Semiotika
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Literatūros muzikalizavimas: Kosto Ostrausko Kvartetas
Full text linkIn works of literature, music can be found in the form of score fragments, notation symbols, song lyrics, musicological terminology, acoustic aspects of speech, musicians as characters, etc. Such manifestations connect two systems of signification and create an intermedial dialogue between music and literature, which requires a specific methodological approach. According to the intermediality theoretician Werner Wolf, “[t]he verbal text appears to be or become [...] similar to music, or to effects connected with certain compositions, and we get the impression of experiencing music ‘through’ the text”26. This paper discusses possible forms of a musico-literary relationship, the effects they produce, and examples of musicalization found in Kostas Ostrauskas’s play The Quartet (1969). In this play, the musico-literary dialogue is developed on different levels: structure and story, the twofold nature of the characters, intertextuality. Analysis of the play’s architextual relationship with the medium of music helps to identify the specific, musico-literary genre of this play. This unusual genre is defined not only by the content of The Quartet but also by its expression, i.e. graphic nuances, inserted imagery, etc. As shown by the analysis, the play could be understood as a metonymy of the history of both contemporary music and dramatic literature.Muzikos (ar muzikalumo) apraiškų literatūroje gali būti įvairių: veikėjai muzikantai, kompozitoriai, atlikėjai; veikėjų pokalbiai apie muziką; minimi ar aprašomi skambantys kūriniai; cituojamos dainos; įterpiamos kompozicijų partitūrų ištraukos ir t. t. Tačiau, kaip teigia intermedialumo tyrinėtojas Werneris Wolfas, norint kalbėti apie literatūros muzikalizavimą, muzika privalo dalyvauti literatūrinio teksto signifikacijos procese, o verbalinė jo plotmė skaitytojui turi suteikti muzikos, patiriamos „per tekstą“, įspūdį1. Šiame straipsnyje siekiama aptarti literatūros muzikalizavimo ypatumus Kosto Ostrausko pjesėje Kvartetas (1969), kurioje dialogas su muzika skleidžiasi struktūros, veikėjų iš(si)dėstymo, pačios pristatomos istorijos (siužeto) ir intertekstinių ryšių lygmenimis, veikiančiais kūrinio reikšmės suvokimą. Architekstinio šios pjesės ryšio analizė padeda nustatyti ypatingą jos žanrą, palaikomą ne tik Kvarteto turinio, bet ir draminio teksto išraiškos, t. y. grafinių niuansų, vizualių intarpų. Pjesės žanro savitumas ir literatūros-muzikos santykio analizė išryškina siužetinę Ostrausko kūrinio mintį bei leidžia aptariamą draminį tekstą įvertinti platesniame istoriniame meno kontekste
Nuopuolio gramatika
Full text linkThe aim of this analysis is to show the way of sin formation in one’s mind. As illustration for it, the biblical text is chosen. The story of original sin is quite short, but mysterious. How does it happen that Adam and Eve choose evil instead of God? Are they thrown into the sin or construct it by their selves?Using the semiotics of passions the author of the article tries to show the mechanism of transformation of the subject’s conscious-ness. The doubt about God makes subject to choose another axio-logical system. What is more, he is trying to become god himself. The formation of sin goes through the main phases: communica-tion with the tempter and interest → the doubt about God → eu-phoric visions of the future → rebellion against God → rebellious action.The consequences of sin are painful and not such euphoric as it seemed before. The person loses the harmony with everything in the world, he can only feel his own nakedness and vulnerability. However, notwithstanding human betrayal, God makes everything to save the mankind.Straipsnyje pristatomas biblinis tekstas, skirtas pirmųjų žmo-nių nuopuoliui aprašyti – ištrauka iš Pradžios knygos 3 sky-riaus, kurioje pasakojama apie pirmapradę nuodėmę. Bando-ma jį pakomentuoti, taikant semiotines įžvalgas. Kaip tekste vaizduojamas perėjimas nuo palaimingos būsenos prie Dievo įsakymo nepaisymo?Trumputė ištrauka pasižymi aiškiu figūrų išsidėstymu (gundy-tojas – gundomasis – implicitiškai dalyvaujantis Dievas) bei di-namišku naratyvu. Gundymo metu pakeičiama subjekto pasau-lėžiūra ir tai veda link veiksmo, paneigiančio metalėmėjo prog-ramą. Biblijos tekste ši istorija pateikiama vos keliais potėpiais, tačiau juose glūdi ir laipsniška subjekto transformacija, ir pasta-rojo kintantis santykis su aplinka, ir įaistrinto diskurso raida.Straipsnyje pažvelgiama ir į šios istorijos tęsinį, pateikiamą toje pačioje Biblijos knygoje. Parodoma, kad žmogaus užsispyrimas sukelia negrįžtamus pokyčius jo santykiuose su Dievu. Tačiau metalėmėjas (Dievas), nors ir yra išduotas, nelinkęs atsisakyti pasitikėjimo sutarties su subjektu (žmogumi)
Šalčio ir karščio dichotomija Stumbras Vodka Premium Organic pakuotėje
Full text linkOver the last few decades we may discover and follow the significant changes extending in the segment of vodka. The globalgrowth of vodka usage publicly proportionally supplements the demand of the image value. The appearance of luxury category required sophistication and legitimation of vodka in the context of the noble spirits that already had high standards for both – their image and storytelling. To add more, in the past few years dozens of organic vodkas entered the global market. AB “Stumbras” – the largest Lithuanian alcoholic beverages producer was the first company to step out with the organic vodka label in Lithuania. Although “Stumbras Vodka Premium Organic” is not in a competition with “Grey Goose” or “Belvedere” in the terms of price, yet is a number one candidate to the title of the most expensive Lithuanian serial vodka. The answer of the question on what actually inspires the appearance of exclusive, highly priced vodkas, is hidden behind the stories and legends that are and will always be the most essential part of super premium segment products. People like listening to stories as well as telling them. And this could be done not only via text, but also images. In the spirits market – images first, are acknowledged and understood as packaging. Form, label and material used stimulates not only visible reflects, but also the senses of touching and even listening.This article will give us a closer look to the “Stumbras Vodka Premium Organic” packaging legend over the prism of visual semiotics. The habitual methodological instruments used in visualsemiotics – the analysis of plastic dimension and figurative level – layer after layer opened the inspirations and metaphors of the creative team. It also gave an opportunity to identify the visual oppositions and tension, felt in compositions that are found in the work. The article reveals topologic, chromatic, eidetic and textural characteristics of the visual part. Typefaces typology as well as the semantic messages found in the design are also analyzed. Additional attention is focused on the fund inspiration of the creative team – flax, as “Stumbras Vodka Premium Organic” is represented as “the only Lithuanian vodka filtered through flax” and flax plays an exceptional role in the mythological consciousness of Lithuanians.The end of the article synthesizes the cohesion between analyzed plots in order to find semi-symbolism. It also seeks for the answer to the question if the particular packaging adequately represents content and the target audience. First, the parsing supplements the following allegation: the hotter vodka, the colder packaging it comes with. Based on this paradox visual text is created, which at the end is actually the vodka packaging design. Second, it reveals friction of the fundamental gender stereotypes and confirms the esthetical requirements brought by the millennial generation. The concept and its implementation appear in the luxury of less design.Straipsnio įžangoje analizuojama degtinės segmento sofistikacija1 ir legitimacija kitų, tauresniais iki šiol laikytų gėrimų kontekste. Taip pat trumpai apibūdinami kintantys degtinės vartotojai ir jų vartojimo motyvai. Vėliau imamasi pirmosios lietuviškos organinės degtinės Stumbras Vodka Premium Organic pakuotės vizualinės analizės, kurioje nagrinėjamas plastinis matmuo ir figūratyvinis lygmuo. Pabaigoje bandoma rasti abiejų planų tarpusavio ryšius, vizualinį kūrinio semisimbolizmą ir įvertinti, ar pakuotė adekvačiai atitinka tikslinę auditoriją, kuriai yra sukurta
Kaip arabai savo klasikinėje epochoje vadino ir suvokė meilės pasiją: semiotinės analizės bandymas. Iš prancūzų kalbos vertė Kęstutis Nastopka
No full textCet article reprend en partie celui que nous avons publié dans Metai 2014. Nous y procédons tout d’abord, après avoir indiqué nos sources, à une analyse sémantique des vingt-deux lexèmes qui, en arabe classique, désignent divers degrés d’amour. Nous montrons ensuite que, selon nos sources, l’amour, quelqu’en soit l’intensité, suppose une interaction permanente entre le somatique, le cognitif et le passionnel, tant et si bien qu’on passe, au fur et à mesure que la passion investit le corps et l’esprit, du règne de la raison à celui de la passion, puis à celui de la folie amoureuse, ce qui nous permet de proposer un premier carré sémiotique. La passion amoureuse étant considérée à l’époque classique, tantôt comme une maladie grave qui conduit progressivement à des comportements immoraux, tantôt comme une vertu suprême qui amène l’amoureux à s’exclure peu à peu de la société, tout en instaurant sa propre morale laquelle consiste à s’en tenir à une stricte chasteté qui finit par le faire mourir d’amour, nous proposons pour ces parcours trois autres carrés sémiotiques : de la morale sociale à l’immoralité ou à la morale individuelle, de la socialisation à la réclusion. Pour finir, nous reviendrons brièvement sur le parcours du mystique dont l’amour vise, lui, l’extase résultant de son anéantissement en Dieu et de sa fusion avec ce dernier.Šiame straipsnyje pratęsiama semiotinė analizė, pateikta straipsnyje, kurį 2014 m. išspausdino žurnalas Metai. Pirmiausia čia aptariamos 22 leksemos, kuriomis klasikinėje arabų kultūroje žymimi įvairūs meilės intensyvumo laipsniai. Paskui parodoma, kad aistra, įtraukdama įsimylėjėlio kūną ir sielą, galiausiai nustelbia protą, – tai apibendrinama pirmuoju semiotiniu kvadratu. Klasikinėje epochoje meilės aistra buvo vertinama ir kaip sunki liga, ir kaip didžiausia dorybė. Tai leidžia pasiūlyti kitus tris semiotinius kvadratus, atitinkančius įsimylėjusiųjų takus: nuo socialinės moralės iki amoralumo ar individualios moralės, nuo socializacijos iki atsiskyrimo. Galiausiai trumpai apžvelgiamas mistikų takas
Apie semiotiką, matematiką, muziką ir poeziją. Peras Aage Brandtas atsako į Kęstučio Nastopkos klausimus
Full text link  
Plastinis požiūris į muzikos reikšmę: grupės „Emerson, Lake & Palmer“ kūrinio The Barbarian analizė
Full text linkThe aim of the present analysis is discussing a particular piece trying to answer rather impenetrable question of musical meaning. It is assented that in various contexts the same sound can create different meanings and that music can produce different meanings to separate people at different times. Thus music is considered as being more similar to plastic dimension of visual arts than submitting to a figurative reading. Therefore an aesthesic approach – the adaptation of plastic semiotics, which suggests reading the text in a more abstract way – might be also effective to music analysis. This is demonstrated in present analysis where trying to explore musical meaning in a particular piece, development of dynamics, rhythm, tempo, height and duration of sounds, timbres, accents, meter, (in)completeness, pulsation, curves of tension, etc. is discussed.The first piece of the debut album by one of progressive rock founding bands is analysed. It appears that in this object the main ideas of the band and of all progressive rock genre are expressed as well as roles of “high” and “mass” cultures are established.Straipsnyje siūlomas plastinis analitinis požiūris į muziką, o kaip pavyzdys nagrinėjamas progresyviojo roko grupės „Emerson, Lake & Palmer“ kūrinys The Barbarian. Reikšmėskleidžiasi analizuojant plastinį muzikos matmenį ir kūrinio santykį su hipotekstu – Bélos Bartóko kūriniu Allegro barbaro. Analizė parodo, kaip muzikos reikšmė siejasi su pagrindinėmis grupės ir viso progresyviojo roko stiliaus idėjomis
Poetinė Gyčio Norvilo semiotika
Full text linkCet article traite des stratégies génératives de signification utilisées dans le recueil de poésie Išlydžių zonos (Les zones des fulgurations) de Gytis Norvilas. Dans ce livre, les images de la réalité empirique se transforment en figures de la réalité mentale. Tout comme Stéphane Mallarmé, l\u27auteur du recueil nie l\u27illusion que l\u27expression externe de l\u27individu cache l\u27intériorité profonde. Son point de départ est une conception alternative du zéro en tant que vide et du zéro orienté vers l\u27infini.Dans le recueil en question, les poèmes alternent avec des formations graphiques composées d\u27images et d\u27inscriptions. Dans le poème « autoportrait », la figure d\u27un homme-vélo est construite de roues de vélo, d’une chaîne de bicyclette démontée et d’une béquille cassée. La figure d\u27un escargot avec l\u27inscription « abbaye vignoble » et les paroles « moi nu 0 » inscrites sur la coquille de l\u27escargot correspondent aux configurations plastiques du vélo. Dans le poème « radiographie », l\u27image graphique fait penser à la symétrie d\u27une épreuve radiographique du torse. Dans le plan verbal, on développe l\u27opposition entre la vie et la mort, la statique et la dynamique, l\u27eau et le feu, le haut et le bas.Le chapitre intitulé « géographie des corps » porte sur les relations actantielles entre l\u27homme et la femme. On fait ressortir trois aspects de la passion de l\u27amour : le désir, la jalousie et la béatitude.De même que dans les croyances anciennes lithuaniennes, dans la mythologie poétique de Norvilas le terme marqué est l\u27eau qui signifie aussi bien la mort que la résurrection. C\u27est le regard d\u27un enfant qui renvoie au temps des origines des mythes. Dans le poème « abattoir Nº XX : près de Krekenava, janvier » l\u27enfant, confronté au carnage massif du bétail, qu\u27on localise dans l\u27enfer, fait ses adieux à l\u27enfance. L\u27auteur transforme aussi les mythes contemporains du sport.La dimension polémique de l\u27énonciation est accentuée grâce à la prise de distance par rapport aux territoires « privatisés » par d\u27autres poètes. Tout en changeant de masques, le poète nie la possibilité d\u27un seul point de vue. Les images d\u27un monde renversé affirment la possibilité d\u27une poésie impossible.Straipsnyje aptariamos reikšmės generavimo strategijos Gyčio Norvilo eilėraščių knygoje Išlydžių zonos. Knygoje eilėraščiai kaitaliojami su grafikos dariniais, sudarytais iš piešinių ir įrašų. Aptariamos plastinės ir semantinės opozicijos eilėraščiuose „autoportretas“ ir „rentgeno nuotrauka“. Skyriuje „kūnų geografija“ skleidžiasi aktantiniai vyro ir moters santykiai. Atsiveria trys meilės pasijos briaunos: geismas, pavydas ir palaima. Norvilo poetinėje mitologijoje, kaip ir senuosiuose lietuvių tikėjimuose, žymėtasis narys yra vanduo, reiškiantis ir mirtį, ir prisikėlimą. Į mitinę pradžių pradžią grąžina vaiko žvilgsnis.Keliuose eilėraščiuose transformuojami šiuolaikiniai sporto mitai. Poleminį sakymo matmenį ryškina atsiribojimas nuo kitų poetų „privatizuotų“ teritorijų. Nuolat keisdamas kaukes poetas paneigia vienintelio požiūrio galimybę. Apversto pasaulio vaizdais teigiama neįmanomos poezijos įmanomybė