Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Branduoliniai tankio įvertiniai Gauso skirstinių mišinių modeliams
No full textThe problem of nonparametric estimation of probability density function is considered. The performance of kernel estimators based on various common kernels and a new kernel K (see (14)) with both fixed and adaptive smoothing bandwidth is compared in terms of the symmetric mean absolute percentage error using the Monte Carlo method. The kernel K is everywhere positive but has lighter tails than the Gaussian density. Gaussian mixture models from a collection introduced by Marron and Wand (1992) are taken for Monte Carlo simulations. The adaptive kernel method outperforms the smoothing with a fixed bandwidth in the majority of models. The kernel K shows better performance for Gaussian mixtures with considerably overlapping components and multiple peaks (double claw distribution).Darbas skirtas pasiskirstymo tankiams įvertinti. Taikomi tiek fiksuotojo, tiek ir adaptyviojo pločio branduoliniai įvertiniai. Vertinimas paremtas įvairių populiarių branduolių, o taip pat naujo branduolio K palyginimu Monte Karlo metodu naudojant simetrinę vidutinę absoliučiąją paklaidą, išreikštą procentais. Branduolys K yra visada teigiamas, tačiau didelėms argumento reikšmėms jis yra mažesnis nei Gauso skirstinio tankis. Modeliuota naudojant Gauso mišinių modelių rinkinį, kurį pasiūlė J. S. Marronas ir M. P. Wandas (1992). Adaptyviojo pločio branduolinis metodas daugeliu atvejų pranašesnis už fiksuotojo pločio branduolinį metodą. Smarkiai persidengiančių Gauso mišinio komponentų atveju geresni rezultatai gaunami naudojant branduolį K
Statistinių duomenų analizės taikymas valstybiniam mokytojų rengimo užsakymui formuoti
Full text linkAs a source of socially significant information, statistics plays an important role in the modern society. Inability to value and understand this role can be referred to as statistical illiteracy, which can cause some negative tendencies in the development of social processes. In such activities, a disregard of statistical data analysis can lead to an inefficient use of public funds. The paper deals with the illustration of the application of statistical regularities in such an important area of education as the formation of the state order in the process of teacher training. However, the main purpose of this paper is not only to show that the reduced number of study vouchers is not proportional to the reduced number of teachers working at secondary schools but also to emphasise that the structure of the state order for teacher training is totally unbalanced, and, in fact, is being formed without training of a young generation of mathematics, informatics, biology, geography, chemistry, physics and astronomy teachers.Statistikos kaip socialiai reikšmingos informacijos šaltinio vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje yra didžiulis. Nesugebėjimas įvertinti ir suprasti šio vaidmens – statistinis neraštingumas – gali sąlygoti negatyvias tendencijas planuojant socialinių procesų raidą, o statistinės duomenų analizės nepaisymas – neveiksmingą ar neefektyvų viešųjų lėšų panaudojimą. Šis straipsnis skirtas statistinių dėsningumų taikymui iliustruoti tokioje svarbioje švietimo srityje kaip valstybinio užsakymo formavimas rengiant mokytojų pamainą. Tačiau pagrindinis straipsnio tikslas yra atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad skiriamų studijų krepšelių skaičiaus mažėjimas nėra proporcingas dirbančių mokyklose mokytojų skaičiaus mažėjimui, bet pabrėžti tai, jog valstybinio mokytojų rengimo užsakymo struktūra yra visiškai išbalansuota ir formuojama faktiškai be matematikos, informacinių technologijų, gamtos, geografijos, chemijos bei fizikos ir astronomijos mokytojų
Baltijos šalių investicinio klimato charakteristikos
Full text linkThis paper examines the investment climate factors in Lithuania, Latvia and Estonia. It discusses the factors within the firm and country level; highlights relevant key factors common to all countries that affect the investment climate and increase the country’s attractiveness to foreign investors; discusses the main macroeconomic indicators, the most important foreign investors, shows real situation and considers the factors and areas that require government’s attention on investing in improving the situation; provides comparable national data allowing comparison between the countries, as well as to the overall investment climate in the Baltic countries; presents the theoretical and practical investment climate factors in the final conclusions and suggestions.Investicijų pagrindu susiformuoja ilgalaikiai santykiai tarp šalies verslo ir užsienio investuotojų. Investicijų pritraukimas įvardijamas kaip vienas iš svarbiausių ekonominį šalies augimą skatinančių veiksnių. Tačiau dėl skirtingų kiekvienos šalies finansinių, teisinių, institucinių bei kitų galimybių šis procesas skiriasi net iš pirmo žvilgsnio panašiose šalyse. Veiksnius galima suskirstyti į pradinius ir pagrindinius. Pradiniams duomenims priskiriama bendra šalies ekonominė padėtis, šalies ekonomikos rodikliai, geografinė padėtis, valiuta, rinkos dydis. Šie veiksniai yra svarbūs investuotojui, bet jų nei pasitelkiant įstatymus, nei kitas poveikio formas, įgaliotas valstybės, paveikti negalima. Antroji veiksnių grupė, kuriai valstybė turi labai didelę įtaką ir gali stipriai paveikti, susideda iš tokių veiksnių kaip mokesčių sistema, korupcijos lygis, finansavimo galimybės, politinės sistemos nestabilumas. Straipsnyje pateiktos pagrindinės Baltijos šalių investicinio klimato charakteristikos ir, pagal galimybes, palyginamieji rodikliai su ES šalių vidurkiu
Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai: suaugusių vaikų pareigos pagyvenusiems tėvams Lietuvoje
Full text linkThe paper addresses the questions of demographic ageing at the beginning of the 21st century and the attitudes about who should be responsible for the elderly care in Lithuania. The analysis of age structure changes revealed three ways of demographic ageing: ‘from below’ (the youngest part of the population is decreasing), ‘from above’ (the oldest part of the population is increasing), and decrease of the young working-age population. The analysis of ageing in Lithuania in the context of the EU revealed that Lithuania has moved from the group of the demographically youngest countries to the group of the oldest ones. This has happened in one decade and illustrates rapid ageing in Lithuania. Within such context, the question “Who should be responsible for the elderly care?” is of particular importance. Based on the second wave of the Generations and Gender Survey (conducted in 2009), the responses who should take care of the elderly are contradictory. The biggest part of respondents is in favour of the division of responsibilities for the elderly care between family and society. The same part of respondents considers this to be family responsibility. Meanwhile, financial support is mainly considered to be the responsibility of the society. The analysis of filial responsibilities for elderly parents revealed a high level of normative solidarity. Most respondents agree with the statement where the support type for elderly parents is not defined (i.e. that children should take responsibility for caring for their parents when parents are in need). When the types of support are defined, the respondents are also likely to agree (i.e. children ought to provide financial help for their parents when their parents are having financial difficulties; children should have their parents to live with them when parents can no longer look after themselves). Less agreement was found on the statement requiring the reorganisation of children’s lives in order to fulfil filial responsibilities (i.e. that children should adjust their working lives to the needs of their parents) and on the statement measuring gender division in care provision for elderly parents (i.e. when parents are in need, daughters should take more caring responsibility than sons). The differences in attitudes between children’s, parents’ and grandparents’ generations were not statistically significant. The logistic regressions revealed that significant predictors enhancing the chances of agreement on filial responsibilities are respondents’ gender, age, partnership and occupational statuses and type of residential area.Straipsnyje analizuojamas demografinis Lietuvos gyventojų senėjimas XXI a. pradžioje bei gyventojų nuostatos, kas turėtų rūpintis vyriausiais visuomenės nariais. Amžiaus struktūros kaitos analizė atskleidė, kad Lietuvoje demografinis senėjimas vyksta trigubai: „iš apačios“ (mažėja jauniausių žmonių dalis), „iš viršaus“ (didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis) ir kartu dėl migracijos mažėja jauno darbingo amžiaus žmonių dalis. XXI a. pradžioje iš demografiškai jauniausių ES šalių grupės Lietuva priartėjo prie pačių seniausių. Tai susiję su sparčiais senėjimo tempais, pagal kuriuos Lietuva atsiduria pirmoje vietoje tarp ES šalių. Sparčiai senėjant visuomenei svarbu žinoti gyventojų lūkesčius ir nuostatas, kas turėtų rūpintis pagyvenusiais žmonėmis. Remiantis antros Kartų ir lyčių tyrimo bangos (2009 metais) duomenimis, didžiausia respondentų dalis pritaria priežiūros derinimui tarp šeimos ir visuomenės ir pasisako už šeimos atsakomybę prižiūrint pagyvenusius žmones, o atsakomybė už finansinę paramą pagyvenusiems žmonėms labiausiai priskiriama visuomenei. Vertinant vaikų pareigas tėvams, nustatytas gana aukštas normatyvinio solidarumo lygmuo. Ypač didelio pritarimo sulaukia teiginys apie bendrą vaikų atsakomybę už tėvų priežiūrą, kai paramos forma nėra apibrėžta. Kiek mažesnė, bet irgi nemaža dalis respondentų pritaria teiginiams, kuriuose konkrečiau apibrėžta vaikų paramos tėvams forma: dėl finansinės vaikų paramos tėvams bei dėl tėvų gyvenimo kartu su vaikais, jei jiems reikia priežiūros. Mažiausiai pritariama vaikų darbo laiko derinimui prie tėvų poreikių bei didesnei dukterų nei sūnų atsakomybei prižiūrint pagyvenusius tėvus. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikų, tėvų bei senelių kartų atsakymų nenustatyta
Lietuvos kredito unijų veiklos rizikingumo vertinimas
Full text linkThe main purpose of this paper is to develop models that would name risky credit unions, in other words, credit unions, which are most likely at risk of bankruptcy.The work consists of two main parts: the analysis of literature and the research, and its results and conclusions.When the survey of the literature was carried out, the authors made financial indicator sets which were used for classification of the credit unions into the risk groups. Bankruptcy cases in Lithuania were insufficient so the authors suggested two ways to measure credit unions’ riskiness. Based on good classification results of the surveyed researchers the authors have chosen decision trees and artificial neural network methods to solve a classification problem. Decision trees were formed using CART, CHAID and exhaustive CHAID analysis. With these methods applied, some research was carried out using distinct financial indicator sets and different credit union classification in risk groups. The performed research revealed that the most significant financial indicators classifying risky credit unions were net profit and share capital ratio, capital and asset ratio, income and capital ratio, also share capital and asset ratio, net profit and average asset ratio, loans and capital ratio. The best classification accuracy was achieved by using artificial neural networks. With different classification of credit union riskiness, the most important financial indicator was interest paid on deposits and average market interest rate ratio. The best classification accuracy was achieved by decision tree made by CARTanalysis.The authors believe that the results of the study could provide credit union members (or potential members) with useful guidelines regarding credit unions which they should avoid and which not. Moreover, this information could be useful for supervisors.Straipsnyje apibūdinamos Lietuvos kredito unijų veiklos rizikingumo vertinimo galimybės taikant skirtingus daugiamatės analizės metodus (sprendimų medžių CART, CHAID ir išsamiojo CHAID bei dirbtinių neuroninių tinklų modelių), atliekamas jų lyginimas, pagrindžiamas patikimumas ir tikslingumas vertinant gautus rezultatus, taip pat tikrinamas modelių stabilumas laiko požiūriu, įvertinamas gautų rezultatų patikimumas ir pagrindžiamas šių modelių tinkamumas tiriant Lietuvos kredito unijų bankroto galimybes
Haraldas Krameris – didis statistikas
No full textHarald Cramér is one of the great persons in the history of mathematical statistics and insurance mathematics in the twentieth century. He is perhaps the most well known Swedish statistician in modern time. The editor of “Lithuanian Journal of Statistics” has kindly asked me to write some notes on Harald Cramér, may be because my supervisor was one of Cramér’s pupils. I am not the best person to do so, but I will do my best. At the end I will also give some references for those who want to read more about Cramér.Haraldas Krameris yra vienas žymiausių asmenų dvidešimtojo amžiaus matematinės statistikos ir draudimo matematikos istorijoje. Jis yra tikriausiai žinomiausias naujųjų laikų Švedijos statistikas. „Lietuvos statistikos darbų“ redaktorius manęs maloniai paprašė parašyti keletą minčių apie Haraldą Kramerį, galbūt todėl, kad mano vadovas buvo vienas iš Kramerio mokinių. Nors ir nesu tinkamiausias asmuo šiam darbui, aš darau jį kaip galiu geriau. Tiems, kurie norėtų paskaityti apie Kramerį plačiau, pabaigoje pateikiu keletą literatūros šaltinių nuorodų
Europos šalių valdžios sektoriaus finansų fiskalinio stabilumo vertinimas
No full textThis paper analyses the fiscal sustainability of government finances in the 27 EU countries and Norway using an empirical, statistical approach and ADF tests for a unit root in the time series of the differences between the GDP growth rate and the long-term interest rate, and the primary balance.Straipsnyje empiriniu, statistiniu požiūriu analizuojamas 27 Europos Sąjungos šalių ir Norvegijos valdžios sektoriaus finansų fiskalinis stabilumas, taikant bendrojo vidaus produkto augimo tempų, ilgalaikių interesų lygio ir pirminio balanso skirtumų laiko sekų Dikio ir Fulerio praplėstąjį vienetinės šaknies kriterijų
Kai kurių atsitiktinių sekų suderinamumo kriterijai
No full textIn this paper we had made an attempt to incorporate the results from the theory of square Gaussian random variables in order to construct the goodness of fits test for random sequences (time series). We considered two versions of such tests. The first one was designed for testing the adequacy of the hypotheses on expectation and covariance function of univariate non-centered sequence, the other one was constructed for testing the hypotheses on covariance of the multivariate centered sequence. The simulation results illustrate the behavior of these tests in some particular cases.Kvadratinių Gauso atsitiktiniu dydžiu teorijos rezultatai pritaikyti atsitiktinių sekų (laiko eilučių) suderinamumo kriterijams sudaryti. Nagrinėjami du tokių kriterijų atvejai. Pirmasis kriterijus skirtas tikrinti hipotezei apie vienmatės necentruotos sekos vidurkį ir kovariacinę funkcijas; antrasis kriterijus skirtas tikrinti hipotezei apie daugiamates centruotos sekos kovariacinę funkcija. Modeliavimo rezultatai iliustruoja šių kriterijų elgesį kai kuriais atskirais atvejais
Specialistų pasiūlos kaita sveikatos priežiūros srityje ir gydytojų poreikio bei integracijos darbo rinkoje galimybių vertinimas
Full text linkThe article paper analyses the supply of health care professionals in health care sector in Lithuania in terms of demographic change. On the basis of data from different studies and of the analysis carried out in this work by the author, particular attention is given to the problem of the assessment of the demand for health care professionals (physicians) in health care sector in Lithuania. When analysing the integration of health care professionals into the labour market, in addition to sociological surveys, the data of Lithuanian Statistics Lithuania Department on labour force (employment) was were used. This paper investigates explores the possibility of using different data sources for the analysis of the demand for health care professionals (physicians), as well as analyses their situation in the labour market on the basis of the scientific literature review.Straipsnyje analizuojama sveikatos priežiūros srities specialistų pasiūla Lietuvoje demografinės kaitos požiūriu. Remiantis skirtingų tyrimų duomenimis bei autoriaus atliktos analizės rezultatais didelis dėmesys šiame darbe skiriamas sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų) poreikio darbo rinkoje vertinimo problemai. Aptariant sveikatos priežiūros srities specialistų integracijos į darbo rinką galimybes be sociologinių apklausų rezultatų buvo pasinaudota Lietuvos statistikos departamento darbo jėgos (užimtumo) tyrimų duomenimis. Šiame straipsnyje atskleidžiamos skirtingų duomenų šaltinių panaudojimo galimybės analizuojant sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų) poreikį, atliekama jų padėties darbo rinkoje apžvalga remiantis atskirų mokslinių tyrimų duomenimis
Šeimos išmokų reforma Lietuvoje: mikrosimuliacinė poveikio pajamų pasiskirstymui analizė
Full text linkThe paper explores to what extent the Lithuanian family benefit system is able to reduce inequality and poverty among families with children, with poverty reduction being one of the major aims. Family benefits underwent a major reform in2004, which entailed a shift from means-tested benefits to a more universal system. Due to budget constraints, the implementation of the full reform design has been postponed until 2008. No distributional impact analysis of this reform, either of its initial or of its final designs, has been implemented yet. Furthermore, we analyse whether the gains from the newly designed system of family benefits are not outweighed by respective losses in social assistance benefits. To conduct such an analysis, we develop a partial static microsimulation model based on the EU-SILC (household income and living conditions) survey. The model is programmed in STATA statistical software. Our findings show that, despite small income improvements brought by the reform, its overall child poverty reduction effectiveness is limited. Moreover, the interaction of a family benefit with the social assistance system implies that some household types are relatively “bigger” winners compared to others. For example, our research reveals that single-parent households would obtain income gains comparable to those of large families only when the full reform scenario is implemented. If considering indirect effects (i.e. the loss of social assistance benefits), their relative gains become even smaller.Šiame straipsnyje pristatoma mikrosimuliacinė 2004 m. pradėtos ir 2008 m. baigtos šeimos išmokų reformos poveikio pajamų pasiskirstymui analizė. Be tiesioginio reformos poveikio pradiniu ir galutiniu reformos etapais tiriama ir kaip pasikeitė šeimos išmokų gavėjų teisės į socialinės paramos išmokas. Tyrimui atlikti naudojama statinė mikrosimuliacinė analizė, paremta ES-PGS tyrimo 2005 m. mikroduomenimis. Remiantis pateikta analize galima teigti, kad įgyvendintos reformos galimybės sumažinti skurdą yra labai ribotos. Be to, tyrimas parodė kad, vienišų tėvų namų ūkių pajamos žymiau padidėjo tik iki galo įgyvendinus reformą ir santykinė šių namų ūkių gaunama nauda yra vidutiniškai mažesnė negu kitų namų ūkių dėl dažniau prarandamos socialinės paramos. Atitinkama situacija pastebima ir kaimų namų ūkiuose su vaikais