Respectus Philologicus
Not a member yet
631 research outputs found
Sort by
Thinking Through Translation with Theodoros Angelopoulos: Journeys, Border Crossings, Liminality
Full text linkIn this paper, I propose to examine the question of journeys, borders, and translation in Theodoros Angelopoulos’ Trilogy of Borders: The Suspended Step of the Stork (1991), Ulysses’ Gaze (1995) and Eternity and a Day (1998), winner of the Palme d’Or at the Cannes Film Festival. It is my aim to contribute, in a small way, to the ongoing discussion about the role of translation in creating understanding, using as a case in point the work of a major contemporary poet of the screen who created his own aesthetics of the journey and whose films are vehicles of discovery, taking the viewer across many borders, on a fabulous – but often unsettling and perilous – voyage which challenges long-held assumptions about self, others, and translation. I suggest there is a plausible link between translation and liminality, a concept introduced in anthropology by Arnold van Gennep in the beginning of the 20th century and later brought to the fore by Victor Turner. I contend that, since in translation there is a tension between the (permanent) source text and the potentially unlimited number of translations, insights from anthropology can shed light on this complex relationship which resembles, in more ways than one, that between liminal experiences and the establishment of permanent structures (which are, usually, born in liminality)
Nomina appellativa w funkcji imion własnych postaci literackich – zagadnienia ortograficzne
Full text link[full article in Polish, abstract in English and Polish]
The article deals with the problem of spelling common names functioning as proper names of literary characters. In general, single word names pose no problems as they are written in capital letters, e.g. Sędzia, Wojski, Asesor, Podkomorzy, Woźny, Hrabia (characters from “Pan Tadeusz”); Cześnik, Rejent (characters from “Zemsta”); Pustelnik (figures from “Dziady”). Definitely less clear is the usage and rule in terms of spelling that applies to names composed of two and more words, such as KRÓLOWA ŚNIEGU, MAŁY KSIĄŻĘ, ŚPIĄCA KRÓLEWNA, KRÓLEWNA ŚNIEŻKA, KOT W BUTACH, STAROSTA GADULSKI, PAN KLEKS. There are three versions of spelling as far as usage is concerned: 1) both words in capital letters, 2) the first word in capital letters, the second word in lower case, 3) both words in lower case. Much depends on the form in which the expression appears in the literary text and in its possible translation into Polish. Proper names in literary works are the result of the author’s choice, and this does not contribute to the unification of their spelling form (the same name of a character may be written differently in different works). If the author’s intentions are not known, we should recommend that all words (except for conjunctions and prepositions) be spelt in capital letters, especially as the other components of these expressions may appear in their own context: Książę, Śnieżka, Królewna.[straipsnis lenkų kalba; santraukos anglų ir lenkų kalbomis]
Artykuł podejmuje problem pisowni nazw pospolitych (nomina appellativa) w funkcji nazw własnych (nomina propria) postaci literackich. Nazwy jednowyrazowe nie sprawiają na ogół kłopotów, ponieważ pisane są wielkimi literami, np. Sędzia, Wojski, Asesor, Podkomorzy, Woźny, Hrabia (postacie z „Pana Tadeusza”); Cześnik, Rejent (postacie z „Zemsty”); Pustelnik (postać z „Dziadów”). Zdecydowanie mniej jednoznaczne są zwyczaj ortograficzny oraz reguła, które dotyczą nazw dwu- i więcejwyrazowych, typu: KRÓLOWA ŚNIEGU, MAŁY KSIĄŻĘ, ŚPIĄCA KRÓLEWNA, KRÓLEWNA ŚNIEŻKA, KOT W BUTACH, STAROSTA GADULSKI, PAN KLEKS. W praktyce ortograficznej pojawiają się trzy wersje: 1. obydwa wyrazy wielką literą, 2. pierwszy wyraz wielką literą, drugi małą, 3. obydwa wyrazy małą literą. Wiele zależy od tego, w jakiej postaci wyrażenie występuje w tekście literackim i w jego ewentualnym tłumaczeniu na język polski. Nazwy własne w utworach literackich są efektem wyboru autora, a to nie sprzyja ujednoliceniu ich postaci ortograficznej (ta sama nazwa postaci może być odmiennie zapisywana w różnych utworach). Jeśli nie znamy intencji autora, należałoby polecić pisownię wszystkich wyrazów (z wyjątkiem spójników i przyimków) wielką literą, tym bardziej że drugie składniki tych wyrażeń mogą w odpowiednim kontekście występować samodzielnie: Książę, Śnieżka, Królewna
Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiai intermedialumo aspektu: poezijos ir dailės dialogo atvejis
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The article analyses a dialogue of poetry with art in five Alfonsas Nyka-Niliūnas’ poems. It has been selected to apply an intermedial analysis, which provides analytical tools assisting in studying the parameters of a dialogue with art. The most important thing is the conception of ekphrasis predicting the gesture of media change – expressing visual work in words. It has been based on the typology of Laura M. Sager Eidt’s ekphrases, which allows seeing that the studied poems of Nyka-Niliūnas are dominated by a dramatic ekphrasis, the essential feature of which is an intensive autoreflection. The article studies in deep the particularity of an intermedial dialogue: it is considered on which basis the poetry of Nyka-Niliūnas is associated with artworks, how this dialogue is given prominence and what meaning growth is seen. It is analysed how art intertexts in the poems establish new meanings, and the aspect of linguistic visualisation is discussed. It has been seen that the strategy of intermedial reading is mostly formed in the titles of poems, which are introduced to the dialogue with the situation of visual media. The art quotations in the analysed texts perform different functions – activate the subjects of representation problems and representation variability, help in creating tension between visualisation and acoustics and strengthen the ideas of philosophy of existence.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje analizuojami penki Alfonso Nykos-Niliūno eilėraščiai, kuriuose itin ryškus poezijos ir dailės dialogas. Pasirinkta taikyti intermedialiąją analizę, kuri suteikia analitinius įrankius, padedančius tirti šio dialogo parametrus. Svarbi ekfrazės sąvoka, numatanti medijos keitimo gestą – vizualaus kūrinio įžodinimą. Remiamasi Lauros M. Sager Eidt ekfrazių tipologija, leidžiančia matyti, kad analizuotuose A. Nykos-Niliūno eilėraščiuose dominuoja draminė ekfrazė, kurios pagrindinis bruožas – intensyvi autorefleksija. Straipsnyje gilinamasi į intermedialaus dialogo specifiką: tiriama, kaip šis dialogas yra įreikšminamas ir kokį prasmės priaugį numato. Analizuojama, kaip dailės intertekstai eilėraščiuose steigia naujas prasmes, aptariamas kalbinio vizualumo aspektas. Pamatyta, kad intermediali skaitymo strategija dažniausiai formuojama eilėraščių pavadinimuose, kurie įveda į dialogo su vizualiąja medija situaciją. Dailės citatos analizuotuose tekstuose atlieka skirtingas funkcijas – aktyvuoja reprezentacijos problemiškumo ir recepcijos variantiškumo temas, padeda kurti įtampą tarp vizualumo ir akustikos, stiprina egzistencinės filosofijos idėjas
Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės ypatybės: priesagos -ai hibridiniai vediniai iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių
Full text linkThis article analyses 127 suffixal adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary (Kaunas, 2012). The suffixal adverbs of Lithuanian slang have not been researched systematically according to grammatical classification. This research is based on the morphological analysis. The suffixal adverbs are divided into groups: every group includes some subgroups. First, the most productive derivatives groups are analyzed, then the less productive groups are involved. In each subgroup are described derivatives of individual suffixes; where necessary, due consideration is given to the underlying structure and various morphological properties. Every subgroup has a small description of the accentuation and the pronunciation or the root vocalism.Straipsnyje morfologiškai analizuojami lietuvių kalbos žargono priesaginiai prieveiksmiai (127), atrinkti iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno. Analize siekiama nustatyti sistemiškas morfologines ypatybes, tarties ir kirčiavimo adaptacinius ypatumus. Žargoninių prieveiksmių priesagos -ai vediniai, kurie kilę iš priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių, yra suklasifikuoti pagal pamatinių žodžių priesagas. Klasifikacija pradedama nuo dariausių priesagų ir baigiama mažiau dariomis. Kiekviename poskyryje yra aptariamos tarties ir kirčiavimo adaptacinės ypatybės. Atlikta analizė nurodo, kad prieveiksmių morfologinės ypatybės yra perimtos iš rusų kalbos ir specifiškai transformuotos. Tarties ir kirčiavimo adaptacinės ypatybės yra nulemtos lietuvių kalbos teritorinių dialektų bei bendrinės kalbos pagal tam tikrus dėsningumus. Žargoniniams prieveiksmiams būdingas sistemiškas šaknies balsio diftongizuotas [e], [ie] varijavimas, taip pat lietuvių kalbos žargonybėse balsiai [i], [u] variantiškai gali būti adaptuoti kaip ilgieji. Priesaginiai hibridiniai prieveiksmiai, adaptuodamiesi lietuvių kalbos sistemoje, dažniausiai išlaiko pamatinių žodžių kirtį
Charlesio Forceville’io paskaitų ciklas „Lingvistiniai multimodalumo iššūkiai“
Full text link  
Tarmiškumo bruožų nomenklatūra: nuo tarminių požymių prie tarmiškumo žymenų
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Traditionally it is believed that the dialect first shows the person’s interrelationship with the place, i.e., where the dialect is spoken and from which it probably comes. Rapid changes in traditional dialects and the formation of regional dialects (or regiolects) are gradually changing the concept of dialecticism. It also incorporates a number of sociolinguistic variables, such as gender, age, education, etc. This article examines several fragments of sound-stimulus texts that have been developed during the project Distribution of Regional Variants and Quasistandard Language at the Beginning of the 21st Century: Perceptual Approach (Perceptual Categorisation of Variants), funded by the Commission of the Lithuanian Language (2017–2019, the head Prof Daiva Aliūkaitė).
The aim is to systematically evaluate the more imperceptible dialectal features that are more difficult to identify by users of the language, which, even in the context of traditional (sub)dialects due to convergence, divergence or analogue alignment, remain in consumer language longest. It is they who are often the most important distinctive signs of regiolectity.
In the first decades of the 21st century, when the regiolects and other larger formations were formed, the term of the dialectal features in traditional dialectology gradually replaced with the dialectal marker corresponding to it. They are not synonyms – the dialectal feature is stable, whereas the dialectal marker is a floating element of the local language. Moreover, it is less phonologically marked.
In multimodal dialectology, phonological markers (or more precisely, their complete set) continue being important differential elements, but the value of morphological and derivative markers, in addition to phonological, clearly increases.
Although the dialectal markers show the heterogeneous and multi-layer nature of the Lithuanian language landscape of the 21st century, they cannot be mechanically removed from the territory in which they occur. Thus, the sociogeolinguistic methods are necessary to be applied to conduct a more detailed analysis.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Tarmiškumas esti susijęs su tam tikrais tarminės kalbos požymiais, iš kurių gana dažnai galima atpažinti kalbantįjį, t. y. numanyti, kad jis yra kitoks, nes kalba kitaip nei aplinkiniai, t. y. priklauso kitai tarminei bendruomenei. Tradiciškai manoma, kad tarmiškumas pirmiausia rodo tarmiškai kalbančio žmogaus sąsajas su vieta, t. y. vietove, kurioje ta tarme kalbama ir iš kurios tikriausiai jis yra kilęs.
Sparčiai kintant tradicinėms tarmėms ir formuojantis regioniniams dialektams (regiolektams), pamažu kinta ir tarmiškumo samprata. Multimodaliosios dialektologijos požiūriu, tarmiškumas jau apima ne tiek vietos, kiek, apskritai, – erdvės matmenį, į kurį įkomponuota ir nemažai sociolingvistinių kintamųjų: pavyzdžiui, tarmiškai kalbančio asmens lyties, amžiaus, išsilavinimo ir kt. Tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, iš kaimo persikėlus gyventi į didmiestį) vieta tampa visai nesvarbus tarmiškumo kriterijus, jei gyventojas nepakeitė savojo kalbinio kodo.
Šiame straipsnyje nagrinėjami keli garsiniai tarminių tekstų fragmentai-stimulai, kurie parengti vykdant projektą „Regioninių variantų ir tariamosios bendrinės kalbos (kvazistandarto) sklaida XXI amžiaus pradžioje: percepcinis tyrimas“. Jais remiantis siekiama sistemiškai įvertinti sunkiau kalbos vartotojų identifikuojamus tarminius blankiuosius požymius, kurie, net ir kintant tradicinėms (pa)tarmėms dėl konvergencijos, divergencijos ar analoginio išlyginimo, vartotojų kalboje išlieka ilgiausiai. Būtent jie dažniausiai ir tampa esminiais skiriamaisiais regiolektų tarmiškumo žymenimis.
Straipsnyje aptariama tarminių požymių nomenklatūra: skiriamieji, būdingieji ir blankieji tarminiai požymiai, – tam tikru mastu atitinka Johano Taeldemano pasiūlytą trinarę tarminių ypatybių tipologiją, tačiau visiškai su ja nesutampa, nes pastaroji tarminius požymius vertina ne tiek iš pačios kalbos (resp. tarmės) sistemos, kiek iš vartotojo perspektyvos
The “Human-animal” Relationship in Psychological Definition Chains
Full text link[full article and abstract in English]
The article presents the results of research on definition chains carried out among Polish and German students. Definition chains are systematized hierarchical collections, in which the next lexeme is the superordinate of the previous one, e.g.: Alsatian wolfdog – dog – animal – living creature. The research on definition chains was initiated by R. Martin, French linguist, in the 1970s. Similar analyses were conducted in Poland and Germany 10 years later. The text draws attention to both the inclusive chains, as well as those in which the relation of inclusions does not occur. Non-inclusive definition chains, referred to as psychological chains, indicate the occurrence of the features related to the lexeme of the lowest level, which belong to the linguistic picture of the described word. The relation between “human-animal” and the common top-level domains in both language groups deserve special emphasis.[straipsnis ir santrauka anglų kalba]
The article presents the results of research on definition chains carried out among Polish and German students. Definition chains are systematized hierarchical collections, in which the next lexeme is the superordinate of the previous one, e.g.: Alsatian wolfdog – dog – animal – living creature. The research on definition chains was initiated by R. Martin, French linguist, in the 1970s. Similar analyses were conducted in Poland and Germany 10 years later. The text draws attention to both the inclusive chains, as well as those in which the relation of inclusions does not occur. Non-inclusive definition chains, referred to as psychological chains, indicate the occurrence of the features related to the lexeme of the lowest level, which belong to the linguistic picture of the described word. The relation between “human-animal” and the common top-level domains in both language groups deserve special emphasis
„Lubmy swoje”, czyli o skrzydlatych słowach wywodzących się z piosenek
Full text linkThe present paper discusses winged words having a source in the lyrics of songs written by W. Młynarski and A. Osiecka. The article also contains examples of such units derived from the texts of other authors, including J. Przybora. The authors chose winged words having their source in the song, because this genre has a strong impact on the Polish language. There are recorded in Polish language, first of all, song titles, repetitive fragments, first of all parts of their choruses. Repeatability of the word relationship in the song favors its recording. In addition to the canonical forms of the analyzed word combinations, for example: W co się bawić; Róbmy swoje; Niech żyje bal! czy Jak dobrze mieć sąsiada, the authors also discuss their various modifications, for example: Lubmy swoje; Jak dobrze znać swojego sąsiada; Jak dobrze mieć tatę. In their considerations, the authors refer to the study of winged words conducted by A. M. Lewicki, W. Chlebda, J. Tarsa and J. Ignatowicz-Skowrońska.W artykule analizie poddano skrzydlate słowa wywodzące się z tekstów piosenek napisanych przez W. Młynarskiego i A. Osiecką. Przywołuje się w nim również przykłady badanych jednostek, które pochodzą z tekstów innych autorów, m.in. J. Przybory. W języku polskim utrwalają się przede wszystkim tytuły piosenek, powtarzalne ich fragmenty, głównie części refrenów. Powtarzalność związku wyrazowego w piosence sprzyja jego utrwaleniu. Oprócz postaci kanonicznych analizowanych połączeń wyrazowych, jak na przykład: W co się bawić; Róbmy swoje; Niech żyje bal! czy Jak dobrze mieć sąsiada, autorki omawiają także różne ich modyfikacje, wynotowane z rozmaitych tekstów, między innymi: Lubmy swoje; Jak dobrze znać swojego sąsiada; Jak dobrze mieć tatę. W swoich rozważaniach autorki odwołują się do badań skrzydlatych słów prowadzonych przez A. M. Lewickiego, W. Chlebdę, J. Tarsę czy J. Ignatowicz-Skowrońską
Aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio „Metuose“
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This paper investigates the semantics of the verbs of activity in the first Lithuanian poem “The Seasons” by Kristijonas Donelaitis. It aims to examine the meanings of the verbs of activity. The research covers 51 verbs, selected from the poem, which are subjected to qualitative content analysis and frame semantics methodology. The verbs which best represent the frames and sub-frames were selected applying the method of the qualitative content analysis. The frames of Work, Damaging, Speak on topic, Motion, Ingestion and Entertainment, evoked by the selected verbs, are examined using the frame semantics methodology. Core and peripheral elements of frames and sub-frames are distinguished. Also, the means of expression, used to convey them, are analyzed. The research has shown that the verbs of activity can form the core of the mentioned frames. However, not all situations found in FrameNet have corresponded with the frames and sub-frames that were analysed in this work.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Šiame straipsnyje nagrinėjama aktyvios veiklos veiksmažodžių semantika Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“. Siekiama ištirti aktyvios veiklos veiksmažodžių reikšmes. Taikant kokybinės turinio analizės ir freimų semantikos metodus, nagrinėjamas 51 veiksmažodis, kuris geriausiai atskleidžia analizuojamas situacijas. Taikant kokybinės turinio analizės metodą, atrenkami geriausiai freimus ir pofreimius reprezentuojantys veiksmažodžiai. Freimų semantikos metodu tyrinėjami Darbo, Žalos darymo, Kalbinės veiklos, Judėjimo, Fizinių poreikių ir Pramogų freimai bei jų pofreimiai, kuriuos suponuoja minėtieji veiksmažodžiai. Išskiriami pagrindiniai ir šalutiniai freimų bei pofreimių elementai. Taip pat analizuojama, kokiomis raiškos priemonėmis jie perteikiami. Tyrimo rezultatai parodė, kad aktyvios veiklos veiksmažodžiai gali sudaryti minėtųjų freimų ir pofreimių branduolį, tačiau ne visos FrameNet sistemoje pateikiamos situacijos atitiko darbe išskirtus konceptualiuosius scenarijus