Journalism Research
Not a member yet
179 research outputs found
Sort by
Du mitai apie „balsus“: Laisvės / Laisvosios Europos radijo patirtys
Get PDFThe article explores the role of international radio broadcasting, with a specific focus on Radio Free Europe/Radio Liberty (RFE/RL), throughout the Cold War era, particularly in Lithuania and the broader Eastern Bloc context. It analyses the influence of these broadcasts, known as “the Voices,” in countering Soviet propaganda and disseminating alternative news to populations living behind the Iron Curtain. The study highlights two crucial aspects, which the author argues attained near-mythical significance: the messengers (i.e., broadcasters) and the content of their messages. Despite Soviet propaganda’s allegations depicting RFE/RL personnel as detached émigrés, as agents of Western intelligence agencies or as former collaborators with Nazis, the text asserts that RFE/RL maintained journalistic autonomy. The Soviet strategy of jamming international broadcasts was complemented by a myth alleging that during the guerrilla struggle for Lithuanian independence at the onset of Soviet occupation, international broadcasters purposefully exacerbated tensions and disseminated unfounded or even false promises of Western assistance. The article rebuts these claims, noting the absence of international broadcasting in Lithuanian during that period. Drawing from recently disclosed documents from the KGB archives, the article demonstrates that despite censorship and efforts to manipulate information, Western broadcasts continued to shape public opinion and reinforce aspirations for independence and democracy in regions under Soviet control.Autorius nagrinėja tarptautinio radijo vaidmenį, ypatingo dėmesio skirdamas transliavusiam per visą Šaltojo karo laikotarpį „Laisvosios Europos“ radijui/„Laisvės“ radijui (RFE/RL), reikšmingam ypač Lietuvoje ir Rytų bloko šalyse. Jame analizuojama stočių, vadintų „balsais“, įtaka kovojant su sovietų propaganda ir platinant alternatyvias naujienas už geležinės uždangos gyvenusiems klausytojams. Tyrime išryškinami du esminiai veiksniai, autoriaus teigimu, įgiję beveik istorinio mito reikšmės: pranešėjai (t. y. transliuotojai) ir jų pranešimų turinys. Nepaisant sovietinės propagandos kaltinimų, kuriuose RFE/RL darbuotojai vaizduojami kaip atskirti emigrantai, kaip Vakarų žvalgybos agentūrų agentai arba buvę nacių bendradarbiai, tekste teigiama, kad RFE/RL išlaikė žurnalistinę autonomiją. Sovietinę tarptautinių transliacijų trukdymo strategiją papildė mitas, kuriuo suponuota, jog, prasidėjus sovietinei okupacijai partizaninėje kovoje už Lietuvos nepriklausomybę, tarptautinės radijo stotys esą tikslingai didino įtampą ir skleidė nepagrįstus ar net melagingus Vakarų pagalbos pažadus. Straipsnyje šie teiginiai paneigiami, pažymint, jog tuo laikotarpiu nebuvo tarptautinių transliacijų lietuvių kalba. Remiantis neseniai paviešintais KGB archyvų dokumentais, straipsnis parodo, kad, nepaisant cenzūros ir pastangų manipuliuoti informacija, Vakarų laidos ir toliau formavo viešąją nuomonę bei stiprino Nepriklausomybės ir demokratijos siekius sovietų kontroliuojamuose regionuose
Informacinė (ne)tvarka: kur suksime – į konfrontaciją ar dialogo link?
Get PDFThis paper proposes the idea of “information integrity,” conceptualized as a multidimensional strategy to bring together groups entangled in polarizing discourses and vested interests. The paper employs a threefold analytical approach, examining the “macro-mezzo-micro” levels to explore the social interests at each level. Furthermore, it argues that adopting a normative ideal of seeking social solidarity and informed citizenship necessitates changes from within the communications system itself. Such a task requires clarifying the gaps in the current system of knowledge production and proposing actions led by the media corporations themselves and by socially responsible professionals who want to play an active role in addressing society’s grand challenges.Šiuo straipsniu siekiama suaktualinti „informacinio integralumo“ (angl. information integrity) siekinį, kuris matomas kaip viena iš galimybių suartinti savuose interesuose įsipainiojusias, į poliarizuojančius diskursus įsitraukusias grupes. Taikant trejopą analizės prieigą, kuri krypsta į „makro-mezzo-mikro“ lygmenis visuomenėse ir ten užsimezgančius interesus, straipsnyje kalbama apie tai, kad normatyviam požiūriui rastis ir įgyvendinti reikėtų pokyčių iš komunikacinės sistemos „vidaus“. Tam būtina aiškintis dabartinės žinių kūrimo sistemos spragas ir siūlyti veiksmus, kuriems vadovautų pačios medijų korporacijos ir socialiai atsakingi profesionalai, siekiantys aktyviai dalyvauti sprendžiant didžiuosius visuomenės uždavinius
Tyrimų žurnalistikos kokybė Lietuvoje: LRT ir 15min tyrimų analizė
Get PDFThe article formulates criteria for the quality of investigative journalism based on the literature analysis, which are used to assess and compare the quality of investigations conducted in 2022 and 2023 by two traditional Lithuanian media outlets – the public broadcaster LRT and the commercial news portal 15min. The author reveals a journalistic view of the quality of research, showing similarities and differences in approaches; having assessed five studies in both media outlets and the responses of journalists, she emphasizes that some investigations lack an objective balance of sources, and the investigations do not always meet high standards and methods.Straipsnyje nagrinėjama tyrimų žurnalistikos kokybės samprata, vadovaujantis literatūros analize, formuluojami tyrimų žurnalistikos kokybės kriterijai, kuriuos taikant įvertinama bei palyginama dviejų Lietuvos tradicinės žiniasklaidos priemonių – LRT ir 15min 2022 ir 2023 metais atliktų žurnalistinių tyrimų kokybė, atskleidžiami tyrimų kokybę lemiantys veiksniai, pateikiami tyrimų žurnalistikos srityje dirbančių žurnalistų požiūriai į žurnalistinių tyrimų kokybę bei jos prielaidas ir iššūkius. Tyrime taikyta metodų trianguliacija, derinant turinio analizės metodą bei kokybinio interviu metodą
Vaizdo įrašų turinio vaidmuo atspindint „The New York Times“ ir „The Guardian“ Izraelio karą Gazoje
Get PDFThe Israel-Hamas conflict has received widespread coverage from global media sources. The coverage has been extensive, including both conventional news channels and social media platforms, and includes a vast range of opinions and tales. Social media has substantially impacted the dissemination of knowledge, as seen by platforms such as TikTok, which have accumulated billions of views on material relating to this topic. The research revealed a significant discrepancy in the number of postings supporting Palestine compared to those supporting Israel. The battle has resulted in the dissemination of deceptive information and misinformation. Hamas has been prohibited from the majority of social media networks; however, its propaganda continues to flow on channels like Telegram. Local content artists in Gaza recorded their experiences and garnered substantial followings. The study investigates the utilization of video material by newspapers, with a specific emphasis on four key aspects: the characteristics of the content, the intended audience, video editing techniques, and the influence of this content on worldwide public perception. Video coverage in the New York Times strives to provide a fair and equitable portrayal of the Israeli and Palestinian perspectives, including conflicts and fatalities from all sides. The newspaper’s objective is to provide extensive coverage that emphasizes the plight of both parties, however, it has faced criticism for not sufficiently illuminating the agony endured by the Palestinians.Izraelio ir „Hamas“ konfliktas sulaukė didelio pasaulinės žiniasklaidos informacijos. Aprėptis buvo plati, įskaitant įprastus naujienų kanalus ir socialinės žiniasklaidos platformas, daugybę nuomonių ir pranešimų. Didelės įtakos padarė žnaujienų sklaidai padarė socialinė žiniasklaida, kaip antai „TikTok“platforma ar panašios, sukaupusios milijardus turinio, susijusio su šia tema, peržiūrų. Tyrimas atskleidė didelę Palestiną remiančių pranešimų neatitiktį palyginus su Izraelį remiančių pranešimų skaičiumi. Kova lėmė apgaulingos informacijos ir dezinformacijos sklaidą. „Hamas“ buvo uždrausta dalyvauti daugumoje socialinės žiniasklaidos tinklų; tačiau jos propaganda ir toliau sklinda tokiais kanalais kaip „Telegram“. Vietiniai turinio kūrėjai Gazoje, fiksavę savo patirtį, sulaukė daugybės sekėjų. Autorius tiria vaizdo turinio panaudojimą dienraščiuose, ypatingą dėmesį skiriant keturiems pagrindiniams veiksniams: turinio ypatybėms, numatomai auditorijai, vaizdo redagavimo technikoms ir šio turinio įtakai pasaulio visuomenės suvokimui. „New York Times“ vaizdo įrašuose stengiamasi teisingai ir adekvačiai pavaizduoti Izraelio ir Palestinos aplinkybes, įskaitant konfliktus ir žuvusius iš visų pusių. Laikraščio tikslas – plačiai atspindėti abiejų pusių padėtį, tačiau jis sulaukė kritikos, jog nepakankamai pranešantis apie palestiniečių patiriamą agoniją. Autorius pateikia rekomendacijų, jog reikalinga nuosekli, profesionali įvykių stebėsena, įskaitant žurnalistinius tyrimus, žurnalistų (reporterių) mokymą, atrenkant labiausiai tinkamus šiai problematikai nagrinėti
2020 m. Seimo rinkimai interneto naujienų dienraščiuose: ar žiniasklaida linkusi labiau kritikuoti valdančiuosius
Get PDFVoters tend to criticise and punish the ruling party for mistakes made during the term of office and therefore never vote for the same party twice in a row. However, there are no studies on whether the ruling party receives more criticism in the media during election periods.
The article focuses on the portrayal of the opposing political parties – the Lithuanian Peasant and Green Union and the Homeland Union – Lithuanian Christian Democrats – in online news dailies during the 2020 parliamentary elections.
The study shows that the media publishes more negative news about the ruling party, but that the communication strategy chosen by the politicians themselves also contributes to this. A link can also be found between the presentation of parties in the media and the final results of the parliamentary elections.Rinkėjai yra linkę kritikuoti ir bausti valdančiąją partiją už padarytas per kadenciją klaidas, todėl niekada nebalsuoja už tą pačią partiją du kartus iš eilės. Tačiau nėra tyrimų, nustatančių ar valdantieji rinkimų laikotarpiu sulaukia daugiau kritikos ir žiniasklaidoje.
Straipsnyje aptariamas viena kitai oponuojančių politinių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų – pateikimas interneto naujienų dienraščiuose per 2020 m. Seimo rinkimus.
Ištirta, kad žiniasklaida apie valdančiuosius skelbia daugiau negatyvių naujienų, bet prie to prisideda ir pačių politikų pasirinkta komunikavimo strategija. Taip pat galima rasti ryšį tarp partijų pateikimo visuomenės informavimo priemonėse ir galutinių Seimo rinkimų rezultatų
Lietuvos žiniasklaidos dešimtmečio transformacijos bruožai
Get PDFWorld events, the development of information technology and other factors have increased the flow of information and changed the nature of journalists’ work over the last 10 years. However, journalists, despite the transformation and increased opportunities to expand the range of news, can still cover only a certain part of the information. Media workers, due to limited space, time or human resources, select just part of the events that become news. Selected news published in the media influence how society perceives and interprets reality.
In this article content analysis and in-depth interviews were used to investigate the transformations that Lithuanian media has undergone over the last 10 years, also the aim was to identify which news media has paid and are paying the most attention to, how and why the specificity of news has changed.Pasauliniai įvykiai, informacinių technologijų plėtra ir kiti veiksniai per pastaruosius 10 metų išaugino informacijos srautus bei pakeitė žurnalistų darbo specifiką. Tačiau žurnalistai, nepaisant permainų, išaugusių galimybių plėsti naujienų spektrą, vis dar gali aprėpti tik tam tikrą informacijos dalį. Žiniasklaidos darbuotojai dėl ribotos vietos, laiko ar žmogiškųjų išteklių atrenka dalį įvykių, kurie tampa naujienomis. Žiniasklaidoje skelbiamos atrinktos naujienos daro įtaką tam, kaip visuomenė suvokia ir interpretuoja tikrovę.
Šiame straipsnyje, taikant turinio analizės ir giluminių interviu metodus, buvo tiriama, kokias trasformacijas per 10 metų patyrė Lietuvos žiniasklaidos priemonės, buvo siekta nustatyti, kokioms naujienoms žiniasklaida skyrė ir skiria daugiausia dėmesio, kaip ir kodėl keitėsi naujienų specifika
Digital Transformation of Media Companies in Lebanon from Traditional to Multiplatform Production: An Assessment of Lebanese Journalists’ Adaptation to the New Digital Era
Get PDFThis research aims to assess Lebanese media organizations’ and journalists’ readiness and adaptation to the new digital era requirements. Journalism has always been affected by technology. Adopting new information and communications technology has obliged changes in journalistic practices and led to new business models and journalistic practices. For example, implementing Newsroom Computer Systems (NRCs) in media companies has led to radical changes in the departments of these organizations, and in particular in the newsrooms. The journalists in newsrooms are the human factor that is considered an essential element in this change. It touched on the depths of productivity and the mode of journalistic work. In the new era of media convergence, journalists are called upon to follow this trend (modern journalism) and become more versatile, where their work becomes streamlined and redesigned. The new and more flexible journalistic practices emerging in newspaper and television production, in combination with online journalism, have a profound effect on the role of journalists and their competencies requirements. Having multi competencies is explained by mastering the basic rules (writing, etc.) in the journalism profession and digital knowledge related to this profession (visualizing data, using the digital tools necessary for work, etc.).
This study uses quantitative, descriptive, and deductive approaches supported by a structured survey questionnaire. The sample in this research constituted 96 respondent journalists selected conveniently. Data were analyzed descriptively and reported in charts for clarity. Results show that from an overall analysis, Lebanese media organizations and journalists are moderately prepared to deal with the digital era requirements. Most of the research variables scored between 40 to 50% in terms of preparedness and functionality during the digital transformation era. The research implications show that in Lebanon, as elsewhere in the media industry, the human factor’s digital culture plays an essential role in the advancement of the companies towards the digital environment. In the Lebanese organizations’ case, the economic and monetary crisis factors besides the human factor, have affected the technical implementation and the digital transformation of the media outlets. In this media landscape, the role of academic institutions (i.e., universities and research centers) must be proactive to define the new set of digital and journalistic skills required and needed to enhance the transformation towards the digital multitasking and cross-platform profiles needed to adopt the digital mindset effectively and efficiently
Artificial Intelligence and Fake News
Get PDFArtificial intelligence depends on digital devices’ performance to perform tasks regularly, requiring human intelligence, using special software to accomplish work easier and faster, carrying out data-packed tasks, and providing useful analytics or solutions. It also requires a specialized laboratory that provides high-performance computing capabilities and a technical platform for deep machine learning. These resources will enable the artificial intelligence platform to master the machine learning techniques of using, developing, simulating, predicting models, and building ready-to-use technological solutions such as analytics platforms.
In general, the artificial intelligence system manipulates and manages large amounts of training data to form correlations and patterns used in building future predictions . A limited-memory artificial intelligence system can store a limited amount of information based on the data that have been processed and dealt with previously to build knowledge by memory when combined with pre-programmed data. Consequently, one may ask how artificial intelligence applications contribute to verifying the truthfulness of the media through digital media. How do they contribute to preventing the spread of misleading and false news?
This study tries to answer the following question: What methods and tools are adopted by artificial intelligence to detect fake news, especially on social media platforms and depending on artificial intelligence laboratories?
This paper is framed within automation control theory and by defining the needed control tools and programs to detect fake news and verify media facts