Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Sprendimo, gauto TOPSIS metodu, patikimumo statistinė analizė
Full text linkThe tasks of making the most appropriate decisions taking into account a number of criteria are dealt with in variousfields such as engineering, industry, finance, economics and others. If the aim is to arrange the alternatives in a priority lineaccording to quantitative attributes, then multiattribute decision-making methods are suitable. Analysts using these methods usuallydo not take into account initial data errors – deviations in attribute values, in which case the decision may be unreliable. In thisarticle, several statistical analysis methods are proposed for the multicriteria decision to measure reliability: formulation of statisticalhypotheses and calculation of confidence intervals for parameters. Based on statistical analysis results, conclusions about thereliability of a multicriteria decision obtained using the TOPSIS method are formulated.Tinkamiausio sprendimo, atsižvelgiant į daugelį kriterijų, priėmimo uždaviniai yra nagrinėjami įvairiose srityse, pavyzdžiui, inžinerija, pramonė, finansai, ekonomika ir kitos. Jeigu uždavinio tikslas – nagrinėjamas alternatyvas išrikiuoti prioritetine eilute, atsižvelgiant į daugelį kiekybinių rodiklių, tai tokiems sprendimo priėmimo uždaviniams taikomi kiekybiniai daugiatiksliai sprendimo priėmimo metodai. Analitikai taikydami šiuos metodus dažniausiai neatsižvelgia į pradinių duomenų paklaidas – rodiklių reikšmių nuokrypius, tokiu atveju priimtas sprendimas gali kelti abejonių. Tuo remiantis, šiame straipsnyje daugiakriterinio sprendimo, gauto TOPSIS metodu, patikimumui vertinti siūloma taikyti statistinės analizės metodus: formuluoti statistines hipotezes bei skaičiuoti parametrų pasikliautinuosius intervalus. Remiantis gautomis statistinėmis išvadomis formuluojamos išvados apie daugiakriterinio sprendimo, gauto TOPSIS metodu, patikimumą
Gyventojų emigracijos poveikio darbo rinkai vertinimas
Full text linkMigration flows have increased since the EU enlargement in 2004. In many European countries, they are sufficiently large to have significant economic effects. These effects are among the most popular topics in public debate.
In this paper, the authors attempt to quantify the effects of emigration on wages, welfare and income redistribution in the selected new EU member states. Emigration reduces labour supply and increases national wage generating income redistribution from the owners of capital to the labour force. Emigration also results in welfare loss as emigrants no longer produce output in their home country. The authors of the article adopt a simple theoretical model of the labour market which allows quantifying these effects through the use of basic economic and demographic statistics.
The research on the effects of emigration on wages uses a simple supply and demand framework, where labour demand is derived from a marginal productivity condition using the Cobb–Douglas production function. The authors also assume perfectly inelastic labour supply, in case of which the effect of emigration on wages is entirely determined by labour demand. Wage elasticity estimation uses the fact that the capital share parameter in the Cobb–Douglas function also measures labour demand elasticity. This property of the production function allows the authors to estimate the elasticity using national accounts data.
The estimates of labour demand (wage) elasticity for Lithuania range from 0.44 to 0.55, implying that due to emigration wages might have increased from 0.75 to 0.94 per cent a year, on average. In the period of 2001–2008, emigration might have resulted in a wage increase of 5.9 to 7.3 per cent. However, these estimates require caution as the beginning of the period was characterised by high unemployment. Emigration loss amounts to 0.4 per cent of GDP, and 2.8 per cent of GDP is redistributed to labour every year.
Due to the poor quality of migration data, the impact of emigration on wages, welfare and income redistribution in other countries is most likely significantly underestimated. The assumption that the share of declared emigration is similar across countries would imply that those affected by emigration the most are Slovenia, Czech Republic and Estonia
Minimalių vartojimo poreikių dydis ir absoliutus skurdas Lietuvoje: metodika ir pritaikymas
No full textWe propose a methodology for estimating the cost of the basic needs and applying it on the data for Lithuania in a decade after the EU accession (2006-2016). The basic food costs account for the minimal nutrition requirements, while the cost of other needs is estimated in relative terms, taking actual consumption patterns in the population into account. A reduction in the cost of the basic needs for additional members of the household is accounted for by a specially constructed consumption-based equivalence scale estimated on the HBS data. We show that the cost of the basic needs in Lithuania is close to the relative at-risk-of-poverty line (at 60% of the median equivalized disposable income) for a single adult but exceeds it for larger households. The share of people with income below the basic needs’ cost was above the relative at-risk-of-poverty levels in the EU-SILC data for all years, except of 2016. Albeit, the actual level might be lower due to the under-reporting of shadow income in the EU-SILC. Ability to meet basic needs and related absolute poverty indicators shows anti-cyclical dynamics in times of the economic growth and recession. Children are consistently the most deprived group of the Lithuanian population when it comes to meeting the basic needs. The official absolute poverty indicator used in Lithuania under-estimates the cost of the basic needs for households with more than one member.Šiame straipsnyje pristatoma minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodika. Ši yra pritaikoma Lietuvos duomenims, atspindintiems dešimtmetį po įstojimo į ES (2006-2016 m.). Pagrindinės maisto dalies išlaidos sudarytos pagal minimalius mitybos reikalavimus, o kitų poreikių išlaidos yra apskaičiuojamos santykiniais dydžiais, atsižvelgiant į faktinius gyventojų vartojimo įpročius. Išlaidų sumažėjimas papildomiems namų ūkio nariams remiasi ekvivalentine skale, apskaičiuota naudojantis NŪBT duomenimis. Tyrimas parodė, kad minimalių vartojimo poreikių dydis vienam asmeniui Lietuvoje yra artimas santykiniam skurdo rizikos lygiui (esant 60 proc. ekvivalentinių disponuojamų pajamų medianos ribai), tačiau yra didesnis didesniems namų ūkiams. Dalis žmonių, kurių pajamos nesiekia minimalių poreikių dydžio, buvo didesnė už santykinį skurdo rizikos lygį visais analizuotais metais, išskyrus 2016 m. Kita vertus, faktiškai šis lygis galimai yra mažesnis dėl to, kad PGS duomenyse nepakankamai atspindima informacija apie šešėlines pajamas. Minimalių vartojimo poreikių ir absoliutaus skurdo rodikliai rodo anticiklinę dinamiką ekonomikos augimo ir recesijos metu. Vaikai yra labiausiai stokojanti Lietuvos gyventojų grupė kas liečia minimalių vartojimo poreikių patenkinimą. Lietuvoje naudojamas oficialus absoliutaus skurdo rodiklis nepakankamai įvertina namų ūkių, turinčių daugiau nei vieną narį, minimalius vartojimo poreikius
Šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo būklės bei tendencijų įvertinimas Lietuvoje
Full text linkThe author analyses the state of the shadow economy, informal employment and their trends based on differentstatistical calculation methodologies and survey data. The evaluation of the situation in Lithuania is based on the data of StatisticsLithuania, State Social Insurance Fund Board (SODRA), special surveys and results of statistical calculations. According to researchexperience, the methodological issues of evaluation of informal employment are discussed. Assiduous attention is paid to theevaluation and the scope of the shadow economy and the comparative analysis of informal employment issues in the EU. Whileassessing the trends in the shadow economy, the indicators from the research of different authors or institutions are compared usingdifferent calculation methods – to determine relative trends in the shadow economy.Remiantis skirtingomis metodikomis atliktų statistinių skaičiavimų rezultatais bei apklausų duomenimis, straipsnyje analizuojama šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo būklė bei dinamikos tendencijos. Vertinant situaciją Lietuvoje, straipsnyje remiamasi Lietuvos statistikos departamento, Sodros ir specialių apklausų duomenimis, statistinių skaičiavimų rezultatais. Atsižvelgiant į šalyje atliktų tyrimų patirtį, publikacijoje aptariamos metodinės neoficialaus užimtumo įvertinimo problemos. Didelis dėmesys šioje publikacijoje taip pat skiriamas šešėlinės ekonomikos vertinimui, jos apimties ir nelegalaus darbo lyginamajai analizei ES šalių mastu. Vertinant šešėlinės ekonomikos tendencijas Lietuvoje, lyginami atskirų tyrimų autorių ar mokslo institucijų skirtingais skaičiavimų būdais (metodais) nustatyti santykiniai šešėlinės ekonomikos rodikliai
Lietuvos imigracinė subpopuliacija: užsienyje gimusios kartos
Full text linkThe article analyzes the foreign-born population of Lithuania, its age and ethnic composition, and periods of arrival to Lithuania. The analysis is based on the 2011 Lithuanian Population Census data. The results of the analysis show that the foreign-born population of Lithuania is very heterogeneous and has three major groups formed at different times, by different immigration factors and flows, they are different by age and ethnic composition. Most of foreign-born population of Lithuania is formed during the Soviet era - those who arrived from the former USSR. Among them the majority are of Russians, but a quite large part - Lithuanians who arrived since the mid-sixties of 20th century (children of deportees). The youngest generation of the emerging foreign-born generation is from Western European countries.Straipsnyje analizuojama ne Lietuvoje gimusiųjų subpopuliacija, jų amžiaus ir etninė sudėtis, atvykimo į Lietuvą periodai. Analizuojant remiamasi 2011 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenimis. Analizės rezultatai rodo, kad Lietuvos kitur gimusiųjų subpopuliacija yra labai nevienalytė ir joje išsiskiria trys didesnės grupės, susiformavusios skirtingu laiku, suformuotos skirtingų imigracijos veiksnių ir srautų, jos yra skirtingos pagal amžių ir etninę sudėtį. Didžioji dalis kitur gimusiųjų subpopuliacijos yra susiformavusi sovietmečiu – tai atvykusieji iš buvusios SSRS. Tarp jų – dauguma rusai taip pat didelė dalis – lietuviai, atvykę nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vidurio (dauguma – tremtinių vaikai). Jauniausios, besiformuojančios kitur gimusiųjų kartos kilmė – Vakarų Europos šalys
Ilgalaikio nedarbo tendencijų ir regioninių skirtumų įvertinimas Lietuvoje
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
This article is based on the results of the project ‘Regional disparities of welfare in Lithuania’ (project number GER-005/2017) of the National Research Programme ‘Welfare society’. The project was funded by the Lithuanian Research Council. The aim of the publication is to analyse the trends of long-term unemployment in Lithuania, as well as to assess differences in the context of other EU countries. The main priority of this publication is the assessment of regional differences of long-term unemployment in Lithuania – the data are analysed in urban and rural areas, as well as in different municipalities of Lithuania. In the course of the analysis, data from Statistics Lithuania, Eurostat and Employment Service were used.
[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnis parengtas remiantis Nacionalinės mokslo programos „Gerovės visuomenė“ 2017–2018 m. projekto „Regioniniai gerovės skirtumai Lietuvoje“ rezultatais (projekto Nr. GER-005/2017). Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Publikacijoje vertinamos ilgalaikio nedarbo tendencijos šalyje ir bedarbių skaičiaus raida pagal nedarbo trukmę, analizuojami ilgalaikio nedarbo lygio skirtumai Lietuvoje ir lyginami su ES šalimis. Bene esminiai šios publikacijos prioritetai – regioninių ilgalaikio nedarbo skirtumų įvertinimas bei kaimo ir miesto gyventojų ilgalaikio nedarbo skirtumų kaitos analizė. Atsižvelgiant į informacijos disponavimo ir jos palyginamumo galimybes, tyrimo eigoje pasinaudota Lietuvos statistikos departamento (LSD), Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) bei Užimtumo tarnybos1 prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) duomenimis
Tautos ūkinė veikla praeityje ir ateityje
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
Lithuanian economy, over the last century, has been subject to significant changes and various vicissitudes. After restoring its independence (1918), Lithuania had to start everything from the very beginning, i.e. as soon as possible to commence the development of its own economy under challenging and complex political conditions. Small and medium-sized business, crafts, retail trade were the first significant changes. Unfortunately, Lithuania, at that time, was missing its own independent, entrepreneurial, life-innovation-sensitive entrepreneurs\u27 layer. The foregoing was determined both by objective (the global economic crisis) and subjective (lack of working capital, negligible purchasing power, public institutions\u27 red tape, etc.) reasons. The inter-war period was too short for Lithuania\u27s economy to obtain the best possible results though certain conditions were ensured, and much solid work was done in the field of social policy. Current politicians and economists still have what to learn from that time political insight, economic rationality, legislative technique. Unfortunately, the Second World War and the subsequent authoritarian character of the Soviet Union\u27s economy influenced the nature of Lithuania\u27s economy, irrational attitude towards its changes taking place at that time. For very many, restoration of independence was unexpected. It was necessary to start managing Lithuanian economy in the absence of almost any practical, scientific expertise and input so that to begin objective and significant economic reforms. In order to focus on European management standards, Lithuania should substantially improve its management in all activity fields. Unfortunately, Lithuania\u27s science is still lacking the applied research orientation, natural connection of theory and practice. Becoming a Member State of the European Union, we should manage to realize ourselves. Only universal prosperity, high level of cultural and well educated youth, as well as proper and sufficient understanding of democracy ideals will enable Lithuania to speed up its efforts and to become a full member of the free EU.
Marginal efficiency theory, Keynesian view, neoclassical attitude towards economics, Monetarism, Neoliberalism and institutionalists\u27 attitudes, hopefully, will promote the efforts to form a base of uniform researches, favorable for political scientists and economists. Creation of macroeconomics, undoubtedly, is a major achievement of the 20th Century economics. Nobel Prize Laureates: Milton Friedman, James Tobin, Franco Modigliani, Lawrence R. Klein, Robert M. Solow and other famous scientists are the most prominent contributors in this field. Regretfully, the reverse process still often happens on the Lithuanian revival path: fragmentation of social sciences, i.e. theoretical researches are prevailing over the empirical studies in the field of social sciences abroad. Lithuania, however, is still lacking the same. The number of successors of the interwar-period intellectuals (D. Cesevičius, D. Budrys, P. Padalskis and others) is alarmingly low. Current economists do not have enough consistency and are not well prepared from the theoretical point of view. In my opinion, teaching assignments of the mathematized economic theory for the 21st Century\u27s future economists shall be notably reinforced and enhanced. Furthermore, they should be able themselves not only to interpret such theories, but also to create new ones. Full symbiosis of the economic theory and practice is of vital importance.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Lietuvos ūkis per paskutinį šimtmetį patyrė labai daug pokyčių. Tik atgavus nepriklausomybę (1918 m.) Lietuvai reikėjo viską pradėti nuo pradžių, t. y. labai sudėtingose politinėse peripetijose reikėjo kuo greičiau kurti savo ūkį. Viso to pradžia buvo smulkus ir vidutinis verslas, amatai, mažmeninė prekyba. Deja, Lietuva neturėjo savarankiško, verslaus ir gyvenimo inovacijoms neabejingo verslininkų sluoksnio. Tam buvo tiek objektyvių (pasaulinė ekonominė krizė), tiek subjektyvių (apyvartinių lėšų stoka, menka perkamoji galia, valstybės institucijų biurokratizmas ir pan.) priežasčių. Tarpukario laikotarpis buvo per trumpas, kad šalies ūkis pasiektų reikšmingesnių rezultatų nors tam tikros sąlygos buvo palankios, o socialinės politikos srityje buvo nemažai nuveikta. Dabarties politikai ir ekonomistai galėtų pasimokyti iš to meto politinio įžvalgumo, ekonominio racionalumo, teisinės technikos. Deja, antrasis pasaulinis karas ir po jo sekęs autoritarinis Sovietų Sąjungos ekonomikos pobūdis nulėmė to meto Lietuvos ūkio pobūdį, kaitos neracionalumą. Nepriklausomybės atkūrimas daug kam buvo nelauktas. Teko pradėti tvarkyti Lietuvos ūkį, neturint beveik jokio praktinio ir mokslinio įdirbio, reikalingo objektyvioms ir prasmingoms ekonominėms reformoms atlikti. Norint Lietuvai orientuotis į europinius valdymo standartus, būtina iš esmės pagerinti visų sričių vadybą. Lietuvos mokslas dar nepakankamai orientuotas į taikomuosius tyrimus, natūralų teorijos ir praktikos sujungimą. Tapę Europos Sąjungos nariais, turime gebėti save realizuoti. Tik visuotinė gerovė, aukštas kultūros lygis ir gerai išsilavinęs jaunimas bei geras demokratijos idealų supratimas leis Lietuvai tapti pilnaverte laisvos ES nare.
Per ribinio naudingumo teoriją, keinsizmą, neoklasikus, monetarizmą, neoliberalizmą ir institucionalistų pažiūras bandoma formuoti politologų ir ekonomistų bendrą tyrimų lauką. Didžiausias XX a. ekonomikos mokslo laimėjimas – makroekonominės teorijos sukūrimas. Didelis nuopelnas tenka Nobelio premijos laureatams: Milton′ui Friedman′ui, James′ui Tobin′ui, Franco′ui Modigliani′ui, Lawrence′ui R. Klein′ui, Robert′ui M. Solow′ui ir kt. Deja, Lietuvos atgimimo kelyje vyksta atvirkštinis procesas: socialinių mokslų susiskaidymas, t. y. užsienyje socialinių mokslų srityje daugiausia atliekama teorinių, o ne empirinių tyrimų. Tačiau Lietuvoje to pasigendama. Tarpukario laikotarpio intelektualų (D. Cesevičius, D. Budrys, P. Padalskis ir kt.) minčių tęsėjų gretos labai retos. Dabartiniams Lietuvos ekonomistams dažnai trūksta nuoseklumo ir plataus teorinio pasirengimo. Manyčiau, kad XXI a. rengiamiems ekonomistams reikėtų gerokai sustiprinti matematizuotos ekonominės teorijos dėstymą. Be to, jie patys turėtų gebėti tokias teorijas ne tik interpretuoti, bet ir kurti naujas. Būtina ekonomikos teorijos ir praktikos simbiozė.
 
Editorial Board and Table of Contents
No full textoai:ojs.www4063.vu.lt:article/12831[text in English and Lithuanian
Paauglių kūdikių gimstamumo kaitos tendencijos: Europos sąjungos kontekstas ir regioninė diferenciacija Lietuvoje
Full text link[full article and abstract in Lithuanian; abstract in English]
The aim of this article is to analyse changes in adolescent fertility in the Member States of the European Union and Lithuania. We have investigated trends in adolescent fertility rate (number of live births per 1000 women aged 15-19 years) during the period of 2001-2015, examined the extent of the changes and explored spatial differentiation at the municipality level in Lithua-nia. In addition to the analysis of the 15-19 year old age group, the present paper also includes analysis of the sub-groups of 15-17 and 18-19 year olds. Calculations are based on the vital registration data on fertility in the EUROSTAT database (for the EU coun-tries) and the data provided specifically for this project by Statistics Lithuania in accordance to the contract for the provision of con-fidential statistical data for scientific purposes (for the municipalities of Lithuania).[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba]
Straipsnio tikslas – išanalizuoti paauglių kūdikių gimstamumo kaitą Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvoje, atskleidžiant pokyčių kryptį, mastą bei regioninę diferenciaciją. Šiame straipsnyje Lietuvos situacija lyginama su tendencijomis kitose ES šalyse. Taip pat atliekama regioninės paauglių kūdikių gimstamumo diferenciacijos Lietuvoje analizė. Straipsnyje analizuojamas bendrasis paauglių kūdikių gimstamumo rodiklis 15–19 metų amžiaus moterų grupei bei gimstamumo rodikliai 15–17 ir 18–19 metų amžiaus moterų grupėms. Tyrimas atliktas naudojant Eurostato duomenų bazės bei pagal konfidencialių statistinių duomenų teikimo mokslo tikslams sutartį specialiai šiam projektui parengtus Lietuvos statistikos departamento registruojamosios statistikos duomenis