Respectus Philologicus
Not a member yet
631 research outputs found
Sort by
Oppositions and their Member Nominations in the Conflict Communication Discourse of Rolandas Paksas (2003–2004)
Get PDFThe object of this article is the linguistic means of political conflict communication that are characteristic of the political discourse of the former President of the Republic of Lithuania, Rolandas Paksas (2003–2004). In modern democratic societies, political life is founded upon the actions of political parties, their duly elected leaders, and various political ideologies. In this context, political discourse, which records a variety of opinions and, frequently, their conflict, becomes an inseparable element of political culture. Conflict communication in political discourse may be perceived as the main research object of political linguistics, because the attack and winning of governmental positions occur in the context of the conflict of various political forces. That conflict is expressed through discourse. The aim of this study is to analyze how conflict communication was manifested in Lithuania during the period from 2003 to 2004. In political communication, an initial situation of verbal and non-verbal actions can become a source of conflict, while disapproval of such a situation is verbalized in political communication. Any individual who wants to influence political events becomes the subject of such communication. Moreover, this article discloses the fact that linguistic means are closely related to the ideology of the speaker and linguistic practices are conditioned by culture.Straipsnio objektas – kalbinės politinės konfliktinės komunikacijos išraiškos priemonės, būdingos Lietuvos Respublikos vadovo Rolando Pakso politiniam diskursui (2003–2004). Jis išsiskiria konfliktine komunikacija – pasisakymais, nukreiptais prieš kitų politinių subjektų nuomones arba veiksmus, o nepritarimas tokiai situacijai verbalizuojamas kaip politinė komunikacija, kurios subjektais tampa bet kurie asmenys, norintys daryti įtaką politiniams įvykiams. Prezidentas R. Paksas konfliktinėje komunikacijoje per apkaltą gynybai pasitelkia dvi strategijas – adresato integraciją ir oponentų segregaciją, kurias išreiškia per dichotomiją AŠ–JIE. Šiame diskurse analizuojamas naudos domenas, aprėpiantis tokias opozicines prasmės sritis: nauda – žala, lygybė – nelygybė, sąžiningumas / teisybė – nesąžiningumas / neteisybė. Jame galima įžvelgti ir tokias prasmės sritis, kaip savanaudiškumas, nekuklumas, tendencingumas, nepagarba, priskiriamas oponentams, bei vienybę ir nekaltumą, siejamus su Prezidentu R. Paksu. Galima teigti, kad R. Pakso konfliktinis diskursas susijęs su dviem situacijomis. Pirmoji – atviro viešojo konflikto situacija, kurios pagrindiniai veikėjai – Prezidentas, Seimas ir Valstybės saugumo departamentas. Šiuo atveju R. Pakso diskurse galima įžvelgti tiesioginius kalbinius konflikto požymius. Antroji – konfliktinė komunikacija be viešojo konflikto. Šio Prezidento inauguracinėje kalboje galima įžvelgti konfliktą su savo pirmtakais, kuris implikuojamas atotrūkio bei galimybių trūkumo sąvokomis
On If and Whether Complement Clauses of ‘See’, ‘Wonder’, and ‘Know’ in Contemporary Spoken Academic American English: A Corpus-Based Study
No full textThe main goal of this article is to investigate the distribution of two apparently vying finite complementation patterns—if and whether clauses—accompanying three mental verbs (see, wonder, and know) in the MICASE corpus of spoken academic American English. The default introspective theoretical assumption that the two investigated complementizers are in a free distribution was not corroborated by the empiricical inquiry. The three verbs do evince linguistic preferences regarding complementation, preferences which depend on a number of factors: the valency pattern of a given verb, co(n)text, sub-genre, and the like. Moreover, the investigation also appears to have demonstrated that, in respect to the complementation of see, wonder, and know, spoken academic English bears a greater resemblance to everyday conversation than to written academic English, thus corroborating the contention that field prevails over mode (to employ Hallidayan parlance). Furthermore, the inquiry into the semantics of the three mental verbs investigated indicates that their meanings are affected by the genre, inasmuch as the verbs investigated tend to depart from their default dictionary definitions by conveying less-prototypical meanings. This finding, in turn, provides a rationale for probing into the pragmatics and functions of the three verbs. It must be stressed that the results should not be generalised due to the relatively small corpus size, which implies that further research is indicated.Straipsnio tikslas – remiantis MICASA tekstynu, ištirti sakytinėje akademinėje amerikiečių anglų kalboje dviejų akivaizdžiai besivaržančių baigtinių papildinio struktūrų if ir whether, papildytų trimis mentaliniais veiksmažodžiais (see, wonder ir know), paskirstymą. Introspektyvi teorinė prielaida, pagal nutylėjimą teigianti, kad du šalutinio sakinio jungtukai turi laisvą distribuciją, nebuvo patvirtina empiriniais tyrimais, nes trys veiksmažodžiai nerodo lingvistinės pirmenybės papildinyje, pirmenybės, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių: tam tikro veiksmažodžio junglumo modelio, ko(n)teksto, subžanro ir pan. Tyrimas parodė, kad papildinių see, wonder ir know vartojimas šnekamojoje akademinėje anglų kalboje labiau panašėja į kasdienę šnekamąją, o ne rašytinę akademinę anglų kalbą. Taip patvirtintas teiginys, Halliday žodžiais, kad vartojimo laukas svarbesnis už būdą. Tiriant trijų mentalinių veiksmažodžių semantiką, nustatytas faktas, kad šių veiksmažodžių prasmę žanras veikia tiek, kad jie nukrypsta nuo savo įprastinės žodyno reikšmės ir įgauna ne tokias prototipines reikšmes. Tyrimo rezultatai, savo ruožtu, suteikia pagrindą pragmatiniam ir funkciniam trijų veiksmažodžių tyrinėjimui. Reikia pabrėžti, kad remiantis šiais rezultatais, nederėtų daryti galutinių apibendrinimų. Mokslinis tyrimas turi būti pratęstas
The Cityscape in the Contemporary African-American Urban Novel
No full textThis paper discusses the cityscape as an essential element of African American fiction. Since the time of Romanticism, the city has been regarded as the embodiment of evil forces which are alien to human nature and radiate fear and death. For decades, African-Americans have been isolated in the black ghettos of major American cities which were in many ways responsible for their personal growth or their failure. Often this failure is determined by their inability to find their bearings in a strange and alien world, which the city symbolizes. The world beyond the black ghetto is shown as brutal and terrifying, while the world inside is devoid of hope. Crime, vandalism, poverty, overcrowding, and social conflicts turn out to be the landmarks of big cities, because the people who migrate to them and make up most of their population are also the poorest and least adapted to urban life: they have lost their roots, and feel displaced in the anonymous urban society. A number of African-American novels depict protagonists who are unable to adapt to life in a big city, and end in degradation and misery. James Baldwin’s novels are among the most representative. His disordered and dislocated characters are products of the external world of the city of the machine age, and as such they are characteristic of all African-American fiction. This paper analyzes some of the recent black novels that reverberate with Baldwin’s ideas.Straipsnyje aptariamas miestovaizdis kaip esminis afroamerikiečių grožinės literatūros elementas. Nuo Romantizmo laikų miestas buvo laikomas blogio įsikūnijimu, svetimu žmogaus prigimčiai, skleidžiančiu baimę ir mirtį. Kelis dešimtmečius afroamerikiečiai buvo izoliuoti didžiųjų Amerikos miestų juodaodžių getuose. Šie miestai daugeliu atvejų iš esmės buvo atsakingi už juodaodžių asmenybės augimą ar žlugimą. Dažnai tokia nesėkmė buvo aiškinama jų nesugebėjimu rasti savo vietą keistame ir svetimame pasaulyje, kurį simbolizuoja miestas. Pasaulis už juodojo geto ribų vaizduotas brutalus ir bauginantis, o viduje – kaip netekęs vilties. Gyventojų perpildytas miestas ir jo socialiniai konfliktai, nusikalstamumas, vandalizmas ir skurdas tapo ryškiais skiriamaisiais didmiesčių ženklais. Taip yra todėl, kad žmonės, imigravę į didmiesčius, sudarė didžiąją gyventojų dalį ir buvo skurdžiausi bei mažiausiai prisitaikę gyventi mieste: jie prarado savo šaknis ir pasijuto perkelti į beveidę miesto visuomenę. Daugelyje afroamerikiečių romanų vaizduojamas veikėjas, nesugebantis prisitaikyti prie gyvenimo didmiestyje ir galiausiai degraduojantis bei skurstantis. Jamesas Baldwinas yra vienas ryškiausių tokio tipo romano atstovų. Jo netvarkingi ir sutrikę personažai yra išorinio miesto, automobilių amžiaus pasaulio produktas, todėl jie būdingi visai afroamerikiečių grožinei literatūrai. Straipsnyje analizuojami kai kurie naujausi juodaodžių romanai, atspindintys Baldwino idėjas
Kognityvusis požiūris į stereotipinius moters įvaizdžius vizualiojoje reklamos erdvėje
No full textThis article conceptualizes the image of women in the sexist advertisements of the 1950s and 60s and in current advertising discourse by combining the research traditions of both cognitive linguistics and semiotic image analysis. The aim of the research is to try to evaluate how canonical positionings of women in the hyperreality of advertisements may slip into everyday discourse (stereotype space) and to present an interpretation of the creators’ visual lexicon. It is presumed that the traditional (formed by feminist linguists) approach to sexist advertising as an expression of an androcentric worldview in culture may be considered too subjectively critical. This study complements an interpretation of women’s social roles in advertising with cognitive linguistic insights on the subject’s (woman’s) visualisation and positioning in ad space. The article briefly overviews the feminist approach to women’s place in public discourse, and discusses the relevance of Goffman’s Gender Studies to an investigation of women’s images in advertising. The scholar’s contribution to adapting cognitive frame theory for an investigation of visuals in advertising is also discussed. The analysed ads were divided into three groups by Goffman’s classification, according to the concrete visuals used to represent women’s bodies or parts thereof: dismemberment, commodification, and subordination ritual. The classified stereotypical images of women’s bodies are discussed as visual metonymy, visual metaphor, and image schemas.Straipsnyje, derinant kognityviosios lingvistikos ir semiotinės vaizdo analizės tyrimų tradicijas, konceptualizuojamas moters įvaizdis seksistinėje XX amžiaus 5–6 dešimtmečių ir šiuolaikinėje reklamoje. Teikiamame tyrime siekta įvertinti moters pozicionavimo slinktis iš reklamos hiperrealybės į kasdienos diskursą (stereotipų erdvę) ir pateikti reklamos kūrėjų vizualiojo leksikono interpretaciją. Daroma prielaida, kad tradicinis (feminizmo srovės lingvistų suformuotas) požiūris į seksistinę reklamą, kaip į androcentristinės pasaulėžiūros raišką kultūroje, laikytinas pernelyg subjektyviai kritišku. Tyrime socialinių moters vaidmenų reklamoje interpretacija papildyta kognityviosios lingvistikos įžvalgomis apie subjekto (moters) vizualizaciją ir padėtį reklamos erdvėje. Straipsnio teoriniame fone teikiamas feministinis požiūris į moters vietą viešajame diskurse. Aptariamas tyrimo teorinio pagrindo, Ervingo Goffmano studijos Lytis reklamoje, aktualumas tiriant moters įvaizdį reklamoje bei tyrėjo indėlis į kognityvistikos rėmų teoriją, taikytiną reklamos vaizdui tirti. Tiriamos reklamos, remiantis Goffmano klasifikacija, suskirstytos į tris grupes pagal menines moters kūno ar jo dalies vaizdo perteikimo priemones: fetišistinio fokusavimo, suprekinimo ir subordinacijos ritualo. Suklasifikuoti stereotipiniai moters kūno atvaizdai aptariami kaip vaizdo metonimija, vaizdo metafora ir įvaizdžio schemos
Language Awareness in an Internet Chat Room
No full textWhen communicating on the Internet, the participants, so to say, mingle two traditional modes of communication: writing and speech. The phenomenon appears to be most noticeable in chat room interactions. This suggestion is based on the fact that users try to behave as though they are engaged in a spoken act of communication, though the actual medium of communication employs written language forms. Therefore, Internet users need to know what conventions to employ and how to perform such actions in order to express the desired meanings, all with the aim of driving the interaction as close as possible to speech. Such implementations of certain language-related customs require a specific kind of language awareness from the users. This concept, plus the applied conventions, constitute the essence of this article. The discussion begins with an introduction to the research problem, in this case the intentional utilization by Internet chat participants of the graphic mode of communication in order to express their desired meanings. Second, the reader becomes acquainted with the terminology used in the paper, which includes: language awareness, (Internet) chat, and (language) corpus. Moreover, the source of the studied language material—a corpus of Internet chats—is presented. The said description additionally includes the informants’ characteristics, as well as the topicality of their conversations. The further sections of the paper discus the application of selected non-normative spelling conventions and word-formation processes, with the support of examples taken from the corpus. Based on the discussion, an attempt is made to indicate which features comprise certain values to the participants of Internet chats.Internetinėje komunikacijoje pastebimi tam tikri, tik jai būdingi, savitumai. Jie susiformavo interneto vartotojams „sumaišius“ du tradicinius komunikacijos kanalus: šnekamąją ir rašytinę kalbas. Tai akivaizdu pokalbių svetainėse. Vartotojai elgiasi kaip žodinio bendravimo metu, tačiau bendravimas vyksta raštu. Todėl interneto svetainės pokalbių dalyviai, bendraudami internetu, turi būti susipažinę su kai kuriomis grafinėmis normomis ir mokėti jomis pasinaudoti norėdami išreikšti norimą prasmę. Tokios kalbinės elgsenos taikymas iš internetinio pokalbio dalyvio reikalauja atitinkamo kalbos suvokimo. Šio straipsnio esmė – kalbos suvokimo reiškinys ir naudotojus įpareigojančios internetinės komunikacijos kalbos normos. Straipsnio pradžioje aptariama mokslinių tyrimų problematika. Tai interneto pokalbių svetainių dalyvių sąmoningas grafinių būdų vartojimas komunikacijoje siekiant išreikšti norimą prasmę. Skaitytojas taip pat supažindinamas su straipsnio terminologija: „kalbos suvokimas“, „(interneto) pokalbis“, „(kalbos) tekstynas“. Ištyrus interneto pokalbius, pabaigoje suformuluotos išvados, taip pat apibendrinti mėginimai nustatyti kai kuriuos interneto pokalbių dalyvių privalumus
Effects of Captioned TV Shows on Language Learners Motivation and Perception
Get PDFThis study aimed at identifying the possible effects of using English TV shows with captions on adult Turkish learners’ language learning motivation. It also investigated how learners perceived the use of captions as a language learning tool. Two different learner groups, A2 and B1, studied the printed captions of TV shows before watching them. Later, they watched the captioned shows three hours a week for approximately three months. The data from semi-structured interviews, questionnaires and observations indicated that captioned shows contributed to the instrumental motivation of the learners. The data also revealed that captions served as an aural and visual aid which played a very crucial role in comprehension. Watching captioned shows lowered the affective filter of the learners and resulted in interaction. In addition to being a major source of structural patterns, captions were used as a means of negotiation of meaning. Most important of all, captioned shows turned out to be effective authentic language materials, which may make up for a lack of interaction with native speakers.Straipsnyje tiriama galima subtitruotų angliškų filmų įtaka kalbos mokymosi motyvacijai ir subtitrų, kaip kalbos mokymo priemonės, suvokimas. Subtitruoti filmai iš dalies tenkina bendravimo su gimtakalbiais poreikį, nes filmais galima demonstruoti tokias situacijas ir diskursus, kurie yra labai panašūs į tikroviškus. Be to, tai galėtų būti ir reikšminga paskata mokytis kalbos. Pirmiausia studijoje aiškinamasi, kaip subtitruotų angliškų filmų žiūrėjimas veikia turkų, kurie mokosi anglų kalbos, motyvaciją. Tiriama ir tai, ar subtitruotus anglų kalbos filmus dalyviai suvokia kaip kalbos mokymosi priemonę. Taikyti kokybiniai tyrimo metodai. Buvo pasitelkti tokie duomenų rinkimo įrankiai: pusiau struktūruotas interviu, pamokų video įrašai, atvirų klausimų klausimynas. Darytina išvada, kad filmo „supratimas“ – itin svarbus motyvas mokytis užsienio kalbos. Subtitravimas padėjo sutelkti dėmesį į akustiką ir vizualizaciją, suteikė papildomos informacijos. Be to, subtitruoti filmai leido besimokantiesiems lengviau įsiminti anksčiau sužinotas gramatikos taisykles. Pastebėta, kad šie veiksniai žmonėms, kurie mokosi anglų kalbos, padėjo įveikti emocinį filtrą ir skatino labiau pasitikėti savimi bendraujant žodžiu
Расставание с мыслящим тростником: Ю. С. Степанов
No full text3 января 2012 г. перестало биться сердце академика Российской академии наук Юрия Сергеевича Степанова. Кто такой Ю. С. Степанов? Поиск в Яндексе его фамилии с именем и отчеством в комбинации со словом языковед дает 19 тысяч ответов, со словом лингвист – 21 тысячу ответов. Нет особой нужды представлять его читателям нашего журнала – мне уже выпадало счастье рассказывать о своем учителе на страницах журнала в № 2 (7) за 2002 г. Не буду перечислять всех его заслуг и достижений – для краткой публикации просто не хватит места. Скажу сейчас о нем только то, что само собой всплывает в моей памяти
On Proper Names in German: An Analysis from the Cognitive Perspective
Get PDFThe aim of this paper is a cognitive grammar analysis of noun phrases in German which contain a proper noun. It is common for proper nouns in German, like first names, surnames, the names of cities and countries, to occur without an article. They can, however, also occur with the definite article, the demonstrative pronoun or with the indefinite article. There are also proper nouns in German, such as the names of rivers, mountain ranges, and some countries, which—according to many grammars—obligatorily occur with the definite article. However, it may happen that even those occur without an article. Whether there is an article before a proper noun or not is regarded as a grammatical phenomenon, without acknowledging its semantic aspects. The latter are only considered in a very few cases. A cognitive grammar analysis makes it possible to look at the abovementioned phenomena from the semanticconceptual perspective, thus ensuring wider opportunities to explain and describe them. According to cognitive grammar, every use of any element should have a semantic-conceptual motivation. The cognitive grammar analysis of German noun phrases containing a proper noun carried out in this article allows us to conclude that the use of articles in the German language is in most cases determined by the speaker’s intention. The analysis in this paper includes a description of noun phrases containing proper nouns selected from the German magazine Der Spiegel.Straipsnio tikslas – tikrinių vokiečių kalbos daiktavardžių analizė kognityvinės gramatikos aspektu. Gana dažnai tikriniai vokiečių kalbos daiktavardžiai, pavyzdžiui, vardai, pavardės, miestų ir šalių vardai, yra vartojami be artikelio. Kita vertus, jie taip pat gali būti vartojami su žymimuoju artikeliu, parodomuoju įvardžiu arba su nežymimuoju artikeliu. Yra tokių tikrinių vokiečių kalbos daiktavardžių, pavyzdžiui, upių, kalnų, kai kurių šalių pavadinimų, kuriuos, pasak daugelio gramatikų,– privaloma minėti tik su žymimuoju artikeliu. Tačiau net ir jie gali būti pavartoti be artikelio. Atvejis, kada artikelis pavartotas prieš tikrinį daiktavardį arba ne, yra laikomas gramatiniu reiškiniu, neišryškinančiu jokių jo semantinių aspektų. Tokių atvejų labai nedaug. Kognityvinės gramatikos aspektas leidžia pažvelgti į minėtus reiškinius iš semantinės-konceptualiosios perspektyvos.Taip jie lengviau išaiškinami ir apibūdinami. Pagal kognityvinę gramatiką kiekvienas bet kurio elemento panaudojimas turi būti semantiškai-konceptualiai motyvuotas. Atlikus vokiečių kalbos frazių su tikriniais daiktavardžiais analizę kognityvinės gramatikos aspektu, galima teigti, kad artikelių vartojimą vokiečių kalboje daugeliu atveju nulemia kalbėtojo ketinimas. Tyrimo medžiaga rinkta iš žurnalo vokiečių kalba Der Spiegel
Lietuvių literatūros kūrinių intertekstinių reikšmių interpretacija ir vertimas į prancūzų kalbą
Get PDFThis article analyses the intertextual meanings of Lithuanian literature, how they are interpreted, and some tendencies of their translation into French. The material for the analysis comprises 27 Lithuanian literature novels and ten poems, together with their translations into French (published from 2000–2010). The analysis shows the tendencies of translation of intertextual meanings during the last decade. The results of the quantitative research indicate that intertextual meanings are mainly translated by proper names, meaningful word groups, and phrases. A dominant tendency when translating intertextual meanings into French is translation without changes, when the intertextual meaning is understood equivalently in both the source and target cultures, without the need for additional explanation. Other translation strategies (explicit rendering of intertextual meaning; wordfor-word translation or “internal emphasis”) were applied more rarely. Even though the examples of word-for-word translation comprise only one-fifth of all analysed intertextual meanings, the results of their analysis suggest that translators sometimes fail to choose appropriate translation strategies and translate the word forms of the intertextual units; in such cases, the translations lose important intertextual connections, intellectual and emotional connotations are neutralized, and the readers of the translation face “culture bumps.”Straipsnyje analizuojamos lietuvių literatūros intertekstinės reikšmės, jų interpretacija ir vertimo į prancūzų kalbą polinkiai. Tiriamosios medžiagos, kurią sudaro lietuvių autorių 27 novelių, 10 eilėraščių ir 2000–2010 metais publikuotų jų vertimų į prancūzų kalbą, analizė leidžia pastebėti intertekstinių reikšmių vertimo per pastarąjį dešimtmetį tendencijas. Gauti kiekybinės analizės rezultatai rodo, kad daugiausiai intertekstinės reikšmės reiškiamos tikriniais vardais, reikšminėmis žodžių grupėmis ir frazėmis. Verčiant tiriamosios medžiagos intertekstines reikšmes į prancūzų kalbą, vyraujančiu vertimo polinkiu laikytinas vertimas be pakeitimų, kai intertekstinė reikšmė originalo ir vertimo skaitytojų kultūroje suprantama vienodai, be papildomo paaiškinimo. Kitos vertimo strategijos (eksplicitinis intertekstinės reikšmės perteikimas; pažodinis perkėlimas; išskyrimas „vidiniu akcentu“) taikytos rečiau. Nors pažodinio perkėlimo pavyzdžiai sudaro tik penktadalį visų nagrinėtų intertekstinių reikšmių, tačiau jų analizės rezultatai leidžia teigti, kad vertėjai ne visada tinkamai pasirenka vertimo strategiją, verčia žodinę intertekstinių vienetų formą, todėl vertimuose panaikinami svarbūs intertekstiniai ryšiai, neutralizuojamos intelektinės ir emocinės konotacijos, o vertimo skaitytojams paliekami „kultūriniai kliuviniai“
Konceptualiosios metaforos krepšinio diskurse
Get PDFThis article presents part of the research performed within the scope of the national project “Conceptual Metaphors in Public Discourse,”1 financed by the Research Council of Lithuania. The aim of the present paper is to analyze conceptual metaphors in the discourse of the European Basketball Championship which took place in Kaunas, Lithuania in 2011, as well as to determine the source concepts. The analysis allows certain features of the images which are used while conceptualizing the entities related to basketball to be described. The metaphorical collocations drawn from the Lithuanian language corpora and web portals (www.delfi.lt and www.lrytas.lt) were selected and analyzed from 31 August 2011 to 18 September 2011. A conceptual metaphor is defined as an interaction of two conceptual fields (source and target concepts). On the basis of the analyzed conceptual sayings, the reconstructed conceptual metaphors proved that the most prolific metaphors are of war, ontology, and scale. In basketball discourse, the war metaphor is characterized by the fact that the image of sport is war is supplemented by other source concepts (e.g.,a person, a building, a thing, a material, a scale). The features of two or sometimes even three source concepts are ascribed to the target concept. Šis straipsnis – tai dalies tyrimo, kuris atliekamas pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Konceptualiosios metaforos viešajame diskurse“pristatymas. Straipsnio tikslas – išanalizuoti konceptualiąsias metaforas 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato diskurse ir nustatyti ištakų konceptus. Analizės rezultatai leis apibūdinti kai kuriuos šioje viešojoje erdvėje įsitvirtinusio kalbos pasaulėvaizdžio bruožus. Ištirti metaforiniai žodžių junginiai paimti iš Lietuvių kalbos tekstyno ir interneto portalų (www.delfi.lt, www.lrytas.lt,) ir rinkti nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 18 d. Konceptualioji metafora suprantama kaip dviejų konceptualiųjų sričių (ištakų ir tikslo konceptų) sąveika. Išnagrinėjus metaforiškus posakius ir nustačius ištakų konceptus paaiškėjo, kad produktyviausiomis laikytinos karo, ontologinės ir skalės metaforos. Karo metaforikai krepšinio diskurse būdinga tai, kad SPORTO–KARO vaizdinys papildomai siejamas su kitais ištakų konceptais ASMUO, PASTATAS, DAIKTAS, MEDŽIAGA, SKALĖ. Tikslo konceptui priskiriami susiliejusių dviejų ar kartais net trijų ištakų konceptų požymiai