Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Statistinių metodų taikymas vertinant Klaipėdos miesto butų kainas
Full text linkThe paper analyses the use of a nonlinear regression model, generalised linear model and generalised additive model(semi-parametric regression model) for creating real estate valuation models. These models are applied to data on transactions inKlaipeda city apartments. The aim is to create real estate valuation regression models applying various statistical methods and tocompare them with each other. The practical aspects of creating regression models are analysed and conclusions are presented in thepaper.Straipsnyje nagrinėjamas netiesinės regresijos modelis, apibendrintasis tiesinis modelis ir apibendrintasis adityvus modelis (pusiau parametrinis regresijos modelis), sudarant nekilnojamojo turto vertinimo modelį. Šie modeliai pritaikyti Klaipėdos miesto butų pirkimo ir pardavimo sandorių duomenims. Tyrimo tikslas – sudaryti nekilnojamojo turto verčių regresijos modelius, taikant įvairius statistinius metodus, ir palyginti gautus modelius tarpusavyje. Šiame straipsnyje išnagrinėti praktiniai regresijos modelių sudarymo aspektai bei pateikiamos tyrimo išvados
Demografiniai praradimai susiję su alkoholio vartojimu: Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir mirtingumo duomenų jungimo tyrimas
Full text linkThis paper presents the results of a study on sociodemographic mortality differentials in Lithuania based on censuslinked mortality data. Population data come from the individual records of the 2011 Population and Housing Census of the Republic of Lithuania. The results of the research demonstrate that education and marital status are very strong predictors of alcohol-related mortality. Among males aged 30 and older, the alcohol-related mortality risk in non-married groups is up to 3.4 times as high as in the group of married males. The alcohol-related mortality risk in lower-education groups is up to 3.7 times as high as in the group of those with higher education. The findings of the study suggest that the elimination of educational differences would allow avoiding 55.7 %, the elimination of marital status differences – 40.2 %, the elimination of ethnic group differences – 11.1 % of alcohol-related deaths.Tyrimo tikslas – įvertinti sociodemografinius mirtingumo, susieto su alkoholio vartojimu, skirtumus ir apskaičiuoti su šiais skirtumais susijusius demografinius praradimus Lietuvoje. Tyrime naudojami sujungti Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo ir Lietuvos Respublikos 2011–2013 m. mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys. Tyrimo metu gauti rezultatai palyginti su ankstesnio tyrimo, atlikto naudojant Lietuvos Respublikos 2001 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenis, rezultatais. Naudojant demografinės analizės ir statistinius metodus, vertinami mirtingumo skirtumai pagal mirties priežastis, susijusias su alkoholio vartojimu. Analizėje išskirtos dvi mirties priežasčių grupės: apsinuodijimas alkoholiu ir su alkoholio vartojimu susijusios kepenų ligos. Vertinant su alkoholio vartojimu susijusius demografinius praradimus, apskaičiuoti Puasono regresijos mirtingumo rodiklių santykiai ir mirtingumo dėl alkoholio vartojimo veiksninės rizikos rodikliai. Remiantis šia metodika apskaičiuota, kiek mirčių būtų išvengta, jeigu visose sociodemografinėse gyventojų grupėse mirtingumas dėl mirties priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, būtų lygus žemiausiais mirtingumo rodikliais pasižyminčios sociodemografinės gyventojų grupės mirtingumui. Nustatyta, kad mirtingumo rodiklių skirtumai, dėl su alkoholio vartojimų susijusių mirties priežasčių, skirtingose išsilavinimo grupėse siekia 3,7 karto, skirtingose santuokinės padėties grupėse – 3,4 karto. Apskaičiavus mirtingumo rodiklių skirtumus pagal tautybę, nustatyta, kad didžiausias mirtingumas dėl apsinuodijimo alkoholiu buvo lenkų tautybės vyrų grupėje. Veiksninės rizikos rodiklių analizė parodė, kad sumažinus mirtingumą dėl alkoholio vartojimo būtų galima išvengti 40,2 proc. mirčių dėl mirtingumo diferenciacijos santuokinės padėties grupėse, 11,1 proc. – tautybės grupėse, 55,7 proc. – išsilavinimo grupėse
Statistikos mokslas yra tarptautinis, o tyrimų statistika – patraukli ir aktuali
No full textThe paper presents a short history of international cooperation in statistics, formation of statisticalassociations and their activities in the world and in the Nordic countries. The cooperation background for Baltic and Nordicstatisticians before 1992 is presented. The contents of the activities of the Baltic–Nordic–Ukrainian Network on SurveyStatistics is highlighted.Straipsnyje pateikiama trumpa tarptautinio statistikų bendradarbiavimo, statistikų sąjungų formavimosi istorija bei jų tarptautinė veikla pasaulyje ir Šiaurės šalyse. Pateiktas Baltijos ir Šiaurės šalių tyrimų statistikos lygis, buvęs iki 1992 m., kaip šių šalių statistikų bendradarbiavimo pagrindas, apžvelgta Baltijos–Šiaurės–Ukrainos tyrimų statistikos tinklo veikla
Lietuvos darbo rinkos ekonometrinis modelis
Full text linkLithuanian labour market indicators, such as the total number of employees, the number of employees in the private and public sectors, the number of the unemployed, labour force, employment and unemployment rates, the relative number of employees, average monthly gross income are analysed in the paper. The experience of foreign countries and Lithuania in creating labour market models and econometric methodology has been examined. As a result, a new model of the Lithuanian labour market is produced, comprising five regressive equations, which are part of the recursive SVAR model, and four identities, which are part of balance equations. According to the logic of economic and other research, relevant connections in the economy have been specified, unknown parameters of equations have been estimated. Finally, forecasts of endogenous indicators for 2014 have been provided, and results have been compared with the projections of the main labour market indicators for 2014−2017, published by the Ministry of Finance. Calculations have been made using a statistical package Gretl.Šio straipsnio tikslas – pateikti dabartinės Lietuvos darbo rinkos statistinę apžvalgą ir remiantis Lietuvoje bei užsienio šalyse sukaupta patirtimi sudaryti ir išanalizuoti šios rinkos ekonometrinį modelį bei gauti pagrindinių rodiklių prognozes. Darbe analizuojami Lietuvos darbo rinką apibūdinantys rodikliai: bendrasis užimtųjų skaičius, užimtųjų skaičius privačiame ir valstybės sektoriuose, bedarbių skaičius, darbo jėga, užimtumo lygis, nedarbo lygis, sąlyginis darbuotojų skaičius, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis. Apžvelgiama užsienio šalių ir Lietuvos patirtis, sudarant darbo rinkos modelius. Pateikiamas Lietuvos darbo rinkos modelis, sudarytas iš penkių regresinių lygčių − rekursinės SVAR dalies bei keturių balansinių tapatybių. Modelio pagrindu gautos rodiklių prognozės 2014 m. lyginamos su Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbtomis pagrindinių darbo rinkos rodiklių projekcijomis 2014−2017 m. Skaičiavimai atlikti panaudojant statistikos paketą Gretl
Gyventojų surašymo ir demografinės statistikos duomenų jungimas: metodologiniai principai ir tyrimų galimybės
Full text linkUnfavorable general demographic indicators are to a large extent predetermined by a demographic situation in some population groups. Therefore, in order to achieve a more sustainable demographic development at the country level and develop an adequate response from relevant population policies, it is necessary to measure the scale of demographic differentiation and identify population groups at risk. This requires reliable population-level data and innovative methods for measuring demographic differentials. The main aim of this work is to present advantages and capabilities of methodology for development of census-linked databases based on the linkages between census and demographic records. This study provides selected empirical examples and new scientific data on socio-economic and socio-demographic differences in mortality, first divorces, and births in Lithuania. These data can be further used for improving population policies in Lithuania and performing comparative analyses with other countries.Nepalankius bendruosius Lietuvos demografinius rodiklius dažniausiai lemia itin bloga demografinė situacija kai kuriose gyventojų grupėse. Todėl siekiant tvaresnės demografinės raidos ir adekvataus gyventojų (demografinės) politikos atsako, būtina tiksliai įvertinti demografinės diferenciacijos mastus ir tiksliai identifikuoti padidintos rizikos gyventojų grupes. Tai reikalauja naujų visos populiacijos lygmeniu patikimų duomenų ir demografinių procesų diferenciacijos bei jos įtakos gyventojų raidai vertinimo metodų kūrimo. Šio straipsnio tikslas – pristatyti Lietuvos gyventojų mirtingumo, gimstamumo ir skyrybų civilinės būklės aktų įrašų (duomenų šaltinis – Gyventojų registras) ir surašymo duomenų sujungimo metodologinius pagrindus bei Lietuvos demografinių procesų diferenciacijos tyrimų empiriniais rezultatais iliustruoti šio inovacinio metodo taikymo privalumus. Tyrimas leido gauti naujus mokslo duomenis apie Lietuvoje stebimą nepalankių demografinės raidos požymių sąryšį su specifinių demografinių problemų koncentracija kai kuriose gyventojų grupėse
Lietuvos padėtis tvaraus vystymosi kontekste
No full textThe goal of this paper is to analyze the tendencies of social exclusion and inequality in Lithuania and in the context of Europe. By using statistical methods such as Gini coefficient and Lorenz curve, firstly we analyze the inequality of average county disposable household income per month. In the second part of the study, we analyze an indicator of people at-risk-of poverty or social exclusion in 26 different countries of Europe. In this section, we want to test the fixed and random effects models on our data. Based on them, the average effect of the at-risk-of poverty or social exclusion indicator can be measured. Based on real expenditure per capita analysis, Lithuania can be classified to a group of post-Soviet countries, where tendencies of poverty or social exclusion risk are similar.Šio darbo tikslas yra ištirti, kokios yra socialinės atskirties ir nelygybės tvaraus vystymosi tendencijos Lietuvoje bei Europos kontekste. Naudojantis statistiniais nelygybės tyrimo metodais tokiais kaip Gini koeficientas ir Lorenz kreivė, pirmoje dalyje tiriame vidutinių disponuojamų namų ūkių pajamų nelygybę. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas skurdo ir socialinės atskirties rizikos rodiklis 26-iose Europos valstybėse. Pasinaudojus panelinių duomenų modeliais, ieškomas geriausiai skurdo ir socialinės atskirties rizikos rodiklį aprašantis modelis. Remiantis modelių analize, nagrinėjama darbo lygio pokyčio priklausomybė nuo skurdo ir socialinės atskirties rizikos rodiklio vidutinio pokyčio. Pagal vienam gyventojui tenkančias valstybės išlaidas, Lietuva gali būti priskiriama prie Postsovietinio valstybių bloko, kuriose vyrauja panašios skurdo rizikos tendencijos, kurios ir nagrinėjamos tolimesniame darbe
Regionų nedarbo indekso dinamikos modeliavimas taikant spektrinės analizės metodą
No full textThe model of the unemployment index at the regional level in accordance with the spectral analysismethod worked out by the team of О. Моrgenstein of American Princeton University is got. The unemployment indexes ofKovel town in Kovel district of Volyn region for the period of observations from January 1994 to February 2012 are theinformation basis of this research.Sudarytas regionų nedarbo indekso kitimo modelis, taikant O. Morgenstein iš American Princeton universiteto grupės sukurtą spektrinės analizės metodą. Volyn regiono Kovel rajono Kovel miesto 1994 m. sausio mėn. – 2012 m. vasario mėn. stebėti nedarbo rodikliai yra šio tyrimo informacinė bazė
Ukrainos ekonomikos tendencijos globalios krizės sąlygomis (analizė, paremta verslo tendencijų tyrimais)
No full textThis article discusses the possibilities to study the economy in times of crisis and its post-crisis performance by use of selected indicators from the Business Tendency Survey. Unlike conventional statistical indicators, these indicators can give quick information about the opinions, judgments and expectations of enterprise managers concerning their company\u27s performance, which allows the drawing of conclusions about business operation by economic activity, sector and the whole economy. The analysis is made by use of several indicators from Ukrainian surveys: change in the competition; production capacities utilization and wear; factors limiting enterprises’ development. The analysis is made by economic sector: industry, construction and transport.Straipsnyje nagrinėjama galimybė tirti ekonomiką krizės metu ir jos pokrizines apraiškas naudojant kai kuriuos pasirinktus verslo tendencijų tyrimo rodiklius. Skirtingai nei įprasti statistiniai rodikliai, šie rodikliai gali greit duoti informacijos apie įmonių vadybininkų nuomones, sprendimus ir lūkesčius įmonės veiklos klausimais, leidžiančios daryti išvadas apie verslo sėkmę ekonominės veiklos rūšių, sektorių, o taip pat ir viso ūkio lygiu. Analizėje naudojami keletas Ukrainos tyrimų rodiklių: kompetencijų pokyčiai, pajėgumo išnaudojimas, įmonės pažangos stabdžiai. Analizė atlikta pramonės, statybos ir transporto ekonomikos sektoriuose