Psichologija
Not a member yet
833 research outputs found
Sort by
KET supervizija supervizorių akimis: „tai ne visai tai, ką jūs galvojate“
Full text linkPsychotherapeutic supervision, understood as the assistance of one specialist to another in explaining the difficulties arising in professional work, is associated with professional experience and mastery, and the ways of its ‘performance’ depend not only on the supervisor, but also on the psychotherapeutic paradigm. In scientific research on the effectiveness of psychotherapeutic supervision, supervision in the field of Cognitive Behavioral Therapy, although scarcely studied, was often associated with a formal teacher-student relationship, and undeservedly little attention was paid to the experiences of supervisors. The aim of this article is to broaden the field of view by revealing the experience of Cognitive Behavioral Therapy supervision from the perspective of supervising Cognitive Behavioral Therapy psychotherapists (supervisors) in Lithuania. A qualitative study was conducted with 6 supervisors using the methods of semi-structured interviews and thematic analysis. The article reviews the research results, presenting them through three themes of the experience of Cognitive Behavioral Therapy supervision that emerged during the research: a) Supervision as knowledge sharing (methods, techniques used and how it is communicated); b) Supervision as being in a relationship; c) Supervision as experiences (personal and professional) outside the supervision session. The article provides insights based on the research conducted, which may be valuable for those preparing or reviewing supervisor training programs, and also for the psychotherapeutic supervision participants themselves (supervisors and supervisees), as well as for researchers studying psychotherapeutic supervision when choosing possible further directions of scientific research.Psichoterapinė supervizija, suprantama kaip vieno specialisto pagalba kitam, aiškinantis profesiniame darbe kylančius sunkumus, siejasi su profesine patirtimi ir meistryste, o jos „atlikimo“ būdai psichoterapeutų darbe priklauso ne tik nuo supervizoriaus, bet ir nuo psichoterapinės paradigmos. Psichoterapinės supervizijos efektyvumo moksliniuose tyrimuose kognityvinės elgesio terapijos krypties supervizija, nors ir nedaug ištyrinėta, dažnai būdavo siejama su formaliu mokytojo ir mokinio santykiu, nepelnytai mažai dėmesio skiriant pačių supervizorių patirtims. Šio straipsnio tikslas – praplėsti žiūros lauką, atskleidžiant kognityvinės elgesio terapijos supervizijos patyrimą iš Lietuvoje supervizuojančių kognityvinės elgesio terapijos krypties psichoterapeutų (supervizorių) perspektyvos. Kokybinis tyrimas atliktas su 6 supervizoriais taikant pusiau struktūruoto interviu ir teminės analizės metodus. Straipsnyje apžvelgiami tyrimo rezultatai, juos pristatant per tyrimo metu iškilusias tris kognityvinės elgesio terapijos supervizijos patyrimo temas: a) supervizija kaip pasidalinimas žinojimu (taikomi metodai, technikos ir kaip jos perduodamos); b) supervizija kaip buvimas santykyje; c) supervizija kaip patyrimas (asmeninis ir profesinis) už supervizijos sesijos ribų. Atlikto tyrimo pagrindu straipsnyje pateikiamos įžvalgos gali būti vertingos ruošiantiems ar peržiūrintiems supervizorių mokymo programas, patiems psichoterapinės supervizijos dalyviams (supervizoriams ir supervizuojamiesiems), taip pat psichoterapinę superviziją tyrinėjantiems mokslininkams – renkantis galimas tolesnes mokslinių tyrimų kryptis
Raštingumo aplinka namuose ir antros klasės mokinių raštingumo įgūdžiai
Full text linkWe investigated the extent to which different aspects of home literacy environment (HLE) relate to literacy skills among Grade 2 students in Lithuania. The participants were Lithuanian second-graders (n = 522; 48% girls; Mage = 8.29 years, SD = .32) and their parents (88.3% mothers). Children were tested in their language and literacy skills; whereas parents completed questionnaires concerning HLE. We ran three hierarchical regression models to predict children’s sentence reading fluency, spelling to dictation, and reading comprehension. Control variables (parental education, child gender, vocabulary and word reading fluency) were entered at the first step; the four variables of HLE (teaching of literacy, reading to a child, access to literacy resources, child’s own independent reading) were entered at the second step. The results showed that HLE variables added a significant amount of explained variance to the regression models (5.4% for sentence reading fluency, 4.8% for spelling, and 4.9% for reading comprehension). Overall, the results suggest that in order to promote children’s literacy skills in Grade 2 most effectively, parents should provide access to literacy resources and create opportunities for children’s independent reading. When considering all HLE factors together in one analysis, children’s actual independent reading of the reading materials emerged as an important factor in their success in reading and spelling.Tyrime buvo nagrinėjama, kaip skirtingi raštingumo aplinkos namuose aspektai yra susiję su antros klasės mokinių raštingumo įgūdžiais. Tyrime dalyvavo 522 antros klasės mokiniai (iš jų 48 % mergaičių; amžiaus vidurkis 8,29 metų, SD = 0,32) ir jų tėvai (iš jų 88,3 % motinos), gyvenantys Lietuvoje. Tyrimo metu buvo vertinami vaikų skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Tėvai pildė klausimyną apie raštingumo aplinką namuose. Taikant hierarchinę regresinę analizę, buvo patikrinti trys prognostiniai modeliai, siekiant nustatyti, kaip raštingumo aplinkos namuose aspektai prognozuoja vaikų gebėjimą skaityti sakinius, rašyti be klaidų diktuojamus sakinius ir perskaityto teksto supratimą. Pirmame šios analizės žingsnyje buvo keturi nepriklausomi kintamieji: tėvų išsilavinimas, vaiko lytis, vaiko žodynas ir žodžių skaitymas, o antrame – keturi raštingumo aplinkos namuose aspektai: tėvų mokymas vaiką skaityti ir rašyti, tėvų skaitymas vaikui, vaiko savarankiškas skaitymas namuose ir knygų skaičius namuose. Rezultatai atskleidė, kad raštingumo aplinkos namuose aspektai reikšmingai prisideda aiškinant vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžius antroje klasėje, tiksliau, papildomai paaiškina 5,4 % vaikų sakinių skaitymo gebėjimo, 4,8 % sakinių rašymo ir 4,9 % perskaityto teksto supratimo dispersijos. Koreliacinės analizės rezultatai rodo, jog antroje klasėje mokinių raštingumo įgūdžiai yra veiksmingiau plėtojami, kai tėvai suteikia vaikams prieigą prie knygų namuose ir sudaro sąlygas vaikui pačiam skaityti knygas, nei kai moko vaiką skaityti namuose ar patys jam skaito. Nagrinėjant visų kartu raštingumo aplinkos namuose aspektų prognostinę reikšmę antros klasės mokinių raštingumo įgūdžiams, paaiškėjo, kad vaiko skaitymo ir rašymo įgūdžiams antroje klasėje svarbiausias veiksnys yra ne namuose turimų knygų skaičius, o savarankiškas knygų skaitymas namuose
Vaidmens modelių reikšmė prognozuojant paauglių gyvenseną: Lietuvos HBSC tyrimas
Full text linkAdolescence is a complex developmental stage characterized by risk-taking behaviours, identity formation, lifestyle choices, and the development of social relationships. Having a role model can influence adolescents’ choices toward either healthier or riskier behaviours. Therefore, this study, based on the Lithuanian HBSC survey, aimed to identify what kinds of role models adolescents have and how these role models predict their lifestyle choices. The study involved 6,628 students in grades 5–11 from 124 schools across Lithuania. The research assessed whether adolescents have role models (and their type) and how these role models predict lifestyle indicators in terms of sleep duration, physical activity (daily and vigorous), nutrition, smoking, alcohol use, and social media use. The results showed that the majority of adolescents (71%) reported having role models, most commonly family members (33%), friends (24%), social media celebrities (15%), athletes (12%), and TV stars (11%). Having a role model was most commonly associated with healthier lifestyle choices, particularly when the role model was a family member (more favourable sleep patterns, physical activity, and healthy eating indicators) or an athlete (more favourable physical activity and nutrition indicators). The least favourable role models were friends (associated with better physical activity and nutrition, but less favourable smoking and social media use indicators) and social media celebrities (associated with worse sleep and social media use indicators).Paauglystė – sudėtingas laikotarpis, pasižymintis rizikingo elgesio apraiškomis, identiteto, gyvensenos ir socialinių ryšių formavimusi. Vaidmens modelio turėjimas paauglių pasirinkimus gali pakreipti tiek į sveikai gyvensenai palankią, tiek į žalingą pusę. Dėl to šiame tyrime Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) pagrindu buvo siekiama išsiaiškinti, kokius vaidmens modelius turi paaugliai ir kaip tai gali prognozuoti jų gyvensenos pasirinkimus. Tyrime dalyvavo 6628 5–11 klasių moksleiviai iš 124 Lietuvos mokyklų. Buvo vertinama, kokius vaidmens modelius turi paaugliai (jei turi) ir kaip tai prognozuoja jų miego trukmės, fizinio aktyvumo (kasdienio ir intensyvaus), mitybos, rūkymo, alkoholio vartojimo ir socialinių tinklų naudojimo rodiklius. Nustatyta, kad didžioji dalis (71 proc.) paauglių turi vaidmens modelius, dažniausiai šeimos narius (33 proc.), draugus (24 proc.), socialinių tinklų įžymybes (15 proc.), sportininkus (12 proc.) ir televizijos žvaigždes (11 proc.). Vaidmens modelio turėjimas dažniausiai prognozavo sveikai gyvensenai palankesnius pasirinkimus, labiausiai – šeimos nario (palankesni miego, fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos rodikliai) ir sportininko (palankesni fizinio aktyvumo ir mitybos rodikliai) modeliai. Mažiausiai sveikai gyvensenai palankūs vaidmens modeliai buvo draugas (palankesni fizinio aktyvumo ir mitybos rodikliai, prastesni rūkymo ir socialinių tinklų naudojimo rodikliai) ir socialinių tinklų įžymybė (prastesni miego ir socialinių tinklų naudojimo rodikliai)
Keletas horizontalaus ir vertikalaus individualizmo ir kolektyvizmo skalės psichometrinių charakteristikų dviejose šalyse – Lietuvoje ir Turkijoje
Full text linkCulture is an important contextual factor affecting human attitudes and behavior. Reliable and valid instruments are needed to measure this complex phenomenon. The psychometric properties of the Horizontal and Vertical Individualism and Collectivism Scale (Triandis & Gelfand, 1998) were tested in two countries – Lithuania (n = 110) and Turkey (n = 80). Internal reliability and factorial validity were investigated. The results revealed adequate internal reliability for group analysis and confirmed the factorial structure for a four-factor model. Limitations and recommendations for future research are discussed.Kultūra yra svarbus kontekstinis veiksnys, galintis padėti paaiškinti žmogaus nuostatas ir elgesį. Norint tinkamai išmatuoti šį sudėtingą reiškinį, reikalingi patikimi ir validūs matavimo įrankiai. Horizontalaus ir vertikalaus individualizmo ir kolektyvizmo skalės psichometrinės charakteristikos (Triandis & Gelfand, 1998) buvo vertinamos dviejose šalyse – Lietuvoje (n = 110) ir Turkijoje (n = 80). Buvo tikrinamas skalės vidinis patikimumas ir faktorinė struktūra. Rezultatai atskleidė grupinei analizei tinkamą vidinį skalės patikimumą ir patvirtino keturių faktorių struktūrą. Straipsnyje aptariami tyrimo ribotumai ir rekomendacijos ateities tyrimams
Potrauminio streso sutrikimo simptomų pokyčiai pasinaudojus į traumą orientuotos kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta internetu teikiama intervencija: bandomojo tyrimo rezultatai
Full text linkPosttraumatic stress disorder (PTSD) is a common mental disorder. However, only a part of people with PTSD receive the necessary treatment. Digital interventions could provide a more accessible alternative to the traditional face-to-face therapies. ‘Spring’ is an internet-based guided self-help intervention developed at Cardiff University (UK). It is based on the principles of trauma-focused cognitive behavioural therapy and has been developed with the objective to reduce mild to moderate PTSD symptoms associated with a single traumatic experience. The aim of this pilot study was to assess changes in the mental health indicators of individuals with PTSD after using the Lithuanian version of ‘Spring’. Data from seven women with PTSD who used the ‘Spring’ intervention were analysed. The mean age of the participants was 41 years (SD = 15). The results showed a significant reduction in posttraumatic stress, depression and anxiety symptoms, and an increase in psychological well-being after the intervention. The reduction in PTSD symptoms was statistically reliable for all participants, and six of the seven participants showed changes corresponding with a loss of their probable PTSD diagnosis after undergoing ‘Spring’. Overall satisfaction with the intervention was high. The early results from this pilot study of the Lithuanian version of ‘Spring’ guided internet-based intervention show that it can be a promising PTSD treatment method. More research is still needed to evaluate the efficaciousness of ‘Spring’ in larger samples.Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra paplitusi psichikos sveikatos problema, tačiau tik dalis šį sutrikimą turinčių žmonių gauna tinkamą psichologinę pagalbą. Internetu teikiamos psichologinės intervencijos galėtų tapti lengviau prieinama ir pigesne alternatyva įprastiems psichologinės pagalbos būdams. „Spring“ – tai Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų sukurta į traumą orientuotos kognityvinės elgesio terapijos principais grįsta psichologinė internetu teikiama savigalbos intervencija. „Spring“ skirta vidutinio sunkumo potrauminio streso sutrikimo simptomams išgyvenus vienkartines traumines patirtis mažinti ir yra taikoma įsitraukus psichologui. Šio bandomojo tyrimo tikslas – įvertinti PTSS turinčių asmenų psichologinės savijautos pokyčius pasinaudojus „Spring“ intervencinės programos lietuviškąja versija. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuoti septynių TLK-11 potrauminio streso sutrikimą turinčių moterų, dalyvavusių „Spring“ intervencijoje, duomenys. Tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis buvo 41 m. (SD = 15). Naudota vienos grupės, kai įvertinama prieš intervenciją ir po jos, tyrimo schema. Savijauta vertinta Tarptautiniu traumos klausimynu (ITQ), Tarptautiniu depresijos klausimynu (IDQ), Tarptautiniu nerimo klausimynu (IAQ) ir PSO psichologinės gerovės indeksu (WHO-5). Duomenų analizei naudotas Wilcoxono kriterijus ir patikimo pokyčio indeksas (RCI). Rezultatai atskleidė, jog po „Spring“ intervencijos reikšmingai sumažėjo tyrimo dalyvių potrauminis stresas, depresijos ir nerimo simptomai, o psichologinės gerovės rodiklis padidėjo. Visų dalyvių PTSS simptomų sumažėjimas buvo statistiškai patikimas, o šešios iš septynių dalyvių po intervencijos nebepriklausė PTSS rizikos grupei. Bendras pasitenkinimas gauta pagalba buvo didelis. Pirmieji „Spring“ internetu teikiamos intervencijos lietuviškos versijos žvalgomojo tyrimo rezultatai rodo, kad ši pagalbos programa gali būti daug žadantis būdas gydyti potrauminio streso sutrikimą. Siekiant įvertinti šios intervencijos veiksmingumą, svarbu atlikti atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus surinkus didesnių imčių
Jaunų suaugusiųjų somatinių sunkumų, mentalizacijos ir streso įveikos strategijų sąsajos: tinklo analizė
Full text linkSomatic complaints are highly prevalent among young adults and can significantly impair both psychological well-being and physical functioning. This study aimed to examine the associations between somatic complaints, mentalization, and stress coping strategies in young adults, a triad that remains underexplored in the current literature. A sample of 115 individuals (49 men, 66 women) aged 18–29 years completed an online survey assessing somatic complaints (Giessen Subjective Complaints List-24), mentalization (The Mentalization Scale, Dimitrijević et al., 2018), and stress coping strategies (Lithuanian Coping with Stress Questionnaire – Revised, Valickas et al., 2010). A network analysis approach was used to explore the complex interconnections among these constructs. Findings revealed that motivation to mentalize and self-oriented mentalization were the most central variables in the network, highlighting their importance in regulating stress and somatic symptoms. Notably, lower self-mentalization was strongly associated with greater somatic complaints and the use of maladaptive coping strategies. Somatic symptoms formed a densely connected subnetwork, with emotional venting emerging as the strongest directly linked maladaptive strategy. Conversely, adaptive coping strategies were positively associated with various dimensions of mentalization and appeared to buffer the impact of stress on somatic health. These results underscore the importance of self-reflective and motivational components of mentalization, as well as adaptive coping, in understanding and addressing somatic complaints. Enhancing these factors may offer promising therapeutic targets for interventions to reduce somatic symptom burden in young adults.Somatiniai sunkumai yra dažnas reiškinys jaunų suaugusiųjų gyvenime, kuris gali paveikti jų psichologinę gerovę bei fizinį funkcionavimą. Šiame tyrime buvo siekiama išnagrinėti somatinių sunkumų, mentalizacijos ir streso įveikos strategijų sąsajas jaunų suaugusiųjų imtyje – triadą, kuri menkai tyrinėta mokslinėje literatūroje. Tyrime dalyvavo 115 asmenų (49 vyrai ir 66 moterys), kurių amžius buvo nuo 18 iki 29 metų. Dalyviai pildė internetinę anketą, kurioje buvo vertinami somatiniai sunkumai (Giessen subjektyvių nusiskundimų sąrašas, Brähler et al., 2008), mentalizacijos gebėjimai (Mentalizacijos skalė, Dimitrijević et al., 2018) ir streso įveikos strategijos (Patobulintas keturių faktorių streso įveikos klausimynas, Valickas et al., 2010). Tyrime buvo taikytas tinklo analizės metodas, padedantis atskleisti šių konstrukcijų tarpusavio ryšius. Rezultatai parodė, kad motyvacija mentalizuoti ir į save nukreipta mentalizacija užėmė svarbiausias vietas tinkle, taip pabrėždamos jų reikšmę palaikant psichologinę ir fizinę sveikatą. Pastebėta, kad prastesni į save nukreiptos mentalizacijos gebėjimai buvo stipriai susiję su labiau išreikštais somatiniais sunkumais ir dažnesniu neadaptyvių įveikos strategijų taikymu. Somatiniai nusiskundimai sudarė glaudžiai susijusį potinklį, kuriame emocinė iškrova išryškėjo kaip stipriausiai su jais susijusi neadaptyvi įveikos strategija. Priešingai, adaptyvios įveikos strategijos buvo teigiamai susijusios su skirtingais mentalizacijos aspektais ir potencialiai silpnino streso poveikį fizinei sveikatai. Šie rezultatai pabrėžia į save nukreiptos mentalizacijos, motyvacijos mentalizuoti ir adaptyvių įveikų svarbą, siekiant geriau suprasti ir palengvinti somatinius sunkumus. Šių veiksnių stiprinimas gali veikti kaip perspektyvus terapinis tikslas jaunų suaugusiųjų somatinių sunkumų prevencijoje
„Psichoterapeutą pamačiau kaip žmogų“: ilgalaikių psichodinaminės psichoterapijos klientų patirtys, susijusios su jų psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu
Full text linkIn this article, we present the experiences of long-term psychodynamic psychotherapy clients related to their therapists’ personal self-disclosure. Although this phenomenon has been studied, the research findings remain contradictory. Moreover, previous studies have focused on therapists rather than their clients, and this phenomenon has not been explored in Lithuania at all. Therefore, through this study, we aimed to reveal and describe the experiences of long-term psychodynamic psychotherapy clients related to their therapists’ personal self-disclosure in the therapeutic process. A qualitative research strategy was chosen for the study. The data were collected through semi-structured interviews and analyzed by using the reflexive thematic analysis method. Eight clients of long-term psychodynamic psychotherapy participated in the study. Three main themes and eleven subthemes were identified, revealing the subjective experiences of psychotherapy clients related to therapists’ personal self-disclosure. The results of the study revealed that, when used appropriately, therapists’ personal self-disclosure can be beneficial to clients, while inappropriate or overly personal self-disclosure may create difficulties. Furthermore, the study results show that long-term psychodynamic psychotherapy clients perceive self-disclosure in different forms and emphasize the importance of boundaries in self-disclosure.Straipsnyje pristatome ilgalaikių psichodinaminės psichoterapijos klientų patirtis, susijusias su jų psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu. Nors šis fenomenas yra tiriamas, tačiau tyrimų rezultatai – prieštaringi. Be to, anksčiau tyrimai buvo orientuoti daugiausia į psichoterapeutų, o ne klientų perspektyvą. Lietuvoje šis reiškinys yra netyrinėtas visai. Taigi šiuo tyrimu siekėme atskleisti ir aprašyti ilgalaikių psichodinaminės psichoterapijos klientų patirtis, susijusias su jų psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu psichoterapijos procese. Tyrimui atlikti pasirinkome kokybinę tyrimo strategiją, duomenis rinkome pusiau struktūruotais interviu ir analizavome refleksyviosios teminės analizės metodu. Tyrime dalyvavo aštuoni ilgalaikės psichodinaminės psichoterapijos klientai. Tyrimo metu identifikavome tris temas ir vienuolika potemių, atskleidžiančių subjektyvias psichoterapijos klientų patirtis, susijusias su psichoterapeutų asmeniniu atsivėrimu. Tyrimo rezultatais atskleidėme, kad tinkamai naudojamas psichoterapeutų asmeninis atsivėrimas klientams gali būti naudingas, o netinkamai naudojamas arba pernelyg asmeniškas psichoterapeutų asmeninis atsivėrimas klientams gali kelti sunkumų. Be to, tyrimo rezultatai rodo, kad ilgalaikiai psichodinaminės psichoterapijos klientai psichoterapeutų asmeninį atsivėrimą supranta skirtingomis formomis ir akcentuoja atsivėrimo ribų svarbą