Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Between a risk society and a welfare state: social risk resilience and vulnerability to poverty in Lithuania
Get PDFThis paper looks into the role the tax-benefit system plays in mitigating widespread socio-economic risks and individual vulnerability to poverty. The drivers behind the changing role of the risk-mitigating social policies are analysed looking through the theoretical lenses of the risk society. The performance of the tax-benefit system in providing a safety net against income loss in cases of unemployment and childbirth is evaluated using the stress-testing approach proposed by Atkinson (2009). The method is applied on a Lithuanian case using the microsimulation model EUROMOD for a period of 2007-2012. The analysis suggests that the role of the welfare state shifts towards promotion of individual responsibility for risk management. The welfare state policies can produce substantially different levels of vulnerability to poverty among population groups facing different risks. In the context of the recent economic crisis in Lithuania, the protection provided by the welfare state declined, while the traditional mutual support among the household members played a major role in the risk management process.This paper looks into the role the tax-benefit system plays in mitigating widespread socio-economic risks and individual vulnerability to poverty. The drivers behind the changing role of the risk-mitigating social policies are analysed looking through the theoretical lenses of the risk society. The performance of the tax-benefit system in providing a safety net against income loss in cases of unemployment and childbirth is evaluated using the stress-testing approach proposed by Atkinson (2009). The method is applied on a Lithuanian case using the microsimulation model EUROMOD for a period of 2007-2012. The analysis suggests that the role of the welfare state shifts towards promotion of individual responsibility for risk management. The welfare state policies can produce substantially different levels of vulnerability to poverty among population groups facing different risks. In the context of the recent economic crisis in Lithuania, the protection provided by the welfare state declined, while the traditional mutual support among the household members played a major role in the risk management process
Globėjų biologinių vaikų vaidmuo globos procese: „Mes visi tapom jų globėjais, mokytojais, motinomis ir tėvais“
Get PDFLietuvoje globojančios šeimos klausimai analizuojami gana siaurai: daugiausiai žiūrima į globojamų vaikų gyvenimo kokybę, aptariami globėjų ir globojamų vaikų tarpusavio santykiai. Tačiau globojančioje šeimoje gali augti ir biologiniai vaikai, o jų balsas nėra pakankamai girdimas. Straipsnio tikslas – atskleisti globėjų biologinių vaikų patirtį šeimoje, globojančioje ne giminaitį vaiką, pabrėžiant globėjų vaikų vaidmenį globos procese. Straipsnio autorės atlikto kokybinio fenomenologinio tyrimo rezultatai atskleidė, kokį poveikį ne giminaičio vaiko globa daro globėjų vaikams, ką jie išgyvena; kas ir kaip, jų nuomone, šeimoje pasikeičia priėmus globoti ne giminaitį vaiką; kokį vaidmenį prisiima globos procese. Tai pirmasis tyrimas Lietuvoje, siekiantis apibūdinti gilesnį šio fenomeno supratimą taip kaip jį suvokia globėjų biologiniai vaikai
Socialinis darbas su jaunimu gatvėje – pirmoji patirtis Lietuvoje
Get PDFThis article represents the theoretical concept of social work with youth on the street (as well as the mobile youth work), which already exists in the world for over 40 years. The first experiences of social street work in Lithuania are also discussed by using data from qualitative research. The article focuses on the public reasons of the occurrence strategy and analyses the principle posture of social work on the street, discusses directions, goals and functions of working on the street, looks into the methodology, and needed competencies for street social workers. The article highlights the main problems, critical points and specific challenges of street social work in Lithuania. All in all, the conception of street social work with youth has arrived into the country. Despite the fact that there are just a few organisations which have limited resources (human, material, power and influence sense) that are trying to develop and implement the street social work in Lithuania and the fact that the Lithuanian social policy hasn’t recognised the need for street social work with youth yet, we can say that the start has been made. The first projects of street social work in our country are entirely consistent with the substantive provisions of both paradigmatic posture and its methodology. That is why they can be recognised as the same phenomenon as in the West, which is known as Street social work.Straipsnyje pristatoma socialinio darbo su jaunimu gatvėje teorinė koncepcija, kuri pasaulyje egzistuoja jau daugiau kaip 40 metų, ir remiantis atliktu kokybiniu tyrimu aptariama pirmoji gatvės socialinio darbo patirtis Lietuvoje. Straipsnyje susitelkiama į gatvės socialinio darbo strategijos atsiradimo visuomenines priežastis, analizuojama gatvės socialinio darbo principinė laikysena, aptariamos darbo gatvėje kryptys, tikslai ir funkcijos, nagrinėjama socialinio darbo gatvėje metodologija ir darbui reikalingos kompetencijos. Išskiriamos pagrindinės gatvės socialinio darbo problemos ir kritiniai taškai, specifiniai šio darbo iššūkiai Lietuvoje. Apibendrinant galima teigti, kad gatvės socialinio darbo su jaunimu koncepcija atkeliavo ir į Lietuvą. Ir nors kol kas yra vos kelios pavienės organizacijos, besirūpinančios gatvės socialinio darbo diegimu ir plėtra Lietuvoje, turinčios labai ribotų išteklių (žmogiškųjų, materialiųjų, galios ir įtakos požiūriu), o Lietuvos socialinė politika dar nėra atpažinusi ir pripažinusi tokio socialinio darbo su jaunais žmonėmis poreikio, vis dėlto galima teigti, kad startas duotas. Pirmieji gatvės socialinio darbo projektai Lietuvoje tiek paradigmine laikysena, tiek metodologija visiškai atitinka gatvės socialinio darbo koncepcijos esmines nuostatas ir gali būti visiškai atpažįstami kaip tas pats reiškinys, kurį Vakaruose įprasta vadinti gatvės socialiniu darbu
Daugialypė diskriminacija sveikatos sistemoje: negalią turinčių moterų atvejis
Get PDFThe aim of this article is to identify experiences of women with disabilities in the health care sector, while drawing special attention to the manifestations of multiple discrimination. The biomedical approach dominates in the system of health care. Health care professionals stress the deficiency of women with disabilities, moreover, disability is perceived as the main determinant of their personalities. Reproductive health is the particular sphere where both identities meet – disability and gender. The multiple discrimination experienced in this sphere is particularly intense. Women with disabilities stress their female identity, care for their reproductive health and desire to become mothers. Nevertheless, they confront strong opposition by health professionals who first and foremost perceive them as persons with disabilities, incapable of and unrecommended to procreate.Straipsnio tikslas – identifikuoti negalią turinčių moterų diskriminacinę patirtį sveikatos sektoriuje, ypatingą dėmesį skiriant daugialypės diskriminacijos raiškai. Sveikatos sektoriuje dominuoja biomedicininis požiūris į negalią turinčias moteris: pabrėžiamas jų būsenos defektyvumas, o neįgalumas pripažįstamas vienintelis jų asmenybę apibrėžiantis požymis. Ryškiausių daugialypės diskriminacijos apraiškų sveikatos sektoriuje pastebima kalbant apie reprodukcinę sveikatą – čia akivaizdžiausiai susiduria du negalią turinčių moterų tapatybės aspektai – neįgalumas ir moteriškumas. Tapatindamosi su moterimis, negalią turinčios pacientės rūpinasi savo reprodukcine sveikata, nori susilaukti vaikų, tačiau susiduria su kategorišku daugelio medicinos darbuotojų pasipriešinimu, nes šie jose pirmiausia mato negalią, o ne moteriškumą ir motinystę
Vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai
Get PDFStraipsnyje remiantis ekologiniu sisteminiu požiūriu į vaiko raidą aptariami vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai. Gilinamasi į rizikos ir apsauginių veiksnių sampratą, šios srities tyrimų teorines prielaidas ir metodologinius sunkumus, pateikiama šios srities tyrimų rezultatų apžvalga, aptariamos šių tyrimų bei streso ir atsparumo tyrimų sąsajos. Tyrimai rizikos bei apsauginių veiksnių ir atsparumo srityje padeda numatyti nepageidaujamus vaikų raidos padarinius mažinančias, kompensuojančias bei sušvelninančias prevencines ir intervencines socialinės pedagoginės pagalbos vaikams strategijas. Socialinė pedagoginė pagalba turi būti skirta mažinti rizikos veiksnius ir stiprinti apsauginius veiksnius
Vaikų dienos centrą lankančių mergaičių patiriamos grėsmės interneto socialiniuose tinkluose
No full textThe article analyses the problem of threats experienced on online social networks by girls attending a Child Day Care Centre. In order to reveal what actions carried out by girls on online social networks pose a threat to them, a qualitative study of 20 girls from four Lithuanian Child Day Care Centres was conducted using the focus group method. The results revealed that majority of the girls from the risk group face the following threats to their security: publicizing personal information and sharing it with strangers; communication with strangers online and meeting with them outside the Internet; negative actions of Internet users. The study found that the girls from the risk group fail to recognize the threats of online social networks and do not realize their consequences, and their need to protect themselves in cyberspace is quite weak.Straipsnyje analizuojama Vaikų dienos centrą lankančių rizikos grupės mergaičių patiriamų grėsmių interneto socialiniuose tinkluose problema. Siekiant atskleisti, kokie mergaičių veiksmai interneto socialiniuose tinkluose kelia joms grėsmę, atliktas kokybinis tyrimas taikant focus grupės metodą, kuriame dalyvavo20 mergaičių iš keturių Lietuvos vaikų dienos centrų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dažniausiai rizikos grupės mergaitės susiduria su tokiais jų saugumui gresiančiais pavojais, kaip antai asmeninės informacijos viešinimas bei dalijimasis ja su nepažįstamaisiais; bendravimas su nepažįstamaisiais internete ir susitikimai su jais už interneto ribų; negatyvūs interneto vartotojų veiksmai. Tyrimu nustatyta, kad rizikos grupės mergaitės negeba atpažinti grėsmių, kylančių joms interneto socialiniuose tinkluose, nesuvokia jų padarinių, o jų poreikis apsaugoti save virtualioje erdvėje yra gana silpnas
Šeimose ir globos įstaigose gyvenančių paauglių vertybių ypatumai ir raiška jų elgesiu
Get PDFThe problem of adolescents adopting moral values is widely discussed in the scientific literature and many research studies have been conducted to ascertain the value priorities of the teens. However, most of the research studies are limited to elucidating the hierarchy of the values of the subjects, regardless of their life experience. The present article deals with the issue of values of the adolescents living in families and foster homes. The goal of our research is to elucidate the values and their behavioural manifestation of teenagers living in families and compare them with those of teenagers living in foster homes.103 teenagers (53 males and 50 females, 62 living in the families and 41 living in the foster homes) were surveyed using a questionnaire. The questionnaire consisted of two parts. In the first part the subjects were given a list of 18 values to be ranged according to the importance for them. The values had to be evaluated in the scale of 1–6. The second part of the questionnaire was designed to clarify the probability of the behavioural manifestation of corresponding values. The subjects had to rate the probability of their behaviour in given situations in the scale of 1–6, demanding for an expression of a certain value.The research proved that the most important values for the teenagers were health, family, true friendship and true love, while religion, social acknowledgement and beauty were least important. Values of true friendship, freedom, honesty and health appeared to be the least internalized, since subjects did not tend to base their behaviour on these values. Meanwhile, such values as family, tolerance, responsibility, courage, material wealth and social acknowledgement appeared to be strongly expressed in the subjects’ behaviour.The comparison of the results shown by teenagers living in families and foster homes revealed differences between the two groups: those living in families more often tend to manifest in their behaviour the values of education, responsibility, sensitivity, material wealth and religion, while those living in foster homes more often base their behaviour on honesty, activity, and social acknowledgement. The subjects of both groups equally express the values of true friendship, family and true love. Female subjects living in families more often behaviorally express sensitivity, creativity, and activity than those living in foster homes. Male subjects living in families more often than those living in foster homes manifest in their behaviour religious values, while males living in foster homes tend to express the values of true love, activity, and social acknowledgement.Santrauka. Mokslinėje literatūroje pastaraisiais metais plačiai diskutuojama, kaip paaugliai įsisavina vertybes, šioje srityje atliekama nemažai tyrimų. Tačiau dauguma tyrimų apsiriboja paauglių vertybių hierarchijos išaiškinimu, neatsižvelgiant į jaunų žmonių gyvenimo patirtį. Šiame straipsnyje aiškinamasi, kokiais ypatumais pasižymi šeimose ir globos įstaigose augančių paauglių vertybės. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti ir palyginti šių dviejų paauglių grupių vertybes ir jų raišką elgesiu.Buvo ištirti 103 paaugliai (53 vaikinai ir 50 merginų, 60 respondentų gyveno šeimose, 41 – globos namuose). Tyrimo anketa susidėjo iš dviejų dalių. Pirmojoje respondentams buvo pateikiamas 18 vertybių sąrašas ir prašoma įvertinti šių vertybių svarbą 6 balų skalėje. Antrosios anketos dalies tikslas – išaiškinti, kiek tikėtinas atitinkamų vertybių pasireiškimas paauglių elgesyje. Respondentai turėjo 6 balų skalėje įvertinti, kiek pateiktomis situacijomis tikėtinas atitinkamas vertybes išreiškiantis jų elgesys.Tyrimas parodė, kad paaugliams svarbiausios vertybės – sveikata, šeima, tikra draugystė ir meilė, o religija, socialinis pripažinimas ir grožis vertinami žemiausiai. Menkiausiai integruotos vertybės – tikra draugystė, sąžiningumas ir sveikata, nes paaugliai nelinkę jomis grįsti savo elgesio. Šeima, tolerancija, atsakomybė, drąsa, materialinė gerovė ir socialinis pripažinimas kaip vertybės stipriai reiškėsi paauglių elgesyje.Šeimose ir globos įstaigose gyvenančių paauglių rezultatų palyginimas atskleidė šių grupių skirtumus: šeimose gyvenantys jauni žmonės savo elgesiu dažniau reiškia šias vertybes: išsilavinimas, atsakomybė, jautrumas, materialinė gerovė ir religija; gyvenantys globos namuose paaugliai dažniau grindžia savo elgesį šiomis vertybėmis: sąžiningumas, aktyvumas ir socialinis pripažinimas. Tikra draugystė, šeima ir meilė vienodai intensyviai reiškiasi abiejų grupių paauglių elgesiu. Šeimose augančių merginų elgesyje dažniau reiškiasi jautrumas, kūrybiškumas ir aktyvumas nei globos namuose gyvenančių bendraamžių. Šeimose gyvenantys vaikinai dažniau nei gyvenantys globos namuose grindžia elgesį religija, o pastarieji dažniau elgesiu reiškia tikrą meilę, aktyvumą ir socialinio pripažinimo siekimą