Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Ar turintys vaikų Lietuvoje laimingesni? Vertinimo informacijos šaltiniai ir metodai
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Fertility decline and unstable fertility rates are currently observed in developed countries, including Lithuania. To account for these undergoing instabilities new theories and methods of formal demography have been proposed. The aim of this research is to analyse links between fertility and happiness in Lithuania. This study is based on a newly developed theory that links happiness and childbearing. The study refers to data analysis of three international level surveys – Fertility and Family (1994-1995), Population and Policy Acceptance (2001) and Generations and Gender (2006). The main method of analysis – binary logistic regression. Results of data analysis support the hypothesis, that there is a relationship between happiness and fertility, although ambiguous.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse stebimi nevienareikšmiai gimstamumo pokyčiai ilgą laiką išliekant žemam gimstamumo lygiui, skatina ieškoti teorinių perspektyvų ir formaliosios demografijos metodų, galinčių paaiškinti susiklosčiusią situaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vaikų susilaukimo ir laimės ryšius Lietuvoje, aptariant gali-mybes vertinti šiuos ryšius. Tyrime remiamasi naujausiomis gimstamumo teorinėmis idėjomis, aiškinančiomis laimės ir vaikų susilaukimo sąsajas, ir naudojama trijų tarptautinių tyrimų – Šeimos ir gimstamumo (1994–1995 m.), Gyventojų poli-tikos vertinimo (2001 m.), Kartų ir lyčių (2006 m.) – duomenų analizė. Analizuojant duomenis taikomas binarinės logistinės regresijos metodas. Atliktos duomenų analizės rezultatai leidžia patvirtinti keliamą hipotezę, kad yra ryšys tarp laimės ir vaikų (ne)susilaukimo, nors ir nevienareikšmis
Regresinės analizės taikymas didiesiems duomenims
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Opportunities and challenges of regression analysis for big data are investigated in the present article. Firstly, the main characteristics describing big data are identified and explained, and then potential challenges that arise in big data analytics are identified. According to the identified challenges, some methods used in the regression analysis for big data are proposed. These methods reduce the calculation burden and select variables that best describe the response variable, thus achieving sufficient statisti-cal accuracy and reducing costs and time of calculations. One of the main purposes of this article is to apply the methods for real data set. Simulation and real data regression models are formed and parameters are estimated using divided regression and regression based on leverage techniques. The LASSO and LARS regressions are used to select the best subset of variables. Finally, model diag-nostics, accuracy estimation and comparisons of results are performed.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Šiame straipsnyje nagrinėjamos didžiųjų duomenų regresinės analizės galimybės ir galimi sunkumai. Straipsnyje išskirtos ir paaiškintos pagrindinės juos nusakančios charakteristikos, nustatyti galimi iššūkiai, kylantys didžiųjų duomenų analitikoje. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyta keletas didžiųjų duomenų regresinėje analizėje naudojamų metodų, kurie leidžia sumažinti skaičiavimų naštą ir atrinkti nepriklausomus kintamuosius, geriausiai nusakančius priklausomą kintamąjį, bei pasiekti didesnį modelio tikslumą. Vienas iš darbo tikslų – metodų pritaikymas realiems didiesiems duomenims, todėl didelis dėmesys skiriamas tiriamajai daliai. Realių duomenų regresijos modelių sudarymui ir parametrų vertinimui naudojami išskaidytos ir stebinių įtakos indeksu paremtos regresijos metodai, o geriausiai priklausomąjį kintamąjį nusakančių nepriklausomų kintamųjų atrinkimui naudojama LASSO ir LARS regresija. Straipsnyje taip pat pateikiami atlikti modelių tinkamumo ir tikslumo vertinimai, jų tarpusavio rezultatų palyginimai
Statistikos kokybės stebėsena ir kokybės ataskaitų rengimas
No full text[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian]
The present paper introduces the main principles of the quality management system of Statistics Lithuania, which is based on the ISO 9001 standard, and explains how the system promotes user confidence in statistics through the regular quality monitoring and reporting exercise. It is explained how the quality of statistics is measured and presented to the public; the usefulness of quality reports to the users, especially to researchers and academia, is discussed. Moreover, some results from the monitoring exercise and examples of quality reports are presented.[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Straipsnyje pristatomi pagrindiniai Lietuvos statistikos departamento kokybės vadybos sistemos, atitinkančios kokybės vadybos sistemų standarto ISO 9001 reikalavimus, principai. Aptariama, kaip ši sistema padeda didinti vartotojų pasitikėjimą statistika, atliekant nuolatinę statistikos kokybės stebėseną ir rengiant kokybės ataskaitas. Paaiškinama, kaip statistikos kokybė yra matuojama ir pristatoma visuomenei; aptariama kokybės ataskaitų nauda statistikos vartotojams, ypač mokslininkams ir akademinei bendruomenei. Taip pat pateikiami kai kurie statistikos kokybės stebėsenos rezultatai ir kokybės ataskaitų pavyzdžiai
Švietimo sistemos stebėsena: išteklių ir rezultatų indeksų sąveika
Full text linkEducation is one of keystones that guarantees well-being of a country, therefore the understanding about the educationsystem status might be crucial. It motivates to measure the state of the education system, to understand its determinants and tomonitor changes over time that would allow the implementation of evidence-based education policy. Measurement and assessment ofthe state of the education system is a complex task, as the analysis of individual indicators of the educational system is insufficient tomonitor and evaluate education as a multidimensional phenomenon. To achieve a comprehensive and generalized assessment of theeducation system, we have chosen to calculate the composite indicators, namely, indicators of resources and outcomes. Using thelatter indicators we evaluate state of resources and output of the educational system, understand the factors, determining the state, andcompare it over time and in the context of other countries. Indices were calculated for the Baltic countries and three “old” EUmember states: UK representing the Anglo-Saxon liberal model, Germany for the Continental corporatist model and Finland as anexample of the Scandinavian model. For the analysis we used 2002-2014 annual publicly available data from EUROSTAT, OECD,and IEA databases. We have employed a simple weighted additive method with equal weights and principal components analysis forthe construction of indices. We have found that the differences between composite indicators, constructed by the simple weightedadditive method with equal and principal components analysis weights, are limited. The increase in the number of sub-indicators byalmost two-thirds does not affect dynamics of the output indices over time. We have established that inertia of the education systemis different for the countries: the impact of the output on the results is observed with 2–4 year lag for the Baltic States, as there is notime lag or there is a one year lag for Germany and the United Kingdom. Finland\u27s results are different as compared with the othercountries examined. The dynamics of the Baltic indices is similar and possibly constitutes a separate group.Švietimas yra vienas pagrindinių veiksnių, užtikrinančių šalies gerovę, todėl svarbu suprasti švietimo sistemos būklę. Todėl svarbu išmatuoti švietimo sistemos būklę, suprasti ją lemiančius veiksnius bei stebėti kaitą laike, tai leistų įgyvendinti duomenimis grįstą švietimo politiką. Švietimo sistemos būklės išmatavimas ir įvertinimas yra sudėtingas uždavinys, nes švietimui kaip daugialypiam reiškiniui stebėti ir vertinti nepakanka pavienių švietimo sistemos rodiklių analizės. Siekiant visuminio ir apibendrinto švietimo sistemos vertinimo buvo pasirinkta skaičiuoti sudėtinius rodiklius – švietimo išteklių ir rezultatų indeksus, kuriais bus įvertinta švietimo sistemos išteklių ir rezultatų būklė, pristatyti būseną lemiantys veiksniai bei palyginta laike ir kitų šalių kontekste. Indeksai apskaičiuoti Baltijos ir trims „senosioms“ ES šalims: Jungtinei Karalystei, kuri atstovauja anglosaksišką liberalųjį švietimo modelį, Vokietijai kaip kontinentinio-korporatyvistinio modelio atstovei ir Suomijai, skandinaviškojo socialdemokratinio modelio pavyzdys. Analizei panaudoti 2002–2014 m. viešai prieinami rodikliai iš Eurostato, OECD ir IEA duomenų bazių. Sudėtiniams indeksams skaičiuoti buvo pritaikyti vienodi ir pagrindinių komponenčių analizės svoriai; atliktas tiesinis agregavimas. Gauta, kad skirtumas tarp vienodų svorių priskyrimo ir svorių priskyrimo, taikant pagrindinių komponenčių analizę, yra mažas. Rezultatų indeksų dinamikai laike rodiklių kiekio padidinimas beveik dviem trečdaliais įtakos neturi. Atlikus švietimo išteklių ir rezultatų indeksų sąveikos laike analizę, gauta, jog švietimo sistemų inertiškumas yra skirtingas: Baltijos šalyse rezultatai sureaguoja į išteklių pasikeitimus po 2–4 m., o Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje – tais pačiais ar kitais metais. Suomijos rezultatai, palyginti su kitomis nagrinėtomis šalimis, kitokie. Baltijos šalių indeksų dinamika – panaši, galimai sudaranti atskirą grupę
Lietuvos gyventojų senėjimo ilgalaikė trajektorija: fundamentalieji ir specifiniai veiksniai
Full text linkThe article analyses the population ageing of Lithuania for almost a hundred years. The aim of the article is to evaluate the trends of population ageing of Lithuania and to analyse the preconditions and factors of the ageing trajectory fluctuation. Based on demographic development theories and methodological insights in the estimation of influence of different factors on the ageing trends, the fundamental and specific changes in the ageing of Lithuanian population are evaluated. The analysis relies on the official information of Lithuania and international population databases.Straipsnyje analizuojamas Lietuvos gyventojų senėjimas beveik šimto metų periodu. Straipsnio tikslas yra vertinti Lietuvos gyventojų senėjimo tempų kitimą ir senėjimo trajektorijos svyravimo prielaidas bei veiksnius. Remiantis demografinės raidos teorijomis ir užsienio tyrėjų gyventojų senėjimo veiksnių vertinimo metodologinėmis įžvalgomis vertinami Lietuvos gyventojų senėjimo fundamentalieji ir specifiniai pokyčiai. Analizėje remiamasi oficialiąja Lietuvos ir tarptautinių gyventojų duomenų bazių informacija
Geometrinio atstatymo proceso prognozavimas
No full textThe first part of the paper presents major concepts and theoretical statements on prediction of processes. The second part presents the obtained results on the geometric renewal process by indicating its distribution which has a binomial distribution and is a process with independent and stationary increments. Further, having applied the theory introduced in the first part to the geometric renewal process, the sufficient and unbiased prediction with the minimum-variance has been found.Pirmoje straipsnio dalyje pateiktos pagrindinės sąvokos ir teoriniai teiginiai apie procesų prognozavimą. Antroje darbo dalyje pateikiami žinomi rezultatai apie nagrinėjamą geometrinį atstatymo procesą, nurodant jo skirstinį, kuris, pasirodo, turi binominį skirstinį ir yra procesas su nepriklausomais ir stacionariais pokyčiais. Geometriniam atstatymo procesui pritaikius pirmos dalies teoriją, surandama prognoziškai pakankama ir nepaslinktoji prognozė, turinti tolygiai mažiausią dispersij
p-mačio Rayleigho skirstinio parametro proporcingajame didumui ėmime Bayeso įvertinimas
No full textIn this paper, we have derived the probability density function of the size-biased p-dimensional Rayleigh distribution and studied its properties. Its suitability as a survival model has been discussed by obtaining its survival and hazard functions. We also discussed Bayesian estimation of the parameter of the size-biased p-dimensional Rayleigh distribution. Bayes estimators have been obtained by taking quasi-prior. The loss functions used are squared error and precautionary.Šiame straipsnyje išvedama p-mačio Rayleigho skirstinio tankio proporcingajame didumui ėmime formulė ir tiriamos jo savybės. Jo pritaikomumą išgyvenamumo analizėje nusako išlikimo ir rizikos funkcijos. Taip pat aptariamas Rayleigho skirstinio parametro proporcingajame didumui ėmime Bayeso įvertinimas. Bayeso įvertiniai gaunami pasitelkiant kvaziapriorinį skirstinį. Naudojama kvadratinė ir įspėjamoji nuostolių funkcija
Optimalieji planai apribotiesiems didžiausiojo tikėtinumo įvertiniams atsitiktiniame padalytųjų sklypų modelyje
No full textThe design effect for the restricted maximum likelihood estimators of variance components in acompletely randomized split-plot model is studied. The model was used to represent the response generated froman experimental scenario where the whole-plot and split-plot factors are random. The work generated groups ofbalanced designs from same number of experimental runs and compared them for optimality using the derived Fisher Information matrix of the restricted maximum likelihood (REML) estimators. The measure for optimalityis the D-optimality criterion; the resulting optimal designs depend on the relative magnitudes of the true values of the variance components. The results show that when the factor variances are larger than the error variances, designs where the absolute difference between the number of whole-plots and the number of levels of the splitplot factor is relatively small show substantial gain in statistical efficiency over other designs.Straipsnyje nagrinėjamas eksperimento plano efektas (poveikis, įtaka) dispersijos komponenčių didžiausio tikėtinumo įvertiniui visiškai randomizuotame padalytųjų sklypų modelyje. Modelis naudojamas aprašyti atsaką, kai eksperimente ištisinio ir padalytojo sklypo faktoriai yra atsitiktiniai. Darbe sudarytos subalansuotų planų su vienodu eksperimentų skaičiumi grupės ir palygintas jų optimalumas naudojant išvestą Fisherio informacijos matricą bei apribotuosius didžiausiojo tikėtinumo įvertinius. Optimalumas matuojamas D-optimalumo kriterijumi; gaunami optimalieji planai priklauso nuo dispersijos komponenčių santykinių dydžių. Rezultatai rodo, kad tuomet, kai faktorių dispersijos yra didesnės už paklaidų dispersijas, planų, kuriuose absoliutinis skirtumas tarp ištisinių sklypų skaičiaus ir padalintųjų sklypų faktoriaus lygių kiekio yra santykinai mažas, statistinis efektyvumas, palyginti su kitais planais, gerokai išauga
