Literatūra
Not a member yet
1383 research outputs found
Sort by
Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга»
Full text linkThe article explores biography and various aspects of public activity of the Russian refugee from Lithuania, lawyer, professor of Russian language and literature at the University of South Florida Anatole Sokolsky (1993–2006). Memoirs and articles published by him in the USA were used as the basic empirical material and the documents from the Lithuanian Central State Archive and private collection of the Sokolsky family served as auxiliary sources for the research. There is a lack of studies that analyze the history of representatives of Russian intelligentsia who were forced to escape Lithuania in the period of World War II (from 1939 to 1945) because of the danger of the Soviet regime. Publications by Sokolsky do not represent an example of professional literature, but it allows us to find out more not only about personal destiny and worldview of the author, the results of his social activities in favor of the Russian diaspora, but also about the life of Russian intelligentsia in the periods of interwar, World War II and emigration to the West.В статье рассматриваются биография и общественная деятельность русского политического беженца из Литвы, юриста, профессора русского языка и литературы университета Южной Флориды Анатолия Сокольского (1903–2006). Материалом для исследования служат воспоминания и статьи, опубликованные им в период жизни в США. В качестве вспомогательных источников использовались документы из Центрального государственного архива Литвы и личного архива семьи Сокольского. История, творческое и литературное наследие русских интеллигентов, бежавших из Литвы от советской власти во время Второй мировой войны (1939–1945), редко подвергаются научному анализу. Исследование публицистики Сокольского, хотя оно и не относится к профессиональному творчеству, позволяет взглянуть не только на личную судьбу и мировоззрение автора, плоды его общественной деятельности в пользу русской диаспоры, но и восполнить картину жизни русских интеллигентов Литвы в межвоенный период, а также во время Второй мировой войны и эмиграции на Запад
Teologija ir matematika vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje
Full text linkIn Plato’s later ethics, the key challenge to one’s personal progress is unorderly thoughts and motions of soul. This disorder should be corrected by recognising and repeating the orderly thoughts and motions of cosmic gods. This paper examines the theoretical assumptions of Plato’s later ethics. A closer analysis of the Timaeus reveals a peculiar conception of mathematics, according to which numbers and their relations not only reveal facts about the reality, but also express values and ideals. By learning mathematics human beings come to know the everyday ethical life of cosmic gods and become like them.Vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje pagrindinis asmeninio tobulėjimo iššūkis yra sielos netvarkingos mintys ir netvarkingi judesiai. Tokią netvarką siūloma taisyti mąstant ir atkartojant kosminių dievų tvarkingas mintis ir judesius.Straipsnyje nagrinėjamos Platono etikos teorinės prielaidos. Nuodugni dialogo Timajas analizė atskleidžia savitą matematikos koncepciją, pagal kurią skaičiai ir jų santykiai ne tik parodo realybės faktus, bet kartu išreiškia vertybes ir idealus. Mokydamiesi matematikos, žmonės pažįsta kosminių dievų etinę kasdienybę ir tampa kaip šie dievai
Praeities tykojimas: medžioklė Józefo Weyssenhoffo romane Sabalas ir panelė
Full text linkThe article investigates Józef Weyssenhoff’s novel The Sable and the Girl (Polish: Soból i panna) published in 1911. The name of its author is rarely mentioned when discussing the Polish literature of the late 19th and early 20th century. Most literary critics agree, however, that the signature feature in Weyssenhoff’s works is his poetic descriptions of nature and hunting, especially in aforementioned work. The article analyses the interplay of Lithuanian and Polish cultures in this text as well as its Lithuanian literary geography. The question is raised as to what cultural and literary meanings might have been concentrated in the novel at the turn of the 20th century, and what Polish-Lithuanian cultural connections were revealed due to it. The article introduction offers a brief overview of the changes in depicting hunting in Western literature and cultural tradition, and considers to what extent those insights are still valid when analysing the works of various authors attributed to and impacted by the legacy of the Grand Duchy of Lithuania. The article further traces the competing plots of love and hunting in Weyssenhoff’s novel, and the writer’s ambition to employ the symbol of the lost world – hunting. A combination of extratextual references, internal textual relations, and detectable intertexts has been employed to interpret the novel; therefore, when delving into the development of the narrative, none of the theories (e.g., intertextuality) is clearly dominant. When discussing The Sable and the Girl in the Lithuanian cultural field, the historical contexts of the early 20th century Russian Empire, the intertexts of Polish literary tradition as well as the concept of hunting and a colonial look at the sociocultural environment where the narrative is developed remain of similar significance.Straipsnio tyrimo objektas – lenkų literatūros tyrimų paraštėse aptinkamo autoriaus Józefo Weyssenhoffo romanas Sabalas ir panelė (1911). Nors rašytojo pavardė retai minima aptariant XIX a. pab. – XX a. pr. lenkų literatūrą, dauguma literatūros kritikų sutinka, jog atpažįstamiausias Weyssenhoffo kūrybos bruožas yra poetiški gamtos ir medžioklės aprašymai, jais itin išsiskiria minėtasis romanas. Straipsnyje tyrinėjamos lietuvių ir lenkų kultūrų sampynos šiame tekste bei lietuviškoji jo literatūrinė geografija. Keliami klausimai, kokios kultūrinės ir literatūrinės reikšmės galėjo būti jame sutelktos XX a. pradžioje, kokie lenkų bei lietuvių kultūros ryšiai juo aktualizuojami. Straipsnio įvade trumpai apžvelgiama medžioklės vaizdavimo vakarietiškoje literatūros ir kultūros tradicijoje kaita bei svarstoma, kiek iš šių įžvalgų tebelieka galioti analizuojant LDK palikimui priklausiusią ir jo veikiamą skirtingų autorių kūrybą. Vėliau atsekami Weyssenhoffo kūrinyje konkuruojantys meilės ir medžioklės siužetai bei autoriaus užmojis nostalgiškai pasitelkti savotiškai prarasto pasaulio simbolį – medžioklę. Romanui aiškinti pasitelkiamas užtekstinių nuorodų, teksto vidinių santykių ir aptinkamų intertekstų derinys, tad viena kuri iš teorijų (pavyzdžiui, intertekstualumas) gilinantis į pasakojimo raidą nėra dominuojanti. Sabalą ir panelę aktualizuojant lietuviškame kultūros lauke panašiai reikšmingi lieka ir XX a. pradžios Rusijos imperijos istoriniai kontekstai, ir lenkų literatūrinės tradicijos intertekstai, ir romane fiksuojama medžioklės samprata, ir kūrinyje atpažįstami kolonijinio žvilgsnio į sociokultūrinę terpę, kurioje plėtojamas pasakojimas, bruožai
De Clappique à Sganarelle, papillonner avec Malraux et Gary
Full text linkRomain Gary is not close to André Malraux only by his political and war time commitments. They also share a form of creative fantasy that shakes up literary genres, embodied by the character of Clappique, in La Condition Humaine. He serves as a model for the recurring figure of the Baron in Romain Gary’s novels, through different incarnations from Le Grand Vestaire to Les Couleurs du jour and Clair de femme. Fanciful and comical portraits, these caricatural characters appear as a buffoonish recourse in the face of history. Gary will push this salutary counterpoint very far, gradually releasing the comic force of his fantasy, while Malraux will not resist giving this endearing double a last lap in his Antimémoires. Seeing the writer as Clappique makes it possible to show the fruitfulness and the constancy of this “wacky” (« farfelue ») dimension, which is part of the companionship between the two writers.Romain Gary n’est pas proche d’André Malraux uniquement par son engagement. Ils partagent également une forme de fantaisie créatrice qui bouscule les genres, incarnée notamment par le personnage de Clappique, dans La Condition humaine. Celui-ci sert de modèle à la figure récurrente du Baron dans les romans de Gary, dont on peut suivre l’évolution et les différentes incarnations du Grand vestaire aux Couleurs du jour et à Clair de femme. Portraits charge fantaisistes et comiques, ces personnages caricaturaux apparaissent comme un recours bouffon face à la pression de l’histoire. Gary poussera très loin ce contre-point salutaire, libérant progressivement la force comique de sa fantaisie, tandis que Malraux ne résistera pas à faire faire un dernier tour de piste à ce double attachant dans les Antimémoires. Voir l’écrivain en Clappique permet de montrer la fécondité et la constance de cette dimension « farfelue », qui fait partie du compagnonnage entre les deux écrivains.
Nuo Klapiko iki Sganarelio: skrajoti su Malraux ir Gary
Romainas Gary ir André Malraux panašūs ne tik angažuota rašytojo laikysena, bet ir tam tikra kūrybinės vaizduotės forma, išlaisvinančia žanrų ribas. Būtent tai įkūnija Malraux romano Žmogaus būtis personažas Klapikas. Jis pasitarnauja kaip modelis Gary romanuose nuolat pasikartojančiai barono figūrai. Barono personažo raidą ir įvairius įsikūnijimus galima stebėti kūriniuose Didžioji rūbinė, Dienos spalvos (Liūdnieji klounai), Moters šviesa. Karikatūriški, šaržuoti ir komiški šių kūrinių veikėjai pasirodo kaip juokdario atsakas į istorijos prievartą. Palaipsniui išlaisvindamas komišką savo vaizduotės prigimtį, Gary kuo plačiausiai naudojasi jos gelbstinčia jėga. Malraux Antimemuaruose neatsispiria pagundai dar kartą grįžti prie Klapiko. Rašytojo ir jo personažo sąsaja atskleidžia nekintamą vaisingą „keistumą“, leidžiantį sugretinti abu minėtus rašytojus.Reikšminiai žodžiai: burleska, keistumas, XX a. romanas, komizmas, idealizmas, farsinė mitomanija
La réception italienne d’André Malraux et de Romain Gary
Full text linkThis study focuses on André Malraux and Romain Gary’s Italian reception from their first introduction in Italy until today. One of the goals of the analysis is to synthesize all the publications devoted to them and to make the results of the identified work available to the readers. The other goal is to measure the interest shown in these two writers (whose existential choice presents many convergences) which has changed during the years because of the different historical contexts in which their writings have been read.Cette étude porte sur la réception italienne des œuvres d’André Malraux et de Romain Gary à compter de leur première introduction en Italie jusqu’à leur dernier développement. L’un des buts de l’analyse est de réaliser une synthèse de l’ensemble des publications qui leur sont consacrés et de mettre à disposition du lecteur les résultats des documents repérés. L’autre but est de mesurer l’intérêt porté à ces deux écrivains (dont le parcours existentiel présente bien des convergences), qui a changé au fil du temps à cause des contextes historiques très différents dans lesquels leurs écrits ont été lus.
André Malraux ir Romaino Gary recepcija Italijoje
Anotacija. Straipsnyje nagrinėjama André Malraux ir Romaino Gary kūrinių recepcija Italijoje nuo pirmųjų kūrinių pasirodymo iki paskutinių jų apraiškų. Vienas iš analizės tikslų – susintetinti abiem rašytojams skirtų publikacijų visumą ir pateikti išanalizuotų dokumentų rezultatus. Kitas tikslas – aptarti Italijoje André Malraux ir Romainui Gary (jų gyvenimo kelias pasižymi ne viena paralele) skirtą dėmesį, nes jis laikui bėgant keitėsi, priklausomai nuo labai skirtingo istorinio konteksto, kuriame buvo skaitomi abiejų rašytojų kūriniai.Reikšminiai žodžiai: recepcija, universitetinė kritika, vertimai, spaudos straipsniai, literatūriniai žurnalai
Школа читателей Гумилева: семь учеников (Приблудный, Кедрин, Мочалова, Пастернак, Мандельштам, Цветаева, Ахматова)
Full text linkElaborating literary scholar Boris Tomashevsky’s actionable metaphor “schools” of readers, this historical study picks up seven ‘graduates’ from the depth of poet Nikolai Gumilev’s followers.Развивая рабочую метафору литературоведа Бориса Томашевского о «школах читателей», историко-литературный этюд высветляет выборочно семерых из читателей поэта Николая Гумилева.
N. Gumiliovo skaitytojų mokykla: septyni mokiniai (I. Pribludnyj, D. Kedrinas, O. Močalova, B. Pasternakas, O. Mandelštamas, M. Cvetajeva, A. Achmatova)
Plėtojant literatūrologo Boriso Tomaševskio „skaitytojų mokyklų“ metaforą, šioje istorinėje ir literatūrinėje apybraižoje pasirinktinai aptariami septyni poeto Nikolajaus Gumiliovo skaitytojai.Reikšminiai žodžiai: Nikolajus Gumiliovas, XX a. rusų poezija, skaitytojų mokyklos
Reise als Antwort: Bodo Kirchhoff „Widerfahrnis“
Full text linkTravels and the longing for afar have been and still are the source of inspiration for many authors. This article analyses Bodo Kirchoff’s short story “Widerfahrnis” (“Encounter”), which belongs to the genre of travel literature and extends the literary tradition of German authors to choose the theme of travel to Italy in their work (Johann Wolfgang von Goethe, Heinrich Heine, Thomas Mann, etc.). The short story raises the existential questions of longing for love, loneliness, confrontation with refugees, and moral and social aspects of relations with them. The article aims to reveal how the structures of experience described by the German phenomenologist Bernhard Waldenfels appear in the work of Bodo Kirchhoff. What happens to us does not happen without our involvement but goes beyond it. The experience begins not with the intentional gaze of the subject, but when someone (a stranger) touches us, encounters us, causes us to react and raises tension. Bernhard Waldenfels attributes the encounter to the realm of pathos, meaning to the realm of feelings. Response or the inevitable response to an encounter comes earlier than an understanding or an answer. Although the title of the short story is in the singular form, it reveals many encounters: a meeting of an older couple, a spontaneous trip to Italy, an encounter with a refugee girl and a refugee family, the birth of love and its loss.Das, was uns widerfährt, passiert nicht ohne unsere Beteiligung, aber überschreitet deren Grenzen. Bernhard Waldenfels beschreibt Widerfahrnis als pathos Sphäre, die dem Bereich der Gefühle gehört. Response wird als eine Art Antwort auf Widerfahrnis verstanden. Im Zentrum des Interesses steht im Betrag die Roadnovelle „Widerfahrnis“ (2016) von Bodo Kirchhoff, in der existenzielle Fragen (die Sehnsucht nach der Liebe, die Begegnung mit Flüchtlingen) zu unserer Gegenwart aufgeworfen werden und die Möglichkeit ins Unbekannte aufzubrechen erzählerisch reflektiert wird. Als theoretische Grundlage dient in diesem Vortrag die philosophische Konzeption der Erfahrungsstruktur von Bernhard Waldenfels und Reise wird als metaphorische Antwort auf Widerfahrnis verstanden.
Kelionė kaip atsakymas: Bodo Kirchhoffas „Widerfahrnis“
Kelionės, tolių ilgesys buvo ir yra daugelio autorių įkvėpimo šaltinis. Straipsnyje nagrinėjama kelionių literatūrai priskiriama Bodo Kirchhoffo novelė „Widerfahrnis“ („Ištiktis“) pratęsia vokiečių autorių literatūrinę tradiciją savo kūryboje rinktis kelionės į Italiją temą (Johann Wolfgang von Goethe, Heinrich Heine, Thomas Mann ir kt.). Novelėje keliami egzistenciniai šių dienų klausimai – meilės ilgesys, vienatvė, konfrontacija su pabėgėlių problematika, moraliniai ir socialiniai santykių su jais aspektai.Straipsnio tikslas – atverti, kaip vokiečių fenomenologo Bernhardo Waldenfelso aprašytos patirties struktūros literatūrine forma pasirodo Bodo Kirchhoffo kūrinyje. Tai, kas mus ištinka, nevyksta be mūsų dalyvavimo, bet peržengia jo ribas. Patirtis prasideda ne nuo subjekto intencionalaus žvilgsnio, bet tada, kai kažkas (svetimas) mus paliečia, ištinka, skatina reaguoti, kelia įtampą. Bernhardas Waldenfelsas ištiktį priskiria pathos sferai, t. y. jausmų sričiai. Response arba neišvengiamas atsakas į ištiktį ateina anksčiau, nei supratimas ir atsakymas. Nors novelės pavadinimas yra vienaskaitos forma, tačiau joje kalbama apie daugelį ištikčių: vyresnio amžiaus poros susitikimą, spontanišką kelionę į Italiją, susidūrimą su pabėgėle mergaite ir pabėgėlių šeima, užgimstančią meilę ir jos netektį.Reikšminiai žodžiai: Kirchhoff, kelionių literatūra, „ištiktis“, pathos, response
„Kultūros šventųjų“ paieškos
Full text linkViktorija Šeina, Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone (1883–1940): monografija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, 304 p