Respectus Philologicus
Not a member yet
631 research outputs found
Sort by
“Apple Blossoms” and “The Apple Tree”: Two Perspectives Typological and Ideological Similarities in Short Stories by Mykhailo Kotsiubynsky and John Galsworthy
Full text linkThe article provides comparative analysis of Apple Blossoms by Mykhailo Kotsiubynsky and The Apple Tree by John Galsworthy. Both authors explore human morality in a crisis of confrontation between sensuality and death, the beauty of life and the beauty of art. At the structural level, the works share an element of paratext, novelistic nature, polysemic images-landscapes, and methods of psychologization. Galsworthy engages the antinomy of the city – province, resorts to irony, and combines elements of impressionist writing with the traditions of realistic socio-psychological prose. In contrast, Kotsiubynsky systematically implements the impressionist fragmentary nature of the composition, symbolism of visual and auditory images, in-depth psychoanalysis, and the conventionality of the chronotope.
The issues of short stories are diversified and aesthetic – as is distinct for modernist literature – implicitly in Kotsiubynsky’s work, and most explicitly through the connections with the Antiquity and English intertext in Galsworthy’s prose
Obraz osoby z zaburzeniem ze spektrum autyzmu w literaturze popularnej (na przykładzie bohatera powieści Jodi Picoult „W naszym domu”)
Full text linkIn this article, the case of eighteen-year-old Jacob Hunt, the main character of Jodi Picoult’s book entitled House Rules (W naszym domu in Polish translation) is discussed. Jacob is an example of a literary character with features similar to those of people with autism spectrum disorders (ASD). He suffers from Asperger syndrome, which belongs to ASD (autism spectrum disorder). That is why he finds it difficult to develop communication skills, which translates into disturbed communication. The disturbances involve difficulties in acquiring and applying social rules as well as having specific narrow interests. The author of this article points out the linguistic, as well as non-linguistic behaviour of the protagonist, which are specific for autism spectrum disorder. She also draws attention to the role that popular literature plays in creating the image of people with ASD and in popularizing information about this disorder.W artykule autorka omawia przypadek osiemnastoletniego Jacoba Hunta, głównego bohatera powieści Jodi Picolut pt. W naszym domu (w oryginale: House Rules). Jacob jest przykładem postaci literackiej o cechach podobnych do cech osób z zaburzeniami ze spektrum autyzmu (ASD, z ang. autism spectrum disorder). Bohater powieści cierpi na zespół Aspergera, który należy do ASD. Z tego względu ma on liczne problemy z kształtowaniem i rozwijaniem umiejętności komunikacyjnych, co przekłada się na zakłócenia komunikacji. Zakłócenia te wynikają także z trudności w rozumieniu i stosowaniu reguł społecznych, a także z określonych wąskich zainteresowań nastolatka. Autorka niniejszego artykułu wskazuje na językowe i pozajęzykowe zachowania bohatera, które są charakterystyczne dla zaburzeń ze spektrum autyzmu. Zwraca także uwagę na rolę, jaką literatura popularna odgrywa w kreowaniu wizerunku osób z ASD oraz w popularyzowaniu informacji na temat tego zaburzenia
Daugiakalbių filmų ypatumai audiovizualinio vertimo kontekste
Full text linkThe present article investigates the most topical issues of the genre and translation of the multilingual film (also referred to as „polyglot film“). The definition of this type of film is based on the use of several different languages and their ‘collision’ in a feature film. In this sense, the multilingual film is a formal genre similar to, e.g., the musical, where, instead of a combination of movement and singing, a combination of several languages prevails. It is also denoted by reiterating combinations of actions and character constellations, specific patterns (odyssey, integraa
The present article investigates the most topical issues of the genre and translation of the multilingual
film (also referred to as “polyglot film”). The definition of this type of film is based on the use of several different languages and their “collision” in a feature film. In this sense, the multilingual film is a formal genre similar to,
e.g., the musical where instead of a combination of movement and singing a combination of several languages
prevails. It is also denoted by reiterating combinations of actions and character constellations, specific patterns
(odyssey, integration, translation), aptitude to puns, search for internationally clear vocabulary. On the other
hand, a question may be raised whether the creator of a film deliberately selects the tradition of multilingualism,
whether a multilingual film is consciously intended. In this case, the concept of the genre is heavily debatable.
The multilingual film was developed in the 1930s, after the completion of the epoch of silent film. Since the 1990s, the multilingual film has been employed to draw attention to the issues of migration and diasporas. In the context of audio-visual translation, the multilingual film is prominently challenging. When dubbing, the film is adapted to the language and culture of translation while eliminating multilingualism. When subtitling, multilingualism is preserved by keeping the original soundtrack, and different languages may be highlighted by employing subtitles of different types (differentiating by font, colour, etc.). When employing voice-over, synchrony and isochrony of various types are essential.
tion, translation), aptitude to puns, search for internationally clear vocabulary. On the other hand, a question may be raised whether the creator of a film deliberately selects the tradition of multilingualism, whether a multilingual film is consciously intended. In this case, the concept of the genre is heavily debatable.
Multilingual film was developed in the 1930s, after the completion of the epoch of silent film. Since the 1990s, multilingual film has been employed to draw attention to the issues of migration and diasporas. In the context of audio visual translation, multilingual film is prominently challenging. When dubbing, the film is adapted to the language and culture of translation while eliminating multilingualism. When subtitling, multilingualism is preserved by keeping the original soundtrack, and different languages may be highlighted by employing subtitles of different types (differentiating by font, colour, etc.). When employing voice-over, synchrony and isochrony of various types are essential. Straipsnyje analizuojama daugiakalbio filmo (angl. polyglot film; multilingual film) žanro ir vertimo problematika. Tokio filmo apibrėžtis remiasi kelių skirtingų kalbų vartosena ir sandūra vaidybiniame filme. Šia prasme daugiakalbis filmas yra formalus žanras kaip, pvz., miuziklas, kuriame vietoje judesio ir dainavimo kombinacijos vyrauja kelių kalbų derinys. Viena vertus, jame aptinkamos pasikartojančios veiksmo ir veikėjų konsteliacijos, tam tikri motyvai (odisėjos, integracijos, vertimo), polinkis į žodžių žaismą, tarptautinio žodyno paieškos. Kita vertus, galima kelti klausimą, ar filmo kūrėjas sąmoningai renkasi tęsti daugiakalbystės tradiciją, t. y. ar jis kuria būtent daugiakalbį filmą. Tokiu atveju žanro samprata šiame kontekste diskutuotina.
Daugiakalbis filmas atsirado praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, pasibaigus nebyliojo kino erai, o nuo 10-ojodešimtmečio juo siekiama atkreipti dėmesį į migracijos ir diasporos problemas. Audiovizualinio vertimo kontekste daugiakalbis filmas kelia ypač daug klausimų. Dubliuojant filmas pritaikomas vertimo kalbai ir kultūrai, nepalieka mavietos daugiakalbystei. Subtitruojant filmo autentiškumas išlaikomas paliekant originalų takelį, o skirtingas kalbas galima žymėti naudojant įvairių tipų subtitrus (išskiriant šriftu, spalva ir pan.), tačiau kondensuota titrų raiška taip pat nepalieka daug erdvės daugiakalbystei. Verčiant užklotiniu vertimu labai svarbi įvairių tipų sinchronija ir izochronija
Językowy obraz świata na przykładzie niemieckich i polskich wyzwisk osobowych z komponentem animalistycznym
Full text linkThe constant presence of animals in human life influences language. It is not only a rich animal and zoonotic lexis but also a way of perceiving animals, the attributes assigned to them and the behaviour observed. Through the prism of language, one can show the linguistic image of the world of a selected fragment of reality. The subject matter of this study is the linguistic image of the world based on personal insults with an animalistic component in German and Polish. The work is confrontational. The research corpus is constructed of personal zoonotic names collected from the dictionaries of both languages. The aim is to present the linguistic picture of the world based on the collected units and indicate, on this basis, the similarities and differences in the mentioned scope. Based on the analysis of the corpus, the appropriate conclusions are drawn about the perception of animals in both language cultures. Due to similar experiences in contact with animals, one can expect mainly similarities in this regard.Stała obecność zwierząt w życiu człowieka nie pozostaje bez wpływu na język. To nie tylko bogata leksyka zwierzęca i odzwierzęca, ale również sposób postrzegania zwierząt, przypisywane im cechy i obserwowane zachowania. Przez pryzmat języka można bowiem ukazać językowy obraz świata wybranego fragmentu rzeczywistości. Przedmiotem niniejszego opracowania jest językowy obraz świata w oparciu o wyzwiska osobowe z komponentem animalistycznym w języku niemieckim i polskim. Praca ma charakter konfrontatywny. Korpus badawczy tworzą osobowe wyzwiska odzwierzęce zebrane ze słowników obu języków. Celem jest ukazanie językowego obrazu świata w oparciu o zebrane jednostki i wskazanie na tej podstawie na podobieństwa i różnice we wspomnianym zakresie. Na podstawie analizy korpusu będzie możliwe sformułowanie wniosków dotyczących postrzegania zwierząt w obu kulturach językowych. Ze względu na podobne doświadczenia w kontakcie ze zwierzętami można się spodziewać przede wszystkim podobieństw w tym zakresie
Liaudies leksikografija. Pagrindiniai naiviosios eksplikacijos ypatumai
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
“Folk lexicography” is a phenomenon of modern linguistic culture, the result of the metalingual activity and one of the most significant manifestations of naive linguistics. Online slang dictionaries for amateur creation are becoming an indispensable research area and a generous source of information for traditional lexicographers. Their “online” form makes data collection extremely user-friendly, and in terms of audience coverage, they cannot compete with any other phenomenon. Open dictionaries provide the opportunity to discover the latest slang units, to monitor their use in the most modern contexts, to analyze the lively process of linguistic creation. From the general point of view, amateur dictionaries are more likely to be attributed to encyclopedic ones than to linguistic dictionaries, as the units of description of their articles more often are concepts, of lexical rather than grammatical meanings. If a paper dictionary can be understood as a scientific resource, then an open electronic dictionary – a multivariate creation of a modern virtual community can be perceived as a continuous creative process.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Kartu su popierine, tradicine leksikografija, teikiančia tikslią informaciją apie žodį, internetinėje erdvėje vystosi liaudies leksikografija. Tai šiuolaikinės kalbinės kultūros fenomenas, taikomasis metakalbinės veiklos rezultatas ir viena iš svarbiausių „naiviosios“ lingvistikos apraiškų. Internetiniai, liaudies leksikografų kurti slengo žodynai tampa svarbia tyrimų erdve ir dosniu informacijos šaltiniu tradiciniam leksikografui. Šie žodynai padeda atrasti naujausius slengo vienetus, stebėti, kaip jie vartojami šiuolaikiniuose kontekstuose, analizuoti gyvą kalbinės kūrybos procesą. Bendriausiu požiūriu šie kūriniai greičiau priskiriami prie enciklopedinių žodynų, kadangi jų straipsnių aprašymo vienetais dažniau tampa atskiros realijos, sąvokos, leksinės reikšmės, o ne gramatinės formos. Tokio enciklopedinio aprašymo dėka mėgėjiški žodynai kuria „daugiamatį žodžio atvaizdą“ įtraukdami savo skaitovą į lingvistinę intrigą. Straipsnyje bandoma apžvelgti pagrindines vieno ryškiausių lietuvių „liaudies leksikografijos“ pavyzdžių – „Jaunimo žodyno“ – ypatybes ir išnagrinėti apibrėžimo srities (tiksliau, naiviosios eksplikacijos) ypatumus
Założenia aksjologiczne i teoretyczno-metodologiczne badań nad upadkiem Rzeczpospolitej w twórczości historycznej Celiny Bobińskiej
Full text link[full article, abstract in English; abstracts in English and Polish]
The article presents an analysis of the fall of the First Polish Republic in selected works of the PRL historian Celina Bobińska. The issue scope follows the field of the history of historiography which in a narrow sense is the history of historical science. Such research is part of using the words of Andrzej Feliks Grabski, so-called “The subjective history of historiography”. In addition to the intellectual biography of the historian, his work is analysed in the context of changes taking place in the paradigms of practising historical research. I focus on the theoretical and methodological assumptions and the assessments resulting from the adoption of a specific, historically and culturally oriented axiology. The main research questions I ask myself are: What theoretical and methodological assumptions accompanied Celina Bobińska during the examination of the question of the collapse of the Polish state and how the axiology accepted by it conditioned the assessment of this event. The source database – selected monographs by Bobińska from 1949–1956 as the most representative of her work during this period.[straipsnis lenkų kalba; santraukos anglų ir lenkų kalbomis]
Artykuł przedstawia analizę kwestii upadku I Rzeczpospolitej w wybranych pracach historyka okresu PRL Celiny Bobińskiej. Zagadnienie mieści się w polu badawczym historii historiografii, która w znaczeniu wąskim jest historią nauki historycznej. Badaniа takie są częścią tzw. „podmiotowej historii historiografii” (według określenia Andrzeja Feliksa Grabskiego). Oprócz intelektualnej biografii historyka, analizuje się jego twórczość w kontekście zmian zachodzących w paradygmatach uprawiania badań historycznych. W centrum zainteresowania stawiam założenia teoretyczno-metodologiczne, jakie legły u podstaw badań krakowskiej badaczki, oraz oceny wynikające z przyjęcia konkretnej, historycznie i kulturowo zorientowanej aksjologii. Główne pytania badawcze, jakie sobie stawiam, to: jakie założenia teoretyczno-metodologiczne towarzyszyły jej przy badaniu kwestii upadku państwa polskiego oraz w jaki sposób przyjęta przez nią aksjologia warunkowała oceny tego wydarzenia. Bazę źródłową stanowią wybrane monografie Bobińskiej z lat 1949–1956 jako najbardziej reprezentatywne dla jej twórczości w tym okresie
Naujausia monografija apie lietuvių tarmėtyrą
Full text link[text in Lithuanian][tekstas lietuvių kalba
Kultūrinės tapatybės refleksija vėlyvuosiuose Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščio fragmentuose (2009–2012) ir Juliano Barneso esė knygoje „Gyvenimo lygmenys“
Full text linkThe article compares the following two texts: the latest dairy fragments of Alfonsas Nyka-Niliūnas (2014) and the essay book “Levels of Life” by Julian Barnes. Both writers aim to reveal personal experiences through cultural texts: the relationship with the Other enables us to identify ourselves and helps to describe our inner world. The article focuses on how the memory is created and what is the most important in culture for both writers. Several meaningful aspects are emphasized by both writers: they both raise existential questions, search for possible answers in culture, as well as search for links with a particular place and focus on art. The study has revealed that that culture, especially classic European culture, is an essential support that allows us to reflect our being. Special attention is paid to French culture, which could be perceived as a benchmark for the European mentality. Although the books refer to different cultural sources, they both focus on a great respect of the art of the word as capable of preserving memory.Šiame straipsnyje lyginami du tekstai: Alfonso Nykos-Niliūno vėlyvieji dienoraščiai (2014) ir Juliano Barneso esė knyga „Gyvenimo lygmenys“ (2013). Abu rašytojai siekia perteikti asmeninius išgyvenimus, kuriems išreikšti pasitelkiami kultūros tekstai: santykis su Kitu skatina identifikuoti ir patį save, apibūdinti savo vidinį pasaulį. Tiriama, kaip kuriama atmintis, kas kultūroje vienam ir kitam rašytojui yra svarbiausia. Atsiskleidžia keletas prasminių klodų: egzistencinių klausimų kėlimas ir ieškojimas galimų atsakymų kultūroje, sąsajų su konkrečia vieta paieškos ir meno aktualizavimas. Išsiaiškinta, kad abiem autoriams kultūra, ypač klasikinė Europos, yra esminė atrama, kuri leidžia reflektuoti savo būtį. Ypač daug dėmesio skiriama prancūzų kultūrai, kurią būtų galima suvokti kaip europietiško mentaliteto etaloną. Nors abiejose knygose nurodomi skirtingi kultūros šaltiniai, vis dėlto juos sieja didžiulė pagarba žodžio menui, kaip gebančiam saugoti atmintį
Strategies of Legitimisation and Delegitimisation in Selected American Presidential Speeches
Full text link[full article and abstract in English]
Politicians invest a lot of time and effort to win elections and present themselves in the best possible manner. They use language strategies to present and legitimise themselves as the right choice. And if they are the right choice, then their opponent is obviously not, so while they are trying to acclaim themselves and their political party, they use strategies to delegitimise and attack their opponents and the policy they represent.
This paper aims to conduct a critical discourse analysis of the speeches of the two main political opponents in the last elections in the USA, Donald Trump and Hillary Clinton. The research gives an insight into the manipulative function of language and covers two aspects: the lexical-semantic and pragmatic aspect and is based on the supposition that the strategies politicians use while talking about themselves and describing their opponents differ. As expected, they use more positive terminology to talk about themselves and their policies, and negative terminology to criticise the opponent’s policy. They also employ different pragmatic strategies, such as intensifiers and inclusive pronouns, to involve the audience into the discourse and convince them in their arguments. Finally, although carried out on a relatively small corpus, the analysis gives an insight into the language techniques employed by politicians to legitimise themselves and delegitimise their opponent and thus win the elections
Tėvynės vaizdinys Antano Vaičiulaičio laiškuose
Full text link The reflection of the homeland, the Lithuanian nation, the native land is very important in Antanas Vaičiulaitis’ creative work and personal correspondence. Letters, written 1924–1992 reveal a creative being, closely related to the formation of the image of Lithuania, its embodiment and the preservation of the memory of the motherland. The image of the homeland is often conveyed by the symbolism of a lost paradise, accompanied by the feelings of a tragic denouement. The construct of homeland as a paradise began to emerge in the writer’s early childhood, in letters it is portrayed as a mythical Eden. Through the mother, the space of home and the nature surrounding it, the metaphor of the motherland-fortress was formed. By comparing the homeland with his beloved mother, Antanas Vaičiulaitis conveyed the great pain, caused by the Lithuanian occupation. The letters’ image of homeland-paradise is associated with the ideals of patriotism, holiness of childhood and family, faith and also motives of loss and return, conveyed by the symbols of the tree and the bird. In the writer’s correspondence, through the personal context, complex emotional states reveal the cultural memory of the nation.Tėvynės, gimtojo krašto, lietuvių tautos, gimtųjų namų refleksija – viena svarbiausių Antano Vaičiulaičio kūryboje ir asmeninėje korespondencijoje. 1924–1992 m. rašytuose laiškuose („Laiškai. Rinktinė“ 2013) atsiskleidžia kūrybinė būtis, itin glaudžiai susijusi su Lietuvos vaizdinio formavimusi, jo įkūnijimu ir tėviškės atminties saugojimu. Tėvynės vaizdinys itin dažnai perteikiamas prarastojo rojaus simbolika, lydimas tragiškos atomazgos nuojautų. Tėvynės kaip rojaus konstruktas ėmė kurtis dar rašytojo vaikystėje, kuri laiškuose vaizduojama kaip mitinis Edenas. Per motiną, namų ir aplinkinės gamtos erdvę formavosi tėvynės kaip tvirtovės metafora. Lygindamas tėvynę su mylima motina, Antanas Vaičiulaitis perteikė Lietuvos okupacijos sukeltą didžiulį skausmą. Tėvynės-rojaus vaizdinys laiškuose taip pat siejamas su vaikystės ir šeimos šventumo bei patriotiniais idealais, tikėjimu, prarasties ir sugrįžimo motyvais, perteikiamais medžio ir paukščio simbolika. Rašytojo korespondencijoje per asmeninį kontekstą, sudėtingas emocines būsenas atsiskleidžia kultūrinė tautos atmintis