Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Socialiai įtraukti ar atskirti? Vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių vienų, patirtys
Full text linkWhile there is a tendency to study regularities in the social exclusion of older people, the distinctive feature of this article is the aim to reveal the subjective assessments of social participation of elderly people who live alone. Social exclusion/inclusion is defined in the article as a multiple concept describing (un)just social relationships. An analysis of the data from the original empirical research (27 semistructured interviews) reveals a wide range of social exclusion cases experienced at various levels. In line with the social justice scheme, the narratives of social exclusion are based on personal and interpersonal contexts (age, health, communication, autonomy), as well as the organizational, community (work) and broader social context (participation in events and politics).Vyresnio amžiaus žmonių socialinės atskirties tyrimuose dominuojanti tendencija – tirti dėsningumus, o šio straipsnio išskirtinumas – siekis atskleisti vyresnio amžiaus žmonių, kurie gyvena vieni, subjektyvius dalyvavimo visuomenėje vertinimus. Socialinė atskirtis / įtrauktis straipsnyje apibrėžiama kaip daugialypė sąvoka, apibūdinanti (ne)teisingus socialinius ryšius. Originalaus empirinio tyrimo (27 pusiau struktūruoti interviu) duomenų analizė atskleidžia platų socialinės atskirties, patiriamos įvairiu lygmeniu, spektrą. Remiantis socialinio teisingumo schema, neįtrauktumo visuomenėje naratyvai grindžiami asmeniniu ir tarpasmeniniu (amžiaus, sveikatos, bendravimo, savarankiškumo), organizaciniu, bendruomenės (darbo) ir visuomenės (dalyvavimo renginiuose ir politikoje) kontekstais
Šeimos politikos problemos Lietuvoje: prieš tai buvusių tyrimų analizė
Full text link[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
The article analyzes family policy problems in Lithuania through the prism of research carried out by county’s scientists during the period of independence, as well as through statistical analysis. Family policy issues are addressed through three selected analytical „fields“ that significantly reveal the results of family policy: women’s involvement in the labor market, child poverty and gender equality. Different sections of the article analyze how family support measures in the country affect these aspects of family policy and what main issues are confronted while achieving family policy goals. It is concluded that the state can implement the main goals of family policy only by securing a sustainable and steady family policy oriented towards the creation of conditions necessary for the independent functioning of the family.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Straipsnyje analizuojamos šeimos politikos problemos remiantis Lietuvoje per šalies nepriklausomybės laikotarpį mokslininkų atliktais tyrimais ir statistine analize. Šeimos politikos problemoms nagrinėti pasirinkti trys analitiniai „laukai“, atskleidžiantys reikšmingus šeimos politikos rezultatus: moterų įsitraukimą į darbo rinką, vaikų skurdą ir lyčių lygybę. Straipsnio skyriuose analizuojama, kaip šalyje veikiančios paramos šeimai priemonės atsiliepia šiems šeimos politikos aspektams, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriama siekiant šeimos politikos tikslų. Daroma išvada, kad valstybė įgyvendinti pagrindinius šeimos politikos tikslus gali tik užtikrindama tvarią ir stabilią šeimos politiką, orientuotą į savarankiškai šeimai funkcionuoti būtinų sąlygų kūrimą
Socialinės globos įstaigų, teikiančių paslaugas senyvo amžiaus asmenims, darbuotojų požiūris į teikiamų paslaugų kokybę
Full text link[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
In the article the quality of the social care services is analized in the context of the public services organization and evaluation, considering the aspects of the institutional care reorganization. The main challenges, that social care institutions working with elderly people face at the moment, are revealed. In 2017 the quantitative study was carried out in order to collect empirical data. The method of the research was a questionnaire. The quality of social services is assessed and the questionnaire was formed on the basics of EQUASS methodology.
In order to collect empirical data in 2017 quantitative study was carried out. The SPSS data processing program is used to analyze the research data. The specific efficiency of quality indicators of social care institutions are calculated in accordance with the 10 qualitative principles of the EQUASS system: leadership, personnel, rights, ethics, partnership, participation, orientation to person, complexity, performance orientation and continuous improvement.
Research Subjects: Employees of social welfare institutions providing long-term / short-term social care services for the elderly in Lithuania according to the list of occupations of employees in the field of social services (2014). The research involved 105 heads of institutions, 122 social workers, 36 employment specialists and 78 social work assistants working in social care institutions providing services for the elderly people.
Results of the research: The research results revealed that, according to the subjective opinion of the research participants, the service quality level in social care institutions working with elderly people is rather high. The quality of social care home care services is mostly related to orientation to person, leadership, rights and ethics, and, to a lesser extent, to complexity, personnel, performance orientation, continuous improvement and participation, and the least to the partnership. Care homes employees of different positions similarly evaluate the overall quality, the response rates vary slightly. The vast majority of respondents indicate that social services provided in their care institutions are sufficient. A majority of respondents evaluate the general and special services very well and well. The analysis of the results of the research revealed that according the vast majority (85.6%)[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Straipsnyje socialinės globos paslaugų kokybė analizuojama viešųjų paslaugų organizavimo ir vertinimo kontekste, atsižvelgiant į institucinės globos pertvarkos aspektus. Atskleisti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria socialinės globos įstaigos, dirbančios su senyvo amžiaus asmenimis. Empiriniams duomenims surinkti 2017 m. atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Socialinių paslaugų kokybė vertinta ir klausimynas sudarytas remiantis EQUASS metodika. Tyrimo nustatyta, kad, subjektyviu tiriamųjų vertinimu, bendras paslaugų kokybės lygmuo socialinės globos įstaigose, dirbančiose su senyvo amžiaus asmenimis, apskritai yra gana aukštas
Ikimokyklinių ugdymo paslaugų įtaka tėvų užimtumui Lietuvoje
Full text link[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
The aim of the article is to investigate the effect of a preschool educational institutions role on the employment of parents, who have preschool-aged children in Lithuania. After completing a survey about the employment of Lithuanian families with preschool-aged children and preschool establishments, one main hypothesis is put forward, aimed at understanding what impact not attending preschool has on parents’ employment.
A quantitative research method is used to investigate the hypothesis. It is based on statistical analysis of a 2014 European Union Survey of Income and Living Conditions (EU-SILC). With the help of descriptive statistics, logistic regressions and Chi-square tests, this research analyses what impact not attending preschool has on children parents’ employment.
It can be argued that the hypothesis is confirmed as the research results show that not using preschool services has a different effect on mothers’ and fathers’ economic activity. Therefore not attending preschool establishments has a major negative effect on mothers’ employment status rather than fathers’.
In terms of family policy typologies it can be seen that paid and unpaid work distribution in Lithuania is associated with traditional family policy model. In this case, the provision of public preschool services is not the main family policy instrument, since the priority in Lithuania is to provide a financial support through the promotion of childcare at home. Lithuanian mothers choose to participate in a relatively long parental leave system. All this implies the view that the limited availability of preschool services might limit possibilities for mothers to participate in the labour market due to the traditional family policy model existing in the country.
Finally, results allow to assume that an accessibility of preschool establishments stimulates parents to work, however, it is not a crucial factor due to financial aspects. An important role is played by unpaid care of the children provided by relatives and friends. Therefore, it can be interpreted as a compensation for the lack of public preschool services for families wishing to successfully continue their participation in the labour market.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas turi didelę įtaką tėvų užimtumui, tačiau šį priklausomybė yra gana sudėtinga ir skirtingai pasireiškia skirtingose visuomenės grupėse. Straipsnyje siekiama ištirti ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumo vaidmenį tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, užimtumui Lietuvoje. Tyrimui naudojami Lietuvos 2014 m. pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Naudojant chi kvadrato testą bei dvinarės logistinės regresijos modelį, tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikų ikimokyklinių ugdymo įstaigų nelankymas turėjo didesnę neigiamą įtaką moterų užimtumo statusui negu vyrų. Tyrimas taip pat parodė, kad svarbų vaidmenį tėvų užimtumui skatinti vaidina ir nemokamai teikiama ne tėvų priežiūra vaikams. Rezultatai taip pat leido kelti prielaidą, kad ikimokyklinių ugdymo įstaigų prieinamumas skatina tėvus dirbti, tačiau tai nebuvo esminė tėvų užimtumo paskata
Sąlygų griežtumas socialinės paramos sistemose: Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių palyginimas
Full text linkThis article proposes an index of conditionality in social assistance, which allows us to analyze and to compare the strictness of social assistance conditions in Lithuania and elsewhere in the EU. The proposed index combines three dimensions: strictness of the applied means-testing; conditions for participation in the labor market; limits on duration and amount of social assistance. Indicators characterizing these dimensions were collected using the MISSOC and EUROMOD databases. We estimate the index for 2016 and assess the strictness of the Lithuanian system of social assistance in the EU context. We also analyze the correlation between the index and indicators of poverty, social exclusion and income inequality.The results show considerable differences in the conditionality of social assistance across the EU. The Lithuanian system is very strict when compared to the other EU countries. Similar is true about the other Baltic countries. The strictness of social assistance conditions in Lithuania is higher than the EU average in all the analyzed dimensions. Means-testing for social assistance in Lithuania includes strict limits on property, income from work and other sources. There are also numerous conditions for job search, labor market participation, unpaid community work etc. Those not complying face strict sanctions. Lithuania applies the strictest limits on social assistance duration and amounts. It is the only country where in-cash payments can be discontinued after 60 months of receipt. Social assistance is withdrawn almost proportionally with additional income, i.e., at around a 90% rate. There is a lack of positive incentives for the working benefit recipients. It can also be concluded that the latest social assistance reform of 2012–2014 increased the strictness of the system of social assistance in Lithuania.Furthermore, the research has revealed that conditions limiting the duration and amount of social assistance are positively associated with the analyzed socioeconomic indicators. In countries with stricter limits on social assistance size and its shorter duration, the rates of poverty risk, social exclusion and income inequality are observed to be higher.Straipsnyje yra siūlomas socialinės paramos sąlygų griežtumo indeksas, leidžiantis išanalizuoti ir palyginti šalių paramos sistemų griežtumą. Indeksui sukurti naudojami MISSOC ir EUROMOD duomenys. Taip pat analizuotas sukurto indekso ir skurdo, socialinės atskirties bei pajamų nelygybės rodiklių ryšys. Rezultatai parodė, kad Lietuvos socialinės paramos sistema pasižymi dideliu griežtumu ES šalių kontekste pagal visas analizuotas dimensijas. Socialinės paramos griežtumui turėjo įtakos ir paskutinioji piniginės socialinės paramos reforma, kurios metu buvo sugriežtintos kai kurios paramos teikimo sąlygos. Taip pat paaiškėjo, kad šalyse, kuriose dominuoja griežtesni paramos trukmės ir dydžio apribojimai, vyrauja didesni skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės rodikliai. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent paramos trukmės ir dydžio dimensijoje pagal sąlygų griežtumą pirmauja Lietuva
Vyresnio amžiaus asmenų persikėlimo į socialinės globos įstaigą patirtis: literatūros apžvalga
Full text link[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
Relocation to residential care facility in older age is considered as one of the most significant life transitions, that causes great deal of stress, depression and anxiety to the elderly. It is said, that transition to residential care facility is only slightly less stressful event than divorce or death of a spouse. After relocation older people are faced with a lot of unknowns in form of new people, new physical surroundings and new social demands. Relocation to residential care facility is a challenge for usual lifestyle: changes in one’s social network, loss of autonomy, reduced opportunities of maintaining favorite activities, adapting to new social and physical environment, attempts to create new home in residential care facility demand a lot of adaptive efforts from the elderly. These are the most common challenges to identity and well-being of the elderly. On other hand, relocation to residential care facility not only creates new challenges for elderly people, but also creates a new opportunities in form of new friends, new activities and sense of security since in case of emergency there are always staff close by. So there are possibilities of reconstructing one’s identity and maintaining well-being.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Persikėlimas į globos įstaigą būnant vyresnio amžiaus yra vienas iš reikšmingiausių ir daugiausiai streso sukeliančių įvykių, dažnai pagal išgyvenimo kompleksiškumą lyginamas su sutuoktinio mirtimi ar skyrybomis. Persikėlimas į globos įstaigą yra iššūkis įprastam gyvenimo stiliui: vyresnio amžiaus asmuo turi nutraukti daugybę įprastų socialinių ryšių, mėgstamų veiklų, prisitaikyti prie naujos socialinės ir fizinės aplinkos, naujos dienos struktūros. Autonomijos ir kasdienių gyvenimo sprendimų kontrolės lygio sumažėjimas, santykių su šeimos nariais pokyčiai, bandymas sukurti naujus namus globos įstaigoje reikalauja nemažai adaptacinių pastangų iš vyresnio amžiaus asmens ir kelia iššūkį jo tapatumui ir gerovei. Kita vertus, persikėlimas į globos įstaigą ne tik sukuria vyresnio amžiaus asmenims naujus iššūkius, bet ir atveria naujų galimybių – nuolatinis personalo buvimas šalia užtikrina saugumo jausmą, yra galimybių susirasti naujų draugų, išbandyti naujus užsiėmimus, t. y. sudaro galimybių rekonstruoti tapatumą
Gimstamumo, laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos
Full text linkThe aim of this article is to present new theoretical approaches of fertility that explain links between childbearing, happiness and gender roles, gender (in)equality and gender (in)equity in a discussable way and highlight the prospectiveness of those approaches. A decline in fertility and low fertility rates are the negative fertility changes over the last few decades that were interpreted using the theory of second demographic transition (SDT) since the 1990s. However, rising fertility, which is observed in some countries, can’t be explained using SDT or rational choice theories of low fertility that are not complex enough. As a result of inconsistent fertility trends and the limitations of already developed theories, new theoretical perspectives are currently being developed. A theory suggested by Billari (2009), which links happiness and fertility, suggests the idea that there is positive relation between happiness and fertility, but it depends on micro- and macrolevel factors including the basic happiness level, personal knowledge and experience, objective well-being and various contextual conditions – political, social, institutional and cultural. This theoretical perspective considers changing gender role models as the most important contextual factors. Two separately emerging theories of commonalities between happiness and fertility as well as the changing gender roles framework are interrelated. That is why it is useful to connect ideas on happiness and gender dimensions to a single fertility theory. The main idea of this theoretical perspective is the discrepancy between women’s new gender role preferences and aspirations, when the family- and/or individual-oriented institutions do not suit the new emerging preferences, which, in turn, decreases happiness and fertility. This theoretical perspective complements SDT ideas suggested by R. Lesthaeghe, D. van de Kaa and P. McDonald’s ideas about gender equality, gender equity and the changing fertility level. The changes of gender role models, happiness and fertility depend on a wider context – first, family and work reconciliation possibilities that are related to social and family policy; second, the level of gender equity in individual- and family-oriented institutions. The transition from the traditional gender role model to an egalitarian gender roles model depends on the adaptability level of the institutions. As this perspective suggests, the realization of procreative intentions is limited because of the inconsistency between gender role expectations and the structures of their fulfillment possibilities. These conditions create normative confusion, a family and work reconciliation conflict. The perspective that comprises three dimensions – happiness, fertility and gender roles – is considered to be among the highly promising theoretical perspectives for analyzing the changing fertility patterns and low fertility.Šio straipsnio tikslas – pristatyti naujas gimstamumo teorines prieigas, aiškinančias vaikų susilaukimo, laimės bei lyčių vaidmenų, lyčių (ne)lygybės ir (ne)teisingumo sąsajas, atskleisti šių teorinių prieigų ryšį, aptarti galimybes jas jungti, išryškinant jų perspektyvumą jau išplėtotų teorijų kontekste. Pastarųjų kelių dešimtmečių išsivysčiusių šalių neigiami gimstamumo pokyčiai, pasižymintys gimstamumo mažėjimu ir žemu lygiu, neužtikrinančiu kartų kaitos, nuo XX a. devinto dešimtmečio aiškinti remiantis antrojo demografinio perėjimo (ADP) teorija. Tačiau kai kuriose šalyse jau matomo gimstamumo atsigavimo ADP teorija paaiškinti negali. Kaip atsakas į išplėtotų gimstamumo teorijų trūkumus ir prieštaringus gimstamumo pokyčius šiuo metu plėtojamos dvi naujos, tarpusavyje susijusios teorinės perspektyvos – laimės ir lyčių vaidmenų sąsajos su gimstamumo pokyčiais. Šiuos tris dėmesnis integruojanti analitinė perspektyva papildo R. Lesthaeghe’o ir D. van de Kaa pasiūlytas ADP idėjas. Joje plėtojama bei naujai pritaikoma ir P. McDonaldo pasiūlyta teorinė schema, apimanti kintamas gimstamumo ir lyčių lygybės, lyčių teisingumo sąsajas. Kintamų lyčių vaidmenų modelių ir laimės bei gimstamumo kitimas priklauso nuo platesnio konteksto – darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybių, susijusių su socialine ir šeimos politika bei darbo rinkos lankstumu, į individą ir šeimą orientuotų institucijų prisitaikymo prie kintamų lyčių vaidmenų. Dėl institucijų neprisitaikymo lyčių vaidmenų modelių kaita, pereinant nuo tradicinio prie egalitarinio lyčių vaidmenų modelio, yra „įstrigusi“ pereinamajame etape, pasireiškiančiame normatyvine sumaištimi, darbo ir šeimos vaidmenų derinimo konfliktu, dėl struktūrinių suvaržymų ribojančiu prokreacinių lūkesčių realizaciją. Pagrindinė dviejų teorijų junginio ir naujas gimstamumo pokyčių aiškinimo galimybes suteikiančios kompleksinės teorinės perspektyvos idėja – žemas gimstamumo ir laimės lygis yra pasikeitusių lyčių vaidmenų preferencijų ir struktūrinių galimybių neatitikimo padarinys, kai institucijos negeba prisitaikyti prie kintamų lyčių vaidmenų