relate their subjective identity with personal growth, goals and future potentiality.Psichologinio tapatumo esmė yra vientisumo ir prasmės gyvenime pojūtis, kurį leidžia išgyventi savo patirties įprasminimas. Šio darbo tikslas buvo išanalizuoti, kaip studentų, dalyvavusių mainų programose, patirtis prisideda kuriant tapatumą: asmeniniu, santykių ir kolektyviniu lygmeniu. Duomenys buvo renkami fokus grupės metodu, o analizuojami taikant įprasminimo analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai, dalyvavę mainų programose, asmeninio tapatumo lygmeniu didžiausią reikšmę teikė savo galimybėms ir atsakomybei suvokti, taip pat išmoko valdyti stresą. Tyrimo dalyvių santykiai su šeimos nariais sustiprėjo, atsirado didesnis atvirumas, noras tobulėti bendraujant. Įprasminimai kolektyvinio tapatumo lygmeniu paskatino domėtis savo šalies istorija, savo kultūros šaknimis, taip pat dalyviai suvokė, kas jiems nepriimtina kitoje kultūroje
Jaunų žmonių, leidžiančių laiką gatvėje, savivoka
Get PDFThe aim of this paper is to reveal the self-concept of young people who spend their time in the streets. It is based on results of qualitative research (6 interviews with young people). The research revealed that these young people face various difficulties that have a direct negative impact on their self-worth. Young people often see themselves as “inappropriate”, “bad” or being in exclusion. Due to various childhood difficulties, problems in the family or among peers they often feel lonely, plagued by depressive thoughts. Most of them feel a general dissatisfaction with life. They speak about lack of meaning of life as a cause of their risky behaviour. However, they know their strengths.Šio straipsnio tikslas – atskleisti jaunų žmonių, leidžiančių laiką gatvėje, savivoką. Pirmoje straipsnio dalyje aprašomi pagrindiniai savivokos aspektai, aptariant Carl R. Rogers’o savęs suvokimo koncepciją. Kitose dalyse pristatomi kokybinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atskleidė, kad jauni žmonės, laiką leidžiantys Vilniaus miesto Viršuliškių ir Pašilaičių mikrorajonuose, susiduria su skirtingais sunkumais, kurie daro tiesioginę neigiamą įtaką savęs vertinimui. Jaunuoliai mato save „blogus“ ar atskirtyje esančius žmones. Dėl patirtų sunkumų vaikystėje, problemų šeimoje, mokykloje ar bendraamžių tarpe jie dažnai jaučiasi vieniši, kamuojami slogių, depresyvių minčių. Dauguma jų jaučia bendrą nepasitenkinimą gyvenimu, o rizikingo elgesio priežastimis įvardija prasmės trūkumą. Nors jaunuoliams trūksta pasitikėjimo savimi, vis dėlto jie žino ir savo stiprybes
Vaikų globos namų deinstitucionalizacija Lietuvoje: ar „vežimas“ judės į priekį?
Get PDFThe reform of Child foster care system has recently been one of the priority areas of Lithuanian Social Policy. This process began in our country more than ten years ago following the adoption of the relevant legislation and was largely influenced by the Ratification of the United Nations Convention on the Rights of the Child (1993) and by country’s membership in the European Union (since 2004). However, this process is found to be too inefficient and slow. In spite of some positive developments in the area, each year a large number of children - more than two thousand - are still deprived of parental care, and at the end of the year there are almost ten thousand of them in such situation (which amounts to 2 percent of all children living in Lithuania). Almost half of these children are provided with institutional care, other children are fostered in families (the vast majority of whom are relatives) and only a small part – in family communities.Researchers, social policy experts and representatives of institutions have been expressing criticism towards institutional care for several years.Although international and national laws state that institutional care may only be established for a child as a last resort after all possibilities to accommodate the child in a foster family have been exhausted, statistics show that in many cases because of the underdeveloped system of family foster care and lack of alternative forms of help, the accommodation of a child in a boarding institution is the first and unique means (according to the statistics, in 2014 40% of children were housed in institutions). It is known that the majority of Lithuanian children’s boarding institutions are not suitable for positive child socialisation, not because of material conditions (a large part of the institutions have been restructured), but mainly due to the fact that these structures cannot provide a close family environment, nor they are able to meet the needs of a child in fulfilling relationships with adults. Recent studies have demonstrated that the intellectual and psychical development of children living in boarding institutions slowed down not insomuch due to congenital factors or central nervous system damage, but to the quality of relations and the lack of efficient interaction with adults. The accommodation, supervision and certain security are ensured for the children but they are not protected from mental deprivation that continues in other forms. The researchers point out that attachment disorders and conditions of care at home can cause a variety of children’s health, cognitive, emotional, moral sphere issues (Browne, 2009, Wheten, Osterman 2014).Although a lot of attention in Lithuania is drawn to a child foster care, the amount of research on this topic is not numerous, especially regarding the topic of de-institutionalisation process. Most scientists explored the institutional child care characteristics and the impact on child development and socialisation. Žalimienė (2007) conducted institutional child care quality research, Zbarauskaitė (2012), Lesinkienė and Karalienė (2008) et al. conducted studies on children living in residential institutions in the light of the attachment theory. These revealed the negative impact of institutions on child’s psychosocial development, possible behavioural and emotional problems. Snieškienė and Tamutienė (2014) did the comparative analysis of different forms of childcare from the point of view of human rights – they compared children living in the institutions and in foster families. The study reported that the implementation of indicators of children’s rights are more favourable in the case of family foster care, besides, children experience fewer socialisation problems and are more likely to positively evaluate their living environment and relationships with adults than those living in boarding institutions. Vitkauskas (2010) also examined the child fostering problems from the child protection perspective. Poviliūnas (2014) who has investigated enforcement of child’s welfare policy in Lithuania, argues that it is necessary to speed up the process of de-institutionalisation, and to ensure individualisation of each step, taking into consideration specific interests, needs of each child and other circumstances. Bobinienė and Voitechovič (2012) described possible prevention and intervention measures of child care de-institutionalisation and emphasised the importance of social work with social risk families. Preventive work with families is also highlighted by Pūras (2012) and other authors.This paper analyses current situation of de-institutionalisation of children’s boarding institutions that has started a few years ago in Lithuania, as well as the position, preparation and participation of social workers of those institutions in this process; an example of those who already work in new circumstances is presented as a good practice. The following methods of research have been used: the analysis of the literature, the analysis of legislation, interviews with experts.The purpose of empirical research (interview) was to identify the position of social workers working in children’s boarding institutions, their preparation for de-institutionalisation and participation in the process. To this end, narrative interviews with seven experts from four different children’s boarding institutions were conducted, namely: two institutions in big cities that are similar in the number of accommodated children and in principles of work organisation, one institution in a small town, and one children’s boarding institution where the de-institutionalisation had already started. The interviews and analysis were carried out according to the Grounded theory methodology – Strauss, Corbin version (2008). Several experiences and insights expressed by the interviewees are summarised in this paper and, despite the limitations of the study, results reflect certain trends significant to this process. Of course, a more detailed examination of the situation requires further research.The analysis of academic literature, research, and legislation revealed that de-institutionalisation of children’s boarding institutions is a complex and gradual process that involves not only the shutdown of stationary institutions, but also requires the establishment of alternative help services, development of preventive work with families in order to reduce the number of children getting into the foster care system. Therefore, incompetent and unprepared actions may bring risks to the children in question: they can be forcibly sent back to live in their own problematic families or held up with them, mechanically transferred to other places of residence, regardless of their actual situation, needs and best interests. On the other hand, it is observed that in Lithuania the de-institutionalisation process is too slow and inefficient. Although the reform process was initiated more than ten years ago, there are still some problematic points: no adequate legal framework, lack of clear and unified “Action Plan” to be implemented in different regions, there is no clear financial mechanism. Moreover, the plan to reduce young children’s accommodation in institutions and to decrease the number of social risk families and their children failed; there is still shortage of social services for families, there is no legal regulation of help for a family in a situation of crisis (currently only families included in the Social Risk Record can receive help), etc.The expert interviews showed that professionals lack information and discussions on the topic of de-institutionalisation within boarding institutions, with external experts as well as representatives of responsible authorities. On the other hand, no initiatives from the informants themselves were observed. Ignorance increases anxiety among workers: they raise questions and doubts about the reform process, they remember unsuccessful projects, worry about their jobs or changes in duties. For this reason, it seems that social workers are skeptical about the de-institutionalisation and even oppose it. Hence, all the informants have confirmed that this reform is necessary because the institutions are not equal to family environment and do not correspond to the needs of children. Furthermore, we have seen that those, who have a strong motivation to work with children, are willing to continue their work under new conditions, and those who have weak motivation have more doubts and are not sure that they will conform to the new system.The research highlighted most important factors that could lead to a successful implementation of the reform: dissemination of information, adequate professional training/retraining of specialists, increasing of social workers’ salaries and financial resources in general, analysis of foreign experiences, preparation of detailed projects, oriented to the needs of children and promotion of a coherent preventive work with families.To sum up, it can be said that attempts to reform the child foster care system in Lithuania have indeed been considerable. However, programs, regulations, concepts, strategies have so far been viewed as recommendations and up to now there have been relatively few real steps to reform the existing arrangements.According to the analysed material, it can be deduced that the de-institutionalisation process lacks political will and the unitary participation of all subjects involved and finally that of the entire society. That is why one gets the impression that, like in the fable of S. Krylov, the “carriage” does not start moving. Hopefully representatives of the academic community will get more and more involved in this process with research and scientific insights, recommendations, texts and curricula of the teaching programs, etc. Straipsnyje nagrinėjama vaikų globos namų deinstitucionalizacijos problema Lietuvoje, pateikiamos kai kurių globos namų socialinių darbuotojų įžvalgos ir patirtys šiuo pereinamuoju laikotarpiu. Institucinė vaiko globa pastaraisiais metais kritikuojama kaip ydinga vaiko visapusiškam vystymuisi ir ugdymui, tačiau pastebima, kad prasidėjusi sistemos pertvarka yra sudėtingas procesas, pastaraisiais metais daugiausia stringantis dėl politinės valios stokos, dalyvaujančių subjektų (valdžios institucijų, globos namų, bendruomenių, mokslininkų) aktyvaus ir darnaus veikimo bei bendradarbiavimo trūkumo. Kartu akivaizdu, kad vaikų globos namų deinstitualizacija yra nacionalinio lygmens problema ir šis procesas neįmanomas be didesnio visos visuomenės įsitraukimo ir žmonių sąmoningumo pokyčių
Organizacijos kultūra, tikslai ir vertybės: socialines paslaugas senyvo amžiaus žmonėms teikiančių įstaigų personalo perspektyva
Get PDFThe article presents findings of a case study implemented in the organisations that deliver social services for older people. The aim of the study was to identify and to strengthen psychosocial aspects and commercialisation for effective functioning and development of social services organisations. Results from the case study as part of participatory action research are discussed in the article with the aim to discuss the aspects of organisational culture and values in elderly care organisations. The definition and typologies of organisational culture is presented as theoretical framework for the article emphasising the constructive nature of organisational culture. The case study strategy was used to implement studies in organisations. The first case was composed of two public organisations that provide care for older persons at his/her own home. The second case was composed of two profit organisations that provide institutional care for older persons. 43 staff members from managers to care workers participated in the case study. Based on the results of the case study, it is discussed how managers and employees in their reflected stories talk about organisation’s mission and goals. Based on these stories, researchers disclosed different aspects of organisational culture and values. Public organisations are focused on service delivery in order to keep clients at home as long as possible in order to avoid stationary services. Care, communication and collaboration are related with organisational culture in public organsations. While profit organisations are focused on the market and its dictated terms such as accountability, financial effectiveness and etc. The study allowed to identify organisational culture in public organisations based on Hofstede typology where domination of female and strong uncertainty avoidance culture was visible. In profit organisations the balance between female and male cultural dimensions was recognised.Straipsnyje pristatomas veiklos tyrimas dalyvaujant (angl. participatory action research), kuris buvo atliktas socialinių paslaugų senyvo amžiaus žmonėms įstaigose. Straipsnyje aptariama organizacijų kultūros apibrėžties problematika, organizacijų kultūros tipologijos ir dimensijos bei remiantis empirinio tyrimo rezultatais diskutuojama, kaip organizacijos vadovų ir darbuotojų pasakojimuose apie organizacijos misiją ir tikslus atsiskleidžia tam tikri organizacijos kultūros aspektai bei vertybės. Tyrimo rezultatų analizė leidžia įvardyti moteriškosios ir vyriškosios bei neužtikrintumo vengimo organizacijos kultūrų tipų raišką biudžetinių ir privačių socialines paslaugas senyvo amžiaus žmonėms teikiančių organizacijų vadovų ir darbuotojų pasakojimuose
Judėjimo negalią turinčių jaunų vyrų prokreaciniai lūkesčiai ir tėvystės vizijos1
Get PDFNeįgalūs vyrai dažnai nuvertinami romantinių santykių, šeiminėje ir reprodukcijos srityse, jų tėvystė visuomenės matoma kaip socialinė problema ir nėra pageidaujama. Kalbant apie neįgaliųjų prokreaciją lyties aspektu galima pažymėti, kad, kaip ir neturinčių negalios asmenų atveju, daug dažniau diskutuojama apie neįgalių moterų teisę turėti vaikų ir motinystę nei apie vyrų tėvystės patirtį. Neįgalių vyrų prokreaciniai lūkesčiai – itin mažai analizuota tema ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šio straipsnio tikslas – atskleisti jaunų judėjimo negalią turinčių vyrų prokreacinių lūkesčių turinį ir raišką bei juos formuojančius veiksnius. Straipsnyje analizuojama 11 pusiau struktūruotų interviu su judėjimo negalią turinčiais 21–32 metų vyrais.Tyrimas atskleidė, kad jauni judėjimo negalią turintys vyrai prieštarauja jų, kaip būsimų tėvų, nuvertinimui ir išsako norą susilaukti vaikų. Tačiau tėvystės planavimą jie atideda vėlesniam laikui, pirmenybę teikia siekiui įveikti negalią, patiria sunkumų užmezgant stabilią partnerystę, siekia baigti mokslus, nori daugiau laiko skirti savo pomėgiams ir laisvalaikiui bei pratęsti nepriklausomą gyvenimą. Kurdami tėvystės vizijas tyrime dalyvavę vyrai remiasi tiek „naujosios“, tiek tradicinės tėvystės modeliais, tačiau beveik visi jie įsivaizduoja save aktyviai dalyvausiančius priežiūrint ir auklėjant vaikus. Dauguma tyrimo dalyvių nepriima tėvystės kaip tam tikro nekintamo užduočių rinkinio, kurį turi atlikti vyrai – jų tėvystės modelis lankstesnis, atsižvelgiama į fizines galimybes. Tėvystės viziją tyrimo dalyviai formuoja reflektuodami santykį su savo tėvu ir remdamiesi savo vaikystės patirtimi šeimoje
Kalinių ir darbuotojų santykių įkalinimo įstaigose svarba nuteistųjų integracijai ir įstaigoje vyraujančiai atmosferai
Get PDFĮkalinimo įstaigos formuoja erdvę, kurioje daugumai jos gyventojų (kaliniams) reikia prisitaikyti prie nustatytos tvarkos ir jai paklusti, o kitiems tai yra darbo vieta – jų užduotis yra palaikyti šią tvarką ir atitinkamai reaguoti į jos pažeidimus. Įkalinimo įstaiga yra išskirtinė vieta ir gyvenimui, ir darbui, o tarp šių dviejų skirtingus vaidmenis atliekančių grupių susiklostantys santykiai daro didelę įtaką ne tik įstaigoje vyraujančiai atmosferai, bet ir kalinių integracijos perspektyvoms. Todėl tarptautiniuose kalinimo standartuose ir daugelio Vakarų kultūros šalių kalinimo praktikoje itin pabrėžiama šių santykių svarba – atitinkamas nuostatas ne tik įtvirtinant teisės aktuose, bet ir skiriant tam ypatingą dėmesį personalo mokymuose. Tačiau ir teisės normos, ir atitinkama praktika atsiranda tik tada, kai šių santykių svarba tampa visiškai akivaizdi. Šiame straipsnyje siekiama šį akivaizdumą atskleisti
Socialinių paslaugų kokybės standartizavimas Lietuvoje
Get PDFThe article examines different quality concepts and analyses the opportunities to implement those concepts into the social services sector. The author provides the context of social services sector in Lithuania by analysing the new challenges arising in this sector based on the need to implement quality assurance and quality assessment models. In accordance with the specifics of social work and the vulnerability of the social work client, it is important to define the role of internal quality model based on standardization, and the external one based on professional self-regulation and ethics. The article examines the quality of social services and the context of this definition in the Lithuanian strategic documents.Straipsnyje aptariami iššūkiai socialinių paslaugų sektoriui ir poreikis kurti kokybės valdymo ir užtikrinimo sistemą. Socialinių paslaugų sektorius yra vienas iš sparčiausiai augančių nūdienos ekonomikos sektorių Europoje, daugėjant paslaugų gavėjų, mažėja valstybės galimybės prisidėti prie socialinių paslaugų organizavimo, taip išryškėja visuomenės savireguliacijos funkcijų poreikis ir socialinių paslaugų sektoriaus ekonomizavimo problema. Straipsnyje pateikiamas socialinių paslaugų teikimo Lietuvoje kontekstas, analizuojami nauji iššūkiai, kylantys šiam sektoriui, ir grindžiama būtinybė diegti kokybės užtikrinimo ir vertinimo modelius. Straipsnyje taip pat analizuojamos skirtingos kokybės koncepcijos ir šių koncepcijų taikymo socialinių paslaugų sektoriuje galimybės ir teorinės prielaidos. Aptariant socialinio darbo specifiką ir klientų įtraukimo svarbą, analizuojamas išorinio kokybės užtikrinimo, paremto griežtu standartizavimu, ir vidinio kokybės užtikrinimo, kuris remiasi profesine savireguliacija ir etika, santykis. Straipsnyje pateikiamos socialinių paslaugų standartizavimo prielaidos ir bruožai, aptariama standartizavimo praktika Europoje. Taip pat nagrinėjama kokybės apibrėžimo kaip bendro suinteresuotų šalių susitarimo problema ir analizuojamas socialinių paslaugų kokybės sąvokos vartojimo kontekstas bei kokybės apibrėžties interpretacijos Lietuvos strateginiuose dokumentuose
Jėgos ir galios diferenciacija lietuviškajame socialiniame darbe su socialinės rizikos šeimomis
Get PDFJėgos ir galios diferenciacija nagrinėta ne vieno autoriaus. Anot H. Arendt, jėga pasireiškia savęs eksponavimu ir save palaiko nuolat rodydamasi ir sukeldama baimę. Galia, atvirkščiai, slepiasi. Galia – išmintingųjų pastangos, leidžiančios neeikvoti energijos kovai, kontrolei ir griovimui, o telkiančios visuomenės narius bendradarbiauti, dalytis savo pasiekimais ir skirti energiją kūrybai ir gyvenimui tobulinti. Straipsnyje pateikiama jėgos ir galios skirtumo raiška per kokybinio tyrimo apie socialinio darbuotojo vaidmenį bendruomenėje analizę. Išlikimo visuomenėje susiformavę socialiniai darbuotojai ir klientai sunkiai skiria jėgą nuo galios. Galios prigimtis socialinė, neatsiejama nuo pasitikėjimo santykio formavimo. Socialinis darbas, grindžiamas jėga, bet ne galia ir įgalinimu, neatitinka savo esmės