Lietuvos istorijos studijos
Not a member yet
829 research outputs found
Sort by
Išdavystės anatomija
Get PDFAbout the thesis of Andrėjus Ryčkovas “The concept of treason against the Grand Duke of Lithuania from the end of the 13th century to the mid-16th century”Apie Andrėjaus Ryčkovo disertaciją „Valdovo išdavystės samprata Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIII a. pab. – XVI a. viduryje“ ir jos gynim
Kam reikia mokyti(s) istorijos Lietuvos mokykloje? Tikslų analizė teorinės didaktikos kontekstuose
Get PDFThe goal of this article is to analyze the aims of history teaching (learning) in today’s Lithuanian general education schools in the contexts of ideas that are developed in theoretical didactics. The article, in accordance with foreign literature, the existing Lithuanian history education programs and public debates concerning the problem of the teaching of history in Lithuanian secondary schools, tries to answer the following questions: What history teaching aims or orientations in general can be legitimate in societies at the junction of the 20th–21th centuries and why? How history teaching (learning) aims are defined in Lithuanian history education programs? Which of the history education (learning) aims are visible in the public debate of people who are not indifferent and who develop Lithuanian education policy and what are the exact reasons that cause the preference of these aims? How should the history teaching (learning) aims in Lithuania be valued in the perspective of ideas that are developed in theorethical didactics? The article begins with the classification of sources for aims (and the explication their legitimacy reasons) according to German history didactics specialist Joachim Rohlfes and Canadian researcher Peter Seixas. The second chapter focuses on J. Rohlfes’s classification in order to ephasize the problem of recognition of sources for Lithuanian history teaching (learning) aims (which are cited in the programs of history education), their inter-compatibility and implementation. The third chapter mainly focuses on Mr. Seixas’s concept concerning the identification of “gravity” directions in public debate and the implementation of the ideas in order to achieve the more diverse evaluation of the problems. The conclusions present research results and the remarks by the author of this article concerning the formation of the aims of history teaching (learning) in Lithuanian general education schools. Straipsnio siekis – istorijos mokymo(si) tikslų nūdienos Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje analizė teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų kontekstuose. Remiantis užsienio autorių literatūra, nūnai galiojančiomis Lietuvos istorijos ugdymo programomis bei viešomis diskusijomis, skirtomis istorijos mokymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje problemai, straipsnyje siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokie istorijos mokymo tikslai ar kryptys iš viso gali būti legitimūs XX–XXI amžių sandūros visuomenėse ir kodėl? kaip istorijos mokymo(si) tikslai apibrėžiami Lietuvos istorijos ugdymo programose? kokie istorijos mokymo(si) tikslai iškyla Lietuvos švietimo politiką formuojančių ar jai neabejingų asmenų viešose diskusijose ir kokios šių tikslų preferencijos priežastys? kaip Lietuvoje apibrėžiami ar siūlomi istorijos mokymo(si) tikslai vertintini teorinėje didaktikoje plėtojamų idėjų perspektyvoje? Šis bandomasis tyrimas siekia: 1) istorijos didaktikos problemas sugrąžinti į nūdienos Lietuvos istorikų tyrimų darbotvarkę; 2) konceptualizuoti vieną esminių istorijos mokymo(si) problemų; 3) prisidėti prie istorijos ugdymo programų tobulinimo
Pramonės architektūra: saugoti ar pamiršti?
Get PDFRec.: Marija Drėmaitė, Progreso meteoras: Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lapas, 2016Rec.: Marija Drėmaitė, Progreso meteoras: Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lapas, 201
Skvarbus žvilgsnis į „komunistinio elito“ gyvenimo užkulisius
Get PDF(about the thesis of Marius Ėmužis „Soviet Lithuania ruling elite 1944–1974: interpersonal relations and their expression“)Apie Mariaus Ėmužio disertaciją „Sovietų Lietuvos valdantysis elitas 1944–1974 metais: tarpusavio ryšiai ir jų raiška“ ir jos gynim
Apie pirmuosius nacionalinių pajamų skaičiavimus tarpukario Lietuvoje ir Albino Rimkos juose padarytas klaidas, pagreitinusias demokratijos žlugimą
Get PDFThe contemporary system of the national accounts (SNA) framework is used to re-analyse the pioneering calculation of the national income of Lithuania in 1924, which Albinas Rimka (1886–1944) published in 1926 as part of his preparations to take the office of Minister of Finance in the Left-of-the-Centre Peasant Populist and Social-Democratic parties coalition government. This government ruled Lithuania in June-December 1926, after the Christian Democrats defeat in the May 1926 election to the III Diet of the Republic of Lithuania. The “brutto national profit”, measured by A. Rimka, corresponds to net national income (NNI) in the sense of the SNA. His estimate has a downward bias, because Rimka applied an excessive fixed capital depreciation rate to derive NNI from the gross national income (GNI) and did not include the value of the non-commercial public sector services (public goods) into GNI and NNI. The ultimate proof of the underestimation was the following: the NNI per capita (582 Litas), according to Rimka, is lower than the yearly subsistence minimum (633 LTL), according the consumption norms calculated by the Lithuanian Central Statistical Bureau for 1924. According to the author’s minimal estimate, the NNI per capita was 748 LTL per capita, while GNI was 815 LTL per capita. In underestimating the real size of the Lithuanian economy, A. Rimka considered the taxation overload as the main issue and the new government proclaimed the budget cuts as the priority of its economic policy. It was implemented in the budget project prepared by A. Rimka for 1927. Among others, the austerity policies had to hit two powerful interest groups: the clergy, represented by the Christian Democrats, and the military officership, where a small Nationalist party had many sympathisers. Encouraged and supported by the Christian Democrats, the military staged a coup on 17 December 1926, ending the short period of parliamentary democracy in Lithuania (1920–1926). Typically, authoritarian coups in underdeveloped countries are provoked by the populist economic policies of the Leftist governments, causing inflation by government overspending to placate under-privileged social groups. The authoritarian coup in Lithuania in 1926 is a deviating case of democracy, undermined by the austerity policies of the Leftist government, caused (jointly with other causal conditions) by the mistakes in the macroeconomic measurements.Šiuolaikinės nacionalinės sąskaitybos retrospektyvoje analizuojamas pionieriškas Albino Rimkos (1886–1944) 1926 m. paskelbtas Lietuvos nacionalinių pajamų 1924 m. skaičiavimas. Tikrasis tų metų Lietuvos grynųjų nacionalinių pajamų („bendrojo tautos pelno“) dydis gerokai pranoko ekonomisto išvestą dydį dėl per didelių atskaitymų pagrindinio kapitalo amortizacijai ir dėl valdžios sektoriaus teikiamų nekomercinių paslaugų (viešųjų gėrybių) vertės ignoravimo. Pagal A. Rimkos skaičiavimus išeitų, kad 1924 m. sukurtos nacionalinės pajamos vidutiniškai vienam gyventojui buvo mažesnės už tų metų pragyvenimo minimumą. Nacionalinių pajamų skaičiavimas buvo dalis A. Rimkos parengiamųjų darbų eiti Lietuvos finansų ministro pareigas po laukiamos valstiečių liaudininkų pergalės III Seimo rinkimuose. Klaidos, padarytos vertinant Lietuvos ūkio produktyvumą, skatino naują vyriausybę pasirinkti griežtą taupymą ekonominės politikos prioritetu. Ši politika pažeidė įtakingų socialinių grupių (dvasininkijos ir karininkijos) interesus ir pagreitino demokratijos žlugimą Lietuvoje
Pinigai vėlyvųjų viduramžių Vidurio Europoje
Get PDFRec.: Roman Zaoral (ed.), Money and Finance in Central Europe during the Later Middle Ages, London: Palgrave Macmillan, 2016Rec.: Roman Zaoral (ed.), Money and Finance in Central Europe during the Later Middle Ages, London: Palgrave Macmillan, 201
Paveldo puoselėjimo keliais ir klystkeliais
Get PDF...Apie akademinę stovyklą „Grafai Zubovai: kultūros ir švietimo keliu
Lyginamosios Europos visuomenių istorijos metmenys
Get PDF[full article in Lithuanian][straipsnis lietuvių kalba
Vakarų Europos medicinos paslaugų teikimo modelis ir jo pritaikymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje
Get PDFThe object of this research is the Western Europe model of medical assistance and its aplication in the Grand Duchy of Lithuania (futher – GDL) during the 16th–18th centuries. This model of medical assistance was formed in the 13th century and the main impact of its formation was provided by new academic medical education in European universities. This model of medical assistance consisted of medical doctors or physicians, barbers-surgeons and pharmacists. They became the unique legal medical personnel in many European countries. All other healers and medical practitioners became illegal and illegitimate, though they have not disappeared and continued to exist behind official medicine.The research is focused on medical practitioners who were working in the Grand Duchy of Lithuania. This article presents the characteristics of their functions and the legitimacy of their activities. The researched proved that the Western European model of medical assistance wasn’t fully transmitted to and applied in the GDL. The main reason for that was the lack of an academic medical education institution in this country that was not rectified until the end of the 18th century. All medical science ideas and concepts which came from Western Europe to the GDL were mixed, combined and not fully applied. There was also a certain level of differentiation among medical doctors. They were mainly strangers who worked in courts of rulers and nobles, their services were too expensive for the main part of the GDL population. The service of barbers-surgeons and pharmacists were similar to other European countries. On the other hand, barbers-surgeons and pharmacists worked only in the towns and were unavailable for that part of the GDL population that had resided in rural areas. Due to other medical personnel, unskilled physicians were also allowed and tolerated.Straipsnyje pristatomas Vakarų Europos medicinos pagalbos modelis ir jo pritaikymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis modelis Vakarų Europoje susiklostė XIII a., kai Europos universitetuose pradėta dėstyti medicina, išsikristalizavo atitinkančios to meto lygį medicinos praktikų funkcijos, veiklos galimybės ir teisėtumas. Tai lėmė tripakopės medicinos paslaugų teikimo schemos susidarymą. Šios schemos aukščiausia grandis buvo universitetą baigę medicinos daktarai, taip pat amatininkai barzdaskučiai-chirurgai ir vaistininkai, kurie įvairiuose Europos miestuose laikė viešąsias vaistines. Ilgainiui šie medicinos paslaugų teikėjai tapo vieninteliai teisėti ir gerai atpažįstami visoje Europoje. Nuolatos LDK teritorijoje veikiantys medicinos daktarai, barzdaskučiai ir vaistininkai fiksuojami gana vėlai – tik XV–XVI a. sandūroje. Iki pat XVIII a. tokio tipo medicinos praktikų funkcijos buvo atpažįstamos, o veiklos galimybės įteisintos ir priminė Vakarų Europoje jau įprastą medicinos paslaugų teikimo modelį. Vis dėlto vieninteliame LDK teritorijoje veikusiame Vilniaus universitete iki pat 1781 m. nebuvo medicinos fakulteto. Nesant tokios akademinės institucijos, visas Vakarų Europos medicinos paslaugų teikimo modelis nebuvo pritaikytas ir tai lėmė tam tikrus medicinos paslaugų skirtumus šioje šalyje. Jie ir bus pristatomi ir analizuojami šiame straipsnyje