Semiotika
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Žmogaus ir gyvūno tarprūšis Greimo Mitologijose. Vertė Ramunė Brundzaitė
No full textTranslated from Tiziana Migliore, „L’interspecie umano-animale nelle Mitologiche di Greimas“, in: Algirdas Julien Greimas, Mitologiche. La semiosfera lituana, a cura di Paolo Fabbri, Roma: Aracne editrice, 2007, p.187–195. Transl. by Ramunė Brundzaitė.
 
Semiotinis žvilgsnis į Greimų tiltą Prienuose
Full text linkIn 2017, the world celebrated 100 years since the birth of Algirdas Julien Greimas (1917–1992). The anniversary inspired many commemorative works, events, conferences, research projects, etc. That is also the case with this paper.Here, instruments of semiotic analysis are applied to a rather unusual object – a bridge located in the town of Prienai, Lithuania. In 2010, the bridge was given the name of Greimai by the Government of Lithuania as a way of paying tribute to Julius Greimas (1882–1942), schoolteacher and burgomaster of Prienai (1934–40), and his son Algirdas Julien Greimas, literary scientist and semiotician who as a child liked to wander the woods of Prienai.The paper discusses the semantics and narrativity of the Greimai bridge. The main focus is on its function, the characteristics of the bridge and its shores, the semantic universe it embodies. Also considered is the transformation from a simple and concrete structure with a clearly defined function to a symbolic monument.The findings of this small research suggest that the bridge’s characteristics make the Greimai name a good fit and that it creates additional meanings: one recognizes plurality and duality, the echo of the father-son relationship, cyclicality and rituality, etc. In addition, the bridge appears to act as a mediator between nature and culture, life and death.Šiame straipsnyje aptariamas semiotikos kontekste gana neįprastas objektas – tiltas. Analizei pasirinktas konkretus Prienų mieste esantis tiltas, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu suteiktas Greimų vardas. Straipsnyje siekiama tiltą analizuojant išbandyti paties A. J. Greimo kurtos semiotikos įrankius, daugiausiai dėmesio skiriant statinio paskirčiai, paties tilto ir juo jungiamų krantų savybėms, elementariosioms semantinėms kolektyvinio ir individualiojo universumų artikuliacijoms.Pasirinkus netradicinį objektą atsiskleidžia semiotinio metodo galimybės. Atliktos analizės rezultatai išryškina prasmę to, kas įprastai laikoma tik erdvine, du sausumos taškus sujungiančia statybine konstrukcija. Objekto aptarimas parodo, kokios vertės būdingos šiuo statiniu jungiamoms Prienų dalims ir kaip tiltas dalyvauja viso miesto ir kiekvieno prieniečio gyvenime.Šio nedidelio tyrimo išvados leidžia teigti, kad Greimų vardas dera su įvairiomis tilto savybėmis bei sukuria naujų prasmių: atpažįstame daugiskaitiškumą ir dvilypumą, tėvo ir sūnaus santykio įprasminimą, cikliškumą, rituališkumą. Be to, tiltas pasirodo esąs tarpininkas tarp gamtos ir kultūros, gyvenimo ir mirties
Eric Landowski. Mažasis semiotinis manifestas draugo sociologo Pekka Sulkuneno garbei ir dėmesiui. Vertė Kęstutis Nastopka.
No full textIš prancūzų k. vertė Kęstutis Nastopka. Versta iš: Landowski, Eric. Petit manifeste sémiotique en l’honneur et à l’attention du camarade sociologue Pekka Sulkunen. Actes Sémiotiques, 2017, Nr. 120 (http://epublications.unilim.fr/revues/as/5816)
 
A. J. Greimui (eilėraštis). Iš prancūzų kalbos vertė Nijolė Kašelionienė ir Kęstutis Nastopka
No full text  
Greimo semiotika: ilgalaikis mokslinis projektas. Iš prancūzų kalbos vertė Kęstutis Nastopka
No full textGreimas définissait sa sémiotique comme un « projet scienti-fique », mettant ainsi l’accent sur une construction en cours. Il nous faut donc comprendre pourquoi elle se présente comme un pro-gramme ouvert dans de multiples directions. La sémiotique de Greimas définit une série de problèmes à traiter, et pose des jalons au très long terme. Greimas lui-même ne traite qu’une partie de ces problèmes, et les autres restent en attente des réponses que ses successeurs peuvent apporter. Dans cette perspective, il avait lui-même encouragé ses collaborateurs à se répartir les différentes voies ouvertes dans son programme. Ces différentes évolutions sont connues : la sémiotique subjectale, la sémiotique tensive, la sémiotique morpho-dynamique, la sociosémiotique, la sémiotique de la perception, notamment. Il est donc possible aujourd’hui d’évaluer les effets de ces parcours de recherche. Mais de nom-breux problèmes restent encore ouverts : le parcours génératif de l’expression, la diversité, les conditions et l’instabilité des sémioses, le dialogue avec les autres « sciences du sens ». Et enfin, le projet lui-même doit être reconfiguré et mis à jour sous toutes les dimen-sions de son ancrage dans le monde d’aujourd’hui, près de soixante ans après sa conception.Greimas apibūdino savo semiotiką kaip ilgalaikį mokslinį pro-jektą, pabrėždamas tyrinėjimų tąsą ir siūlydamas semiotikų bendruomenei dalyvauti kolektyvinėje kūryboje. Greimo se-miotika yra atvira įvairiems daugiadisciplininiams tyrimams. Semiotikai nepakanka kartoti ankstesniuosius atradimus ir vien priešintis kintančioms intelektualinėms madoms. Reikia įžvelgti semiotinio projekto prasmę šiandienos ir rytdienos pa-saulyje. Reikia iš naujo jį apibrėžti ir atsigręžti į pamirštas ar išstumtas problemas
Kilmės įrašas: naratyvinės ir pasijinės struktūros
Full text linkThe aim of this article is to discuss some texts which at the diffe-rent times constructed the Lithuanian nation\u27s cultural identity. We have drawn attention to the concept of national identity published in the periodical “Aušra” (1883). The narrative was created in the 19th century as an act of revolutionary social transformation in order to define the national consciousness, language and culture. More significantly, the site of cultural difference became the process of the enunciation of culture as “knowledgeable”, authoritative, adequate to the construction of systems of cultural identification. The enunciation of cultural difference problematizes the bina-ry division of past and present, tradition and modernity at the le-vel of cultural representation. It is the problem of how, in signifying the present, something comes to be repeated, relocated and translated in the name of tradition. Thus the political (and theoretical) genealogy of modernity lies not only in the origins of the idea of civility, but in this history of the colonial moment. We pay attention to the importance of the hybrid moment of political change and the time of enunciation and make the question of contradictions rooted in the process of translation and displacement in which the cultural identity was written. Applying semiotic approach we have rethink the cultural text or system of meanings as the Semantic Universe for recognition the structure of symbolization. In the purpose to understand the two familiar traditions in the discourse of identity we seized the space of representation, where the image of Self is confronted with the difference, its Other. The Subject (individual or nation) can construct himself only through the differences and he need the Other/Others for the reason of the semiotic existence. The experience of identity makes sense only via an articulation of difference: there is no Us without Them. A cultural unit exists and is recognized insofar as there exists another one which is opposed to it. We are faced with a dimension of double-dealing: a charge of assimilation and the act of eclude. To understand the differences of the historical writing and self-identification let’s compare the idea of the two texts: Motiejus Stryjkowski “Chronicle” and Albertas Vijūkas-Kojalowicz “Lithuanian history”, both written as historical narratives (and political myths) before “Aušra”. We have used Algirdas Julius Greimas semiotic point of view to understand the rules governing the narrative programming: it is now clear that the analysis of the discourse may disco-ver ideology. We must try to decipher myths, stories and folklore for the reason to identify the systems of values and how the models of behaviour (ability to act) impact on the style of life in the modern society. To ascertain the mythological code we have used to discuss Lithuanian folktale about the Fearless Hero in order to understand the narrative structures. The structure of this folktale might be used to discover the new order doctrine and the ideology in the text of periodical “Aušra” also for exploring and identifying the narrative and passion structures of the concrete discourse.Straipsnyje aptariami tekstai, įvairiais laikotarpiais prisidėję prie lietuvių tautos kultūrinės tapatybės konstravimo. Dėmesys kreipiamas į periodiniame leidinyje Aušra (1883) paskelbtą priekalbą, kurioje XIX a. didžiuoju istoriniu pasakojimu (naratyvu) buvo įreikšminta ir apibrėžta modernios lietuvių tautos savimonė, aktualizuota istorinės genealogijos problematika. Retoriškai klausiama, ar toks tekstas, formavęs tapatybės logiką ir savasties būtinybę kolonizavimo metu, neįtvirtino kultūrų hibridizacijos ir neįvardijo kolonijinio subjekto, veikiančio dabartyje, vaidmens? Taikant semiotinį požiūrį, aptariami semantinį universumą artikuliuojantys reikšminiai visetai ir kaip tos pačios kalbinės bendruomenės viduje įvyksta vertimas. Subjektas (individas, tauta) konstruoja save per skirtumą, todėl jam reikia kokio nors kito/kitų tam, kad imtų semiotiškai egzistuoti. Straipsnyje parodoma, kaip toks tapsmas gali tapti dvilypiu, susidūrus su asimiliavimo kaltinimu ir išstūmimo veiksmu. Aptariami du tekstai: Motiejaus Strijkovskio Kronika ir Alberto Vijūko-Kojelavičiaus Lietuvos istorija, kuriuose „iki“ Aušros programos buvo aprašyta lietuvių tautos ir istorijos genealogija. Naudojantis Algirdo Juliaus Greimo semiotinėmis nuostatomis, nagrinėjama naratyvinė programa, kurios analizė diskurse gali išryškinti ideologiją. Parodoma, kaip pasakojimų, mitų ir folkloro dešifravimas gali atskleisti verčių sistemas ir elgesio (mokėjimo veikti) modelius. Lietuvių liaudies pasakoje apie Bebaimį Herojų siekiama atpažinti naratyvines struktūras ir išsiaiškinti mitologinį kodą. Pasakos struktūrą bandoma panaudoti Aušros tekste aiškinantis įvedamą naują tvarką ir ideologiją, taip pat atpažįstant naratyvines ir pasijines struktūras
