Lietuvos chirurgija
Not a member yet
718 research outputs found
Sort by
Gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikas: klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga
Get PDFUterine smooth muscle tumors are usually classified as benign or malignant. According to the WHO, there is another group of intermediate neoplasms, known as uterine smooth muscle tumors of uncertain malignant potential. These are rare tumors that display some characteristics of malignancy, but do not fully meet the criteria of leiomyosarcoma. A 71-year-old female with complaints of left-sided abdominal pain was referred to a gynecologist. MRI revealed a heterogenous, ill-defined large mass (10x11,5 cm) with radiologic findings suggestive of leiomyosarcoma. The patient underwent total hysterectomy with bilateral salpingo-oophorectomy. Histological examination revealed only atypical coagulative necrosis with no other signs of malignancy, excluding leiomyosarcoma and leading to the diagnosis of STUMP. Given the possibility of recurrence, close follow-up was recommended. Eight months later, the patient came for a check-up with complaints of lower abdominal pain. A whole-body CT scan was performed, but no signs of tumor recurrence were found. The patient was advised to continue monitoring every 12 months. There are no internationally accepted guidelines for diagnosing and treating of these neoplasms. Total hysterectomy with bilateral salpingo-oophorectomy is considered the most effective surgical treatment for women who are postmenopausal. Given the tumor’s potential to recur as either STUMP or leiomyosarcoma, with a recurrence rate of up to 20%, close follow-up is crucial.Gimdos lygiųjų raumenų navikai įprastai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. PSO klasifikacijoje išskiriama dar viena – tarpinė – gimdos lygiųjų raumenų navikų grupė, vadinama gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikais. Tai reti navikai, turintys kai kurių piktybiškumo požymių, tačiau nevisiškai atitinkantys lejomiosarkomų diagnostikos kriterijus. 71 m. pacientei dėl skausmo kairėje apatinėje pilvo dalyje paskirta gydytojo akušerio-ginekologo konsultacija. Atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, nustatytas heterogeniškos struktūros, nelygiais kraštais, 10x11,5 cm dydžio navikas, pagal radiologinius požymius primenantis lejomiosarkomą. Pacientei atlikta totalinė histerektomija ir abipusė salpingoovarektomija. Histologinio tyrimo metu nustatyta atipinių koaguliacinio tipo nekrozių, tačiau kitų piktybiškumo požymių nerasta. Atmetus lejomiosarkomą, diagnozuotas gimdos lygiųjų raumenų neaiškaus piktybinio potencialo navikas. Dėl galimo naviko recidyvavimo pacientei skirtas intensyvus stebėjimas. Po 8 mėn. pacientė atvyko konsultacijos dėl skausmo apatinėje pilvo dalyje, tačiau, atlikus viso kūno kompiuterinę tomografiją, naviko recidyvo požymių nerasta. Pacientei rekomenduota tolesnė stebėsena kas 12 mėn. Tarptautinių diagnostikos ir gydymo gairių šiam navikui nėra. Totalinė histerektomija kartu su abipuse salpingoovarektomija šiandien laikytina pirmo pasirinkimo gydymo metodu pacientėms po menopauzės. Dėl galimo naviko recidyvo (iki 20 proc. atvejų) pacientės turi būti atidžiai stebimos
Neįprasta kraujavimo virškinimo trakte priežastis: Grönblado ir Strandbergo sindromas
Get PDFGrönblad-Strandberg syndrome (also referred as pseudoxanthoma elasticum) is a rare genetic metabolic disease, causing ectopic calcification of organism elastic fibers. This leads to vascular complications including bleeding. Hemorrhages from various organs and tissues are reported, but gastrointestinal bleeding is particularly common. We managed a 55-year-old man rich in comorbidities with acute severe gastrointestinal bleeding in the stomach. Despite the unclear cause of the bleeding at the time emergency endoscopy was made, during which the bleeding was completely stopped and patient’s hemodynamics was stabilized. To prevent recurrent bleeding in the future transcatheter vascular embolization was performed. The clip placed during endoscopy helped the interventional radiologist select the correct vessels for embolization. Only after detailed and strict anamnesis later the diagnosis was established. After 5 years period the patient is still alive and active despise wide and severe adjacent pathology without episodes of recurrent bleeding. Clinicians must keep in mind rare genetic disorders that may cause the gastrointestinal bleeding and evolve diagnostic and management complex to achieve clinical success.Grönblado ir Strandbergo sindromas (dar žinomas kaip elastinė pseudoksantoma) yra reta genetinė medžiagų apykaitos liga, sukelianti organizmo elastinių skaidulų ektopinę kalcifikaciją. Tai lemia kraujagyslių pažeidimus, kurie sąlygoja kraujavimą. Mokslinėje literatūroje aprašomas įvairių organų ir audinių kraujavimas, tačiau itin dažnai kraujuojama virškinimo trakte. Straipsnyje aptariamas 55 m. vyro, turinčio daug gretutinių ligų, atvejis. Pacientas gydytas dėl ūmaus intensyvaus kraujavimo virškinimo trakte – skrandyje. Iš pradžių kraujavimo priežastis nenustatyta. Atlikta skubi endoskopija, jos metu sustabdytas kraujavimas, ligonio hemodinamika stabilizuota. Siekiant išvengti kraujavimo pasikartojimo, atlikta transkateterinė kraujagyslių embolizacija. Endoskopijos metu uždėtas klipsas leido intervenciniam radiologui rasti kraujagysles, kurias reikėjo embolizuoti. Paciento diagnozė nustatyta vėliau, surinkus tikslią, išsamią anamnezę. Praėjus 5 metams pacientas, nepaisant sunkios gretutinės patologijos, tebėra gyvas ir aktyvus. Kraujavimas virškinimo trakte nesikartojo. Praktikuojantiems gydytojams, siekiantiems klinikinės sėkmės, svarbu turėti omenyje retas genetines ligas, galinčias sukelti kraujavimą virškinimo trakte, ir plėtoti glaudžiai susijusias diagnostikos ir gydymo metodikas
Skrandžio vėžio patikros programa: literatūros apžvalga
Get PDFObjective. To analyze the causes and consequences of global gastric cancer prevalence and justify the need for a preventive program in Lithuania. Methods. Data for the study was gathered from the PubMed database, articles and scientific papers from Vilnius University (VU) electronic database, and printed literature on gastric cancer. The selection included publications meeting the inclusion criteria: full-text accessibility, publication date within the last 10 years, adult population as the study subject, and examination of gastric cancer prevention methods. Results. The literature review included 50 articles addressing gastric cancer prevention. The search utilized the keyword combination: “gastric cancer AND prevention”. The findings indicate that gastric cancer is often diagnosed at advanced stages, limiting treatment options. Lithuania remains among the European countries with the highest incidence and mortality rates of gastric cancer. Factors influencing prevalence include genetic and environmental factors such as an unbalanced diet, smoking, Helicobacter pylori infections, and low public awareness of risk factors associated with the disease. Stratification based on specific risk factors is recommended for identifying high-risk groups. Commonly discussed serological markers include pepsinogen, Helicobacter pylori antibodies, gastrin, ghrelin, urinary markers, and new molecular biological markers. The most significant methods remain invasive techniques such as endoscopy and endoscopy with biopsy and histological examination. Conclusions. Implementing a gastric cancer prevention program would enable early identification of high-risk groups, active patient monitoring, timely disease diagnosis, and reduced healthcare system costs. It is recommended to consider including a gastric cancer screening program in the list of Lithuania’s national preventive programs, promoting public health initiatives, and enhancing the competencies of primary healthcare specialists to ensure early diagnosis and effective patient monitoring.Tikslas. Išanalizuoti skrandžio vėžio paplitimo pasaulyje priežastis ir pasekmes bei pagrįsti prevencinės programos Lietuvoje būtinybę. Metodai. Darbui rašyti buvo naudojami duomenys iš PubMed duomenų bazės, taip pat Vilniaus universiteto (VU) elektroninės duomenų bazės moksliniai straipsniai ir kiti mokslo darbai, spausdintos mokslinės literatūros šaltiniai, kuriuose nagrinėta skrandžio vėžio tematika. Atrinktos publikacijos, atitikusios įtraukimo į tiriamąją imtį kriterijus: galimybė laisvai pasiekti visą tekstą, darbas publikuotas per pastaruosius 10 metų, tyrimo objektas – suaugusiųjų amžiaus grupė, darbe nagrinėjami skrandžio vėžio prevencijos metodai. Rezultatai. Į literatūros apžvalgą įtraukta 50 straipsnių, kuriuose aprašoma skrandžio vėžio prevencija. Atliekant paiešką, taikytas reikšminių žodžių junginys gastric cancer AND prevention. Išvados. Skrandžio vėžys dažnai diagnozuojamas esant vėlyvosioms stadijoms, kai gydymo galimybės ribotos. Lietuvoje skrandžio vėžio paplitimo ir mirštamumo rodikliai išlieka vieni aukščiausių Europoje. Ligos paplitimą šalyje lemia tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai, įskaitant nesubalansuotą mitybą, rūkymą, Helicobacter pylori infekcijas ir žemą gyventojų informuotumo apie rizikos faktorius, susijusius su liga, lygį. Siekiant nustatyti itin didelės rizikos grupę, rekomenduojama stratifikacija, remiantis specifiniu rizikos veiksnių rinkiniu. Dažniausiai aptariami serologiniai žymenys: pepsinogenas, Helicobacter pylori antikūnai, gastrinas, grelinas, šlapimo žymenys ir nauji molekuliniai biologiniai žymekliai. Svarbiausi išlieka invaziniai tyrimo metodai, tokie kaip endoskopija ir endoskopija, taikant biopsiją ir histologinį tyrimą. Įdiegta skrandžio vėžio prevencinė programa leistų anksti nustatyti aukštos rizikos grupes, aktyviai stebėti pacientus, laiku diagnozuoti ligą ir sumažinti sveikatos apsaugos sistemos kaštus. Rekomenduojama apsvarstyti skrandžio vėžio patikros programos įtraukimą į Lietuvos nacionalinių prevencinių programų sąrašą, skatinti visuomenės sveikatos įstaigų veiklą ir stiprinti pirminės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijas
Mammary Hamartoma: A Narrative Review of a Rare Breast Disorder
Get PDFMammary hamartomas are rare, benign tumors that primarily affect women in their middle years. Tumor cells originating from native breast tissues are arranged in a disorderly way, which is their defining characteristic. In recent years, there has been a growing number of reports about them. A correlation between clinical, radiological, and histological findings is necessary to make the diagnosis. To raise awareness of this rare disorder and encourage medical professionals to take it into account when making a differential diagnosis of breast lumps, this review paper provides a brief overview of the epidemiology, pathogenesis, clinical presentation, investigations, and therapy of MH
Tiesiosios žarnos adenokarcinomos ir vulvos ragėjančios plokščialąstelinės karcinomos pasireiškimas kartu: klinikinio atvejo analizė ir literatūros apžvalga
Get PDFIntroduction. Vulvar carcinoma is a rare malignancy, whereas rectal cancer is a more common oncological condition. However, the simultaneous occurrence of these two diseases is exceptionally rare. Case presentation. A 76-year-old woman presented with rectal bleeding and was previously diagnosed with keratinizing squamous cell carcinoma G1 of the vulva, unrelated to HPV. Imaging revealed tumor-like masses in the vulva and rectum, with pathological lymph nodes. Biopsy confirmed rectal adenocarcinoma in situ. She underwent obstructive rectal resection, colostomy formation, vulvar resection, and lymphadenectomy. Postoperative antibiotic therapy was administered and discontinued after seven days due to stable inflammatory markers. The patient was discharged in good condition, with planned rehabilitation in a sanatorium. Conclusion. Rectal adenocarcinoma and vulvar keratinizing squamous cell carcinoma concurrent occurrence is very rare. The risk factors for vulvar cancer (HPV, smoking, immunosuppression, lichen sclerosus) and rectal cancer (genetic predispositions, lifestyle factors (e.g., smoking, alcohol consumption), inflammatory bowel diseases) differ. However, genetic syndromes and certain interactions between lifestyle factors may lead to the concurrent occurrence of these two tumors. Given the complexity of managing two primary tumors, a multidisciplinary surgical approach was essential in our case. Further research is needed to explore possible biological links and optimize diagnostic and treatment strategies for such rare oncological presentations.Įvadas. Vulvos karcinoma – retas piktybinis navikas. Tiesiosios žarnos vėžys – dažnesnis onkologinis susirgimas. Abi šios ligos kartu pasireiškia itin retai. Klinikinis atvejis. 76 m. moteris kreipėsi dėl kraujavimo iš tiesiosios žarnos. Prieš tai pacientei ambulatoriškai diagnozuota vulvos ragėjanti plokščialąstelinė karcinoma (G1), nesusijusi su žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Vaizdiniai tyrimai atskleidė esant navikines mases vulvoje ir tiesiojoje žarnoje bei patologinius limfmazgius. Atlikus biopsiją, patvirtinta tiesiosios žarnos naviko adenokarcinoma in situ. Pacientei atlikta obstrukcinė tiesiosios žarnos rezekcija, suformuojant kolostomą, vulvos rezekcija ir limfadenektomija. Pooperaciniu laikotarpiu taikyta antibiotikoterapija. Ji nutraukta po septynių dienų dėl stabilių uždegiminių rodiklių. Pacientė išleista iš ligoninės geros būklės, jai suplanuota reabilitacija sanatorijoje ir adjuvantinė terapija. Išvada. Tiesiosios žarnos adenokarcinoma ir vulvos ragėjanti plokščialąstelinė karcinoma kartu pasireiškia itin retai. Vulvos vėžio rizikos veiksniai (ŽPV, rūkymas, imunosupresija, lichen sclerosus) ir tiesiosios žarnos vėžio rizikos veiksniai (genetinė predispozicija, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, uždegiminės žarnyno ligos) skiriasi. Vis dėlto tam tikri genetiniai sindromai ir gyvenimo būdo veiksnių sąveikos gali lemti šių dviejų atskirų navikų išsivystymą. Kalbamuoju atveju, atsižvelgus į dviejų pirminių navikų gydymo sudėtingumą, galima teigti, kad itin svarbus multidisciplininis chirurginis gydymas. Būtini tolesni tyrimai, siekiant nustatyti galimus biologinius ryšius ir optimizuoti tokių retų onkologinių atvejų diagnostikos ir gydymo strategijas
Aspiration and Sclerotherapy with Sodium Tetradecyl Sulfate Versus open Hydrocelectomy: An Experience with the Two Modalities of Hydrocele Management
Get PDFBackground. Hydrocele is the most prevalent cause of painless scrotal swelling. Hydrocelectomy is the gold standard of management for symptomatic hydrocele, but in recent years, aspiration and sclerotherapy have been tried as minimally invasive treatment modalities. Aim of the study. The study aims to evaluate the efficacy, safety, and cost-effectiveness of percutaneous aspiration and sclerotherapy with sodium tetradecyl sulfate (STS) compared to the standard open hydrocelectomy procedure for the treatment of symptomatic hydroceles. Methods. A retrospective analysis of the cases that were treated for symptomatic hydroceles between January 2019 and December 2023 with either open hydrocelectomy or percutaneous aspiration followed by sclerotherapy with a sodium tetradecyl sulfate-based solution was conducted. This study was undertaken after obtaining formal permission from the ethics committee. Primary outcomes included patient satisfaction and procedural success, while secondary outcomes focused on complications and the comparative costs of the procedures. Results. Thirty-seven patients were treated with aspiration and sclerotherapy, and these patients were compared with 34 patients who underwent hydrocelectomy. The mean follow-up for the aspiration and sclerotherapy group was 10.6 months, and for the hydrocelectomy group, it was 18.2 months. The patient satisfaction rate was 76% for aspiration and sclerotherapy and 90% for hydrocelectomy. The overall success rate for aspiration and sclerotherapy was 76%, compared to 86% for hydrocelectomy. The complication rate was significantly lower for aspiration and sclerotherapy (12%) compared to hydrocelectomy (29%). The cost of hydrocelectomy was almost twelve times higher than aspiration and sclerotherapy. Conclusions. Aspiration and sclerotherapy with sodium tetradecyl sulfate provide a minimally invasive, cost-effective, and safe alternative to open hydrocelectomy. Although the success rate is slightly lower than that of hydrocelectomy, its simplicity, lower complication rate, and significantly reduced cost render it a cost-effective and practical first-line approach for managing hydroceles in appropriately selected cases
Keturi dažniausiai taikomi krūties spenelio rekonstrukcijos metodai: literatūros apžvalga
Get PDFVarious techniques are used for nipple reconstruction. Based on recent publications, this paper reviews the four most used local flap reconstruction methods: C–V, Star, Arrow, and Skate flaps. All these techniques are relatively simple to perform, associated with few complications, and significantly contribute to patient well-being. They can be performed as a separate procedure or during the same surgery as breast reconstruction. The main challenge common to all these flaps is the gradual loss of nipple projection over time. Therefore, these methods are continually being refined to address emerging issues and improve their applicability in various clinical situations.Krūties speneliui rekonstruoti taikomi įvairūs metodai. Straipsnyje, remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, apžvelgiami keturi dažniausiai naudojami rekonstrukcijos vietiniais audinių lopais metodai: C–V, „Star“, „Arrow“ ir „Skate“. Šios operacijos nesudėtingos, sukelia nedaug komplikacijų, tačiau yra itin reikšmingos pacienčių gerovei. Krūties spenelio rekonstrukcija gali būti atliekama atskirai arba krūties rekonstrukcijos operacijos metu. Svarbiausias visų minėtų metodų iššūkis – ilgainiui mažėjanti spenelio projekcija. Šiandien visi keturi krūties spenelio rekonstrukcijos metodai nuolat tobulinami, siekiant išvengti kylančių komplikacijų ir didinant pritaikomumą kitose klinikinėse situacijose
Parastominių išvaržų chirurginio gydymo artimieji rezultatai
Get PDFBackground. Parastomal hernias are one of the most common complications after stoma formation surgeries. Although some parastomal hernias may be asymptomatic, most patients require surgical treatment, even though no established optimal surgical method exists. Objective – to review the outcomes of surgical treatment for parastomal hernia. Methods. A retrospective analysis of patients who underwent parastomal hernia repair at the Department of Surgery of the LSMU Kaunas Clinics between 2001 and 2023 was conducted. Age, gender, symptoms caused by parastomal hernia, type of stoma, the number of primary and recurrent hernias, the number of elective and emergency surgeries, open surgical methods, operation duration, hernia orifice size, complications and length of hospital stay were analysed. The impact of risk factors on complication rates was also evaluated. Statistical data analysis was performed using Microsoft Excel and SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) version 29.0. Results. A total of 91 patient medical records were analysed. The mean age of patients was 68±12 years. Open surgical methods were parastomal hernia repair with mesh – 48 (52.8%) and with suture repair – 43 (47.3%). Postoperative recovery was uneventful in 52 (57.1%) patients, while 39 (42.9%) patients had complications. No statistically significant differences were found in complication rates between risk factors (p > 0.05). The average length of hospital stay was 9.7±7.4 days. Conclusions. A retrospective analysis of parastomal hernias conducted between 2001 and 2023 showed that the number of parastomal hernia repair with mesh increased annually. However, the use of suture repair remained a common surgical method. Assessing the impact of risk factors on complications, no statistically significant differences were found.Įvadas. Parastominė išvarža – viena iš dažniausių komplikacijų, pasireiškiančių atlikus stomos suformavimo operaciją. Kai kurios parastominės išvaržos gali būti besimptomės, tačiau daugumai pacientų reikia chirurginio gydymo. Geriausias chirurginis metodas parastominėms išvaržoms gydyti kol kas nėra nustatytas, todėl gydymas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į operacinio metodo galimybes ir bendrąją paciento charakteristiką. Tikslas – apžvelgti parastominių išvaržų chirurginio gydymo artimuosius rezultatus. Metodika. Atlikta pacientų, 2001–2023 m. LSMU Kauno klinikų Chirurgijos skyriuje operuotų dėl parastominės išvaržos, retrospektyvi analizė. Analizuotas amžius, lytis, parastominių išvaržų sukelti simptomai, stomos tipas, pirminių ir recidyvinių išvaržų skaičius, planinių ir skubių operacijų skaičius, atvirųjų operacijų chirurginio gydymo metodai, operacijų trukmė, išvaržos vartų dydis, komplikacijos ir lovadienių skaičius. Taip pat vertinta rizikos veiksnių įtaka komplikacijoms atsirasti. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel ir SPSS (angl. Statistical Package for the Social Science) 29.0 programas. Rezultatai. Išanalizuotos 91 paciento ligos istorijos. Pacientų amžiaus vidurkis – 68±12 m. Vertinti šie atvirųjų operacijų metodai: parastominių išvaržų plastika naudojant tinklelį (48 pacientai, 52,8 %) ir paties paciento audinius (43 pacientai, 47,3 %). Pooperacinė eiga buvo sklandi 52 pacientams (57,1 %), tačiau 39 pacientams (42,9 %) pasireiškė komplikacijų. Vertinant rizikos veiksnių įtaką komplikacijoms, gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai (p > 0,05). Apskaičiuotas vidutinis lovadienių skaičius – 9,7±7,4 d. Išvados. Atlikus retrospektyvią 2001–2023 m. gydytų parastominių išvaržų analizę, nustatyta, kad parastominių išvaržų plastikos, naudojant tinklelį, skaičius kasmet augo, tačiau plastika naudojant paties paciento audinius vis dar dažnai taikytinas operacinis metodas. Įvertinus rizikos veiksnių įtaką komplikacijoms, gauti statistiškai nereikšmingi rezultatai
Jaunų žmonių kolorektalinis vėžys
Get PDFEarly onset colorectal cancer - colorectal cacner, appearing in a patient population below 50 years of age. Disease is more aggressive, and diagnosis is more likely in an advanced stage. The increase in the incidence of this form of disease globally requires more mature prevention and treatment options.Jaunų žmonių kolorektalinis vėžys – kolorektalinio vėžio forma, kuri pasireiškia jaunesniems negu 50 m. asmenims. Liga išsiskiria agresyviomis savybėmis, diagnozuojama esant vėlesnėms stadijoms. Globaliai didėjantis susirgimų atvejų skaičius reikalauja tobulesnių prevencijos ir gydymo būdų
