Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
Changes in journalism versus changes in journalism education
Get PDFThis paper is focused on journalism education in the context of changes in journalism, the professionalization of journalism, and the study programmes that are offered by universities. The author has relied on self-evaluation reports from three study programmes in Latvia, the Evaluation commission final reports, and the things which students themselves have had to say about theirknowledge and skills in comparison to what is needed to work as a journalist.
Keywords: journalism, education, professional standards
Some reflections on journalism education and journalism culture
Get PDFA consequence of globalization of media economy and technology for journalism lies in the unification of the production processes of media content. Differences between journalistic production routines and applied principles are diminishing towards more popularized, more commercialized production of content (Hallin & Mancini, 2004). Furthermore, journalists in many countries around the world work in basically similar professional environments; they use similar equipment and technology and share a common occupational ideology. Michael Schudson (2001:153) describes the occupational ideology of journalism as cultural knowledge that constitutes ‘news judgment’, rooted deeply in the communicators’ consciousness. This ‘cultural knowledge’ comprises certain characteristics and values, which journalists generally agree upon as a basis of journalistic practice, and function ‘to self-legitimize their position in society’ (Deuze, 2005: 446)
Suaugusiųjų kultūros multiplikacija vaikų ir paauglių žurnaluose
Get PDFNuo 2001 metų Lietuvoje sparčiai mažėjo laikraščių ir daugėjo žurnalų. Jau 2003 metais žurnalų skaičius viršijo laikraščių skaičių, o 2006 m. statistikos departamento duomenimis, žurnalų ir kitų periodinių leidinių skaičius buvo – 556, laikraščių 334. Ši tendencija ir toliau auga. Tokie rinkos pokyčiai rodo, kad vis labiau tampa paklausi žanrinė informacija, galinti patenkinti tikslinės auditorijos interesus ir pomėgius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kaip rinka paveikė spaudą, skirtą vaikams ir paaugliams. Buvo atliktas tyrimas2, kuris parodė, kad žiniasklaidos verslas atrado naują nišą, suaugusiųjų kultūros „implantai“ sėkmingai prigijo leidiniuose, skirtuose vaikams ir paaugliams. Tenka pastebėti, jog pramoginė, komercinė kultūra plečia informacinę erdvę, propaguoja tariamas vertybes ir formuoja jaunąjį skaitytoją. Problema jautapo ne tai, kad toks reiškinys egzistuoja, bet tai, jog visuomenė su šiais pokyčiais apsipranta, tarsi palikdama vaikus ir paauglius „gatvei“, neigiamo socialinio konteksto epicentre, todėl jų perėjimas į suaugusiųjų pasaulį tampa komplikuotas ir iškreiptas. Kaip veikia viešoji erdvė, viešos komunikacijos laukas?Esminiai žodžiai: jaunimo auditorija, žurnalai, socialinis kontekstas, kultūra, seksualizavimas, pramoga ir atsakomybė
Pavojus nuomonės laisvei
Get PDFLietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas 2008-08-05 atkreipė visuomenės dėmesį į Seimo valdybos sudarytos darbo grupės pasiūlymą, kurio esmė – apriboti nuomonės reiškimą pataisant Visuomenės informavimo įstatymą
Šališkumo problematika nacionaliniuose dienraščiuose 2004 m. Lietuvos Prezidento rinkimų kampanijos metu
Get PDFStraipsnyje apžvelgiama šališkumo problematika nacionaliniuose dienraščiuose 2004 m. Lietuvos Prezidento rinkimų kampanijos metu kiekybiniu ir kokybiniu spausdintos informacijos apie kandidatus aspektu. Nagrinėjamas kiekvieno nacionalinio dienraščio pateiktos informacijosapie kandidatus kryptingumas, apžvelgiama informacijos balanso tarp kandidatų dinamika. Aptariami koreliacijos tarp palankios ir neutralios bei nepalankios informacijos kiekio ir kandidatų reklamos, užsakomųjų straipsnių kiekio statistinio reikšmingumo duomenys.Esminiai žodžiai: šališkumas, nacionalinis dienraštis, Prezidento rinkimai, informacijos kryptingumas, balansas, koreliacija, statistinis reikšmingumas
Parlamentarizmo ir cenzūros problema 1920–1926 metais
Get PDFLietuvos valstybės laikinosios konstitucijos, priimtos 1920 m. birželio 2 d., 16§ skelbė: „Visiems Lietuvos piliečiams laiduojama asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybė, tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė.“ Tačiau pastaboje prie šio paragrafo buvo pažymėta, kad „karo metu, taip pat valstybei gręsiančiam pavojui pašalinti, konstitucijos garantijos įstatymų keliu gali būt sustabdytos“1. Parlamentarų diskusijų šis paragrafas nesukėlė, tačiau beveik per visą parlamentarizmo laikotarpį iki 1926 m. vasaros dėl karo stovio įstatymo šios laisvės buvo suvaržytos. Kodėl ir kaip buvo įmanoma „suderinti“ viešosios informacijos draudimus su demokratijos garantuota spaudos laisve, autorė nagrinėja, pasitelkdama lietuvišką periodiką ir gretindama kitus istorinius dokumentus.Esminiai žodžiai: Konstitucija, cenzūra, kritika, įstatymas, Seimas, Vyriausybė, spauda
Lietuvių žurnalistikos istorija Amerikos lietuvių darbuose (iki 1904 m.)
Get PDFĮ lietuvių žurnalistikos istorijos tyrinėjimus dar ne ką įvesdinti Amerikos lietuvių autorių darbai, skelbti knygose, ypač tos šalies lietuvių periodikoje. Tuo tarpu jų straipsniai ar šiaip medžiaga tomis temomis iškėlė ir nušvietė svarbių mūsų periodikos istorijos reiškinių, leidinių, asmenybių. Kai kuriuos tos istorijos dalykus jie svarstė ar naujai interpretavo pirmieji.Šioje istoriografinėje informacijoje apibūdinami XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje (t. y. lietuvių spaudos draudimo laikais) Amerikos lietuvių periodikoje ir knygose pasirodę darbai daugiausia apie mūsų nacionalinės žurnalistikos pradžią ir pirmuosius leidinius. Tie įvairaus žanro raštai aprėpia ano meto lietuvių periodikos atšakas Mažojoje Lietuvoje ir Amerikoje.Esminiai žodžiai: JAV lietuvių periodika, istoriografinis kontekstas, leidinių pobūdis
GŽI – garbingesnei žiniasklaidai
Get PDF2007-ųjų rugsėjį įkurtas portalas gzi.lt – tai erdvė, skirta atviresnėms ir garbingoms diskusijoms apie žiniasklaidą. Tai viešas forumas, kviečiantis į būrį visas žiniasklaidos priemones, kurioms rūpi etikos ir skaidrumo klausimai. Tai erdvė, suteikianti galimybę kalbėti viešai ir drąsiai, raginanti prisijungti visus žurnalistus, žiniasklaidos ekspertus, ryšių su visuomene specialistus, verslininkus, politikus, apžvalgininkus, ekonomistus ir kitus, kuriems žiniasklaida rūpi ir kurie neabejoja, kad apie ją reikia kalbėti. Toje erdvėje siūloma vengti anonimiškumo, nesislapstyti slapyvardžiais. Kuo ši svetainė praplėtė nuolat pulsuojantį visuomenės forumą apie Lietuvos žurnalistiką, savininkystę, žiniasklaidos perspektyvą
Apie doc. dr. Žyginto Pečiulio habilitacijos procedūrai teikiamus mokslo darbus ir jų apžvalgą – „Televizijos kaitos proceso sisteminės analizės metmenys“
Get PDFIš karto privalu pastebėti, kad prelegento doc. dr. Ž. Pečiulio habilitacijos procedūrai pristatyti mokslo darbai (publikacijos) ir jų apžvalga palieka pakankamai fundamentalių, ir, tai svarbu pabrėžti – labai aiškia kryptimi sufokusuotų studijų įspūdį. Autoriaus dėmesio centre – bene viena iš prieštaringiausių, o kartu ir įtakingiausių globalizacijos sklaidos mechanizmų, arba jos institucijų – televizija
Alfredas Dreifusas – manipuliacijų viešąja nuomone auka
Get PDFSutrypianti ir reabilituojanti, pasmerkianti myriop ir grąžinanti šansą gyventi – tokią žiniasklaidos jėgą prieš šimtą metų pajuto prancūzų kariuomenės kapitonas Alfredas Dreifusas. Dramatiška vieno žmogaus istorija tapo chrestomatiniu pavyzdžiu žurnalistikos istorijoje – kokią griaunamąjągalią turi tyčinis visuomenės nuomonės formavimas. Laikraščių įtaka XIX a. pabaigos Prancūzijoje jau buvo tokia stipri, kad ne tik formavo viešąją nuomonę, bet ir lėmė teisėsaugos pareigūnų sprendimus. Tai yra prielaida lyginti istorinį įvykį su dabartine „ ketvirtosios valdžios“ įtakapolitikos institucijoms, nagrinėti atvejį kaip objektyvios žurnalistikos problemą – ne tik kaip vieno žmogaus dramą.Iš Elzaso kilęs žydas A. Dreifusas (1859–1935) tarnavo Prancūzijos kariuomenėje – šiam vyrui buvo prognozuojama sėkminga karjera. Tačiau 1894-ųjų spalį ne tik žlugo A. Dreifuso karjeros planai, bet ir gyvybė pakibo ant plauko. Kapitonas buvo apkaltintas išdavęs tėvynę.Rimtų įkalčių Prancūzijos karinė žvalgyba neturėjo – rėmėsi tik anoniminiu rašteliu, rastu Vokietijos karinio atašė šiukšlių dėžėje. Juo buvo siūloma suteikti slaptos informacijos apie Prancūzijos kariuomenės ginkluotę. Įtarimų šešėlis pirmiausia krito ant žydų tautybės kapitono A. Dreifuso –mažai kas tikėjo būtent žydo lojalumu šalies kariuomenei. Taigi šis atvejis atskleidžia ir socialinio konflikto aplinkybę – antisemitizmą, išplitusį plačiai, bet turėjusį lemtingos reikšmės vienos bylos atveju.A. Dreifuso bylos nagrinėjimas sukėlė didžiulį ažiotažą Prancūzijos visuomenėje. Remdamasis suklastotais įrodymais bei skubotomis išvadomis Karo lauko teismas uždarame posėdyje pripažino kapitono kaltę ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos už nusikaltimą, kurio nepadarė. Tik 1898 metaisprancūzų rašytojas ir publicistas Emilis Zolia prancūziškuose laikraščiuose paskelbė atvirą laišką „Aš kaltinu!“, kuriame smerkė Prancūzijos valdžią gėdingu sąmokslu prieš nekaltą žmogų. Byla buvo peržiūrėta. 1899 metais A. Dreifusas buvo amnestuotas, o 1906 metais jam buvo sugrąžintas neteisingai atimtas Prancūzijos armijos kapitono laipsnis.Į šią istorinę klastos ir išdavystės, tiesos ir melo, visuomenės ir politikų interesų dramą, daugiau nei prieš šimtmetį sukrėtusią Prancūziją ir sulaukusią atgarsio kitose šalyse, atidžiau pažvelgė, vertindami žiniasklaidos vaidmenį, I kurso magistrantai.1 Kiekvienas jų atskleidė vis kitąA. Dreifuso bylos aspektą.Bylos nagrinėjimas iš dalies padeda suvokti, kaip formuojasi žiniasklaidos filosofija. Bylos ypatumai – tai ir žiniasklaidos psichologijos ypatumai, atsispindintys ir šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje.Grupės autorių straipsnio tikslas – per atvejo analizę atskleisti tiriamosios žurnalistikos vaidmenį socialinį rezonansą kėlusioje byloje, parodyti dvejopą žiniasklaidos, kaip viešumo priemonės problemą: žurnalistika yra priemonė nuomonei perteikti – nelygu, kuri nuomonė ir kada stipresnė(pirma, nauja, „teisinga“).Esminiai žodžiai: karikatūra, partinė spauda, Prancūzijos dienraščiai, viešoji nuomonė, žiniasklaidos kokybė, „žydų klausimas“