Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Mirtingumo prognozavimas Lee-Carter’io metodu
No full textIn this paper, we focus on Lee–Carter mortality forecasting. Model residuals and future mortality trendsare explored. Predictions of the force of mortality for France, Belarus and Lithuania are provided and compared. Severalmodifications of the model are applied to Lithuanian mortality data in order to obtain the most precise forecast.Darbe nagrinėjamas Lee–Carter’io metodas mirtingumui prognozuoti. Analizuojamos modelio liekanos bei mirtingumo tendencijos. Pateikiamos ir palyginamos mirtingumo galios prognozės Prancūzijai, Baltarusijai ir Lietuvai. Siekiant gauti tiksliausią prognozę Lietuvos mirtingumo duomenims taikomos kelios metodo modifikacijos
Lietuvos prekyba šakos viduje su pagrindinėmis šalimis partnerėmis
No full textThe paper deals with the analysis of Lithuanian intra-industry trade. The largest foreign trade partner countriesselected for the analysis are as follows: Russia, Germany, Latvia, and Poland. An increase in the extent of intra-industry tradestimulates interest in this phenomenon. Traditional trade theories cannot explain why some countries trade in differentiatedproducts. Some economists think that intra-industry trade is based on monopolistic competition and economies of scale,which point that any countries located close to each other will trade with each other in similar products the more intensively,the more they are similar to each other with regard to both economic development and geographical resources. Variousindices are used to assess the intensiveness of intra-industry trade. Calculations provided in the paper are carried out applyingthe Grubel ˗ Lloyd index, which is the most frequently used for this purpose. The paper analyses changes in trade during theperiod of 2005 ˗ 2011 based on the data of Statistics Lithuania according to the Combined Nomenclature of goods. Theobject of research is trade between Lithuania and the above-mentioned countries. The methods of research are as follows:analysis of scientific literature and description, analysis of Lithuanian foreign trade statistics.Globalizacija ir ekonominė integracija – tai procesai, atveriantys vis didesnes galimybes vystytis tarptautinei prekybai, tuo pačiu ir prekybai šakos viduje. Auganti prekybos šakos viduje reikšmė pasaulinėje prekyboje turi didelės įtakos įvairių šalių ekonomikos, eksporto ir importo struktūros pokyčiams. Abipusiai prekių mainai labiausiai pasireiškia tarp panašiai išsivysčiusių tiek technologiniu, tiek kapitalo ir darbo aspektu pramoninių šalių, kurios ir sudaro didžiąją dalį pasaulio prekyboje. Tarptautinei prekybai skirtos tradicinės teorijos jau nebegali paaiškinti prekybos šakos viduje fenomeno, kadangi šis prekybos tipas pasireiškia masto ekonomijos efektu, prekių diferenciacija bei prekybos specializacija.Šalys vykdo dviejų rūšių prekybą: prekybą tarp pramonės šakų, kai viena šalis parduoda kitai šaliai vienos pramonės šakos produkciją ir perka iš jos kitos pramonės šakos produkciją, ir prekybą šakos viduje. Susidomėjimas prekyba šakos viduje išaugo apie 1960–1970 metus, kuomet buvo pastebėtas šis tarptautinės prekybos fenomenas, kuris negalėjo būti paaiškintas tradicinėmis prekybos teorijomis. Daugelis tyrimų rodo, kad kuo labiau išsivysčiusios šalys, tuo labiau specializuota jų užsienio prekybos struktūra, todėl tokiose šalyse prekyba šakos viduje vyrauja bendroje tarptautinės prekybos apimtyje. Straipsnyje taip pat apžvelgiama Lietuvos prekyba šakos viduje su didžiausiomis užsienio prekybos partnerėmis Rusija, Vokietija, Latvija ir Lenkija. Skaičiavimai atlikti naudojant Grubel-Lloyd indeksą. Tyrimo rezultatai parodė, kad prekyba su minėtomis šalimis labai skiriasi. Prekyboje su Latvija dominuoja prekyba šakos viduje, su Rusija – tarpšakinė prekyba
Socialinis fakultetų tinklas pagal studentų pasirinkimus, siekiant aukštesnio išsilavinimo
No full textIn social network analysis, the studies on weighted adjacency matrix of nodes are increasing day by day. In thispaper, a method is proposed by including node properties to neighbourhood matrix, in order to see the structures of weightedadjacency matrix that defines the relationship between the nodes. In accordance with this proposal, the relationship betweenthe faculties of Turkish universities is studied according to student preferences. Weighted adjacency matrix between facultiesis composed based on the frequency of faculty preference of students. By using the properties of faculties, this matrix ismultiplied by the adjacency matrix, calculated by Squared Euclidian Distance. The weighted adjacency matrix of the facultiesis compared with the re-calculated weighted adjacency matrix. It is observed that the relations between faculties are turnedout to be more meaningful in new weighted neighbourhood matrix which is multiplied by Squared Euclidean Distance.Pastaruoju metu socialinių tinklų analizėje vis daugėja svorinės viršūnių gretimumo matricos tyrimų. Šiame straipsnyje siūloma į gretimumo matricą įtraukti viršūnių savybes, siekiant atskleisti svorinės gretimumo matricos, apibrėžiančios ryšius tarp viršūnių, struktūras. Taip pat, remiantis studentų pasirinkimais, tiriami sąryšiai tarp fakultetų Turkijos universitetuose. Svorinė fakultetų gretimumo matrica sudaroma remiantis fakultetų dažniais studentų pasirinkimų sąrašuose. Naudojantis fakultetų savybėmis, ši matrica dauginama iš gretimumo matricos, sudarytos skaičiuojant Euklido atstumo kvadratą. Svorinė fakultetų gretimumo matrica lyginama su perskaičiuota svorine gretimumo matrica. Pastebėta, kad prasmingesni ryšiai tarp fakultetų gaunami naujoje, iš Euklido atstumo kvadrato padaugintoje svorinėje gretimumo matricoje
Bendrojo vidaus produkto ir darbo jėgos rodiklių kitimo tendencijos Baltijos šalyse 2000 – 2011 metais
No full textThe article with calculations analyses the development tendencies of gross domestic product, employment,unemployment, labour productivity and loss of unemployment in the Baltic States during 2000 - 2011. The results of thecalculations are explained in the description of these trends and their obvious and possible causes. A brief concept of thetheoretical background and the main formula for the calculation of labour productivity is provided as well. Conclusions aredrawn about the overall character of the development trends. The overall trends of economic development are similar in allthree countries. Gross domestic product, employment and labour productivity were growing until 2007. From 2008 to 2010they fell as a result of the economic crisis, but in 2011 all the indicators began rising again. Major changes in movement,including negative changes, are more frequently observed in Lithuania and Estonia. Differences between the countries appearin nuances, especially in Lithuania.Straipsnyje skaičiuojamos ir analizuojamos bendrojo vidaus produkto, užimtumo, nedarbo, darbo našumo ir nedarbo sukeltų nuostolių kitimo tendencijos Baltijos šalyse 2000–2011 metais. Skaičiavimo rezultatai aiškinami aprašant šias tendencijas, akivaizdžias ir galimas jų priežastis. Aptariamas teorinis pagrindas ir pateikiamos pagrindinės darbo našumo skaičiavimo formulės, išvados apie bendras ekonomikos tendencijas, kurios visose trijose šalyse panašios. Bendrojo vidaus produkto, užimtumo ir darbo našumo rodikliai, iki 2007 metų augę, 2008–2010 metais dėl ekonominės krizės mažėjo, o 2011 metais vėl pradėjo didėti. Dinamiškas kitimas, įskaitant neigiamus pokyčius, dažniau stebimas Lietuvoje ir Estijoje
Profesorius Jerzy Neyman – kai kurie apmąstymai
No full textThe author cooperated with Professor Jerzy Neyman in Poland in 1958 on the subject of sampling surveys.He begins with Neyman’s ancestors to explain his connections with Poland, and Neyman’s primary, secondary and universityeducation. Next the author focuses on Neyman’s period in Poland in the years 1921-1934, paying special attention to Neyman’sinvolvements in the development of theory and practice of sampling surveys.He begin with major developments in sampling at the 1925 and 1927 sessions of the International Statistical Institute.This is the background for discussion of Neyman’s contribution to theory and practice of sampling. Next Neyman’s initialcontribution to the theory of sampling in the 1920s and his cooperation with Karl Pearson is emphasized. Before presentingNeyman’s famous 1934 paper, which synthesizes his own contributions and those of others, and effectively demolishes theidea of purposive sampling, the author stresses that main ideas of this paper are presented in Neyman’s booklet prepared in1932 in Polish and published in 1933. Summary of this booklet is given in Annex 1.Finally, special attention is paid to the co-operation of Professor Neyman, after the Second World War, with Polish samplingstatisticians, and mainly with the Central Statistical Office of Poland. At the end, some reflections of the author are presented.Imčių tyrimų srityje autorius bendradarbiavo su profesoriumi Jerzy Neimanu 1958 m. Lenkijoje. Pradžioje, siekiant paaiškinti Neimano ryšį su Lenkija, pateikiama žinių apie jo kilmę, išsilavinimą. Toliau aptariama Neimano veikla 1921 – 1934 m. Lenkijoje, pabrėžiant jo indėlį vystant imčių tyrimų teoriją ir taikymus. Tai buvo pradžia sietina su svarbiais imčių teorijos pasiekimais, aptartais 1925 ir 1927 m. Tarptautinio Statistikos Instituto (ISI) sesijose. Atsižvelgiant į šiuos pasiekimus galima pagrįstai įvertinti Neimano indėlį į imčių teoriją bei praktiką. Toliau kalbama apie 1920-ųjų pirmuosius Neimano darbus, pažymint jo bendradarbiavimą su Karlu Pirsonu.Prieš pristatant įžymųjį 1934 m. Neimano straipsnį, kuriame apjungiamas jo ir kitų statistikų indėlis nuvainikuojant tikslinio ėmimo idėją, yra pabrėžiama, kad pagrindinės šio Neimano straipsnio idėjos buvo pateiktos 1932 metais lenkų kalba parašytoje ir 1933 m. atspausdintoje brošiūroje. Šios brošiūros santrauka pateikiama 1 priede. Paminėtas Neimano bendradarbiavimas su Lenkijos statistikais po Antrojo pasaulinio karo, daugiausia su Centrine Lenkijos statistikos tarnyba. Pabaigoje pateikiama autoriaus apmąstymų
Visuotinio atšilimo duomenų tyrimas ir juo pagrįstos statistinės išvados
Full text linkGlobal warming problem earlier investigated mostly by scientists in climatology, now attract the attention of manyresearchers because a changing climate cause a great anxiety. The paper analyses the data of North and South hemisphere temperaturesvariation and North and South hemisphere temperatures 5 years average variation. The data collected by the National Aeronauticsand Space Administration since 1880 year are analyzed as time series in this paper. The ARMA models are fitted, their statisticalcharacteristics evaluated and predictions for future values have been calculated using the fitted models of one dimensional and multidimensionalautoregressive models. Calculated predicted values were compared to really observed values and the research resulted inthe best fitted autoregressive and moving average models well describing the global warming data.Visuotinio atšilimo problema, anksčiau tirta daugiausia tik mokslininkų-klimatologų [6–8], dabar tapo tarpdisciplininių tyrimų objektu, nes klimato pokyčiai visiems kelia nerimą. Straipsnyje pateikiami rezultatai, gauti taikant atsitiktinių procesų būsimų reikšmių prognozavimo metodus, naudojant Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (angl. NASA – National Aeronautics and Space Administration) Šiaurės ir Pietų pusrutulių temperatūros svyravimų bei 5 metų vidurkio Šiaurės ir Pietų pusrutulių temperatūros svyravimų duomenis, atspindinčius temperatūros pokyčius nuo 1880 m. Duomenys analizuojami kaip laiko eilutės – jiems parinkti tinkamiausi autoregresijos ir slenkančiojo vidurkio statistiniai modeliai, įvertintos kiekvieno modelio statistinės charakteristikos ir sudarytos reikšmių prognozės naudojant parinktus vienmačius ir daugiamačius modelius.Modelių tinkamumas buvo tiriamas tikrinant kaip jie atspindi tiriamąją duomenų seką, analizuojant liekanų funkcijas, skaičiuojant AICC informacinio kriterijaus reikšmes ir vertinant modeliais remiantis prognozuotas reikšmes. Modelių prognozės buvo lyginamos su realiomis laiko eilutės reikšmėmis. Atlikus tyrimą buvo parinkti tinkamiausi modeliai, padaryta išvada, kad naudoti laiko eilučių modeliai gana gerai atspindi visuotinio atšilimo duomenis
Nekilnojamojo turto sektoriaus pokyčiai Lietuvos ūkio kontekste
Full text linkThe paper analyses macroeconomic and financial ratios of Lithuanian enterprises (real estate enterprises) in the periodfrom 1998 to 2010. During the period in question, which was selected consciously and purposefully, Lithuanian economyexperienced two recessions: the first one took place after the Russian crisis 1998, the second one started in 2008, together with theglobal financial crisis. In the period between the two crises, a rapid economic development was observed.The efficiency is assessed using various financial ratios, reflecting various aspects of performance of an economic entity: itscapability to secure income, to perform profitably, to properly manage liabilities, to make proper use of available potential, to avoidjeopardising its further performance. Since no common methodology for the assessment of economic efficiency has been developedyet, it is offered to form an integral aggregate ratio to make possible the intercomparison of economic sectors and to determine thelevel of efficiency based on a set of financial ratios, not on each of them separately.Straipsnyje pateikiamas nekilnojamojo turto sektoriaus vertinimas lyginant šio sektoriaus makroekonominius ir finansinius rodiklius su bendromis šalies ūkio tendencijomis. Bandoma parodyti nekilnojamojo turto sektoriui būdingas tendencijas spartaus ekonomikos augimo, pasaulinės ekonomikos krizės ir ūkio atsigavimo laikotarpiais. Svarstomos nekilnojamojo turto sektoriaus tendencijų nesutapimo su šalies ūkio padėtimi priežastys. Finansinių rodiklių pagrindu atrenkami svarbiausi santykiniai rodikliai, padedantys įvertinti šio sektoriaus efektyvumą šalies ūkio kontekste
Ekonomikos nuosmukis ir piniginio skurdo bei socialinės atskirties statistikos sistemos tobulinimas
No full textThe economic crisis has also challenged statistics. This article deals with the consequences of the economiccrisis for social statistics, and particularly monetary poverty indicators, which in this situation have shown certain signs ofweakness. The authors will discuss possible alternatives for the calculation of these indicators, as well as present theexperience of Statistics Latvia when reacting to the challenges raised by the economic crisis in the field of social statistics.Ekonominė krizė meta iššūkį statistikai. Straipsnyje nagrinėjamas ekonominės krizės poveikis socialinei statistikai, ypatingas dėmesys skiriamas piniginiams skurdo rodikliams, kurie šioje situacijoje rodo silpnėjimo požymius. Autoriai aptaria galimas šių rodiklių skaičiavimo alternatyvas, taip pat pristato Latvijos statistikos patirtį, reaguojant į ekonominės krizės sukeltus sunkumus socialinės statistikos sričiai