Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Depopuliacija Baltijos šalyse
No full textThe paper deals with the characterization of the main demographic processes in the Baltics. After the reestablishmentof statehood in Estonia, Latvia and Lithuania, the population dynamics clearly have been decreasing. This isevidenced both by the negative results of natural movement and the dominance of emigration in international migration processes.Population decline (depopulation) is a characteristic feature also for the titular ethnicities. Under-replacement fertility,relatively high mortality, especially for men, a high intensity of emigration and an ageing population are observed in all threeBaltic countries, particularly after accession to the European Union in 2004. Latvia and Lithuania since 1990 have had amongthe highest population loss indicators in Europe. The scenarios of depopulation still prevail in the coming decades.Šiame straispnyje nagrinėjami pagrindiniai Baltijos šalyse vykstančių demografinių procesų bruožai. Atkūrus nepriklausomybę Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje išryškėjo gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, kurią nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita ir neigiama neto tarptautinė migracija (išvykusiųjų skaičius viršija atvykusiųjų skaičių). Kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumo lygis, santykinai aukštas mirtingumo lygis (ypač vyrų), intensyvi emigracija ir gyventojų senėjimas stebimi visose Baltijos šalyse. Šios nepalankios tendencijos ypač pasireiškė šalims įstojus į Europos Sąjungą 2004 m. Nuo 1990 m. Latvija ir Lietuva pasižymi vienais iš didžiausių depopuliacijos tempų Europoje. Depopuliacija tęsis ir artimiausiais dešimtmečiais
Patobulinta virtualaus darbo konstrukcija Estijos paslaugų įmonių pagrindu
No full textThe use of virtual teamwork is still a relatively new field for academic research and, even when researchedempirically, case study, interviewing or other small sample approaches are usually used. The aim of the paper is to present animproved construct of virtual work based on the Estonian service sector. The novel and theoretical contributions of the paperstem from presenting the improved approach in a new model that uses virtuality; a comparison is also made betweenvirtuality indices of easy and hard work. The empirical results presented in the paper are based on a sample of 781 respondentsfrom 93 service sector organisations. It was found that the improved index is linked to the initial index but differencesbetween respondent groups are clearer, and the improved index is much more user-friendly than the first virtuality index suggestedby the authors.Virtualaus komandinio darbo naudojimas yra dar nauja mokslinių tyrimų sritis, ir net tada, kai nagrinėjamas atskiras empirinis tyrimas, dažniausiai yra naudojama apklausa ar mažos imties tyrimo metodas. Darbo tikslas yra pateikti patobulintą virtualaus darbo konstrukciją Estijos paslaugų sektoriaus pagrindu. Straipsnio naujumas ir teorinis aprašymas remiasi naujo modelio patobulinimu, kuris naudoja virtualumą, taip pat palyginami lengvo ir sunkaus darbo virtualūs indeksai. Straipsnyje pateikiami empiriniai rezultatai remiantis 781-o atsakytojo imtimi iš 93-ojo paslaugų sektoriaus. Buvo nustatyta, kad patobulintas indeksas yra susijęs su pradiniu indeksu, tačiau skirtumai tarp atsakytojų grupių yra aiškesni ir patobulintas indeksas yra daug patogesnis naudojimui negu pirmasis autorių pasiūlytas virtualus indeksas
Engelio elastingumas apibrėžtas naudojant Lorenco ir koncentracijos kreives
No full textUsing information from a household budget survey of the Central Statistical Bureau of Latvia and with thehelp of the estimation of Lorenz curves of total consumption expenditure and consumption expenditure concentration curvesof separate groups of goods, Engel elasticities, concentration indices, overall elasticity indices of twelve aggregated groups ofgoods are estimated. The results obtained are new and could be meaningfully interpreted in order to explain household behaviour.Remiantis Latvijos statistikos Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, Engelio elastingumas, koncentracijos indeksai, bendri elastingumo indeksai pagal 12 agreguotų prekių / paslaugų grupių yra įvertinti, naudojant bendrų vartojimo išlaidų Lorenco kreivės ir atskirų grupių prekių / paslaugų vartojimo išlaidų koncentracijos kreivių įvertinimą. Gauti rezultatai yra nauji ir gali būtų prasmingai interpretuojami, siekiant įvertinti namų ūkių padėtį
Sovietinio socialinio draudimo modelis Lietuvoje: struktūra ir ideologija
Full text linkThis article analyses the structure and ideology of the Soviet social insurance system. In the whole territory of theUSSR the same principles and laws of social insurance were applied. However, in several Soviet republics, for example Lithuania,some specific elements were observed which influenced the administrative methods in social security, social insurance and socialsupport. The article explains the nature of social insurance expenditure. We define and explain the branches of social insurance in the USSR: old age and disability pensions, illness, maternity, funeral and unemployment benefits (the latter were paid in the early Sovietperiod only). The article deals with official USSR and Lithuanian SSR statistics, mainly from the last Soviet period (beginning 1975), when Soviet social insurance reached its limits and showed its potential. Although Soviet social insurance was related to theprinciples of the Bismarckian work record and former earnings, it was however financed from Moscow\u27s centrally organised budgetand was not related to meaningful contributions of employers and employees. The one-party communist system had a big role in thefunctioning of social insurance in the USSR and the Lithuanian SSR.Straipsnyje apibrėžiama sovietinio socialinio draudimo sistemos struktūra ir ideologija. Visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje galiojo tie patys socialinio draudimo principai ir įstatymai. Tačiau atskirų SSRS respublikų atveju, pvz., Lietuvos SSR, pastebimi kai kurie specifiniai elementai, kurie daugiausia buvo susiję su socialinės apsaugos – socialinio draudimo ir socialinės paramos – administravimo pobūdžiu. Straipsnyje paaiškinta socialinio draudimo išlaidų problema, apibrėžtos socialinio draudimo šakos. Tai senatvės ir invalidumo pensijų, ligos, nėštumo ir gimdymo, laidojimo ir bedarbių pašalpos (pastarosios buvo mokamos labai trumpą laiką – tik ankstyvajame sovietiniame laikotarpyje). Straipsnyje remiamasi ir lyginama oficialiai skelbta SSRS ir Lietuvos SSR statistika, daugiausia – iš vėlyvojo SSRS laikotarpio (pradedant 1975 m.), t. y. tuo laikotarpiu, kai sovietinio socialinio draudimo sistema pasiekė savo ribas ir parodė savo galimybes. Nors sovietinis socialinis draudimas pasižymėjo „bismarkinio“ darbo stažo ir buvusių pajamų dydžio principais, vis tik jis buvo finansuojamas iš centralizuoto biudžeto lėšų, pervedamų iš Maskvos, ir nepasižymėjo „tikslinėmis“ darbdavių ir darbuotojų įmokomis. Didelę įtaką socialinio draudimo sistemos funkcionavimui Sovietų Sąjungoje ir Lietuvos SSR turėjo vienpartinė komunistų partijos sistema
ES taršos leidimų ateities sandorių rinka: kainų formavimosi aspektai
Full text linkThe main purpose of this article is to study the relationship between the spot and future price of European emissionallowances in order to test market efficiency hypothesis and determine which price leads the price discovery process.The work consists of several parts: presentation of theoretical background of model cost of carry; validation of cost of carrymodel assumptions; analysis of price development and conclusion.The cost of carry and cointegration theory is provided as well as overview of the related literature and existing research.The empirical examination reveals structural breaks in data and evidence that spot and futures prices are linked by the cost-ofcarryapproach in the second half of the analysed period. The examination of price development in the market indicated futures price leadership.Conclusion summarized the main results of the performed research.Straipsnyje nagrinėjamas taršos leidimų rinkos efektyvumas bei joje atliekamų sandorių kainų pokyčiai. Pateikiamas laikymo kaštų modelis bei, naudojant „Bluenext“ biržos duomenis, atliekama laikymo kaštų modelio prielaidų galiojimo analizė. Be to, VECM ir VAR modelių pagalba nagrinėjami taršos leidimų kainų formavimosi bruožai, atliekant Grangerio priežastingumo vertinimą. Galiausiai pateikiami ryšio tarp neatidėliotinų ir ateities sandorių kainų ir rinkos efektyvumo tyrimo rezultatai
Pagrindinių kelionių ir turizmo rodiklių palyginamoji analizė: Estija, Latvija ir Lietuva 2010 m.
No full textThe target of the paper is to find the similarities and particularities of the travel and tourism market in eachBaltic country by comparing the main statistical indicators. For this purpose, bibliography review/analysis, induction and deduction,as well as statistical analysis methods such as grouping, processing and comparison methods are used. The researchshows that Estonia features the highest travel and tourism industry’s share both in the total GDP of the country and employment,exceeding the average figures of the EU countries. Estonia is a leader among the Baltic countries both in terms of thenumber of foreign visitors with an overnight stay and the total number of nights spent in tourist accommodation. Lithuaniahas developed the most even distribution of tourist accommodation within the country – in contradistinction to Estonia andLatvia that face too high concentration of tourists in capital cities. Riga airport is the leading airport in the Baltic regionshowing the highest results for direct and transit passengers volume, aircraft movements and the number of direct destinationsoffered. Estonia not only is very successful in using its seafront location and developing an effective ferry route networkbut also has positioned Tallinn as one of the Baltic Sea cruise destinations that is offered by the largest cruise companies.Straipsnio tikslas – lyginant svarbiausius statistinius rodiklius rasti Baltijos šalių turizmo rinkos bendrumus ir ypatumus. Tuo tikslu buvo daroma literatūros šaltinių apžvalga bei analizė, taikoma indukcija bei dedukcija, o taip pat tokie statistiniai metodai, kaip grupavimas, agregavimas bei lyginimas. Tyrimas rodo, kad Estijos kelionių bei turizmo industrijos dalis tiek bendrajame vidaus produkte, tiek ir darbuotojų skaičiumi yra didžiausia ir viršija Europos sąjungos atitinkamų rodiklių vidurkius. Estija tarp Baltijos šalių užima lyderio pozicijas tiek su nakvyne atvykstančių užsienio lankytojų skaičiumi, tiek jų lankytojų šalyje praleistų naktų skaičiumi. Lietuvoje nakvynės paslaugas turistams teikiančių įmonių išsidėstymas šalyje išvystytas tolygiausiai, priešingai Estijai ir Latvijai, kuriose stebima per didelė turistų koncentracija sostinėse. Rygos oro uostas yra stambiausias Baltijos šalių regione, ir jame yra didžiausi pervežtų keleivių, orlaivių skrydžių ir tiesiogiai pasiekiamų pasaulio vietų skaičiai. Estijai pavyko ne tik sėkmingai išnaudoti savo pajūrio geografinę padėtį, efektyviai vystant keltų tinklą, bet ir pasiekti, kad Talinas taptų vienu iš Baltijos jūros kruizinių laivų sustojimo punktų, siūlomu stambiausioms kruizinių laivų kompanijoms
2010 m. žemės surašymas Latvijoje
No full textThe aim of this paper is to describe the organisation of the Agricultural Census 2010 in Latvia, to disclosethe methods of data acquisition used, as well as to present a short analysis of the provisional results of the census. The papersubstantiates the necessity of agricultural censuses and indicates opportunities for the use of information acquired in thecensus. In the research made within the framework of this paper the methods of induction and deduction as well as statisticalanalyses, including grouping, processing and comparing are used. Provisional results of the Agricultural Census 2010 showthat agricultural holdings in Latvia are consolidating – they have became larger and economically more viable: their sownareas are growing as well as the average number of livestock per holding. In 2010 on average per holding there were 33.8 haof land, of which 21.5 ha were utilized agricultural land. The average size of herd per holding growing cattle was 11 cattle, ofwhich 5 were dairy cows.Straipsnio tikslas – aprašyti 2010 m. žemės ūkio surašymo organizavimą Latvijoje, parodyti duomenų rinkimo būdus ir pristatyti trumpą išankstinių surašymo rezultatų analizę. Straipsnis pagrindžia surašymų reikalingumą ir parodo surašymo metu surinktos informacijos panaudojimo galimybes. Tyrimuose, atliktuose rengiant šį straipsnį, panaudoti indukcijos ir dedukcijos metodai, taip pat statistinė analizė, įskaitant grupavimą, apdorojimą ir palyginimą. Išankstiniai 2010 m. žemės ūkio surašymo rezultatai parodė, kad Latvijoje ūkiai konsoliduojasi – tampa didesni ir ekonomiškai perspektyvūs: jų pasėlių plotai didėja, tai pat didėja gyvulių skaičius, vidutiniškai tenkantis vienam ūkiui. 2010 m. vidutiniškai vienam ūkiui teko 33,8 ha žemės, iš kurios 21,5 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų. Vidutinis ūkyje auginamos galvijų bandos dydis buvo 11 galvijų, iš jų 5 melžiamos karvės
Specialistų pasiūlos kaitos Lietuvoje analizė ir jų kompetencijų vertinimo galimybės
Full text linkThis article aims to analyze the situation and the development of the labor supply in Lithuania. Much attention ispaid to possibilities of competencies identification. The analysis was carried out by using Education indicators of Lithuanianpopulation according to ISCED and classification of Lithuanian Education provided by Statistics Lithuania. Also analysis ofLithuanian labour force (employment survey) data were used. The indicators used in the article include labour supply (labourresources) distribution by education and its separate areas. A key priority of the article is the evaluation of changes in supply. Theanalysis is based on the data of labour force (employment) survey of Statistics Lithuania and its information published aboutspecialists prepared in country educational institutions.Straipsnyje analizuojama darbo pasiūlos būklė ir raida Lietuvoje, nemažai dėmesio skiriama galimybei nustatyti dirbančiųjų / darbuotojų / užimtųjų gebėjimus. Atliekant analizę naudotasi Lietuvos statistikos departamento pateikiamais Lietuvos gyventojų išsilavinimo rodikliais pagal ISCED bei Lietuvos švietimo klasifikatorių, taip pat darbo jėgos (užimtumo) tyrimų duomenimis. Straipsnyje naudojami rodikliai apima darbuotojų pasiūlos (darbo išteklių) pasiskirstymą pagal išsilavinimą bei atskiras jo sritis. Esminis šio straipsnio prioritetas – pasiūlos kaitos vertinimas. Atlikta analizė remiasi Lietuvos statistikos departamento darbo jėgos (užimtumo) tyrimų duomenimis bei informacija apie šalies mokymo institucijose parengtus specialistus