Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika
Not a member yet
364 research outputs found
Sort by
Family Laws in the European Union
Full text linkEU social policies should be complemented by contributing to a harmonious development of society, by reducing structural and regional imbalances, developing a balance between the a localized community and the national society, and improving the living standards of citizens and families of member states (Garrido 2002). Such important social policy principles as freedom and justice are addressed and represented in family laws in the EU regulations introduced during the period of 2000–2016. In this article, we studied the EU’s legal solutions in reference to national (Spain) laws on these matters: children and parental responsibility (adoption, child abduction, family benefits) and couples (matrimonial, regimes, prenuptial agreements, provisional measures). This legislation is necessary in the face of the proliferation of families whose members have different nationalities, and even in the mobilization of residences. Cooperation has intensified between national judicial authorities to ensure that legal decisions taken in one EU country are recognized and implemented in any other. This is highly important in civil cases, such as divorce, child custody, maintenance claims, or even bankruptcy and unpaid bills, when the individuals involved live in different countries. The development of family laws is one of the most important factors of family welfare in European countries
The constructions of everyday ethics in Lithuanian family social work practices
Full text link[full article and abstract in English]
The aim of this study was to shed light on family social work through analyzing the insights of Lithuanian social workers about the ethical questions that emerge during their daily practices. Social workers’ ethical considerations are analyzed in the framework of “doing ethics.” Ethics work also pays attention to the broader political and social contexts behind the processes that happen within families. Our qualitative research was carried out in three of the largest Lithuanian cities: Vilnius, Kaunas and Klaipėda. Semi-structured interviews were conducted with 25 family social workers. The research findings showed that family social workers construct ethical questions through discursive themes, such as the dignity of the client and societal inequalities – especially poverty issues and social control and support. Ethical dilemmas arise in the settings where social workers do evaluations and make decisions, and where actions require professional knowledge.[straipsnis ir santrauka anglų kalba
Alkoholio vartojimo įpročiai, aplinka ir pasekmės Lietuvoje
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Excessive consumption of alcoholic beverages is a very sensitive issue for the Lithuanian society. The World Health Organization and the European Union Commission are reporting data of high concern – Lithuania is predominantly the country with the highest rates of alcoholism. The government has adopted amendments to the law from 2018 to 2020 which restrict trade time, legal age of purchasing and drinking alcohol, and alcohol advertising. This regulation applies to all people, regardless of consumer behavior. For long-term results, it is expedient to supplement these restrictive provisions with policy measures that motivate a reduction in alcohol consumption. Therefore, it is necessary to study the habits, the environment and the causes of alcohol consumption.
This article presents the results of a study conducted by scientists from the Faculty of Economics of Vilnius University (VU) and representatives of the Lithuanian Confederation of Business (LVK) in December 2016. The purpose of the study is to identify the groups of alcohol beverage users and investigate their consumption behavior. The presented insights delve into three aspects of alcohol consumption: 1) Alcohol consumption and frequency; 2) Consumption habits and conditions; 3) Consequences of consumption.
The findings of the survey are compared with the published data of other institutions. The survey analysis revealed that a half of all moderate alcohol consumers drink less than one quarter (23%) of the total one week alcohol volume, while 10% of the most consuming respondents drink more than one third (37%). The patterns and environments of the excluded groups vary, but alcohol is mostly used in a closed home environment with friends, relatives and collaborators.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Perteklinis alkoholinių gėrimų vartojimas yra labai opi Lietuvos visuomenės problema. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos komisija pateikia duomenų, kurie kelia labai didelį susirūpinimą – Lietuva yra daugiausia alkoholio vartojanti šalis. Vyriausybė priėmė įstatymo pataisas, nuo 2018 m. ir 2020 m. apribojančias prekybos alkoholiu laiką, amžių ir reklamą. Šis reguliavimas liečia visus gyventojus, neatsižvelgiant į alkoholio vartojimo elgseną. Siekiant veiksmingos alkoholio vartojimo politikos, būtina ištirti alkoholio vartojimo įpročius, aplinką ir priežastis.
Šiame straipsnyje pristatomi 2016 m. gruodžio mėnesio Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkų ir Lietuvos verslo konfederacijos atstovų atlikto tyrimo rezultatai. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti alkoholinių gėrimų vartotojų grupes ir jų alkoholio vartojimo elgseną. Pateikiamos įžvalgos apie tris alkoholio vartojimo aspektus: 1) alkoholio vartojimo kiekį ir dažnumą; 2) vartojimo įpročius ir aplinką bei 3) vartojimo priežastis. Atliktas tyrimas – nuolatinės alkoholio vartojimo stebėsenos modeliui sukurti skirto tyrimo pirmo etapo rezultatas. Straipsnyje gautos išvados lyginamos su kitų institucijų naujausių tyrimų rezultatais. Tyrimas parodė, kad gyventojų apklausos yra tinkamas metodas gėrimo įpročiams ir aplinkai bei motyvams atskleisti, bet juo remiantis negalima adekvačiai vertinti suvartojamo alkoholio kiekio. Nagrinėjant gyventojų alkoholio vartojimo dažnumą, matomas didelis pasiskirstymo netolygumas. Tyrimas atskleidė, kad pusė vartojančiųjų išgeria mažiau negu ketvirtadalį (23 proc.) viso alkoholio kiekio, o 10 proc. gausiausiai vartojančių alkoholį apklaustųjų išgeria daugiau negu trečdalį (37 proc.) viso alkoholio kiekio. Keturių išskirtų grupių vartojimo įpročiai ir aplinka skiriasi, tačiau daugiausia alkoholio išgeriama uždaroje namų aplinkoje su artimaisiais, draugais, giminėmis ir bendradarbiais, t. y. dominuoja buitinis alkoholio vartojimo būdas
Ilgalaikė senyvo amžiaus asmenų globa Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
In this paper, building on the welfare culture and public value management theories, we analyze the situation of long-term care (LTC) of older persons in Lithuania. As the normative vantage point of the study, we hold that the objective of developing and maintaining a harmonious and sustainable LTC system requires developing a system that is not only economically efficient but ensures that LTC services are of the right quality, are accessible and conform to public expectations as well as to the stakeholders’ and service providers’ attitudes. The review of prior research on social policy and LTC conducted in Lithuania shows that the attitudes of LTC providers as a community, as well as those of different stakeholders, toward the role of the state, family and other institutions in the provision of LTC vary to a considerable extent, between the social work and health care systems in particular. However, this strand of research is lacking a broader conceptualization, i.e., a situation analysis in relation to the macro level of LTC developments, public values and stakeholder attitudes to LTC as a distinct field of social policy. Next, we outline the LTC situation in Lithuania. Then, we interpret public attitudes and the attitudes of social service providers toward the responsibility for the LTC as a complex reaction to the current unsatisfactory LTC situation in the country. Surveys show that an expectation still prevails in the society that LTC should be provided by family members and other close persons, which emphasizes a need for an active discussion of LTC responsibilities and the actual situation among the politicians and society at large. The findings of our LTC stakeholder survey (n=260) show that LTC providers also believe families to be the most important pillar supporting LTC. On the other hand, a more or less equal distribution of LTC providers into two groups regarding the increase or reduction of taxes and investment into social protection indicates a need for a wider discussion of this issue among LTC providers, as the current situation points to an absence of an interest group in the field of LTC that would hold a clear position about service demand and the possible means for meeting it. We conclude with recommendations on the enhancement of democratic deliberations and other instruments proposed by public value management, which would in turn allow to better conform to the attitudes and expectations of all the stakeholders and match their interests in the LTC domain.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje, remiantis gerovės kultūros prieiga ir viešųjų vertybių vadybos idėjomis, analizuojama ir įvertinama ilgalaikės senyvo amžiaus asmenų globos ir slaugos (IGS) problematika Lietuvoje. Pradžioje apžvelgiami Lietuvos mokslininkų darbai, susiję su socialine politika ir IGS, bei apibūdinama šios srities būklė šalyje. Visuomenės nuostatos ir paslaugų teikėjų požiūriai į atsakomybę už rūpinimąsi senyvo amžiaus asmenimis bei į socialinių paslaugų plėtros poreikį IGS srityje interpretuojami kaip kompleksinė reakcija į nepatenkinamą IGS situaciją. Straipsnis baigiamas rekomendacijomis stiprinti viešųjų vertybių vadybos propaguojamus demokratinius svarstymus ir kitus instrumentus, kuriais būtų geriau atliepiama į visų suinteresuotų šalių vertybines nuostatas ir lūkesčius ir būtų geriau derinami jų interesai IGS srityje
Service Users as Collaborators in Social Work Practice, Research, and Education
Full text linkThe idea that social work needs to be concerned with thinking and acting in a more collaborative way with the people in need is common around the world. At the international level, codes of ethics and social work principles inspire practitioners, researchers, and educators in bridging the gap between themselves and people in trouble, commonly known as service users. Beyond a common agreement around such principle, to realize collaborative relationships in practice is a challenge that requires prudence, coherence, and methodology. The Relational social work method supports the practical development of participation, collaboration, and reciprocity. Through concepts and examples, this article aims to describe how service users can assume the role of collaborators in social practice, research, and education
Benamių asmenų gyvenimo patirtis ir savęs vertinimas
Full text linkTwo decades ago, the importance of research on homelessness was noted. The collected information about homeless lifestyle, psychological health and experience help to reveal the dynamics of homelessness. The research also helps in expanding and encouraging the prevention system, the need for help and in noticing the risk groups.Researchers of homelessness in Lithuania analyze the general sociodemography of homeless persons, their individual experiences, causes, types and forms of homelessness. The self-worth of homeless people is not studied widely in Lithuania. Therefore, the aim of this paper is to reveal the link between homeless life experience and self-worth.In the first part of this article, we reveal the conception of self-worth and the various aspects of self-worth of homeless people. In the second part of this article, we present the research results. The main objectives of this work were to determine the links between self-worth and social-demographical characteristics, social relations and homeless experience. The survey was carried out in temporary shelters and day centers of the homeless in Vilnius and Panevėžys. For this study, 112 homeless people were surveyed. To achieve the aims of this study, a quantitative method was applied and a questionnaire-based survey was conducted. The Rosenberg scale was used in order to measure the self-worth of homeless people. The results of self-worth were compared with the characteristics of the homeless lifestyle.The research revealed the general characteristics of homeless people and showed that homeless people’s self-worth is mostly either low or medium. There are negative correlations among education, alcohol use, health and self-worth. Lower self-worth was noticed in those who had lower education, bad health and frequently consumed alcohol. The research also revealed that criminal experience negatively affects homeless self-worth.Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – atskleisti benamių asmenų patirties ir savęs vertinimo sąsajas. Siekiama ne tik apskritai ištirti benamių asmenų savęs vertinimą, bet ir išsiaiškinti, kaip benamių savęs vertinimas susijęs su jų socialinėmis ir demografinėmis charakteristikomis, šeiminiais ryšiais ir benamystės patirtimi. Pirmoje straipsnio dalyje aprašoma savęs vertinimo samprata bei benamių asmenų savęs vertinimo ypatumai. Antroje – pagrindinėje – dalyje pristatomi benamių apklausos, atliktos Vilniaus ir Panevėžio miestuose, rezultatai.Tyrimas padėjo atskleisti ne tik bendrą benamių asmenų charakteristiką, bet ir parodė jų savęs vertinimo lygį. Išsiaiškinta, kad benamių asmenų savęs vertinimas yra žemas arba vidutinis. Benamiai asmenys, nors ir pakankamai teigiamai žiūri į save, linkę sutikti, kad kartais jaučiasi nieko verti, ir norėtų labiau save gerbti. Benamiai asmenys, nors ir sutinka, kad turi gerų savybių, darbus atlieka taip pat gerai kaip ir kiti, tačiau įsitikinę, kad turi nedaug kuo didžiuotis. Benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su alkoholio vartojimu. Daugiau alkoholio vartojantys asmenys pasižymi žemesne saviverte. Benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su sveikatos įverčiu. Blogesne sveikata besiskundžiantys benamiai asmenys turi žemesnę savivertę. Savęs vertinimas statistiškai reikšmingai susijęs su išsilavinimu. Aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys save vertina geriau. Tyrime nebuvo gauta statistiškai reikšmingų benamių asmenų savęs vertinimo ir socialinių ryšių duomenų. Vilniaus ir Panevėžio benamių asmenų savęs vertinimas statistiškai reikšmingai skiriasi. Panevėžyje gyvenančių benamių savivertė yra žemesnė nei gyvenančių Vilniuje. Tai gali lemti, kad Panevėžyje benamiai vartoja statistiškai reikšmingai daugiau alkoholio ir skundžiasi prasta sveikata
Darbo vertybių vieta ir kaita skirtingų Lietuvos gyventojų kartų kontekste
Full text link[only abstract and keywords in English; full article, abstract and keywords in Lithuanian]
Work values are considered to be fundamental due to the peculiar impact of work on human life and the functioning of society. The realization of them largely determines the person’s position in society and the opportunities for his career, the potential of the human and economic capital of the country, the efficiency of the use of human resources in separate companies etc. There were found significant differences between cohorts of different generations in terms of work values. The concept of “generation” could be perceived in different aspects, in this paper it is used according to understanding of Mannheim, Steel and Taras, and Strauss and Howe. Generations of Veterans, Baby Boom, X, Y and Z were distinguished. Analysis of the changes in the work values of the Lithuanian population in the aspect of generational change in the turn of the XX - XXI centuries is based on the data of the second (1990), third (1999) and fourth (2008) waves of European values survey (EVS). The research has shown that the change of generations and their individual characteristics has the greatest impact on the change of emotional work-related values, while cognitive and instrumental work-related values are influenced by changes in the socioeconomic context.[straipsnis, santrauka, reikšminiai žodžiai lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba]
Dėl ypatingos darbo įtakos žmogaus gyvenimui ir visuomenei darbo vertybės yra laikomos pamatinėmis. Jų realizavimas daugiausia lemia žmogaus vietą visuomenėje ir jo karjeros galimybes, šalies žmogiškojo ir ekonominio kapitalo potencialą, atskiros įmonės personalo panaudojimo efektyvumą ir kita. Vertinant skirtingų gyventojų grupių vertybių skirtumus, pastebėta reikšmingų skirtumų tarp skirtingų gyventojų kartų kohortų. Sąvoka „karta“ suvokiama skirtingais aspektais. Šiame straipsnyje sąvoka „karta“ vartojama pagal Mannheim, Steel and Taras bei Strauss and Howe supratimą. Išskirtos: veteranų, kūdikių bumo, X, Y ir Z kartos. Empirinio tyrimo metu buvo analizuoti Lietuvos gyventojų darbo vertybių pokyčiai XX–XXI amžių sandūroje kartų kaitos aspektu, remiantis Europos vertybių tyrimo (EVT) antros (1990), trečios (1999) ir ketvirtos (2008) bangų rezultatais. Tyrimas parodė, kad kartų kaita ir jų individualios savybės didžiausią poveikį daro emocinių darbo vertybių kaitai, o kognityvias ir instrumentines darbo vertybes veikia ir socialinio bei ekonominio konteksto pokyčiai