Literatūra
Not a member yet
1383 research outputs found
Sort by
Проблема национальной / этнической идентификации в творчестве Дины Рубиной
No full textStraipsnyje nagrinėjami keli rusų ir žydų rašytojos Dinos Rubinos kūriniai. Straipsnio autoriaus nuomone, ankstyvuose Rubinos tekstuose, parašytuose dar gyvenant Tarybų Sąjungoje, nėra nacionalinio/etninio identiteto problemos interpretacijos. Struktūrinėje tekstų erdvėje pirmenybė teikiama genderiniams konfliktams. Tačiau po repatriacijos pagrindinę vietą jos kūryboje užima asmeninio ir kolektyvinio identiteto ieškojimai. Anstyvieji Izraelio periodo kūriniai (1990-ųjų m. pabaiga) vaizduoja herojaus susitapatinimą su savuoju etniniu pasauliu (apysaka Vo vratach tvoich), vėlyvesni – su savo nacija (apysaka Vot idiot Mesija, kelionės užrašai Voskresnaja mesa v Toledo)
„Несколько слов о стихотворениях Ф. И. Тютчева“ : теоретико-аналитическая позиция И. С. Тургенева – литературного критика
No full textStraipsnyje aptariamas I. Turgenevo literatūros kritinis darbas apie F. Tiutčevo poeziją. Pagrindinių straipsnio teiginių analizė leidžia teigti, kad Turgenevas, nors ir prieštaraudamas kai kurioms pagrindinėms Tiutčevo lyrikos tendencijoms, vis tik siekia įrodyti, kad Tiutčevas – poetas gali būti siejamas su „Puškino kryptimi“ literatūroje. Straipsnyje taip pat atsispindi aktualios XIX a. šeštojo dešimt. rusų literatūros kritikos temos ir problemos. Tiutčevo kūrybą Turgenevas linkęs analizuoti remiantis poeto psichofiziniu tipu, savybėmis. Kai kurios Turgenevo tezės apie Tiutčevą – tai rusų prozininko bandymas apmąstyti savo paties kūrybą ir visa, kas su tuo susiję. Galima būtų teigti, kad Turgenevo straipsnio tekstas buvo „aktyvizuotas“ N.Gumiliovo kūrybinėje sąmonėje, nes straipsnyje išdėstyta nemažai minčių, itin svarbių postsimbolistams
Tapatybės išgyvenimas: Julijono Lindės-Dobilo Blūdo analizė
Get PDFThe model of the exchangeable identity is widely spread out in the academic discourse as well as in the common thought. On the contrary this paper deals with the passive identity as the sameness that functions in the corporeality of senses or acts. The passive identity anchored in a flesh in question here is treated as a generator of the declared identity.The following considerations in the paper are based on the novel Blūdas by Julijonas Lindė-Dobilas. The considerations begin with the identity set from the outside; then they cross over to specific experiential fields in which the own incorporated identity is recognized and elucidated for self awareness. The novel Blūdas is interpreted as the text where the national self-consciousness unfolds
Lietuvių muzikos tautiškumo problema. Pietryčių Lietuvos liaudies melodijos XX a. I pusės fonografo įrašuose
Get PDFIn this article, several issues are discussed and related, namely, the phonograph recordings that have recently started being released with Lithuanian folk music from the first half of the 20th century; the folk melodies of the South Eastern Lithuania and the impact from the melodies of the eastern neighbors observed; the formation of professional Lithuanian music, a considerable part of which comprised harmonized folksongs in the beginning of the 20th century. According to the author, the first sound documents were recorded at the turning point, when the centuries-long formation of the Lithuanian folk music dialects was over and the decline of the regional differences started. However, folk music dialects did not vanish without the trace, but were integrated into the professional music culture instead. The change of the Lithuanian music culture in the first half of the 20th century was not a spontaneous process, as the ethnologists and composers began influencing the continuation or break in the traditions. The article is based on the sound recordings, collections of the folk music, the ethno-musicological research, and the written heritage of Eduard Wolter, Aukusti Robert Niemi, Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Balys and Zenonas Slaviūnas
Зачем нужны жанры, или Что древнерусская литература может рассказать о Данте и Питере Гринуэе
No full textАнализ потерь при переводе верлибра на русский язык (по материалам Литературно-переводческой школы-студии)
No full textStraipsnyje Tartu Literatūros vertimo mokyklos-studijos duomenimis analizuojamas eiliavimo būdas verlibras, kurį dėl neaiškaus metro ir tariamo paprastumo beveik visuomei būna sudėtinga išversti į rusų kalbą. Kaip taisyklė, verlibras nemetriškas, neturi rimų ir dažnai net nesilaikant aliteracijos principo. Straipsnyje pademonstruoti įvairūs verlibro vertimo būdai, pateikiami atlikti Literatūros vertimo mokyklos-studijos studentų vertimo iš rusų į estų kalbą pavyzdžiai. ir atliktų vertimų praradimų analizė. Autoriaus siekis buvo atskleisti verlibro, labai sunkiai „priskiepijamo“ rusų eilėdarai, vertimų būdų sistemiškumą
Savas miestas: asmens savasties aspektas. Utena Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje
Get PDFThe paper is based on the concept of experiencing consciousness that embraces the experience expressed in the text and the lived pre-textual experience. The reversibility of the fiction and the experienced reality is investigated.The investigation discovers the map of the town constantly recurring in the poetry of Nyka-Niliūnas. This reconstructed map is identical to the native town of the poet. The town reveals itself in the poetry as the own lived town of the speaker.The same topography of the town is repeated in the diaries in the forms of the dreams as well as of the reminiscences. The special substrate of the speaking consciousness is evident. The interconnection between the three modes of consciousness – poetic, remembering and the dreaming – is exposed. All the three intensive forms of the consciousness deal with the personal identity. The recurrence of the space of the town is motivated and the perpetual return to the same space is clarified
Polilingvizmas kaip „grįžimas namõ“: tarp Babilono katastrofos ir Jeruzalės Sekminių stebuklo. Vlado Braziūno poezijos at(si)vėrimai
Get PDFIn diesem Beitrag wird ein Versuch unternommen, die Widerspiegelung von zwei philologisch wichtigen Episoden der Heiligen Schrift in der modernen Poesie zu vermitteln. Es geht um die Erzählung von der babylonischen Sprachenverwirrung im Buch der Anfänge und um das in den Apostelgeschichten erwähnte Pfingstwunder, die beide unter einen Begriff Polylinguismus fallen.Der Polylinguismus in der Poesie ist als eine syntagmatische Mehrsprachigkeit, anders gesagt, als eine implizite Benennung desgleichen Denotats in einigen Sprachen, zu betrachten.Der verallgemeinernde Begriff „Rückkehr nach Hause“ lässt zwei Begriffe in Verbindung setzen: die sich nach der babylonischen Katastrophe etablierte Mehrsprachigkeit und das Pfingstwunder als eine Möglichkeit die verwirrten Sprachen wieder zu einem Harmonischen zusammenzufügen.Da die Poesie als ein Grammatik modellierender Text vorliegt, ist eine Idee hervorzuheben, dass neben einer üblichen Sprache in der Poesie eine andere Sprache mit völlig anderen Regeln aufgedeckt werden muss.Als eines der Grundmerkmale der üblichen Sprache ist ein in ihr enthaltenes Oppositionsystem zu betrachten. Als Grundmerkmal einer anderen Sprache gilt dagegen das Schwinden der grundlegenden Oppositionen, das einen endlosen und periodischen Text schafft.Der Polylinguismus der Poesie wird in den linguistischen Geschichten am deutlichsten sichtbar. Der Polylinguismus in der Poesie, der dem Simultandolmetschen nahsteht, führt uns auf das Pfingstwunder zurück