Semiotika
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Ženklas šiuolaikinės lingvistikos problemų lauke
Full text linkThe article overviews the vicissitudes of the Saussurean notion of the two-sided linguistic sign in 20th-century linguistics. After having held centre stage for several decades in the Praguian and Copenhagian traditions of structuralism, this notion was sidelined if not rejected in the modular architecture of mainstream Generative Grammar, but has since been vindicated in the most influential linguistic schools to emerge in the wake of, and in reaction to, the Chomskyan revolution, viz. Cognitive Grammar and Construction Grammar. While the Saussurean theory of the linguistic sign may be claimed to be of foundational importance for the properly linguistic study of language, it was left for de Saussure’s successors to explore the implications and antinomies of the two-sided sign model. The article discusses a number of problems for the theory of the sign, such as the division between linguistically encoded and contextual meaning, the challenge of polysemy, the fluidity of the conventionalized linguistic sign in the continuous flow of diachronic processes, the Hjelmslevian dichotomy of semantic form and semantic substance, the place of syntax in a theory of the sign, etc.Saussure’o dvipusio kalbinio ženklo idėja turėjo fundamentinę reikšmę tiek semiotikos, tiek moderniosios lingvistikos raidai. Šioje apžvalgoje dėmesys sutelkiamas į ženklo interpretacijos evoliuciją XX a. lingvistikoje. Saussure’o ženklo teorijos implikacijos buvo įvairiapusiškai apmąstytos Prahos ir Kopenhagos struktūralistų darbuose, bet ją visiškai užgožė moduliarinė kalbos struktūros samprata Noamo Chomsky’o generatyvinėje gramatikoje. Po standartinės generatyvinės gramatikos dominavimo laikotarpio įsteigtose lingvistinėse mokyklose – kognityvinėje kalbotyroje ir konstrukcinėje gramatikoje – Saussure’o ženklo samprata buvo reabilituota ir aiškiau suvokiama definicinė šios sampratos reikšmė grynai lingvistiniams kalbos tyrimams, savo prielaidomis ir tikslais besiskiriantiems nuo kalbos filosofijos bei formaliosios semantikos. Straipsnyje apžvelgiamos naujesnėje lingvistikoje dėmesio sulaukusios ženklo teorijos problemos, tokios kaip kalboje užkoduotų ir kontekstinių reikšmės elementų skyrimas, polisemijos iššūkis, sutartinio ženklo tvermė diachroninių procesų tėkmėje, formalių ir substancinių (eminių ir etinių) reikšmių apibrėžimų santykis, ir pan
Tuštumos vertė
Full text linkCet article est consacré à l’étude sémiotique de la notion de vide et du sens qu’elle peut prendre en marketing, et plus particulièrement en communication comme en design de produits. Il s’appuie sur un exemple international originaire du Japon, celui de la marque MUJI.Le cadre méthodologique choisi pour cette analyse du discours non verbal tenu par une marque est le modèle interactionnel développé en socio-sémiotique par E. Landowski.L’étude s’efforce de rendre compte de l’efficacité stratégique attendue de l’indétermination sémantique délibérément affichée dans les campagnes publicitaires de la marque, là où l’on s’attendrait classiquement à des significations clairement articulées. Elle montre sur quelle base (à savoir la syntaxe de «l’ajustement») et avec quels effets les récepteurs sont invités à attribuer par eux-mêmes un sens aux très grands espaces vides apparaissant sur les affiches MUJI.Elle explique en outre comment une politique publicitaire aussi inhabituelle est devenue une philosophie de marque, et comment cette philosophie a été également appliquée au design des produits : le cœur de l’étude vise à montrer comment une «éthique de marque» et une «esthétique de marque» peuvent se manifester à la fois dans des signes bidimensionnels et tridimensionnels (c.-à-d. dans des affiches et dans des produits), et exploiter ensemble le même régime interactionnel de l’«ajustement».Enfin, l’étude se termine sur l’analyse de la structure énonciative mise en œuvre dans l’ensemble des productions de la marque. La dernière partie de l’article est ainsi consacrée aux différents types d’énonciataires construits par ces « textes » (publicités et produits), ainsi qu’à la notion de méta-choix, un concept proposé par Landowski, et comment cette nouvelle approche de la gestion de la marque remanie l’ensemble du paradigme marketing.Straipsnis skirtas semiotinei tuštumos sąvokos analizei. Aptariama jos prasmė rinkodaroje, o konkrečiai – produktų komunikacijoje ir sampratoje. Remiamasi Japonijoje sukurto prekės ženklo MUJI pavyzdžiu. Metodologinis šio nežodinio prekės ženklo diskurso pagrindas yra Erico Landowskio sociosemiotikoje išplėtotas sąveikos modelis, kurį galima laikyti nauju teoriniu indėliu, pratęsiančiu tradicines Greimo sąvokas ir jas papildančiu (pavyzdžiui, „sąjungio“ samprata, priešpriešinama „funkcijai“) keturių prasmės ir rizikos režimų sąveikos apibrėžimu.Tyrime stengiamasi parodyti strateginį veiksmingumą, kurio tikimasi iš semantinės sąveikos prekės ženklo reklaminėse kampanijose, kur tradiciškai lauktume aiškiai artikuliuotų reikšmių. Aiškinamasi, kokiu pagrindu (būtent „derinimosi“ sintaksės) ir su kokiomis pasekmėmis prekės ženklo priėmėjai yra skatinami suteikti prasmę didžiulėms tuščioms erdvėms MUJI plakatuose
Semiotinė populizmo kritika
Full text linkComment expliquer l’immense succès actuel de leaders populistes tels que Donald Trump, Jair Bolsonaro, Matteo Salvini, Victor Orban arba ir Marine Le Pen? Les explications sociologiques et politologiques font appel à une série de données contextuelles : ce qui joue en faveur des partis « anti-élitistes », c’est la crise économique, c’est le chômage, l’immigration, l’insécurité, attribués les uns et les autres à la faillite du « système » politique représentatif. Le but de cet article est de compléter ces explications en adoptant une perspective proprement sémiotique (en immanence) qui consiste à analyser les rapports sensibles, de caractère « intime » — personnellement, immédiatement, esthésiquement vécus — qui se nouent entre les leaders populistes et leurs partisans. L’article inclut en outre une typologie des régimes politiques (totalitarisme, absolutisme, démocratie représentative, démocratie « directe » et sa caricature, la démagogie) interdéfinis sur la base des régimes interactionels qui les sous-tendent
Žvaigždžių dialogas
Full text linkLe présent article offre l’aperçu des documents de communication entre Algirdas Julius Greimas et Juozas Miltinis : notes marginales de Miltinis dans les livres de Greimas, inscriptions de Greimas dans les livres envoyés à Miltinis, lettres et cartes postales.Le lien étroit avec la culture française était ce que les deux créateurs avaient en commun. Beaucoup des auteurs auxquels référait Greimas dans ses travaux faisaient l’objet de l’intérêt de Miltinis. Cela constituait la base de leur dialogue indirect.Dans la Sémantique structurale, Miltinis souligne la thèse méthodologique fondamentale de Greimas: « Le monde humain nous paraît se définir essentiellement comme le monde de la signification ». Dans l’introduction de l’ouvrage Du sens, il prête attention, entre autres, à la conclusion stipulant que le sens n’est pas l’enchaînement linéaire et uniplane des significations, qu’il est aussi une direction, c’est-à-dire une intentionnalité et une finalité.En envoyant à Miltinis son étude sur la nouvelle de Maupassant Deux amis, Greimas l’a caractérisée comme un texte qui parle de Paris, d’amitié, de liberté. Paris et l’amitié constituaient l’axe sémantique de communication entre ces amis indirects. Quant au « texte sur la liberté », c’est une allusion à la biographie politique de Greimas.Dans le deuxième recueil d’essais sémiotiques de Greimas Du sens II, on trouve une dédicace impressionnante : « À J. Miltinis – une étoile à une étoile – A. J. Greimas ».Après la parution du recueil des travaux de Greimas en lithuanien, Miltinis a lu attentivement l’article introductif du rédacteur du livre Rolandas Pavilionis. Outre l’information encyclopédique sur le contexte linguistique et philosophique de Greimas, ce sont les citations des interviews de Greimas dans la presse française et la présentation du « livre probablement le plus philosophique et le plus émotionnel » De l’imperfection qui ont attiré son attention.Dans la correspondance de Greimas et Miltinis, la distance entre le destinateur et le destinataire s’efface. Pour paraphraser Greimas, deux créateurs égaux se sont rencontrés « sous la couverture de l’enveloppe ».Straipsnyje aptariami Algirdo Juliaus Greimo ir Juozo Miltinio bendravimo dokumentai: Miltinio marginalijos Greimo knygose, Greimo įrašai Miltiniui atsiųstose knygose, laiškai ir atvirukai. Abu kūrėjus siejo glaudus ryšys su prancūzų kultūra. Greimas Prancūzijoje baigė filologijos studijas, apgynė daktaro disertaciją, įkūrė Paryžiaus semiotikos mokyklą. Miltinį, kaip aktorių ir režisierių, išugdė prancūzų teatras. Miltinio humanitariniame akiratyje atsidūrė daug autorių, kuriais savo darbuose rėmėsi Greimas. Tai buvo pamatas neakivaizdiniam jųdviejų dialogui.Struktūrinėje semantikoje Miltinis paryškina atraminį metodologinį Greimo teiginį: „Žmogaus pasaulis mums iš esmės atrodo apibūdinamas kaip reikšmės pasaulis. Pasaulis gali būti vadinamas „žmogišku“ tik tiek, kiek jis ką nors reiškia.“ Knygos Apie prasmę įvade, be kita ko, jį patraukia išvada, kad prasmė nėra linijinis ir vienaplanis reikšmių susiejimas, o tam tikra kryptis arba intencionalumas ir tikslingumas. Režisierių sudomino semiotinė tiesos samprata, apibrėžianti prasmę kaip „prasminį efektą“, kurį sukuria sakomas arba užrašytas diskursas
Du lietaus žemėlapiai. Semiotinė duomenų įvaizdinimo analizė
Full text linkThe article offers a comparison of two visual texts, maps which use different means of expression to visualize a single phenomenon, namely the projected change in rainfall in Europe in the period from 2071 to 2100. These are projections of qualitative data that reflect the relation between a natural phenomenon and a particular geographic location. Rainfall described in figures is presented to the viewer via graphic, verbal, and even material means of expres-sion that help create the impression of the phenomenon’s exist-ence. Map 1 (fig. 1) is a visualisation of rainfall on a completely flat surface created mostly through abstract graphic means of expression. Map 2 (fig. 2, 3, 3a) is a three-dimensional installation consisting of a horizontal map, made of moss and their life-support infrastructure. The latter ensures proper dosage of water and light, thus creating a local ecosystem to control the growth of the moss.The semiotic method of analysis is used to disclose and compare the structure of maps of different expression, their plastic dimension as well as elements of the figurative level. Visual semiotic analysis has been employed here to detect the meaning effects created by different means of expression and identify their differences in the signifying process.The analysis opens up with an overview of the plastic dimension which discusses the chromatic, eidetic, topologic, and haptic characteristics of the map surface. Later, the analysis continues with the overview of the figurative level, focusing on the figures and their thematic values.The last stage of the analysis is dedicated to the generalization of the tensions and oppositions of the plastic level and thematic values of the figures as well as consideration and comparison of the peculiarities related to the perception of meaning.The overall analysis leads to the conclusion that in both maps at-tempts are made to represent the data-based natural phenomenon of rain by means of reinstating the rich sensual experience that was abandoned once the phenomenon was reduced to mathematic values. In addition, it is stated in the conclusions that Map 1 is an object where we can observe constructed signifying system, as meanings here are assigned “artificially”, whereas Map 2 consists of figures of the natural world, namely moss, therefore its language is the natural language.Straipsnyje semiotiškai lyginami du vizualūs tekstai – žemėlapiai, atvaizduojantys lietaus pokyčio duomenis. Analizėje stengiamasi atskleisti ir palyginti skirtingos išraiškos žemėlapių sandarą, plastinius bruožus, figūratyvinio lygmens elementus. Semiotinė analizė čia taikoma siekiant išsiaiškinti, kokius prasminius efektus sukuria skirtingos vizualinės raiškos priemonės ir kokie jų skirtumai reikšmės kūrimosi procese. Analizės metu aptiktos plastinių bruožų priešpriešos, figūrų tematinės vertės schematiškai apibendrinamos, aptariami ir palyginami žemėlapių suvokimo ypatumai
Autoriai
Full text linkKęstutis NastopkaVU A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro profesorius [email protected]
Tiziana MiglioreRomos Tor Vergat universiteto dėstytoja, Urbino universiteto Tarptautinio Umberto Eco semiotikos centro mokslinė sekretorė[email protected]
Giedrė SmolskaitėVU doktorantė[email protected]
Sigitas GužauskasVDA [email protected]
Eric LandowskiCNRS (Paryžius) mokslo darbuotojas, žurnalo Actes Semiotiques vyriausiasis [email protected]
