Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Ukrainos internetinės verslo medijos: tipologija ir specifinės savybės
Full text linkThis article offers a new look at the specific characteristics and key typological factors of online business media in Ukraine. Knowledge of the typological structure and features of business media segmentation can be used in marketing plans and media planning. The empirical part of the article presents a comprehensive definition of the term “business journalism” in the social communication discourse of Ukraine, as well as the typology of online business media based on selected structural and functional and type-forming factors: economic and organizational, structural and functional, professional and technological. As a result of practical analysis and theoretical thinking, the article also proposes the definition of social functions of business media, which was previously overlooked by scientists. Straipsnyje pateikiamas naujas žvilgsnis į specifines Ukrainos internetinių verslo medijų ypatybes ir pagrindinius tipologinius veiksnius. Žinios apie verslo medijų segmentavimo tipologinę struktūrą ir ypatybes gali būti panaudotos sudarant rinkodaros planus ir planuojant medijas. Empirinėje straipsnio dalyje pateikiamas išsamus termino „verslo žurnalistika“ apibrėžimas Ukrainos socialinės komunikacijos diskurse, taip pat internetinės verslo medijos tipologija, pagrįsta pasirinktais struktūriniais ir funkciniais bei tipą formuojančiais veiksniais: ekonominiais ir organizaciniais, struktūriniais ir funkciniais, profesiniais ir technologiniais. Straipsnyje, atlikus empirinę analizę ir pasitelkus teorinį pagrindimą, taip pat pateikiamas anksčiau mokslininkų apžvelgtas socialinių verslo medijų funkcijų apibrėžimas
Naujos technologijos kaip galimas katalizatorius demokratizuojant miestų paveldo išsaugojimo praktiką: 3D skenavimo ir dirbtinio intelekto atvejis
Full text link The conflict between heritage protection and urban infrastructure development rationales creates a context for inclusion, participation and dialogue of different heritage-related communities. However, developed in the pre-computer age of administrative practice, are often incapable, partially or completely, to accommodate the ‘new-era’ community oriented participatory practices.
In this article, authors discuss the mutual effects of IT in the process of democratization of urban heritage preservation. The authors create and argue the conceptual model of distributed ledger technologies (DLT) in participatory UHP. The model demonstrates how technologies can become catalysts for democratization in situations when the regulatory and administrative change (on its own) is too inert. The article hypothesizes that novel technological developments which aim at or have the potential for increasing community involvement and democratization of administrative practice, exert their effects directly through technology-based participatory practices.Prieštaravimas tarp paveldosaugos ir miestų infrastruktūros plėtros sukuria ne tik įtampas, bet ir sąlygas įvairių su paveldu susijusių bendruomenių įtraukčiai, dalyvavimui ir dialogui. Tačiau dauguma paveldosaugos administravimo praktikų ir jas taikančių institucijų, atsiradę laikais, kai dar nebuvo kompiuterio, sunkiai prisitaiko prie skaitmeninių technologijų paskatintų pokyčių bei galimybių, orientuotų į bendruomenių dalyvavimą sprendimų priėmime.
Šiame straipsnyje autoriai aptaria abipusį IT poveikį miestų paveldo išsaugojimo demokratizavimo procese. Straipsnyje daroma prielaida, kad nauji technologiniai sprendimai, kuriais gali būti didinamas bendruomenės įsitraukimas yra svarbus įrankis demokratizuojant paveldosaugos administracines praktikas. Autoriai sukūrė ir pagrindžia koncepcinį paskirstytų duomenų technologijų modelį ir jo taikymą dalyvaujamajame miestų paveldo išsaugojime. Modelis parodo, kaip technologijos gali tapti demokratizacijos katalizatoriais tais atvejais, kai reguliavimo ir administraciniai pokyčiai (savaime) yra pernelyg inertiški
Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų veiklos internete ir kompulsyvus interneto naudojimas tėvų požiūriu: ar ir kas keitėsi karantino dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu?
Full text linkThere has been a growing concern among researchers about the use of various information technologies with screens and the Internet by children and adolescents over the past decade. Researchers are concerned that such type of activities can have negative consequences for mental health. Recent studies reveal that Internet use and screen time increased due to the quarantine restrictions, lockdowns and therefore distance education during the COVID-19 pandemic. This study aims: 1) based on parental reports, to find out the changes in screen time, the online activities and the compulsive Internet use (CIU) of 10-11 years old children during the quarantine due to the COVID-19 pandemic; 2) to determine the links between children’s CIU and the screen time, online activities, children’s gender and their parents’ education. The results of this study showed that screen time was longer and children’s CIU scores were significantly higher in Spring 2020 if to compare to Autumn 2019. Boys were reported to have higher CIU scores than girls. Children’s CIU was significantly predicted by overall screen time and online activities for entertainment, especially when during quarantine.Pastarąjį dešimtmetį augo mokslininkų susirūpinimas dėl vaikų ir paauglių naudojimosi įvairiomis ekranus turinčiomis informacinėmis technologijomis ir internetu, nes tokia veikla gali turėti neigiamų pasekmių psichikos sveikatai. Tyrimai atskleidžia, kad dėl įvairių ribojimų bei nuotolinio ugdymo būtinybės labai padidėjo mokyklinio amžiaus vaikų naudojimasis internetu pandemijos dėl COVID-19 metu. Šiame tyrime keliami du tikslai: 1) remiantis tėvų teikta informacija, išsiaiškinti 10–11 metų amžiaus vaikų veiklų internete, prie ekranų praleidžiamo laiko bei kompulsyvaus interneto naudojimo (KIN) pokyčius karantino dėl COVID-19 pandemijos metu; 2) nustatyti vaikų KIN sąsajas su jų prie ekranų praleidžiamo laiko trukme, veiklomis internete, vaikų lytimi bei jų tėvų išsilavinimu. Tyrimo rezultatai parodė, kad 2020 m. pavasarį vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė didesnė nei 2019 m. rudenį ir darbo dienomis, ir laisvadieniais. Vaikų KIN įverčiai reikšmingai didesni karantino laikotarpiu, berniukų didesni nei mergaičių. Vaikų KIN prognozavo laikas, praleidžiamas prie ekranų, ir pramogoms skirtos veiklos internete, ypač karantino laikotarpiu
Informacinių šulinių ir filtro burbulų socialinėse medijose keliamos grėsmės politinių naujienų gavimo procesui
Full text linkThe intensified selective exposure of political news on social media, personalization of the news receiving process, and emerging new information phenomena, such as filter bubbles and echo chambers, call for a rethink of the role of new digital media in a democratic society. This article analyzes the possible influence of new information phenomena on social media - information wells and filter bubbles - in receiving political news. The mechanisms and conditions of the formation of echo chambers and filter bubbles in social media are discussed in detail, and results of research conducted to date proving these phenomena are briefly presented. The article examines the possibilities of disseminating political news on social media and the restrictions on accessing comprehensive political information due to new information phenomena. The problems of political partisans\u27 perception of the news related to these restrictions, their possible extreme actions, and their influence on democratic processes are discussed.Kartu su socialinių medijų platformų, tokių kaip socialiniai tinklalapiai „Facebook“ ir „Twitter“, atsiradimu 21-ajame amžiuje augo optimizmas, jog naujosios skaitmeninės medijos turi demokratinį potencialą. Galimybė įsitraukti į politinį diskursą, socialinėse medijose sekant nenutrūkstamą politinių naujienų srautą, dalyvaujant įvairiose politinėse apklausose, išsakant savo nuomonę politiniais klausimais ar dalinantis aktualijomis su savo socialinio tinklo draugais, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kaip visuomenei lygias teises sprendimų valstybei aktualiais klausimais priėmime suteiksiantis įrankis. Tačiau, socialinėse medijose sustiprėjusi selektyvi politinių naujienų atranka, naujienų gavimo proceso personalizavimas ir dėl to besiformuojantys nauji informaciniai reiškiniai, tokie kaip filtro burbulai ir informaciniai šuliniai, verčia permąstyti naujų skaitmeninių medijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje analizuojama naujų, socialinėse medijose besiformuojančių informacinių reiškinių – informacinių šulinių ir filtro burbulų – galima įtaka politinių naujienų gavimo procesui. Detaliai, tačiau koncentruotai, vienoje vietoje aptariami informacinių šulinių ir filtro burbulų susidarymo socialinėse medijose mechanizmai ir sąlygos, glaustai pristatomi iki šios dienos atliktų, šiuos reiškinius įrodančių tyrimų rezultatai. Straipsnyje nagrinėjamos politinių naujienų sklaidos socialinėse medijose galimybės bei dėl naujųjų informacinių reiškinių atsirandantys apribojimai įvairiapusiškos politinės informacijos gavimui. Aptariamos su šiais apribojimais susijusios politinių šalininkų naujienų suvokimo problemos, galimai kylantys kraštutiniai jų veiksmai bei įtaka demokratiniams procesams
Du naratyvai apie Kosovo politinius draugus: kritinė straipsnių diskurso analizė dviejuose laikraščiuose
Full text linkThis article analyzes the portrayal of the USA and NATO as Kosovo’s friends in the Kosovan media discourse. The research will use the Critical Discourse Analysis based on the model by Van Dijk to demonstrate the production and continuity of the friendship discourse in the Kosovan media. Two daily media outlets are analyzed: Koha Ditore and Epoka e Re, focusing on the strategies used to construct the image of Kosovo’s friends for the countries that have supported the independence of the new state of Kosovo. The ideological framing of the friendship discourse is pointed out as the dominant topic in these two mainstream newspapers, but on the other hand, the papers emphasize two different perspectives of using the discourse of friendship, which are adjusted to the editorial policies and persuasive goals of the respective papers.Šiame straipsnyje analizuojamas JAV ir NATO, kaip Kosovo draugų, vaizdavimas Kosovo žiniasklaidos diskurse. Tyrime bus naudojama kritinio diskurso analizė, pagrįsta Van Dijko modeliu, siekiant parodyti draugystės diskurso susiformavimą ir tęstinumą Kosovo žiniasklaidoje. Analizuojamos dvi kasdienės žiniasklaidos priemonės: Koha Ditore ir Epoka e Re, daugiausia dėmesio skiriant strategijoms, naudojamoms kuriant Kosovo draugų įvaizdį šalims, kurios rėmė naujos Kosovo valstybės nepriklausomybę. Ideologinis draugystės diskurso kūrimas nurodomas kaip dominuojanti tema šiuose dviejuose pagrindiniuose laikraščiuose, kita vertus, laikraščiuose pabrėžiamos dvi skirtingos draugystės diskurso panaudojimo perspektyvos, kurios yra pritaikytos prie atitinkamų straipsnių redakcinės politikos ir įtikinamų tikslų
Vilniaus miesto urbanistinio paveldo išsaugojimo praktikos skaitmeninimas
No full textFor UNESCO Heritage site Vilnius City, urban heritage preservation (UHP) is an important task aimed at monitoring various risks associated with preservation of heritage valuables in urban heritage areas. Those valuables can be small and large, tangible and intangible: building façade, building doors, windows, roof elements, gates, panorama view on a heritage site, heights of the building, volumes of the building, etc. Risks to heritage valuables may vary from gradual and cumulative processes (such as age-related degradation) to sudden and catastrophic events (such as floods, fires, or armed conflict). There are also risks connected to the intentional or unintentional destruction of cultural heritage. Those usually are the cases of city infrastructure development and purposeful rebuilding of the heritage objects.UNESCO paveldo objektui Vilniaus miestui urbanistinio paveldo išsaugojimas (angl. UHP) yra svarbi užduotis siekiant stebėti įvairias rizikas, susijusias su paveldo vertybių išsaugojimu miesto paveldo teritorijose. Šios vertybės gali būti mažos ir didelės, materialios ir nematerialios: pastato fasadas, pastato durys, langai, stogo elementai, vartai, panoraminis vaizdas paveldo vietoje, pastato aukštis, pastato tūris ir kt. Paveldo vertybėms kylanti rizika gali būti įvairi – nuo laipsniško ir kaupiamojo proceso (pvz., su amžiumi susijusios degradacijos) iki staigių ir katastrofiškų įvykių (pvz., potvynių, gaisrų ar ginkluotų konfliktų). Taip pat yra rizika, susijusi su tyčiniu ar netyčiniu kultūros paveldo naikinimu. Dažniausiai tai būna miesto infrastruktūros plėtros ir tikslingo paveldo objektų rekonstravimo atvejai
Kino politika ir Lietuvos kino studijos, Rygos kino studijos ir Tallinnfilm vaidmuo plėtojant nacionalinę kino produkciją
Full text linkNational film production in newly developing film industries in Europe, such as in Lithuanian, Latvian and Estonian, did not receive much attention. This article analyzes the concept of national cinema, its connection with film policy in European film industries and the Baltic film industries as well as the role of the biggest film studios in Lithuania, Latvia and Estonia in producing and developing national film production.Kino platinimas yra išsamiai analizuojamas ir aptariamas įvairiuose moksliniuose šaltiniuose, kur akcentuojamas Holivudo kino industrijos dominavimas ir užsakomųjų vaizdo paslaugų platformų įtaka. Tačiau, dėmesys nacionaliniam kinui ir jo platinimui tokiose besivystančiose Europos kino industrijose kaip Lietuvos, Latvijos ir Estijos nesulaukė tyrėjų dėmesio. Straipsnyje analizuojama kino platinimo ir rinkodaros reikšmė kino gamybai Baltijos šalyse, be to, didžiausių kino studijų vaidmuo plėtojant nacionalinių kino filmų gamybą
Infodemic and the Crisis of Distinguishing Disinformation from Accurate Information: Case Study on the Use of Facebook in Kosovo during COVID-19
Full text linkSocial media over the years has been shown to be an important source for information in times of crisis and confusion. Citizens who were restricted to their homes due to pandemic-mitigating lockdowns have desired more than ever to be informed about the pandemic, have been exposed to a host of misinformation, which has also affected their trust in the media, as well as the way they have been informed about COVID-19 in the days following. This research aims to analyze how citizens have used the media during COVID-19 and whether they were capable to accurately distinguish misinformation or disinformation from accurate information. To respond to the research question and to test hypotheses a survey based on purposive sampling method was used with citizens that included 850 respondents from the seven main regions of Kosovo. Results of this study indicate that the information-seeking habits have changed within a short period of time and Kosovo society can easily be affected by disinformation. The data demonstrated that citizens failed to distinguish between false and true news. The results also highlight that education and economic situation were significant indicators, with less educated people, and people with the weakest economic well-being are more likely to believe false information.Metams bėgant socialinės medijos buvo svarbus informacijos šaltinis krizės ir sąmyšio metu. Žmonės, kurie dėl pandemijos turėjo likti namie, susidūrė su daugybe dezinformacijos, kuri taip pat paveikė jų pasitikėjimą medijomis bei požiūrį į COVID-19. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti, kaip žmonės naudojosi medijomis COVID-19 metu ir ar jie gali tiksliai atskirti dezinformaciją nuo tikslios informacijos. Siekiant patvirtinti hipotezes buvo atlikta tikslinės atrankos metodu pagrįsta žmonių apklausa, kurioje dalyvavo 850 respondentų iš septynių pagrindinių Kosovo regionų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad informacijos ieškojimo įpročiai per trumpą laiką pasikeitė ir Kosovo visuomenė gali būti lengvai paveikta dezinformacijos. Duomenys parodė, kad žmonės nesugebėjo atskirti melagingų nuo tikrų naujienų. Rezultatai taip pat parodė, kad švietimas ir ekonominė padėtis buvo reikšmingi rodikliai žemesnio išsilavinimo žmonėms, o prasčiausią ekonominę gerovę turintys žmonės labiau tiki klaidinga informacija