Respectus Philologicus
Not a member yet
631 research outputs found
Sort by
Społeczny i empiryczny charakter transcendentalnego antropocentryzmu Immanuela Kanta: problem istoty człowieczeństwa
No full textThis paper presents a conceptual-discursive analysis of Immanuel Kant’s texts from the viewpoint of the ontological essence of humanity (the so-called human nature). On the basis of a functional-pragmatic methodology, the author proposes a metalanguage for a pragmatic conceptual analysis of Kant’s philosophical discourse, together with his own idea of a human as a person, human being, individual, character, and bearer of human traits. The paper consists of two parts. Part One presents the principles by which the human personality is structured, as well as the fundamental methodological questions of the essence of humanity. Part Two analyzes Kant’s notion of “human nature” in both the formal aspect and that of systematic localization. It also considers the issues of social pragmatics and the empirical motivation of “human nature,” which arise from a discursive analysis of texts by Kant. The author attempts to demonstrate that Kant was one of the first philosophers to discern the specificity of human nature in social relations of human personality, which he presented neither in a causal-deterministic form (as a spiritual substance handed down from generation to generation) nor an essentialist one (as a timeless transcendental essence), but rather as a function of social experience for a particular human being (both pragmatic-teleological and transcendental-a posteriori).Artykuł poświęcono konceptualno-dyskursywnej analizie tekstów Immanuela Kanta w zakresie problemu istoty ontologicznej człowieczeństwa (tzw. „natury ludzkiej”). Autor w oparciu o metodologię funkcjonalno-pragmatyczną proponuje metajęzyk pragmatycznej analizy konceptualnej filozoficznego dyskursu Kanta, a także własną koncepcję istoty człowieka jako osobnika, osoby ludzkiej, indywiduum, osobowości oraz nosiciela cech człowieczeństwa. Artykuł składa się z dwóch części. W części pierwszej zostały ustalone zasady strukturyzacji ludzkiej osobowości oraz postawione zasadnicze pytania metodologiczne dotyczące istoty człowieczeństwa. W części drugiej rozpatruje się kantowskie pojęcie „natury ludzkiej” od strony istoty formalnej, lokalizacji systemowej, a także społecznej pragmatyki i empirycznej motywacji „natury ludzkiej”, wyłaniających się z dyskursywnej analizy tekstów Kanta. Autor próbuje udowodnić, że Kant był jednym z pierwszych filozofów, którzy dostrzegli specyfikę człowieczeństwa w relacjach społecznych osobowości ludzkiej i przedstawił go nie w postaci kauzalno-deterministycznej (jako substancji duchowej przekazywanej z pokolenia na pokolenie) czy esencjalistycznej (jako pozaczasowej istoty transcendentnej), lecz w formie funkcji doświadczenia społecznego konkretnej osobowości ludzkiej – jednocześnie pragmatycznoteleologicznej i transcendentalno-aposteriorycznej
The Diversity of Body and Translation: Just a Matter of Perspective
Get PDFThe following review concerns the volume Corps et traduction, corps en traduction [Body and Translation, Body in Translation] edited by Solange Hibbs, Adriana Şerban and Nathalie Vincent-Arnaud, published in 2018 by Lambert-Lucas Publishing House in Limoges, France
Objektyvusis tarmiškumas: požymiai ir vertė
Get PDF[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The article focuses on the discourse of perceptual dialectology with the emphasis on the issue of the objective dialecticity. The aim to analyse the question of the objective dialecticity as a dialect parameter is essentially an attempt to identify the linguistic features of the dialect artefact that distinguish this artefact from other observation artefacts from the perspective of an ordinary member of the language community. Thus, the article, based on the data of language attitudes and perception of variants, develops an illustrative discourse, which reveals the features and values of the objective dialecticity from the perspective of an ordinary member of the Lithuanian language community.
The research data reveals that the system of the objective dialecticity features of ordinary members of the language community encompasses distinctive, characteristic, and fuzzy dialectal features. Only more characteristic and intense prominent secondary (characteristic) and tertiary (fuzzy) features in the horizontal continuum of the regional language variance determine that ordinary members of the language community (re)construct the dialect artefact on the basis of the latter.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnyje plėtojamas perceptyviosios dialektologijos diskursas – svarstomas objektyviojo tarmiškumo klausimas. Siekis svarstyti objektyviojo tarmiškumo, kaip tarmėtyrinio parametro, klausimą iš esmės yra siekis identifikuoti tas kalbines tarmės artefakto charakteristikas, kurios skiria šį artefaktą nuo kitų stebėjimo artefaktų paprastojo kalbos bendruomenės nario požiūriu. Taigi straipsnyje, remiantis kalbinių nuostatų ir variantų percepcijos duomenimis, plėtojamas iliustruojamasis diskursas, atskleidžiąs objektyviojo tarmiškumo požymius ir vertę iš paprastojo lietuvių kalbos bendruomenės nario perspektyvos.
Iš tyrimo duomenų išaiškėja, kad paprastųjų kalbos bendruomenės narių objektyviojo tarmiškumo bruožų sistema aprėpia ir skiriamuosius (pirminius), ir būdinguosius (antrinius), ir blankiuosius (tretinius) tarminius požymius. Tik dažnesni, intensyvesni antrinių (būdingųjų) ir tretinių (blankiųjų) požymių iškilumai horizontaliajame regioninio kalbos variantiškumo kontinuume lemia, kad paprastieji kalbos bendruomenės nariai (re)konstruoja tarmės artefaktą būtent iš pastarųjų
Urban Existence in the Interwar English Literature
Get PDFThe paper highlights the peculiarities of the artistic modifications of urban existence in the English literature of the interwar period. We have analysed such novels as Death of a Hero by Richard Aldington, Antic Hay by Aldous Huxley, and Mrs. Dalloway by Virginia Woolf, in which in the light of M. Heidegger’s analytic of Dasein, we investigated the ways of the main characters’ awareness of their own possibilities in a city. The article follows through the correlation between the heroes’ existence and urban reality, in which it is projected. We have discovered that in the novels Death of a Hero and Antic Hay urban discourse is characterised by eschatological markers, in which the semantics of the heroes’ loss of spiritual values and beliefs is expressed. Because of the lack of understanding of the world, George Winterbourne and Theodore Gumbrill are not capable to perceive true nature of their own selves and achieve maturity. This leads to self-alienation and dissolving in the ‘they’, which is a manifestation of falling into average everydayness. The mode of pr ojection of oneself into the future is illustrated by the image of Mrs. Dalloway from the eponymous novel by Virginia Woolf, in which the horizon of existence is revealed as a free choice in the face of finitude. The study demonstrates how differently characters can perceive the city in the face of a choice between true and untrue existence, between themselves and others, between freedom and dependence
Lietuvio ir žemaičio įvaizdis XIX a. pabaigos Varšuvos kultūrinėje spaudoje. Dvarelio savininko Nikodemo Erazmo Iwanowskio (ne)stereotipiškumo atvejis
Get PDFAt the end of July 1885, Nikodem Erazm Iwanowski, the landlord of a small manor in Samogitia, brought his son to Warsaw for studies, and spent two years there. He maintained correspondence with Eliza Orzeszkowa, became acquainted with the poetess Maria Konopnicka, himself wrote poetry and prose, and painted. However, in his letters, he wrote that, being a newcomer from the province, he felt somewhat clumsy and uncomfortable. This confession encouraged the author of the present paper to review the cultural press of Warsaw published during the 1880s. The aim of the review was to investigate in which context Lithuanians/Samogitians were mentioned and how depicted, and to determine whether the fiction published in the aforementioned press contained satirical characters associated with Lithuania/Samogitia. The investigation revealed a number of publications about Lithuania/Samogitia – for example, descriptions of travels and places. Here we can find stereotypical pictures of Lithuanians and Samogitians. The investigation also revealed the presence of fiction containing satirical, comical depictions of Lithuanians or Samogitians. Here, two plotlines may be identified: characters in a foreign land, and characters in a large cityNedidelio Žemaitijos dvarelio savininkas Nikodemas Erazmas Iwanowskis 1885 m. liepos pabaigoje atveža sūnų į Varšuvą mokytis ir čia pragyvena dvejus metus. Susirašinėja su lenkų rašytoja Eliza Orzeszkowa, susipažįsta su poete Maria Konopnicka, pats rašo poeziją, prozą, tapo. Tačiau laiškuose rašo, kad kaip atvykėlis iš provincijos jaučiasi kiek nerangus ir suvaržytas. Šis prisipažinimas paskatino straipsnio autorių peržvelgti XIX a. 9-ojo dešimtmečio Varšuvos kultūrinę spaudą ir ištirti, kokiame kontekste minimi ir kaip vaizduojami lietuviai ir žemaičiai, taip pat patikrinti, ar yra spaudoje publikuotuose grožiniuose kūriniuose satyriškų veikėjų, susijusių su Lietuva ir Žemaitija. Išsiaiškinta, kad apie Lietuvą ir Žemaitiją rašoma nemažai, yra kelionių ir vietovių aprašymų, kuriuose pateikiamas stereotipinis lietuvio ir žemaičio paveikslas. Aptikta grožinių kūrinių, kuriuose satyriškai, komiškai vaizduojami lietuviai ir žemaičiai. Galima išskirti dvi siužetines linijas – veikėjai svetimame krašte ir veikėjai didmiestyje
Sacrum Judas ir profanum Šėtonas
Get PDFANDREJEV, L., 2016. Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis. Iš rusų kalbos vertė Aidas Jurašius. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 273 p.ANDREJEV, L., 2016. Judas Iskarijotas. Šėtono dienoraštis. Iš rusų kalbos vertė Aidas Jurašius. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 273 p.
Knygų lentynoje akį patraukia knyga išskirtiniu viršeliu: gelsva, lyg ištraukta iš senos, sudūlėjusios, po grindimis slėptos skrynios. Viršelis nuterliotas rašaluotais pirštais, obarokiniais akcentais puoštoje aukso plokštelėje šviečia pavadinimas – Judas Iskarijotas. Šėtono užrašai. Ar autorius atskleidė šėtoniškus Judo užrašus? Ar Judas vadinamas Šėtonu? O gal tai nuotrupos iš dingusios ir atrastos Judo evangelijos?
Atsivertus knygą paaiškėja, kad į puslapius sudėta Leonido Andrejevo (1871–1919) apysaka Judas Iskarijotas ir romanas Šėtono užrašai. Knygoje Judas Iskarijotas. Šėtono užrašai (2016 m.) (vertė Aidas Jurašius) pateikiami „nepatogūs“ būtiškieji klausimai, kurie sujaukia nusistovėjusią sampratą turinčias idėjas ir sąvokas, atskleidžiamas pesimistinis žvilgsnis į žmogų ir jo poelgius bei beprasmę egzistenciją
Pietų Aukštaitijos regiono toponimai, kilę iš asmenų pavadinimų
Get PDFThe aim of this article is to discuss the formation of toponyms derived from various kinds of appellatives originating from personal names of the southern part of Lithuania – South Highlands (Lith. Pietų Aukštaitija). This is one of the semantic groups of toponyms, differentiating in specificity and meaning from the base words (toponyms consist of appellative personal names). Research into toponyms of appellative personal names reveals how proper names reflect the worldview of the residents of the aforementioned region. The material for the article was collected from the geoinformation data base of Lithuanian toponyms (LVvGDB). To explain the origin of toponyms with reference to the base words, the dictionary of Lithuanian surnames (Lith. LPŽe), the dictionary of the Lithuanian language (Lith. LKŽe), geoinformation data base of Lithuanian toponyms (LVvGDB) were employed. Focusing on word-formation under the structural-grammatical classification of hydronyms developed by Aleksandras Vanagas, the toponyms of each group are divided into primary and secondary. Ethnonyms are classified as primary, derivatives, composites and compounds.Šio straipsnio tikslas – aptarti pietinės Lietuvos dalies, Pietų Aukštaitijos, vienos semantinės grupės toponimų, kilusių iš asmenų pavadinimų, darybą. Nagrinėjami apeliatyvinės kilmės įvairių klasių toponimai. Tai viena toponimų semantinė grupė, išsiskirianti darybos pamato specifika ir reikšme – vietų vardai, sudaryti iš įvairių asmenų pavadinimų. Toponimų iš asmenų pavadinimų tyrimai atskleidžia, kaip regione vartojami tikriniai žodžiai atspindi gyvenančių ar gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą. Medžiaga straipsniui rinkta iš Lietuvos geoinformacinės vietovardžių duomenų bazės (LVvGDB). Nustatant tiriamų toponimų kilmę pagal pamatinį žodį, naudotasi Lietuvių pavardžių žodynu (LPŽe), Lietuvių kalbos žodynu (LKŽe), LVvGDB teikiamais toponimų darybos ir kilmės aprašais. Kiekvienos klasės toponimai skirstomi į pirminius ir antrinius darybiškai, remiantis Aleksandro Vanago pateikta struktūrine-gramatine hidronimų klasifikacija. Pagal darybos būdą straipsnyje nagrinėjami etnonimai klasifikuotini kaip pirminiai, vediniai (derivatai), sudurtiniai (kompozitai) ir sudėtiniai
Пропаганда в плоскости «Парабола – парадигма»
Get PDFThis article presents two strategies of manipulation: metaphoric and metonymic. Metaphoric type is a foundation of the totalitarian propaganda. The optimal environment for this type of propaganda is a new urban population, the former peasants. Its best information distribution channel is a newspaper. Its Achilles’ heel is the involvement of population masses in creating and developing of metaphors, which makes perception of metaphors less “automatic” and more thought-provoking. Metonymic type of propaganda is based on categorization of reality through the understanding of what is typical. Such propaganda does not create a holistic worldview and is suitable for an authoritarian rather than classical totalitarian government. Its optimal environment is people who have experience in virtual reality. The ideal information channel is TV. The recipient of this propaganda is not involved in its co-creation, which makes the system more resistant to self-analysis. Nevertheless, like in case of any hidden linguistic manipulation, the intensive use of metonymic type of propaganda reduces its manipulative potential. В статье подвергается сомнению разделяемая сегодня большинством исследователей вера в практически непобедимую силу когнитивной метафоры как средства концептуализации мира и внедрения определенных идей в рамках той или иной пропаганды. Автор рассматривает две стратегии манипулирования в пропаганде – метафорическую и прототипическую. В настоящей статье обе эти стратегии рассматриваются на материале тоталитарной и авторитарной пропаганды. Ее цель – продемонстрировать условия, при которых идеально работает один или другой семантический механизм, а также указать на факторы, разрушающие тот или другой механизм. Выбор материала обусловлен тем, что обе пропагандистские стратегии используются в условиях тоталитаризма и авторитаризма более чем интенсивно, что позволяет хорошо наблюдать их побочные, непредвиденные следствия, которые при слабом или точечном использовании могли бы остаться незаметными. В статье также проводятся некоторые рассуждения о небезобидности отхода от Аристотелевой логики в сторону семантических прототипов, описанных Э. Рош