Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį
Get PDF[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
The topic of informal care is relevant in our country, because Lithuania is outstanding for being a country where population ageing is one of the fastest in the European Union and emigration of working-age population is very high. Moreover, traditional family ties are still strong in Lithuania. The aim of this article is to reveal the causes of informal elderly care at home. The analysis of causes is based on the experience of informal caregivers. Data for the research was obtained from 20 semi-structured interviews with informal carers. The method of qualitative content analysis was used for data analysis. The carried out research confirms the complexity of the relationship between an elderly person in need of care and an informal caregiver and reveals the variety of informal care causes. It turned out that the decision to take care of a close elderly at home is determined not only by social aspects such as the feeling of children’s duty, no-confidence in institutional care, but also by economic aspects such as expensiveness of formal care services, the assessment of nursing benefit as an additional source of income. [straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Lietuva pasižymi vienu iš sparčiausių gyventojų senėjimo tempu Europos Sąjungoje, dideliu darbingo amžiaus gyventojų emigracijos mastu ir vis dar stipriais tradiciniais šeimos ryšiais, o tai lemia neformalios pagyvenusių asmenų globos temos aktualumą mūsų šalyje. Šiame straipsnyje, remiantis neformalių globėjų patirtimi, atskleidžiamos priežastys, lemiančios žmonių sprendimą globoti pagyvenusius artimuosius namuose. Duomenys tyrimui gauti atlikus 20 pusiau struktūruotų interviu su neformaliais globėjais. Duomenų analizei taikytas kokybinės turinio analizės metodas. Atliktas tyrimas patvirtina globos poreikį turinčio pagyvenusio asmens ir neformalaus globėjo atsiradimo santykių kompleksiškumą bei atskleidžia neformalios globos priežasčių įvairovę. Paaiškėjo, kad sprendimą globoti pagyvenusį artimąjį namuose lemia ne tik tokie socialiniai aspektai, kaip antai vaikų pareigos jausmas, nepasitikėjimas institucine globa, bet ir tokie ekonominiai aspektai – formalių globos paslaugų brangumas, slaugos išmokos vertinimas kaip papildomo pajamų šaltinio. 
The Characteristic Features of Social Dialogue in the Baltics
Get PDFThis article analyzes the characteristic features of social dialogue in the Baltic states. The methodology of the current research is based on an intensive analysis of literature and statistical data. The aim of the present research is to address some gaps that were identified during the literature review. Firstly, why does the social dialogue develop so slowly in the Baltic states? Secondly, what was the role of social partners in that process? We find that the main achievement in social dialogue have been reached by social partners on the national level and, despite the painful austerity measures, the Baltic states showed the benchmark of advanced crisis management
Negalios galia ir jos panaudojimo socialinės pagalbos procese galimybės: proto negalią turinčių asmenų ir gatvės jaunuolių bendros stovyklos atvejo analizė
Get PDF[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
The aim of this paper was to discuss experiences of combination of different groups of clients in social help area. Research is orientated to revelation of mutual benefit of interpersonal interactions between persons with mental disabilities and street youth in regular summer camps, giving particular attention to disclosure of abilities of persons with mental disabilities and to revelation of possibilities to use these abilities in the process of social help. Qualitative research was carried out. There where taken non-structured and semi-structured interviews form persons, who participated in integrated summer camps, where possibility for interactions between persons with mental disabilities and street youth was created. Research participants were workers, volunteers and clients (all of them representing two different organizations). We can conclude that persons with mental disabilities offer such a relationship, in which young people (street youth) Btain feeling of unconditional acceptance. This relationship helps to restore their self worth and enables changes in their asocial behavior, as well as discloses their personal qualities such as sensitiveness, tenderness, attentiveness, openness. Thus persons with mental disabilities have ability to be with other because of the worth which he/she on its own (as opposite to the worth that he/she can create). This ability becomes essential motivating factor for street youth to change behavior. Experience of community life together with persons with mental disability demythises social stereotypes about defective humanness of these people. In contrary, their authenticity becomes gift for those who dare to participate in community life together with them and especially for those who experienced a lot of difficulties in their early social life – street youth[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Šio straipsnio tikslas yra giliau panagrinėti skirtingų klientų grupių derinimo patirtis – atskleisti asmenų, turinčių proto negalią, ir gatvės jaunuolių tarpusavio sąveikos abipusę naudą per reguliariai vykstančias bendras stovyklas, ypatingą dėmesį kreipiant būtent į proto negalią turinčių žmonių gebėjimus ir jų panaudojimo galimybes. Tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas imant nestruktūruotus ir pusiau struktūruotus interviu iš asmenų, dalyvavusių integruotose vasaros stovyklose, kuriose turėjo galimybę sąveikauti gatvės jaunuoliai ir proto negalią turintys asmenys. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad bendruomeninio gyvenimo su proto negalią turinčiais asmenimis patirtis demitizuoja visuomenės įsitikinimus apie šios socialinės rizikos grupės nevisavertį žmogiškumą. Atvirkščiai, jų tikrumas tampa dovana tiems, kurie išdrįsta dalyvauti jų bendruomeniniame gyvenime, ypač daug ankstyvo socialinio gyvenimo sunkumų patyrusiems gatvės jaunuoliams
Socialinio mobilumo tarp kartų apraiškos Lietuvoje
Get PDFBoth scholarly analyses and main political documents have not focused enough on research into social mobility in Lithuania. Such a case is partly understandable, as the issue of ensuring social mobility has never been a prevailing one on the political agenda. Nevertheless, this issue should be substantial to politicians and the academic community, because we belong to a group of countries that are committed to implementing the idea of equal possibilities for all citizens. It is worth mentioning that unlike the objectives to reduce inequality, poverty and exclusion, seeking social mobility is beneficial in terms of different political perspectives. Thus, research into social mobility has great potential for political effect and is important for all welfare states.This research is one of the first attempts in Lithuanian to review the complexity of the notion of social mobility and the issue it raises. After distinguishing the difference between intragenerational and intergenerational social mobility, the latter will be analyzed. In accordance with factors responsible for intergenerational social mobility, theoretical insights and research conducted in this area as well as the possible manifestations of intergenerational social mobility will be examined while identifying the most influential factors and how the interaction of those factors vary among different generations. In this case, manifestations of social mobility are interpreted as the process of moving up or down the occupational scale or remaining in a stable position.Initial statistical analysis for examining general tendencies of social mobility, linear regression analysis and linear regression analysis with interaction variables have been used in this research. The aforementioned methods have shown that economic and social factors responsible for intergenerational social mobility, which have been discussed in the theoretical part, are of little significance in Lithuanian society, although the influence of education (institutional factors) is evident among different generations.Straipsnyje siekiama ištirti socialinio mobilumo tarp kartų apraiškas Lietuvoje. Mėginama identifikuoti, kurie išskirti intergeneraciniai veiksniai yra reikšmingiausi bei kaip šių veiksnių sąveika skiriasi tarp skirtingų kartų.Tyrimui atlikti naudojama pirminė aprašomoji ir regresinė Europos vertybių tyrimo 2008 m. duomenų analizė. Šių metodų taikymas parodė, kad socialinio mobilumo tarp kartų ekonominiai ir socialiniai veiksniai mažai reikšmingi Lietuvos visuomenėje, tačiau neabejotina institucinių veiksnių (švietimo) įtaka, išliekanti ir tarp skirtingų kartų
Kochlearinė implantacija Lietuvoje: paplitimas ir sistemos apžvalga
Get PDF[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
Previous researches have shown that cochlear implantation (or hearing implantation) together with hearing recovery program provides successful social integration for children with sensorineural hearing loss. Cochlear implantation is implemented from 1998 in Lithuania. About 377 people were implanted until the end of 2017. Vast majority of whom are children. Most of the studies carried out in this field are dealing with clinical or technical aspects. There is a lack of research related to aspects of health policy or social integration problems. We overview the system of cochlear implantation, prevalence, and patients’ pathway in this paper. We use a document analysis and descriptive statistics methodologies in this study. To the authors knowledge this is the first study overviewing cochlear implantation system in Lithuania.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Anksčiau atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad kochlearinė (klausos) implantacija kartu su nuosekliai įgyvendinama klausos lavinimo programa gali užtikrinti sėkmingą kurčių vaikų socialinę integraciją. Kochlearinė implantacija Lietuvoje atliekama nuo 1998 metų. Iki 2017 metų pabaigos šalyje implantuoti 377 asmenys, dauguma iš jų – vaikai. Daugelis šios srities tyrimų yra skirta klinikiniams ar technologiniams kochlearinės implantacijos aspektams nagrinėti, tačiau trūksta darbų, kuriuose būtų nagrinėjami sveikatos politikos ir socialinės integracijos klausimai. Straipsnyje apžvelgiama dabartinė kochlearinės implantacijos sistema, implantacijų paplitimas ir paciento kelias. Tyrime derinami teisės aktų bei kitų dokumentų analizės ir aprašomosios statistikos metodai. Straipsnio autorių žiniomis, tai pirmas tyrimas, skirtas kochlearinės implantacijos sistemos apžvalgai Lietuvoje
Laisvalaikis ar laisvas laikas? Globos įstaigose gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų patirtis
Get PDFThe amount of free time in older age significantly increases because of retirement. This period of life can be used for a beloved activity, be a source of self-development, a chance for new experience, rest, joy or even finance. On other hand, an increased amount of free time can cause issues and negative experiences like boredom, vacuity and the absence of something meaning in one’s actions. Engaging in personally meaningful leisure activities is characterized as one of the most effective ways to cope with changes in older age and also one of the key elements to successful aging.6 elderly people and 3 social workers of Vilnius social care institutions for elderly care participated in qualitative research. Ideas of social contructivism and the identity theories of Giddens (2000) were used for the analysis of data. Data of research showed that the understanding of leisure and the experience of it differentiates depending on individual possibilities to participate in personally meaningful leisure activities. A continuity of leisure activities helps in preserving a feeling of identity continuation; therefore, it is important to secure possibilities for elderly people to participate in leisure activities that were important to them in their adulthood.Dėl pasitraukimo iš darbinės veiklos padidėjęs laisvo laiko kiekis esant vyresnio amžiaus gali būti panaudojamas mėgstamai veiklai, tapti tobulėjimo, naujos patirties, ramybės, džiaugsmo ar net finansų šaltiniu. Kita vertus, laisvas, darbine veikla neužimtas laikas gali kelti ir sunkumų bei nemalonių jausmų, pavyzdžiui, lemti vyresnio amžiaus asmenų nuobodulį, beprasmybės ir neturėjimo, ką veikti, jausmus. Dalyvavimas asmeniškai prasmingoje laisvalaikio veikloje vienas iš efektyviausių būdų prisitaikyti prie esant vyresnio amžiaus vykstančių pokyčių ir pagrindinių sėkmingo senėjimo veiksnių.Kokybiniame tyrime dalyvavo 6 Vilniaus miesto socialinės globos įstaigose gyvenantys vyresnio amžiaus asmenys ir 3 jose dirbančios socialinės darbuotojos. Analizuojant duomenis buvo remiamasi socialinio konstruktyvizmo ir Giddens (2000) tapatumo teorijų idėjomis. Tyrimo duomenys atskleidė, kad vyresnio amžiaus asmenų laisvalaikio samprata ir jo patyrimas skiriasi pagal individualias galimybes dalyvauti asmeniškai prasmingoje laisvalaikio veikloje. Laisvalaikio veiklos tęstinumas padeda išsaugoti tapatumo tęstinumo jausmą, dėl to svarbu sudaryti vyresnio amžiaus asmenims galimybes globos įstaigoje tęsti veiklą, kuri buvo jų mėgstama brandos amžiuje
Kurianti tėvystė - motinystė ir šiandienė bevaikystės kultūra
Get PDFThe demographic crisis of Western society is rooted in what could be called the “eclipse of the value of life”. This phenomenon was deeply analysed by the French philosopher Gabriel Marel, who, referring to various contemporary authors, observed that the disintegration of family life and the rise of childlessness in Western society betray signs not so much of a moral decline, but rather a weakening of the perception of the value, beauty and power of life – analogous to the attempt of contemplating the beauty of the sky through a dimmed glass. The result of this ‘cognitive’ crisis is boredom – France was sick with this ‘metaphysical malady’ already in the 1940s, as observed by Marcel. The need for entertainment with all its industrial ramifications could be seen as an effort to fill this void of meaning and existential emptiness. Still, it cannot compensate the depth and power of the ‘nuptial bond between man and life’ – a fundamental anthropological fact, according to Marcel. Among the reasons for the loss of the ‘poetic’ dimension of life, not the least is the fundamental shift in the scientific paradigm that occurred in the epoch of Renaissance, as observed by Christopher Dawson. Thus, biology has become a field of science alienated from the real, one would say, emotionally important facts of life: such terms, as “reproductive system”, “fertility”, primary and secondary “sexual characteristics”, especially in the realm of everyday consciousness, do not allow that which is called “sex” and “sexuality” to be seen as the entrance into the mystery of life of a tremendousgrandeur. Dawson attributes the loss of the esthetic and moral dimension of science to Avveroism – a distorted interpretation of Aristotle by the Arabic tradition overtaken by the Latins in the 13 th century – an interpretation which “discarded the metaphysical dimension of Aristotle’s philosophy”. Therefore, two steps are necessary for recovering the “colors” of reality. The first is to use the abundant evidenceaccumulated by neuroscientific breakthroughs of the last decades about the all-pervading influence of fertility processes on our masculinity and femininity: the beautiful face, attractiveness, romantic passion and, of course, “sexuality” and “sexiness” are a function of the main fertility hormones in a man’s andwoman’s bodies. The second necessary step could partially be understood from the sentimental paintings of love from the Romantic epoch: the hearts of lovers are pierced by an arrow shot by a Cherub, who is a baby. We say “partially”, because the sentimental mode of the Romantic paintings may not evoke the sense of the depth of life to all viewers; nevertheless, a beautiful bride is not only “sexy”, and even notonly “fertile”, no, she is a gatekeeper to the mystery of life – and death, by extension. She is irresistible to a man because of this power; she can relax about her need to fit the stringent body standards of a sexualized culture – as her power over life is of much greater importance over attractiveness (“sexiness”), given she understands it. On the other hand, she can bear fruits of this blossoming only if she avoids the question, as Marcel observed, societies give themselves at the time of ebbing of life: Should I have children? Of course, she has the power to answer in the negative – but, in doing so, she cuts the knot between herself and Life and becomes a powerless toy in the hands of man. Equally so, a man who asks himself, Should I have children?is failing the test of life, says Marcel. This reverence to life must be qualified in order not to be confused with what is sometimes called “providentialism” – the duty to have as many children as one can. But a stringent calculation impoverishes: as a man or a woman denounce their masculine and feminine identity as if it were only a “biological” reality, they also fail – to put it in the words of Erik Erikson – to become generative inthe broadest sense of the word, which happens to be the main condition of a fulfilling life.Klausimas „Ar verta turėti vaikų“, pasak prancūzų filosofo Gabrielio Marcelio, Vakarų visuomenėje yra naujas. Turėdamas laisvę paneigti prigimtinę gyvenimo duotybę – jungtuvinį žmogaus ir gyvenimo ryšį – individas ir visuomenė patiria nuobodulį – egzistencinę tuštumą. Ši problema tiksliau aprašoma kognityvaus, ne moralinio trūkumo terminu: gyvename gyvenimo vertės eklipsės laikais. Šis pasaulio spalvos pritemimas nulemtas daugelio priežasčių, tačiau viena iš svarbiausių yra savęs bei vyro ir moters santykio nuskurdinimas iki seksualumo – termino, kuriame vyrauja utilitarinė dimensija. Kad vyro ir moters galią pradėti gyvybę tiksliau yra vadinti „generatyvumu“ (arba „gimtiškumu“), sutaria tokios palyginti skirtingos pažiūrų sistemos, kaip antai klasikinė tomistinė antropologija, Rytų žmogaus supratimas (Vydūnas) ir psichoanalizė (Erikias Eriksonas). Kad tokia antropologija yra adekvati – Jono Pauliaus II – terminas, parodo ir skaitlingi pastarųjų dešimtmečių neurobiologiniai tyrimai, moters grožį aiškiai susiejantys su jos vaisingumu. Tačiau pastarojo vertės suvokimą apsunkina, pasak Dawsono, Vakarų moksle įsigalėjusi pozityvistinė tradicija; vaisingumą suvokiant remiantis biologijos žiniomis ir medicinos tyrimais, vyrauja „biologijos“ semantika, kuri „nebepamena“, kad moters grožis susijęs su jos potencialu atverti ar uždaryti gyvenimo vartus. Atvirumas vaikams praturtina pačius tėvus „ego ribų išplėtimu“, o vaikų ir, vadinasi, visos visuomenės vystymuisi pirmieji metai kuria emocinės sistemos pamatus, kuriuos vėliau galima sustiprinti tik investuojant daug lėšų į pedagogines, medicinos ir socialines paslaugas to pamato neturintiems. Suvokti ir paremti motinystę ir tėvystę per pirmąjį jaunos šeimos gyvenimo dešimtmetį yra vienintelė valstybės politika, kurią būtų galima pavadinti tikrai pragmatišk
Senų žmonių funkcionavimo, senatvės ir senėjimo tyrimų gairės: biopsichosocialinio modelio prieiga
Get PDFThe application of the WHO biopsychosocial approach to the researches of senility, aging and life problems of old people (ICF) is reviewed. After a brief presentation of aging statistics in Lithuania, the semantic field of using terms in the area of life periodization is discussed and the names for each period and sub-period are proposed. The composition of the ICF model (body structures and functions, activities, participation and contextual factors) is presented, together with the usage of components of the ICF model in researches regarding senility. New conceptions of a “functioning reserve” and the “integral aspects of functioning” are proposed and incorporated in the ICF model. A review of researches of psychological well-being of old people – one of the integral aspects of functioning of old people in Lithuania – is presented. There is a very good coherence of views between the authors of this paper on the topic of senility and the misconceptions of aging and health, which were recently presented by WHO.Straipsnyje analizuojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinės funkcionavimo klasifikacijos (TFK) biopsichosocialinės prieigos taikymo senatvės ir senų žmonių gyvenimo problemoms tirti galimybės. Glaustai pristatoma Lietuvos gyventojų senėjimo statistika ir pateikiama žmogaus gyvenimo kelio, taip pat ir senatvės etapo, periodizacija. Pabrėžiama būtinybė susitarti dėl tokios periodizacijos standartizavimo – sutarimo laikytis vienodo žmogaus gyvenimo kelio skirstymo į amžiaus tarpsnius. Pristatomas TFK ir tam tikrų jos komponentų (funkcijų, struktūrų, veiklų, dalyvumo ir aplinkybių) panaudojimas, atliekant seno žmogaus socialinius, psichologinius ar sveikatos tyrimus. Į sėkmingą („sveiką“) ar nesėkmingą senėjimą žvelgiama iš funkcionavimo rezervo, sukaupto ankstesniais amžiaus tarpsniais, pozicijų. Pateikiamas modifikuotas TFK modelis, į kurį įtrauktas funkcionavimo integralinių aspektų blokas (pvz., objektyvi ir subjektyvi gyvenimo kokybė, psichologinė gerovė). Glaustai pristatomi keli senų žmonių psichologinės gerovės tyrimai Lietuvoje. Straipsnio esminės idėjos sutampa su neseniai Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtais senatvės, kaip socialinio reiškinio, vertinimais