Kalbotyra
Not a member yet
2154 research outputs found
Sort by
Tarp sangrąžos ir pasyvo: dviejų vokiečių kalbos sangrąžinių konstrukcijų analizė
No full textDie Reflexivität erfreut sich einer wachsenden Aufmerksamkeit unter den Linguisten in ihren syntaktischen und semantischen Untersuchungen der letzten Jahrzehnte, sie stand aber auch bei den Sprachforschern älterer Generationen immer auf der Liste der problematischen Fragen. Es sind mehrere wissenschaftliche Abhandlungen zu nennen, in denen einzelne Untersuchungsbereiche aus dem Feld der Reflexivität den Schwerpunkt der Analyse darstellen. Zu erwähnen sind die Arbeiten zur Typologie der Reflexiva von König 2001, Geniušienė 1987 u.a. Auch verschiedene reflexive Formen, insbesondere die so genannten medialen Konstruktionen werden unter verschiedenen linguistischen Aspekten analysiert (Abraham 1987, Ackema 1994, Brinker 1969, Grewendorf 1984, Kaufmann 2003 u.v.a.). Die Überblicke über die historische Entwicklung der reflexiven Formen nehmen im Vergleich mit dem Umfang synchronischer Untersuchungen nur einen geringen Teil ein (Hermodsson 1952). Der Anlass für die in dieser Abhandlung dargelegten Überlegungen war vor allem die Tatsache, dass in einigen Grammatiken (Duden-Grammatik 2005, 555; Eisenberg 1999, 129 u.a.) reflexive Konstruktionen oft im Allgemeinen als Passiv-Äquivalente angesehen werden, ohne genauer zu erläutern, welche reflexive Konstruktionen und welche Bedeutungen eine genaue Entsprechung im genannten Sinne darstellen, welche ein Äquivalent mit besonderer Bedeutungsschattierung sind und welche daher nur der Form nach passivisch sind.Straipsnyje skaitytojai supažindinami su dviem gana naujais vokiečių kalbotyroje terminais – mediopasyvas (Mediopassiv) ir sangrąžos pasyvas (Reflexivpassiv). Šiais terminais apibūdinamos dvi sangrąžinės vokiečių kalbos konstrukcijos, kurioms pastaraisiais metais skiriama itin daug dėmesio. Mediopasyvas yra sangrąžinė konstrukcija, neturinti semantinės sangrąžos reikšmės, o savo reikšme visiškai atitinkanti veiksmo pasyvą. Sangrąžos pasyvas yra retesnė ir vokiečių kalbos gramatikose dažniausiai net neminima konstrukcija, kuri šnekamojoje kalboje, priešingai, yra sutinkama gana dažnai. Ši konstrukcija sudaroma iš sangrąžinių veiksmažodžių, kurių semantiniai požymiai neleidžia sudaryti pasyvinių formų, ir jai būdinga veiksmo pasyvo forma. Daugelio kalbos tyrėjų nuomone, šios dvi konstrukcijos ligi šiol užima neapibrėžtą vietą tarp sangrąžos ir pasyvo
Dealing with Communicative Problems in English as a Lingua Franca
Get PDFThe aim of the article is to discuss, first, how the differences in socio-cultural interaction styles can influence communication, second, what is interaction participants’ orientation to the problems originating in those differing styles and finally, how such troubles are negotiated, and more specifically, repaired in communication. Conversation analysis (CA) will be used to analyze an illustrative excerpt of interaction in English. [...
Lingvistinio tyrimo kalba: ar galime kalbėti apie perkeltinę reikšmę?
No full textMeaning extension, including metaphors and metonymies, has traditionally been associated with the language of fiction. Cognitive linguistics has given this area a new impetus by unravelling the metaphoricity of our everyday language and various discourses ranging from spoken to written, from learner language to academic or professional (legal, medical, political). Lakoff (1991 and 1995), Cienki (2005), Schmidt (2003), Cibulskienė (2006), Vaičenonienė (2002) and many other researchers seem to give preference to political and socio-economic discourse which has generated within this branch of linguistics a large amount of research all over the world.Academic discourse (AD) and its multiple layers of meaning, however, has received less attention since it is generally believed that AD aims at discovering the truth, explaining and arguing, it is rigid, critical and unambiguous. According to Hyland (2004, 87), AD depends upon the demonstration of absolute truth, empirical evidence or flawless logic. Its persuasive potency is seen as grounded in rationality and based on exacting methodologies, dispassionate observation, and informed reflection. (…) We see this form of persuasion as a guarantee of reliable knowledge, and we invest it with cultural authority, free of the cynicism with which we view the partisan rhetoric of politics and commerce.So this paper attempts to provide evidence for the claim that AD, like any other discourse, is equally inclined to meaning extension, specifically, metaphors and metonymies. The paper is structured around several key issues: first, it gives background to the study, including a discussion on academic discourse, its relation to other discourse types, the contrastive parameter of investigation and other methodological issues and second, it identifies major types of metonymical and metaphorical extensions as reflected in the data corpus and manifested in linguistic texts in English (EN) and Lithuanian (LT).traipsnyje nagrinėjamas lingvistinio diskurso tekstai, kurių pagrindinė funkcija, kaip ir bet kurio kito mokslinio teksto, tiksliai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją bei argumentus. Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad perkeltinė reikšmė tokiuose tekstuose yra mažai tikėtina. Tačiau pasitelkus konceptualiosios metaforos teoriją bei kontrastyvinės lingvistikos metodus ir išnagrinėjus medžiagą paaiškėjo, kad akademiniai tekstai paklūsta bendrosioms natūraliosios kalbos tendencijoms. Tyrimo rezultatai rodo, kad metonimija ir metafora yra pagrindiniai reikšmės perkėlimo mechanizmai. Dažniausios metaforos akademiniame tekste yra kalba/tyrimas/samprotavimasyra pastatas/ struktūra, kalba/tyrimas/ mokymasisyra matuojami, kalba/ mokymasis yra ekonominė veikla, kalba/tyrimas/ rašymasyra scena ir t.t. Antropocentrinis kalbos aspektas pasirodė esąs pagrindinis metonimijų kūrimo principas bei konceptualizacijos įrankis.Tiek metonimijų, tiek metaforų analizė atskleidė įdomių tarpkalbinių/tarpkultūrinių ypatumų, atsispindinčių junglumo modeliuose
Pratarmė
No full textThis volume includes articles based on linguistic papers given at the International Conference marking the 40th anniversary of the Department of English Philology and the Department of German Philology of Vilnius University held 18-20 September 2008. The articles cover a large variety of linguistic topics ranging from theoretical to applied, from historical to contemporary dimensions of language study. Many linguists seem to give preference to the contrastive axis of study which often offers a framework of research opening a multitude of vistas onto the same data or phenomena. We are grateful to all contributors of the volume: guests of the Conference, teachers and doctoral students of the Department of English Philology and the Department of German Philology. Our special thanks go to our Teachers—professors of the Departments who worked in the Departments in the years of Soviet occupation and whose dedication and energy made this anniversary a reality. We are also grateful to the sponsors of the Conference without whose generosity the event would have been impossible: the Lithuanian Foundation for Culture at the Ministry of Culture, Emmy Huetemann Fund, the Embassy of Austria in Lithuania, UAB Alumnus, VU Faculty of Philology, VU Saturday School of English and VU Department of Translation Studies...
Moralės metafora: gretinamoji politinio diskurso analizė
No full textFor centuries the on-going debate of the relationship between morality and politics has resulted in the division of such fundamental concepts as the right and the good, justice and equality, democracy and liberty etc (Paul, Miller & Paul 2004, 56).The main issue of this scholarly debate has been centred round the distinction between moral and pragmatic politics. For example, Aristotelian claim is based on the assumption that the proper aim of politics is a moral virtue, whereby good and morally right actions such as care, empathy and emotions dominate (ibid., p. 12). [...]Šio straipsnio tikslas – nustatyti moralės modelius, analizuojant konceptualiąją metaforą politiniame diskurse anglų ir lietuvių kalbose. Remtasi analitiniais straipsniais politikos temomis. Jie pasitelkti iš Interneto tinklalapių www.politika.lt ir www.economist.com elektroninio archyvo. Straipsniai analizuojami remiantis kognityvinės lingvistikos principais bei kokybiniu analizės metodu (Fauconnier & Turner 2002; Kövecses 2005; Lakoff & Johnson 1997, Lakoff 2005; Turner 1994), kurie leidžia atskleisti kalbiniuose pasakymuose (linguistic expressions) glūdinčias konceptualiąsias metaforas. Kalbiniai pasakymai buvo skirstomi pagal tris moralinio vertinimo modelius: (1) Huxley, kuris apibrėžia moralę kaip žmonių sąmoningai sukurtą vertinimo skalę, reikalingą kovoje su žmogaus įgimtomis blogybėmis, (2) Kanto požiūris į moralę, kaip į racionalų veiksmą glaudžiai siejamą su pareigomis, bei galiausiai (3) integruotas požiūris, kai moralus elgesys suvokiamas kaip sentimentų ir emocinių reakcijų pasekmė (Black 1995; Boehm 2000; Flack & de Waal 2002). Išanalizavus konceptualiųjų metaforų kalbinę raišką paaiškėjo, kad straipsniuose vyrauja metaforos POLITIKA KAIP JĖGA ir POLITIKA KAIP TARPUSAVIO SANTYKIAI
Autoriaus pozicijos švelninimas: tarpdalykiniai ir tarpkalbiniai raiškos priemonių ypatumai
Get PDFHedging is a linguistic strategy frequently employed in scientific writing to diminish the author‘s commitment to the accompanying proposition and to mitigate claims, thus presenting a proposition as a possibility or probability rather than a fact. This article describes the results of a pilot study on the frequency and variety of hedging devices in Lithuanian and English research articles in two different disciplines (linguistics and medicine). The study is limited to lexical hedges only. The results of a cross – disciplinary study demonstrate that in the field of medicine, researchers tend to hedge less and hence are much more determined in their claims than linguists in both languages. The cross – linguistic study shows that English speaking researchers seem to use significantly more hedging devices than their Lithuanian speaking colleagues in both disciplines. The variety of hedges used in English was also wider than in Lithuanian. Most frequently used hedges in both languages in linguistic articles were adverbs, whereas in medical articles it was modal verbs
Anglistikos studijos Lietuvoje
No full textThe paper is an attempt to give an overview of several periods in the development of English Studies in Lithuania from its establishment as an independent academic discipline in 1923 until now. [...]Straipsnis yra pirmas bandymas apžvelgti anglistikos raidos Lietuvoje etapus nuo jos, kaip savarankiškos disciplinos, atsiradimo pradžios 1923 m. iki šių dienų. Straipsnyje anglistikos studijų atsiradimas Lietuvoje, kaip ir kitur Europoje, siejamas su svarbiais politiniais įvykiais (pirmuoju pasauliniu karu ir jo pasekmėmis, naujų nepriklausomų valstybių Europoje paskelbimu bei naujų universitetų įsteigimu, JAV, kaip įtakingos ir galingos valstybės, iškilimu). Galima kalbėti apie keletą svarbių anglistikos Lietuvoje raidos etapų: pirmąjį (1923 – 1940), kuriam būdinga ryški literatūrinė paradigma, antrąjį (1940 – 1968) – kai užsienio kalbų ir literatūrų katedros buvo nuolat pertvarkomos ir reorganizuojamos, trečiąjį (nuo 1968 iki 1990), kai buvo pereita prie standartinių Sąjunginio aukštųjų mokyklų komiteto patvirtintų mokymo planų ir programų. Nuo 1990 m. anglistikoje prasidėjo naujas etapas, kai nepaprastai išaugo anglistų rengimo poreikis, o katedroms suteikta daug laisvės rengiant mokymo planus ir programas. Straipsnyje taip pat kalbama apie svarbiausias Lietuvos anglistikai asmenybes, jų darbus, užsimenama ir apie šiandienines problemas bei iššūkius
The Question of Descriptors for Academic Writing in European Language Framework: a Critical View
Get PDFSince the 1960s, with the influx of a great number of students, both native and non-native, with little experience in formal academic discourse, universities in the English-speaking world have become increasingly aware of the need to offer specific instruction in writing skills. This situation required a clearer definition of what the characteristics of this particular type of writing might be (Grabe & Kaplan 1996) and it became apparent that many of the existing teaching materials concentrated overly on normative, grammatical considerations and not on a broader perspective based on discursive competence. Therefore, since the 1990s, there has been more emphasis on the analysis of the rhetorical conventions of various genres, including cross-linguistic comparisons (Connor 1995; Flowerdew 2000; Hyland 2002; Neff et al. 2004; Neff and Dafouz 2008).Because of the utilization of English as a “lingua franca” in the global community (Gnutzman and Intemann 2005) and the growth of student exchange programs within Europe, it has become progressively evident that both students and teachers require a clear set of guidelines, such as those provided by the EU framework descriptors for various areas of linguistic competency. But, as the difficulties experienced by non-native writers of academic English are very genre specific and appear to be largely independent of purely linguistic competency (many native novice writers also find academic writing problematic), the EU descriptors for academic work are too broad for the type of writing that our students must carry out in tertiary institutions.While much work is clearly being done within universities and colleges to address the prototypical academic writing skills in English, it would be helpful for all concerned if more specific guidelines could be shared. Thus, one major aim of this study is to draw up a series of structural and rhetorical descriptors and evaluate our students’ written production before and after using them in order to test their relevance for our syllabus and perhaps for use by a wider audience in the future
Brūkšnelio reikšmė sudurtinių žodžių įsitvirtinimui kalboje
No full textEine Besonderheit der deutschen Sprache ist ihre Vorliebe für Zusammensetzungen. Vor allem im 20. Jahrhundert macht sich die Tendenz bemerkbar, immer umfangreichere Zusammensetzungen zu bilden (vgl. Wolff 2004, 238f; Nerius 2007, 188). Folglich nimmt auch die Bindestrichschreibung rapide zu. Die zu häufige Verwendung des Bindestrichs (gemeint wird vor allem der Erläuterungsbindestrich bzw. Divis) wird auch in den meisten linguistischen Auseinandersetzungen mit dem Bindestrich beanstandet (Niederhauser 2006, 87) und sogar durch bildhafte Diagnosen, wie „Zergliederungs-Sucht“ (Heller 2000), „Koppelitis“ (Sick 2005, 71) oder Bindestrich-Inflation (Starke1993), bezeichnet. Doch das eigentliche von den Linguisten kritisierte und analysierte Problem ist nicht die Häufigkeit, sondern die Uneinheitlichkeit der Bindestrichschreibung, d. h. der von den orthographischen Regeln abweichende, ja, sogar chaotische Gebrauch des Bindestrichs.Als Ursachen für diese ungeregelte Verwendung des Bindestrichs wird einerseits die Unbekanntheit oder die unzureichende Akzeptanz der Rechtschreibregeln genannt (vgl. Starke 1993, 51), andererseits die im Laufe der Rechtschreibgeschichte immer mehr und immer komplizierter werdenden Regeln zum Bindestrich (Bernabei 2003, 195). Die neuen Rechtschreibregeln geben den Schreibenden noch mehr Freiheit für den Gebrauch des Bindestrichs, was zu einer noch größeren Uneinheitlichkeit führt.Meines Erachtens ist die Verwendung des Bindestrichs keineswegs so regellos und chaotisch, wie es auf den ersten Blick erscheinen mag. Die ständig kritisierte Uneinheitlichkeit der Bindestrichschreibung ist nach meiner Ansicht für den Prozess der Konventionalisierung bzw. Lexikalisierung von Komposita unvermeidbar. Wie G. Starke treffend bemerkt, „bilden Wörter mit Erläuterungsbindestrich eine Durchgangsstation auf dem Wege der Univerbierung (mit Zusammenschreibung). Damit sind in einer Übergangszone schwankende Schreibweisen verbunden.“ (Starke 1993, 60) Die Schreibung wird schrittweise vereinheitlicht und stabilisiert sich erst, wenn das Kompositum völlig im Lexikon integriert ist.Es lassen sich zwei Hypothesen formulieren, die überprüft werden sollen: 1. Die Zusammenschreibung überwiegt gegenüber der Bindestrichschreibung, je mehr die Bestandteile eines Kompositums konventionalisiert sind. 2. Die Zusammenschreibung überwiegt gegenüber der Bindestrichschreibung, je mehr das Kompositum selbst konventionalisiert ist.Viena iš vokiečių kalbos ypatybių – gausybė kartais net itin ilgų ir sudėtingų sudurtinių žodžių. Skaitymui palengvinti kartais vartojamas brūkšnelis. Daugelis lingvistų pastebi, kad jis vartojamas pernelyg dažnai ir nevienodai, be sistemos. Išnagrinėjus dažniausiai vartojamus sudurtinius žodžius su komponentais Computer ir Web vokiečių kalboje paaiškėjo, kad visgi egzistuoja tam tikri dėsniai bei tendencijos. Įrodyta, kad brūkšnelis vartojamas dažniau, jei pats sudurtinis žodis ar jo sudedamosios dalys nauji, neįprasti, dar neįsitvirtinę kalboje. Ir priešingai – tie sudurtiniai žodžiai, kurie kalboje gyvuoja ilgiausiai ir vartojami dažniausiai, paprastai rašomi kartu, t. y. be brūkšnelio
Germanistika Vilniaus universitete. Disciplinos mokslo istorija iki 1941 metų
No full textDie Universität Vilnius wird im Jahr 1579 gegründet. Sie entsteht aus einem von Jesuiten geschaffenen Collegium, das König Stefan Batory mit Billigung des Papstes in die „Alma academia et universitas Vilnensis societatis Jesu“ umgewandelt hat. Eine ihrer wichtigsten Aufgaben als katholische Universität besteht unstrittig darin, das Gedankengut und das damit verbundene Programm der Reformation, als deren Zentrum die benachbarte Universität Königsberg gilt, abzuwehren und zurückzudrängen. Obwohl sie in der Hauptstadt des Großfürstentums Litauen gegründet wird, ist sie aufgrund der Polnisierung des litauischen Adels kulturell wie politisch polnisch geprägt. Später im 18. Jahrhundert ist sie zudem dem Expansionsstreben des russischen Nachbarn ausgesetzt. So gesehen gerät sie von Anfang an in das Spannungsfeld von Kirche, Staat und Nation. [...]Germanistikos istoriją Vilniaus universitete iki 1941 metų galima padalinti į du etapus: nuo 1795 m. iki 1832 m. Vilniaus Imperatoriškame universitete dirbo P. Albrichtas (Peter Albricht) ir B. Haušteinas (Benjamin Friedrich Haustein). Haušteinas buvo literatūros istorijos specialistas. Jo bandymas Imperatoriškuose universitetuose įvesti vokiečių literatūros dėstymą sužlugo po to, kai Rusijos caras, numalšinus lenkų ir lietuvių sukilimą, uždarė universitetą. Tik po 90 metų universitetas vėl pradėjo veikti Kaune kaip valstybinis Lietuvos universitetas.1922-1941 m. H. Engertas (Horst Engert) ir G. Studerus (Gottlieb Studerus) Kaune germanistiką įtvirtino kaip universiteto discipliną. H. Engertas sėkmingai vadovavo šiai mokslo sričiai, be to, jo teoriniai darbai buvo aukšto mokslinio lygio. 1940 m. Filologijos fakultetas, o kartu ir H. Engerto katedra, persikėlė į Vilnių. H. Engerto veiklą 1941 m. sustabdė įžengusi vokiečių armija. Katedrai toliau vadovavo A. Alminauskas