Respectus Philologicus
Not a member yet
631 research outputs found
Sort by
Apie kai kuriuos dar vieno dialogo su Dostojevskiu ypatumus
Get PDFThis article deals with problems of intertextuality concerning two different literary texts created in absolutely different times and countries: the famous Russian writer F. Dostoevsky\u27s story "The Eternal Husband" (1870) and the contemporary American writer lrving\u27s novel "World According to Garp" (1978). M. Bakhtin wrote that Dostoevsky\u27s word causes and influences the next and another one; according to J. Kristeva and M. Jones, one text as a system cannot be understood without the knowledge of the previous systems. The article is trying to prove that Dostoevsky\u27s text of "The Eternal Husband" not only evidently influences lrving\u27s novel but also transforms its narrative and ideological structure; also that lrving uses the Russian writer\u27s text as a leitmotiv to his own text.Straipsnyje kalbame apie literatūros problemas intertekstualumo aspektu. Įvadine teze laikomas M. Bachtino teiginys apie tai, kad kiekvienas F. Dostojevskio žodis (tekstas) suponuoja kitą. Tokiu Dostojevskio "žodžiu" pasirenkama 1870 m. parašyta apysaka "Amžinasis rytas", "naujuoju žodžiu" - JAV ir Kanadoje populiaraus rašytojo Džono Irvingo romanas "Pasaulis pagal Garpą". "Šaltinių poetikos" aspektu tokj senojo teksto siužetinių ir ideologinių struktūrų modeliavimą ir transformavimą naujajame galima būtų pavadinti leitmotyviniu
Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir baroko emblema
No full textOne of the most important genres optimally expressing the principles and art trends of the Baroque epoch was the emblem. The literary emblem is an amalgam of pictorial art (ars pictoria) and poetry (ars poetica), conditioning the layer of sense developing in between their synthesis. The present article discusses the main aspects of the relations between the poetical, scenic and prosaic works by Mathias Casimirus Sarbievius (1595-1640) with the Baroque emblemics.
The four epigrams called emblems by Sarbievius himself and eulogistic epigrams interpreting heraldic signs reflect the interaction between emblem and armorial poetry, which was the essential feature of the occasional poetry in the Grand Duchy of Lithuania. The most approximate to the canon of emblem genre considering form and contents are the epigrams about Amor divinitus, especially those in which Sarbievius varies the motives of the Canticle. In other cases, it is possible to discuss the emblemical structure and the emblemical treatment of different images. It could be odes with epigraphs from Canticle or those with titles expressing any concrete image, e.g., plant, heraldic sign, biblical or historical character. The influence of the emblem is evident in scenic and prosaic works by Sarbievius, including the theatrical dramatization Hymenodora, declamations Sacra Lithothesis and the libretto for the musical play Silviludia, tractate Dii gentium, sermon Laska marszalkowska. Sarbievius emblemically, i.e., he abundantly uses images from the plastic arsenal of emblems; besides, classical, biblical motives and images, heraldic signs are interpreted by Sarbievius according to conventions of the emblem genre and, this way, assume a new sense.Emblema - tai renesanso epochoje susiformavusi žanrinė forma, jungianti vaizduojamąjį meną ir literatūrą. Itin populiari emblema tampa baroko laikais, barokas pelnytai laikomas embleminio mąstymo epocha. Emblemika neabejotinai buvo paveikusi žymiausio ne tik XVII, bet ir Europoje lotyniškai rašiusio XVII a. poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (Mathias Casimirus Sarbievius, Maciej Kazimierz Sarbiewski, 1595-1640) karybą - epigramas, lyriką, sceninius, prozinius veikalus. Straipsnyje bendrais bruožais aptariama emblemos žanro įtaka Sarbievijaus kūrinių struktūrai, įvaizdžių, motyvų, simbolių sistemai
The Semantics of Language and Speech in Idiolect and Sociolect
No full textThe article focuses on the problem of the relation between language and speech, taking into account the problem of the semantics of language and speech of lexical units. This problem is overburdened by the necessity of taking notice of the traditional dichotomy of idiolect and sociolect. The article revises the concepts of language, speech and speech practice, which were proposed by F. De Saussure in accordance with the contemporary anthropocentric paradigm of linguistics. The concepts of idiolect and sociolect, which are modified a little, are the key notions of the article. The proposed emphasis on the noted terms is related to an attempt to accentuate idiolect and point out the necessity of a methodological approach to researching the facts of language and speech on the basis of the concept of "idiolect" while sociolect is conceived just as the construct of sociocentric approach to the linguistic research in science
Semantics-cognitive Approach in Russian Linguistics
No full textThe article focuses on on the semantics-cognitive approach in linguistic research, which analyses the relationship between language semantics and the conceptsphere of the nation. The principle position of the given methodology is that it is possible to describe the system of national concepts – the national conceptsphere while studying the semantics of language signs
Pavasario ritualų, siejamų su Marzanna ir Jarilo, semantika ("protoslaviško teksto" rekonstrukcijos bandymas)
No full textThe article is an attempt to summarize and specify the former proto-Slavic mythology surveys on the divine siblings and the death of God of Harvest myths. The sources used in the study include historical and ethnographical sources, folk songs lyrics, and archeological findings. The study makes it possible to establish the attributes and functions of pagan gods and to find plots and individual myth sequences. This results in the mythical plot reconstruction. There are three stages of proceedings: the presentation of the sources, the semantics of the image establishment, and the reconstruction of the proto-Slavic myth of the dying god.Straipsnyje bandoma apibendrinti ir patikslinti ankstesnius protoslaviškos mitologijos tyrinėjimų apie dieviškus broij ir seserį ir derliaus dievo mirties mitą rezultatus. Darbe panaudoti istoriniai ir etnografiniai šaltiniai, liaudies dainų lyrika, archeologiniai radiniai. Straipsnyje bandoma atkurti pagonių dievų bruožus ir funkcijas, atskleisti atskiras mito vyksmo atkarpas bei jų sekvencijas ir galiausiai rekonstruoti visą mito fabulą. Straipsnyje medžiaga pateikiama trimis etapais: pateikiami šaltiniai, nustatoma su šiomis figūromis susijusių vaizdų semantika ir rekonstruojami protoslaviško mito apie mirštantį dievą fragmentai
Filosofija, religija, menas - hermeneutinis diskursas
No full textThe article highlights the relevance of cultural studies, revealing ontological links of substantive cultural phenomena. Since hermeneutic discourse is particularly popular in culturology, the main categories of W. Dilthy\u27s "philosophy of life" that refer to his hermeneutical method are also widely discussed. By tradition, the peculiarity of philosophical thinking is based on a comparison of philosophy and other cultural spheres - mythology, religion, art and science. Dilthy has the same approach; thus, his research of relations between philosophy, religion and poetic culture is the basis of this work, expanding the limits of "romantic" or classical problem of interpretation and understanding. Further, a conclusion about the cohesion between philosophy, religion, art and their various forms of expression is also formulated.Straipsnyje pabrėžiamas kultūrologinių tyrinėjimų aktualumas, atskleidžiant savarankišką kultūros fenomenų ontogenezę. Kultūrologijoje ypač populiarus hermeneutinis diskursas, tad aptariamos W. Dilthey\u27aus "gyvenimo filosofijos" pagrindinės kategorijos, kurios remiasi jo suformuluotu hermeneutiniu metodu. Pagal tradiciją filosofinio mąstymo savitumas grindžiamas gretinant filosofiją su kitomis kultūros sferomis – mitologija, religija, menu, mokslu. Tokiu požiūriu vadovaujasi ir Dilthey\u27us, kurio filosofijos, religijos ir poetinės kūrybos santykių tyrinėjimą pasirinkome šio darbo pagrindu, išplėtodami "romantinės" arba klasikinės problemos interpretacijos bei supratimo ribas. Formuluojama išvada apie filosofijos, religijos ir meno struktūrinių ryšių gausą ir skirtingas raiškos formas.
 
Kanoninė literatūra ir paraliteratūra: alegorizmo ir dekonstrukcionizmo impulsai detektyvo rašymui
Get PDFMinette Walters, the queen of British detective Stories, and Luca Di Fulvio, ltalian prose writer and the winner of European Detective, elegantly narrate mysteries of murders, find keys of intimate things and emphasise the genre of Folkner style. How can one effectively manage materials, maintain common sense, and get into the sphere of private offices? Using the characters of lawyers, judges and policemen, the European detective presents an obsessive idea of action for action, analyses social surroundings the space of prisons and establishes new neorealistic stylistics. Because of detective Intrigue, the Great European classical art gets a melancholic character and gives an effect of ensemble. Villainous portraits of ex-terrorists have a sense of metaphysical disappointment and are related to the topic of the search for the Holy Grail. On the basis of confrontative and explicative literature theories (Certeau, Derrida), the article typologises a detective story and analyses its literary genesis from the Middle Ages to Postmodernism.
Minette Walters, britų detektyvinio romano karalienė, Lucas Di Fulvio, italų prozininkas europinio detektyvo laureatas elegantiška kalba pasakoja žmogžudysčių paslaptis, atranda raktus nuo intymių dalykų, sudeda žanriniams folkneriškojo stiliaus akcentus. Kaip suvaldyti medžiagą ir išlaikyti šaltakraujiškumą, įsigauti į privačių kontorų aplinką? Advokatų, teisėjų, policininkų paveikslais europietiškame detektyve pateikiama veiksmo dėl veiksmo įkyri mintis, nagrinėjama socialinė aplinka, kalėjimų erdvė, puoselėjama naujoji neorealistinė stilistika. Europos klasikinis menas dėl detektyvinės intrigos įgauna melancholišką pobūdį, sukelia ansamblio efektą. Niekšiški eksterioristų portretai turi metafizinio kartėlio prieskonį, siejasi su Gralio paieškų tema. Straipsnyje konfrontaciniu ir eksplikaciniu literatūros teorijų (Certeau, Denida) požiūriu tipologizuojamas detektyvas bei nagrinėjama jo literatūrinė genezė nuo viduramžių iki postmodernizmo
Liaudies etimologija Šventojo Kryžiaus toponimuose
No full textThe article presents some toponyms of Holy Cross, which are under influence of folk etymology. The first group consists of place names, which have undergone some graphic and phonetic changes under the influence of etymology processes. Although in most cases it happened with the names of Holy Cross villages, there are also some names of bigger towns. The main reason of toponymic changes in written and spoken language is the broken relation with the base of a toponym (in most cases they are old Polish names such as Czatosz, Pacon, Pasturz, Žęda, etc.). Finally, it has aroused many wrong sound associations and as a result, secondary combinations with generally accepted words have been formed ( e.g. with a noun, adjective, numeral and verb ). Sometimes processes of folk etymology are related with dialectal phenomena: impact of Mazur dialect, merger of consonant group, change of vowels, etc. The other group is comprised of toponyms, which have not undergone phonetic or graphic changes but because of etymological and phonetic unconventionality to local people, the changes were explained with the help of literature (regional legends, fables, folk narrations).Straipsnyje pateikiama keliolika Šventojo Kryžiaus toponimų, kuriuos yra paveikusi liaudies etimologija. Pirmąją grupę sudaro vietovių pavadinimai, kurie, veikiami liaudies etimologijos procesų, visiems laikams pakeitė grafinį ir fonetinį pavidalą. Daugiausia tai Šventojo Kryžiaus kaimų pavadinimai, nors yra ir keletas didesnių miestelių pavadinimų. Svarbiausioji vietovardžio skambėjimo ir rašybos pakitimo priežastis - nutrūkę saitai su vardo pagrindu ( dažniausiai tai senieji lenkų asmenvardžiai: Czatosz, Pacon, Pasturz, Žęda ir kt.), ir laikui bėgant tai sukėlė daug klaidingų garsinių asociacijų, susidarė antrinių jungčių su visuotinai paplitusiais žodžiais (pvz., su daiktavardžiu, būdvardžiu, skaitvardžiu, veiksmažodžiu). Kartais liaudies etimologizacijos procesai papildomai susiję su tarminiais reiškiniais: mozūrų tarmės poveikiu, priebalsių grupės susiliejimu, balsių kaita ir pan. Kitą grupę sudaro vietovardžiai, kurie nepakitę nei fonetiškai, nei grafiškai, tačiau dėl etimologinio ir fonetinio neįprastumo regiono gyventojams juos imta aiškinti literatūrinėmis priemonėmis (regioninės legendos, pasakėčios, liaudies pasakojimai)
Literatūrinė kino teorija II. Vertė ir komentavo Natalija Arlauskaitė
No full textŽumalas "Respectus Philologicus" 2006 metų 9 (14) numeryje paskelbė Jurijaus Tynianovo straipsnius, skirtus kino teorijai. Šiame numeryje publikuojamas Tynianovo straipsnio "Apie kino pagrindus" vertimas. Vertė, įžanginį straipsnį bei komentarus parašė Natalija Arlauskaitė