Lietuvos statistikos darbai
Not a member yet
148 research outputs found
Sort by
Maisto ir mitybos saugumo duomenų spragų užpildymas: koks metodas yra geriausias Afrikos maisto ir mitybos saugumui?
No full textOur study presents the methods adopted to produce accurate imputed values for Africa\u27s food security and nutrition (FSN). We focused primarily on the following five imputation methods for handling missing data: Mean Imputation; Multiple Imputed values using a Chained Equation (MICE); imputation based on the Conditional Distribution of a variable Diagnostics (mi); Additive Regression and Predictive Mean Matching (Hmisc); and Random Forest (missForest). We describe each method, including how they performed under MAR and MNAR using RMSE and MAE as a measure of accuracy. After these methods of imputation were examined for nonignorable missing values in the context of accurate and unbiased estimates for food and security analysis, we found that MissForest handled nonignorable missing values more effectively and with less bias, increasing the precision of the data by imputing the closest data values within the dataset. Hence the missForest is the best alternative for handling missing values for food security and nutrition concerning Africa. This study adds to the current body of knowledge on food and nutrition insecurity and provides useful information to policymakers, particularly about the imputations of missing values aimed at food security and nutrition concerning Africa, which has significant economic and social ramifications.Šiame tyrime pristatomi metodai, naudojami siekiant parinkti tikslesnes procedūras priskiriant reikš\-mes trūkstamiems Afrikos maisto saugumo ir mitybos (MSM) duomenims. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiems penkiems trūkstamųjų reikšmių duomenyse priskyrimo metodams: vidurkio priskyrimas; kartotinis priskyrimas naudojant grandininę lygtį (Multiple Imputation using a Chained Equation, MICE); priskyrimas su diagnostika, pagrįstas kintamojo sąlyginiu skirstiniu (mi); adityvioji regresija ir vidurkio prognozės atitikimas (Hmisc); bei priskyrimas naudojant atsitiktinius miškus (MissForest). Aprašant kiekvieną metodą aptariama, kaip jis veikė atsitiktinai trūkstamųjų (Missing At Random, MAR) ir neatsitiktinai trūkstamųjų (Missing Not At Random, MNAR) reikšmių atvejais naudojant vidutinės kvadratinės paklaidos kvadratinę šaknį ir vidutinę absoliučiąją paklaidą kaip tikslumo matą. Ištyrus, ar nėra įvertinių tikslumo ir nepaslinktumo prasme MSM analizėje neignoruotinų trūkstamųjų reikšmių, buvo nustatatyta, kad MissForest metodas efektyviau ir su mažesniu poslinkiu priskyrė trūkstamąsias reikšmes tuo pagerindamas duomenų kokybę. Vadinasi, MissForest metodas yra tinkamiausia alternatyva Afrikos MSM duomenų trūkstamosioms reikšmėms priskirti. Šis tyrimas papildo dabartines žinias apie maisto ir mitybos nesaugumą ir suteikia naudingos informacijos politikos formuotojams, ypač apie galimas trūkstamųjų reikšmių priskyrimo MSM duomenyse ekonomines ir socialines pasekmes Afrikoje
Žiemos olimpinių žaidynių poveikis ekonomikai BVP vienam gyventojui kontekste
No full textThe Winter Olympics have been held since 1924, and each time host countries spend billions on organization, so it is important for them to know if this pays off in the future. This paper examines whether hosting the Winter Olympic Games yields long-term economic benefits. To achieve this, the difference-in-difference model for relative changes in Gross Domestic Product per capita was estimated. A difference-in-difference estimator examines post-Olympic impacts for host countries between 1972 and 2014. Regression results provide no additional long term impacts of hosting the Winter Olympics on GDP per capita.Žiemos olimpinės žaidynės vyksta nuo 1924-ųjų metų ir kaskart jas rengiančios valstybės organizavimui išleidžia milijardines sumas, todėl natūralu, jog organizatoriams svarbu žinoti, ar žaidynių rengimas atsipirks ateityje. Šio darbo tikslas – ištirti, ar žiemos olimpinių žaidynių organizavimas turi įtakos šalies ekonomikai ilguoju laikotarpiu. Siekiant atsakyti į šį klausimą panaudotas dvigubo skirtumo analizės metodas, kuris pritaikytas bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui santykiniams pokyčiams. Taikant šį metodą siekta nustatyti, ar žiemos olimpinių žaidynių organizavimo efektas yra statistiškai reikšmingas. Šio metodo taikymo rezultatai parodė, jog žiemos olimpinių žaidynių organizavimas neturi poveikio ekonomikai ilguoju laikotarpiu
PUPP ir VBE pasiekimų svarba prognozuojant galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose
No full textAcademic institutions are seeking to attract the most capable and prospective students. Many research studies seek to identify factors determining a successful transition from secondary to tertiary education. One of the important issues is the predictive value of national testing/Matura examination results in relation to higher education institutions admission. The aim of our study is to quantify the odds to study at university and the results of centralised student assessments (the 10th grade and Matura) of mathematics and the Lithuanian language and literature for the period of five years (Matura examinations for the period 2014–2018), taking into account the student\u27s gender, the location of the school attended, social support, and special needs indicators. We estimate that the Matura grade in mathematics is almost double more important when compared to the10th grade test results for odds of studying at higher education institutions. Grades of the Lithuanian language and literature obtained to be twice more import for males than females. From 2023 or 2024, we may observe the downward trend of people with tertiary educational attainment in Lithuania.Aukštojo mokslo įstaigos stengiasi pritraukti studijuoti gabiausią ir perspektyviausią šalies jaunimą. Mokslininkai siekia nustatyti sėkmingą perėjimą nuo bendrojo ugdymo prie aukštojo mokslo studijų lemiančius veiksnius. Viena iš aktualių problemų yra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) svarba prognozuojant galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose. Tyrime apskaičiuotos įstojimo į aukštąsias mokyklas galimybės žinant matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE rezultatus. Buvo analizuoti penkerių metų (2014–2018 m. brandos egzaminų) rezultatai, atsižvelgiant į lyties, vietovės, kurioje lankyta mokykla, socialinės padėties ir specialiųjų poreikių rodiklius. Iš tyrimo rezultatų matome, kad matematikos brandos egzamino pažymys yra beveik dvigubai svarbesnis nei 10 klasės testo įvertinimas vertinant šansus studijuoti aukštojoje mokykloje. Taip pat nustatyta, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai yra dvigubai svarbesni vyrams nei moterims. Nuo 2023 ar 2024 m. Lietuvoje galime pradėti matyti asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalies mažėjimo tendenciją
Klasifikavimo klaidos vertinimas, pagri ̨stas semivariogramomis Gauso universalaus krigingo modeliui
No full textBayes multiclass classification of spatial Gaussian data following the universal kriging model is considered. The closed-form expressions for the maximum likelihood (ML) estimator of regression parameters and the actual error rate (AER) in terms of semivariograms are derived.Straipsnyje analizuojama erdvinių Gauso duomenų Bajeso klasifikavimo procedūra universalaus krigingo modeliui. Išvestos išreikštinės maksimalaus tikėtinumo regresijos parametrų įverčių išraiškos bei aktualioji (įvertinta) klasifikavimo paklaida, pagrįstos semivariogramomis
Skurdo ir nelygybės rodiklių prognozavimas ekonominio augimo ir Covid-19 pandemijos kontekste Lietuvoje
No full textThe purpose of this article is to present a methodology and results for nowcasting poverty and inequality indicators during economic growth and the Covid-19 pandemic in Lithuania. Nowcasting combines the techniques of tax-benefit microsimulation and calibration of the survey weights. For the microsimulation, the tax-benefit microsimulation model EUROMOD is used together with its additional components for Lithuania, which were developed by the Ministry of Social Security and Labour of the Republic of Lithuania. Three economic forecasts, developed by the Bank of Lithuania for 2020, are used: the rapid V-shaped recovery scenario, intermediate U-shaped recovery scenario and a slow extended U-shaped recovery scenario. The results show Lithuania\u27s favourable tendencies in reducing poverty and inequality in the general population and by age groups in the context of rapid economic growth and improving the improved labour-market situation in 2018–2019. The results of 2020 suggest that relative at-risk-of-poverty rates and inequality in the country are likely to decline. The foreseen decrease in the at-risk-of-poverty rate is primarily due to reducing poverty risk among older people and children. The most vulnerable age groups include youth (18–24 years) and the elder working-age population (50–64 years). Poverty rates for these groups are likely to increase in 2020. However, it should be noted that the at-risk-of-poverty rates had also declined in Lithuania during the first years of the previous economic crisis. Decomposition of demographic/employment changes and policy effects for 2019–2020 show that due to demographic and employment changes, poverty and inequality is likely to increase in Lithuania in 2020. The impact of the policy effect is progressive, more favourable to the less well-off, leading to a reduction in poverty. Progressiveness is due to the fact that during the quarantine period, flat benefits were provided to a large part of the society: children, pensioners, job-seekers, self-employed.Šio straipsnio tikslas yra pristatyti skurdo ir nelygybės rodiklių prognozavimo metodologiją ir jos rezultatus, atsižvelgiant į ekonominio augimo ir COVID-19 pandemijos kontekstą Lietuvoje. Prognozavimas apjungia mikrosimuliacijų ir apklausos svorių kalibracijos technikas. Mikrosimuliacijoms naudojamas mokesčių-išmokų mikrosimuliacinis modelis EUROMOD, su papildomu Lietuvos komponentu, kuris buvo vystomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat naudojami ir Lietuvos banko paskelbti 2020~m. trys ekonominiai scenarijai: greito atsigavimo V-formos scenarijus, vidutinio atsigavimo U formos scenarijus ir lėto ekonominio atsigavimo ištęstos U-formos scenarijus. Rezultatai atskleidžia teigiamas skurdo ir nelygybės mažinimo tendencijas bendroje populiacijoje ir pagal amžiaus grupes esant sparčiam ekonomikos augimui ir gerėjančiai darbo rinkos situacijai 2018–2019 m. Lietuvoje. 2020 m. rezultatai rodo tolesnį santykinio skurdo rizikos lygio ir nelygybės mažėjimą Lietuvoje. Toks numatomas teigiamas skurdo mažėjimas yra pirmiausia nulemtas mažėjančio skurdo rizikos lygio tarp senyvo amžiaus asmenų bei vaikų. Pačios pažeidžiamiausios grupės yra jaunimas (18–24 m.) ir vyresnio amžiaus (50–64 m.) asmenys. Numatoma, kad 2020 m. šių grupių skurdo rizika didės. Vis tik svarbu atkreipti dėmesį, kad skurdo rizikos lygis taip pat mažėjo pirmaisiais praėjusios ekonominės krizės metais. Dekompozicijos pagal demografinius / užimtumo pokyčius ir politikos pokyčius tarp 2019–2020 m. rodo, kad dėl demografinių ir užimtumo pokyčių skurdas ir nelygybė, tikėtina, didės 2020 m. Lietuvoje. Politikos pokyčių poveikis yra progresyvus, palankesnis žemesnes pajamas gaunantiems asmenims ir teigiamai veikia skurdo mažėjimą. Politikos poveikio progresyvumas yra nulemtas karantino laikotarpio, kurio metu vienkartinės išmokos buvo teikiamos didžiajai daliai populiacijos: vaikams, pensinio amžiaus asmenims, darbo ieškantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims
Prisimenant Gunnarą Kulldorffą (1927–2015)
No full textA short message is dedicated to professor Gunnar Kulldorff who was the founder of the Baltic-Nordic-Ukrainian Network on Survey Statistics, and the President of the International Statistical Institute.Straipsnis yra skiriamas profesoriui Gunnar Kulldorff, kuris buvo Baltijos, Šiaurės šalių ir Ukrainos tinklo tyrimų statistikos klausimais įkūrėjas ir Tarptautinio statistikos instituto prezidentas
Darbo rinkos politikos rezultatus išreiškiančių bendrųjų ir tikslinių grupių rodiklių kaitos įvertinimas
Full text linkThe main labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme for 2014-20 are evaluated in the article. On the basis of these indicators the situation in the labour market are analyzed; changes from foreseen indicators values (presented in the Employment Enhancement Programme) are evaluated; recommendations for improving the situation are provided. One of the essentials priorities of this article – the evaluation of target groups integration opportunities characterized by labour market policy indicators. Considering/Acoording to the system of labour market indicators presented in the Employment Enhancement Programme which mainly oriented to workplace change (creation), priority is given to employment indicators. The article analyzed the statistical data characterizing the results of labour market policy as well as the additionally indicators describing the target groups situation in the labour market.Straipsnyje atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014–2020 metų užimtumo didinimo programoje pateiktų pagrindinių darbo rinkos rodiklių vertinimas. Remiantis šiais rodikliais analizuojama situacija darbo rinkoje bei tendencijos šalyje, stebimi nukrypimai nuo prognozuotų rodiklių (numatytų užimtumo programos įgyvendinimo siekių) reikšmių, įvertinamos jų tobulinimo galimybės. Nepaisant bendrųjų situacijos darbo rinkoje rodiklių analizės svarbos, vienas iš esminių šios publikacijos prioritetų – užimtumo programoje išskirtų tikslinių grupių integracijos galimybių įvertinimas, kurios išreiškiamos remiantis darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčiais rodikliais. Atsižvelgiant į užimtumo programoje pateiktų darbo rinkos rodiklių sistemą, kurie daugiausia orientuoti į darbo vietų kaitą (kūrimą), prioritetas teikiamas užimtumo rodikliams. Be tiesiogiai darbo rinkos politikos rezultatus atspindinčių statistinių duomenų, straipsnyje analizuojami ir papildomi tikslinių grupių situaciją darbo rinkoje atspindintys rodikliai
Namų ūkių amžiaus pasiskirstymo kokybės palyginimas besivystančių šalių apklausų tyrimuose: demografinė ir sveikatos apklausa ir daugelio rodiklių lizdinė apklausa
No full textThis paper focuses on the quality of household age distribution from two surveys in developing countries. Age and sex data serve as the base population for the estimation of demographic parameters (fertility, mortality, etc.) and other socio-economic indicators. The ultimate objective is to evaluate the age and sex data from two surveys to determine the one with better age and sex reporting that may provide quality base populations for the estimation of demographic parameters and socioeconomic indicators. Algebraic methods were applied to the data retrieved from the Demographic and Health Surveys (DHS) and Multiple Indicator Cluster Surveys (MICS). The overall results show that the quality of data from the two surveys is poor. It is observed that age and sex data from the Nigerian DHS appear to be better than that of MICS while in Bangladesh, Malawi, and Nepal the reverse is the case based on the Joint Scores (JS). The result further shows that Malawi with high literacy respondents had better JS than the other countries indicating that the level of education may be one of the determinants of the quality of age and sex data. Therefore, it is recommended that care and caution should be taken during data collection to reduce the effect of misreporting of age and the usual practice of eliciting vital records of the respondents such as age from the head of the household instead of birth certificates should be discouraged. More importantly, evaluation of age and sex data from different surveys should be done before usage to ascertain the survey with a better quality of data without always presuming that one survey is of better quality than the other.Tiriama dviejų apklausų, vykdomų besivystančiose šalyse, namų ūkių amžiaus pasiskirstymo kokybė. Amžiaus ir lyties duomenys reikalingi vertinant demografinius parametrus (vaisingumą, mirtinguną ir t.t.) ir kitus socialinius ekonominius rodiklius. Tyrimo tikslas yra nustatyti, kurioje iš dviejų apklausų, Demografinės ir sveikatos (DSA) ar Daugelio rodiklių lizdinės (DRLA), pateikiami amžiaus ir lyties duomenys yra geresni. Gauti rezultatai rodo, kad abiejų tyrimų kokybė yra prasta. Remiantis jungtiniu indeksu (JI) Nigerijoje DSA duomenys yra geresni už DRLA duomenis, tuo tarpu Bangladeše, Malavi ir Nepale – atvirkščiai. Be to Malavi, kurioje raštingumo lygis lyginant su kitom minėtom šalim yra aukštesnis, turi geresnį ir JI. Tai rodo, kad išsilavinimas gali būti vienu iš veiksnių, įtakojančių amžiaus ir lyties duomenų kokybę. Todėl rekomenduojama imtis priemonių, kad renkant duomenis išvengti amžiaus iškraipymų, pavyzdžiui, vietoje gimimo liudijimo registruojant, kaip įprasta, šeimos galvos pateikiamą informaciją. Dar svarbiau prieš naudojant tyrimams apklausų duomenis nepasikliauti išankstine nuostata apie tų apklausų kokybę ir ją įvertinus iš jų pasirinkti geriausią
Tiesinių ir netiesinių hipotezių tikrinimas Kokso proporcingųjų intensyvumu modelyje su paklaidomis kovariantėse
No full textWe investigate linear and nonlinear hypotheses testing in a Cox proportional hazards model for right-censored survival data when the covariates are subject to measurement errors. In Kukush and Chernova (2018) [Theor. Probability and Math. Statist. 96, 101–110], a consistent simultaneous estimator is introduced for the baseline hazard rate and the vector of regression parameters. Therein the baseline hazard rate belongs to an unbounded set of nonnegative Lipschitz functions, with fixed constant, and the vector of regression parameters belongs to a compact parameter set. Based on the estimator, we develop two procedures to test nonlinear and linear hypotheses about the vector of regression parameters: Wald-type and score-type tests. The latter is based on an unbiased estimating equation. The consistency of the tests is shown.Straipsnyje sprendžiamas tiesinių ir netiesinių hipothezių tikrinimo uždavinys Kokso proporcingųjų intensyvumu modelyje cenzuruotiems iš dešinės duomenims, kai kovariantės matuojamos su paklaidomis. Kukush ir Chernova (2018) [Theor. Probability and Math. Statist. 96, 101–110] pasiūlė pagristąjį jungtinį pradinio intensyvumo ir regresijos parametru vektoriaus įvertinį. Buvo tariama, kad pradinis intensyvumas priklauso neaprėžtai aibei neneigiamų Lipschitzo funkcijų su fiksuota konstanta, o regresijos parametru vektorius priklauso kompaktiškai parametrų aibei. Naudojantis minėtu įvertiniu sukonstruojami du testai netiesinėms ir tiesinems hipotezėms apie regresijos parameterus tikrinti: Waldo tipo testas ir informantės tipo testas. Pastarasis remiasi nepaslinktąja įvertinimo lygtimi. Įrodomas testu pagristumas