Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Lietuvių kalbos kintamųjų garsų [ie], [uo] eksperimentinė analizė
Get PDFThis paper presents the results of an experimental research of [ie] and [uo] – in the analysis they were contrasted in length and quality with the corresponding nearest monophthongs.It has been established that the polyphthongs are 1,61 times longer than the monophthongs, and in this respect they are closer to the diphthongs.The quality of the polyphthongs varies greatly: the beginning of [ie] is closest to the long [i.], its middle to [ẹ], and the end to [ȧ]; in the case of [uo] the beginning is closer to [u.], the middle to the open [ɔ], and the end to [a]. There is no rigid boundary between the first and second constituents. The range of the quality alteration is wider in the position —C rather than in —Ĉ, and the influence of the acute intonation is greater than that of the circumflex. These conclusions are arguments in favour of the monophonemic phonologic nature of the sounds under consideration
Vienskiemenių lietuvių kalbos ištiktukų kelianarių pradinių junginių fonosemantika
Get PDFThe article deals with the phonotactics and phonosemantics of initial multinomial clusters of monosyllabic interjections in Lithuanian. Distributional data on interjections with two- and tripartite initial combinations of consonants are presented. The article focuses on the phonosemantic connotations of the second consonant in two-partite initial clusters and the phonosemantic connotations of the first consonant in tripartite initial clusters. Pairs of interjections which form phosemantic oppositions are studied, e. g. kliaukšt : kaukš, bliu : bu, skrūpt : krūpt, etc. Their lexical environment is analysed; they are compared to close expressive verbs. The data of the research support the assumption that the sounds in the phonetic structure of the interjection are capable of correlating with particular lexical semes. The phonosemantic connotations of the second consonant in two-partile combinations are close to the phonosemantic connotations of the first consonant in single-partite combinations
Dėl priežastingumo raiškos dalyvinėmis konstrukcijomis vokiečių, lietuvių ir rusų kalbose
No full textŠio straipsnio tikslas – apžvelgti priežastingumo raišką dalyvinėmis konstrukcijomis kaip kondensuotomis struktūromis dabartinėse vokiečių, lietuvių ir rusų kalbose. Analizė atlikta priežastingumą reiškiančių konstrukcijų tekstyno pagrindu. Nagrinėjamose kalbose ryškūs dalyvinių konstrukcijų struktūriniai skirtumai, tačiau priežasties (ir kitų aplinkybinių santykių) turinys koduojamas vienodai. Analizė leidžia teigti, kad dalyvinės konstrukcijos laikytinos fakultatyviomis priežastingumo raiškos priemonėmis, kurios naudojamos, siekiant neutralizuoti semantinius skirtumus tarp tam tikrų santykių, dėl ko gali atsirasti keletas dalyvinių konstrukcijų interpretacijos galimybių (reikšmių sinkretizmas)
Palyginamieji tekstynai – šaltinis tarptautinių žodžių vartosenai tirti
Get PDFGlobalisation and modern information technologies cause the spread of cognates in languages of the world. Displaying a similar form and content but exhibiting different patterns of usage, cognates seem to become a pitfall for foreign language users and translators. A possible solution to the problem is the analysis of cognate usage based on comparable corpora which offer a reliable source of data for this kind of analysis. The paper deals with one lexeme in English, apathy, and its equivalent in Lithuanian apatija and their concordances compiled from the Bank of English and the Corpus of Contemporary Lithuanian. The data are analysed and classified into types of word combinations such as subjective, predicative, objective, attributive, and adverbial. Enumerative noun chains and afterwords are compared between the two languages as well. Similarities and differences in the apathyapatija usage patterns are disclosed and some generalisations drawn. The article suggests that the English noun apathy is more common and universal in nature and it is used in a greater variety of different contexts and situations than is the case with its Lithuanian counterpart apatija. Thererore, it is useful for foreign language learners, users and translators to resort to corpora due to the fact that monolingual and bilingual dictionaries cannot be treated as reliable sources of the correct usage of collocations
Metafora politikos kalboje
No full textŠio straipsnio tikslas yra apžvelgti metaforų vartojimą politinėje kalboje, t.y. politinių apžvalgų kalboje. Siekiant sudaryti kuo išsamesnį metaforinį modelį vartojamą aptariant politinius klausimus, buvo surinkti duomenys iš politinių straipsnių žurnalo. Pirmiausia, analizė parodė, jog politinėje kalboje vartojamos tos pačios konceptualiosios metaforos kaip ir kasdienėje kalboje, pav. ontologinės metaforos. Jos yra sutinkamos ir kitų kognityvistų tyrimuose, aprašančiuose skirtingų abstrakcijų metaforizavimą, kas rodo, jog vienas metaforinis modelis yra vartojamas kalbant apie skirtingas abstrakcijas. Didžiausia metaforų dalį sudaro neigiamą reikšmės atspalvį turinčios metaforos. Šią tendenciją galima pagrįsti gausiais pavyzdžiais, išreiškiančiais karinį aspektą. KARO metafora išryškina tokius politinio pasaulio bruožus kaip priešiškumas, įtampa tarp pozicijos ir opozicijos, aršus rungtyniavimas siekiant rinkėjų balsų, kurie metaforizuojami kaip vertinga nuosavybė. Be to, politika asocijuojama su apgaule ir netikrumu. Neigiama atspalvį įgyja ir politinėse apžvalgose vartojama judėjimo metafora, kuri paprastai žymi progresą, bet čia yra susijusi su klaidinga kryptimi ar judėjimo stoka. Be minėtųjų metaforų, gana dažnai sutinkamos ORGANIZACIJOS KAIP STRUKTŪROS ir SVEIKATOS metaforos. Galiausiai, metaforos paplitimas politinėje kalboje gali būti pailiustruotas nusistovėjusiais metaforiniais politiniais terminais
S. C. Diko predikatinių konstrukcijų schemų taikymas aplinkybinio tipo komponentams
Get PDFZiel dieses Beitrags ist es, die mit der valenten „Notwendigkeit“ und „Weglassbarkeit“ von Komponenten des adverbialen TYPs (insbesondere der kausalen Funktion) in prädikativen Strukturen verbundenen Probleme zu erörten. Bei dem Versuch, S. C. Diks universale Schemata prädikativer Strukturen auf litauische Sprachbeispiele anzuwenden, stellt sich eine Hierarchie der Satelliten des Prädikats σ1-σ4 heraus. Auf Grund der litauischen Sprachbeispiele, kann festgestellt werden, dass an einer Stelle die adverbiale Komponente σ1 die notwendige Komponente (Argument) des semantischen Prädikats und den Bestandteil der „Nuklearkonstruktion“ (d. h. der in Bezug auf die Valenz notwendigen Konstruktion) darstellt und an anderer Stelle die adverbiale Komponente σ2 nichtkomplementär und der Bestandteil einer „Kemkonstruktion“ ist. Erwähnenswert ist, daß eine adverbiale Komponente auch dritt- oder viertrangig sein kann (periphere σ3 und σ4). In einem solchen Fall ist die adverbiale Komponente lediglich der Bestandteil einer erweiterten prädikativen Konstruktion
Kondensuota aplinkybių raiška vokiečių kalbos ekonomikos tekstuose
No full textVienas iš būdingiausių dalykinės kalbos bruožų yra kalbinės raiškos kondensacija. Straipsnyje analizuojama aplinkybių kondensuota raiška vokiečių kalbos ekonomikos tekstuose (moksliniuose straipsniuose ir ekonomikos vadovėliuose). Nustatyta, kad dažniausia aplinkybių kondensuota raiška yra daiktavardinės konstrukcijos su prielinksniais. Be to, aplinkybės kondensuota forma gali būti išreikštos bendraties, dalyvinėmis konstrukcijomis, būdvardžiais su priesagomis ar sudurtiniais būdvardžiais
Giminės kategorijos įsisavinimas
No full textŠiame darbe, remiantis ilgalaikių stebėjimų ir lyginimo su kitomis kalbomis duomenų analize, buvo tirtas lietuvio vaiko daiktavardžio giminės kategorijos įsisavinimas. Rasta nemažai bendrumų su kitų kalbų faktais, tačiau užfiksuota ir tokių atvejų, kurie būdingi tik lietuvių kalbai. Be aprašomojo pobūdžio analizės, šis darbas remiasi natūraliosios morfologijos pirmųjų įsisavinimo stadijų raidos ypatumais, opozicijų ir žymėtumo teorinėmis koncepcijomis. Analizuota medžiaga patvirtino daugumą teorinių teiginių. Moteriškosios giminės daiktavardžių galūnės vartojamos taisyklingai nuo tiriamojo laikotarpio pradžios, tuo tarpu vyriškosios giminės galūnės įsisavinamos vėliau. Formalusis giminės žymėjimas įsisavintas iki maždaug dvejų metų, bet pasitaiko atvejų, kai moteriškosios giminės galūnės pavartojamas su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Tiriamoji medžiaga rodo, kad, įsisavindama giminės kategoriją, Rūta dažniau rėmėsi formaliais kriterijais. Tarp mergaitės ir mamos kalbos yra labai glaudus ryšys. Rūta anksčiausiai įsisavina tuos mamos kalbos elementus, kurie yra dažniausi, paprasti ir aiškūs. Tokius suaugusiųjų kalbos elementus pirmiausiai įsimena ir kitų tautų vaikai, įsisavindami savo gimtąją kalbą