Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Lietuvių populiacijos struktūros įvertinimas pagal etnolingvistines grupes
The studies about the homogeneity of the Lithuanian population according to ethnolinguistic groups were carried out in various areas – psychological, anthropological, genetic, etc. From diverse research results, we know that the ethnic Lithuanian population is not homogeneous. For the analysis of the Lithuanian population according to ethnolinguistic groups, one should first know the population structure according to the mentioned groups so that a two-stage stratified random sample could be drawn. As to author’s knowledge, there are no publications about the structure of the Lithuanian population by ethnolinguistic groups. Statistics Lithuania does not produce such information. In the paper, the expert estimation of the Lithuanian population structure by ethnolinguistic groups is provided, based on annual population figures at the beginning of the year (2001–2013) from Statistics Lithuania. According to final 2001 and preliminary 2011 population census data, it was calculated that the ethnic Lithuanian population consists of 24.5 per cent of žemaičiai and 75.5 per cent of aukštaičiai. The latter is rather the estimation of the Lithuanian population structure living in the ethnolinguistic areas than the structure of the Lithuanian population by ethnolinguistic groups. Therefore, the results obtained should be used as an approximate estimate of the Lithuanian population structure by ethnolinguistic groups in empirical studies.Lietuvių populiacijos struktūros pagal etnolingvistines grupes homogeniškumo vertinimai vykdomi įvairiais aspektais: psichologiniais, antropologiniais, genetiniais ir pan. Iš mokslinių tyrimų rezultatų žinome, kad lietuvių populiacija nėra homogeniška. Nagrinėdami populiacijų tyrimus pagal etnolingvistines grupes, pirmiausia turėtume žinoti populiacijos struktūrą pagal minėtas grupes, kad galėtume sudaryti dvipakopę atsitiktinę sluoksninę imtį. Autorių žiniomis, nėra publikacijų, kuriuose būtų įvertinta lietuvių populiacijos struktūra pagal etnolingvistines grupes. Lietuvos statistikos departamentas tokios informacijos nerengia. Šiame straipsnyje pateiktas ekspertinis Lietuvių populiacijos struktūros įvertinimas pagal etnolingvistines grupes. Pagal Lietuvos statistikos departamento gyventojų skaičiaus metų pradžioje duomenis pagal administracines teritorijas ir atsižvelgiant į galutinius 2001 m. ir preliminarius 2011 m. Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus, apskaičiuota, kad lietuvių populiaciją sudaro 24,5 procento žemaičių (8,9 proc. šiaurės žemaičių, 7,4 proc. pietų žemaičių ir 8,2 proc. vakarų žemaičių) ir 75,5 procento aukštaičių (32,7 proc. rytų aukštaičių, 7,7 proc. pietų aukštaičių ir 35,1 proc. vakarų aukštaičių). Šis įvertinimas labiau atspindi lietuvių, gyvenančių etnolingvistinėse teritorijose, struktūrą nei lietuvių populiacijos pagal etnolingvistines grupes struktūrą, todėl praktiniuose tyrimuose gautieji rezultatai turėtų būti naudojami kaip apytikslis lietuvių populiacijos pagal etnolingvistines grupes struktūros įvertinimas
Administracinių duomenų kokybės matavimo tyrimų planas ir vertinimo metodai
National Statistics Institutes (NSIs) have been increasingly seeking to replace or enhance traditional survey-baseddata sources with administrative data sources; with the aim to improve overall quality in the absence of a definitive register ofthe population. The Beyond 2011 Census Programme in England and Wales is an example of looking to replace a traditionalcensus with administrative data collected for another purpose by a different organisation, when there is no definitive registeras a starting point. There are also similar projects across NSIs within the area of business surveys looking to useadministrative sources to reduce cost and burden. In this paper we start with considering all aspects of a quality frameworkfor administrative data and then focus on the elements relevant to data quality such as accuracy and coherence. We fit theseconcepts into the framework for total survey error highlighting the components an NSI needs to measure to produce estimatesbased on the administrative data. We then explore the use of both dependent and independent quality surveys to adjust theadministrative data for ‘measurement’ and ‘coverage’ aspects to improve the quality of estimates produced from theadministrative data.Valstybinės statistikos įstaigos vis dažniau bando patikslinti tradiciniu (apklausos) būdu gautus statistinių tyrimų rezultatus arba pakeisti juos administraciniais duomenimis, kuriais siekiama pagerinti tyrimo kokybę, kai nėra gero populiacijos registro. Anglijos ir Velso gyventojų 2011 metų surašymo programa yra pavyzdys, kaip tradicinį surašymą siekiama pakeisti kitos organizacijos ir kitais tikslais surinktais administraciniais duomenimis, neturint gero registro. Statistikos įstaigos taip pat vykdo panašius projektus verslo statistikoje, bandydamos pasinaudoti administraciniais šaltiniais, kad sumažintų kaštus ir naštą respondentams. Šiame straipsnyje aptariami administracinių duomenų kokybės aspektai, susitelkiant ties tikslumo ir suderinamumo elementais. Įtraukiant šias koncepcijas į bendros tyrimo paklaidos rėmus, išryškinamos tos komponentės, kurios statistikos įstaigoje turi būti matuojamos, skaičiuojant įverčius iš administracinių duomenų. Nagrinėjamas tiek priklausomų, tiek nepriklausomų kokybės tyrimų naudojimas, siekiant įvertinti administracinių duomenų matavimo ir aprėpties aspektus bei pagerinti įverčių, gautų iš administracinių duomenų, kokybę
Įmokų vertinimas taikant C&RT/Puasono modelį ir jo apibendrinimas
Premium estimation is a key concept in insurance mathematics. Estimation of the mean andvariance of a total claim amount of a portfolio can be considered as necessary prerequisites for this. Inturn, dividing the portfolio into homogeneous subportfolios can be considered as a rst step towards ndingthose estimates. We consider the problem of estimating the claim intensity and propose a regressiontrees based approach for clustering the portfolio into homogeneous subportfolios in a situation where thedurations of the policies dier and overdispersion is present. Several other generalizations are discussed.A case study involving Estonian casco insurance is included.Įmok¸u vertinimas yra pagrindinis draudimo matematikos objektas. Portfelio žalų sumos vidurkio ir dispersijos įverčiai gali būti pasitelkiami siekiant apskaičiuoti draudimo įmoką. Savo ruožtu draudimo portfelio išskaidymas į homogeninius subportfelius galėtų būti pirmas žingsnis norint įvertintižalų sumos vidurkį ir dispersiją. Straipsnyje nagrinėjamas žalų intensyvumo parametro vertinimo uždavinys, kuriam spręsti pasiūlomas regresijos medžiais paremtas portfelio padalijimui į homogeninius subportfelius metodas, kai draudimo liudijimų trukmė yra skirtinga ir susiduriama su didelės dispersijos problema. Taip pat pristatoma keletas modelio apibendrinimų. Straipsnio pabaigoje pateikiamas praktinis modelio panaudojimo pavyzdys Estijos transporto priemoni¸u (KASKO) draudimo produktui
Realiųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai Ukrainoje vertinimas
The measurement of real research and development (R&D) expenditures is an issue for discussion, especially forcountries with a high inflation, when general price indices do not correctly reflect trends in the cost of performing R&D. Theaim of this paper is to present the procedure for the calculation of R&D price indices for Ukraine, which takes into accountspecific features of the country’s research system. The paper analyses the theoretical background of the measurement of realR&D expenditures and methodological approaches to the calculation of R&D price indices. We have applied a FrascatiManual recommendation, according to which components of R&D expenditure are deflated by specific price indices. Theexperimental calculations of real R&D expenditures for Ukraine for the period 2001-2010 and the construction of R&D priceindices are presented in this paper. The results obtained are new for Ukrainian statistics and they will be used in R&Dstatistics practice in Ukraine.Realiųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) vertinimas ypač svarbus tokiose šalyse, kurioms būdinga didelė infliacija, kai bendri kainų indeksai nebeatspindi MTEP sąnaudų kitimo tendencijų. Šio straipsnio tikslas – pristatyti Ukrainos MTEP kainų indeksų skaičiavimo procedūrą, atsižvelgiant į šalies mokslinių tyrimų sistemos ypatumus. Straipsnyje analizuojamas realiųjų išlaidų MTEP vertinimo teorinis pagrindas ir MTEP kainų indeksų skaičiavimo metodika, taikant vadovo „Frascati Manual“ rekomendaciją, pagal kurią išlaidų MTEP komponentai defiliuojami naudojant tam tikrus kainų indeksus. Pristatomi eksperimentiniai realiųjų išlaidų MTEP Ukrainoje skaičiavimai 2001–2010 metais ir MTEP kainų indeksų sudarymo eiga. Gauti rezultatai bus naudojami rengiant šalies MTEP statistiką
Lietuvos gyventojų lūkesčiai ir jų vertinimo galimybės
In the first part of the paper the historical development of consumer expectations, the evolution and estimation of themain expectations theories, the impact of economical expectations various economic processes are reviewed through the analysis ofliterature. The second part of the paper presents consumers surveys that provide a possibility to evaluate and track consumerexpectations.After the analysis of literature the author carried out a study to model alternative methods that could reflect consumer’sexpectations. The results of consumer surveys in Lithuania were the main information source for the research. In the researchprocess, the author analyzed the fluctuations and compositions of consumer confidence indicators.The conclusions and recommendations summarize the main concepts of the analysis literature and the main results of theresearch performed. The results of the study could be useful to economic policy-makers, business representatives, analysts and otherpersons concerned.Gyventojų lūkesčiai vertinami naudojant vartotojų nuomonių tyrimo rezultatus įvairiais pjūviais, skelbiamais Lietuvos statistikos departamento duomenų bazėje. Remiantis šiais duomenimis, analizuojamos gyventojų nuomonės apie namų ūkių finansinę padėtį, šalies ekonominę padėtį, galimybę įsigyti didesnius pirkinius ir galimybę sutaupyti kitimo tendencijos. Duomenų bazė suteikia galimybę tyrėjui atsižvelgti į gyventojų nuomonę apie infliacijos procesus bei nedarbo kitimo tendencijas. Priimant sprendimus vartoti ar investuoti svarbu įvertinti ne tik esamą situaciją, bet ir gyventojų nuomonę apie galimus pokyčius. Prielaida, kad gyventojai nurodė tikrąją savo nuomonę, remiasi tuo, kad jie yra suinteresuoti ir daro viską, kad kuo tiksliau įvertintų situaciją ir numatytų ateitį. Straipsnio pabaigoje pateikiamos vartotojų pasitikėjimo rodiklio tendencijos
Pasikliautinieji intervalai oficialiojoje statistikoje: Lietuvos atvejis
In the paper, the application of confidence intervals in the surveys of official statistics is discussed. It is noticedthat there are situations where at the first sight natural normal distribution-based confidence intervals are not suitable. Wedemonstrate it by examples taken from Lithuanian statistical surveys. We also discuss an Edgeworth expansion and abootstrap method as an alternative to the normal approximation.Straipsnyje aptariamas pasikliautinųjų intervalų vertinimas oficialiosios statistikos tyrimuose. Atkreipiamas dėmesys į atvejus, kada įprasti normaliuoju skirstiniu pagrįsti pasikliautinųjų intervalų įvertiniai yra nepakankamai tikslūs. Tai iliustruojama Lietuvos statistinių tyrimų pavyzdžiais. Siūlomi alternatyvūs Edgewortho skleidinio ir savirankos metodais pagrįsti pasikliautinųjų intervalų įvertiniai
Inovacijų statistikos metodologiniai aspektai ir Latvijos inovatyvumas
The target of this paper is to illustrate the statistical methodology used for collecting and presentating data thatcharacterizes innovation processes in Latvia, and to show the main empirical results of innovativeness in Latvia. For thispurpose, a literature review, as well as statistical analysis methods such as grouping, processing and comparison methods areused. The Central Statistical Bureau of Latvia (CSB) collects data on innovation activities within business enterprises in Latvia on a regular basis, using a methodology supplied by Eurostat. Measuring Innovation is a major step towards evidencebasedinnovation policy making. This paper presents the experience of the Central Statistical Bureau of Latvia whencollecting and presenting data on innovativeness in Latvia and gives some proposals to improve co-operation betweenstatisticians and respondents and to motivate enterprises to provide correct and accurate data on innovations. The empiricalresults of CIS 2010 presented in this paper are based on a sample of 1358 enterprises.Straipsnio tikslas – aprašyti statistinius metodus, naudojamus renkant ir publikuojant inovacinius procesus Latvijoje apibūdinančius duomenis, bei pristatyti pagrindinius empirinius inovatyvumo tyrimo rezultatus. Tam pasitelkiama medžiagos apžvalga ir analizė bei statistinės analizės metodai – duomenų grupavimas, apdorojimas ir lyginimas. Latvijos centrinis statistikos biuras, naudodamas Eurostato metodiką, reguliariai renka duomenis apie Latvijos verslo įmonių inovacinę veiklą. Inovacinės veiklos vertinimas – didelis žingsnis faktais grindžiamos inovacijų politikos formavimo link. Straipsnyje apžvelgiama Latvijos centrinio statistikos biuro patirtis renkant ir teikiant duomenis apie inovatyvumą bei pateikiami siūlymai, kaip būtų galima tobulinti bendradarbiavimą tarp statistikos tarnybų ir respondentų bei motyvuoti įmones teikti teisingus ir tikslius duomenis apie inovacijas. Taip pat pristatomi 2010 metų Bendrijos inovacijų tyrimo rezultatai, gauti naudojant 1358 įmonių imtį