Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Viešųjų bibliotekų funkcijos COVID-19 pandemijos kontekste: Šiaulių regiono bibliotekų atvejis
Full text linkStraipsnyje nagrinėjamos viešųjų bibliotekų funkcijos krizinėse situacijose, aktualizuojant COVID-19 pandemijos kontekstą. Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, jog COVID-19 pandemijos metu greta viešųjų bibliotekų vykdomų informacijos išteklių ir kultūrinių paslaugų aktualizuotojų (leidinių skolinimas, renginių organizavimas), partnerių (bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis) ir vidinių planuotojų (sėkmingas bibliotekų funkcionavimo palaikymas) funkcijų ypač aktualus informacijos skleidėjų (dalijimasis šviečiamąja informacija, kova su infodemija), bendruomenės rėmėjų (bendruomenių, kuriose veikia bibliotekos, narių telkimas ir pagalba jiems) bei edukatorių ir ugdytojų (krizinėje situacijoje reikalingų kompetencijų ugdymas) funkcijų vykdymas. Straipsnyje pateikiami Šiaulių regiono bibliotekose atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys iš empirinės perspektyvos išnagrinėti viešųjų bibliotekų atliktas funkcijas COVID-19 pandemijos kontekste, įvertinti atskirų funkcijų vykdymo situaciją, palyginti šiuos duomenis su užsienio šalių bibliotekose atliktų tyrimų rezultatais bei numatyti galimybes pandemijos metu aktualizuotoms funkcijoms stiprinti. Atliktas tyrimas yra reikšmingas ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kitų krizinių situacijų kontekstuose.Straipsnyje nagrinėjamos viešųjų bibliotekų funkcijos krizinėse situacijose, aktualizuojant COVID-19 pandemijos kontekstą. Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, jog COVID-19 pandemijos metu greta viešųjų bibliotekų vykdomų informacijos išteklių ir kultūrinių paslaugų aktualizuotojų (leidinių skolinimas, renginių organizavimas), partnerių (bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis) ir vidinių planuotojų (sėkmingas bibliotekų funkcionavimo palaikymas) funkcijų ypač aktualus informacijos skleidėjų (dalijimasis šviečiamąja informacija, kova su infodemija), bendruomenės rėmėjų (bendruomenių, kuriose veikia bibliotekos, narių telkimas ir pagalba jiems) bei edukatorių ir ugdytojų (krizinėje situacijoje reikalingų kompetencijų ugdymas) funkcijų vykdymas. Straipsnyje pateikiami Šiaulių regiono bibliotekose atlikto tyrimo rezultatai, leidžiantys iš empirinės perspektyvos išnagrinėti viešųjų bibliotekų atliktas funkcijas COVID-19 pandemijos kontekste, įvertinti atskirų funkcijų vykdymo situaciją, palyginti šiuos duomenis su užsienio šalių bibliotekose atliktų tyrimų rezultatais bei numatyti galimybes pandemijos metu aktualizuotų funkcijų stiprinimui. Atliktas tyrimas yra reikšmingas ne tik COVID-19 pandemijos, bet ir kitų krizinių situacijų kontekstuose
Audience and Revenue Concentration in Lithuanian Media Markets (2008–2019)
Full text linkThe article examines the change in audience and revenue concentration in the Lithuanian television, radio, internet, and newspaper markets in 2008–2019, as well as discusses the factors that determined the changes in media concentration and market structure. The study revealed that without any special measures to regulate media concentration in Lithuania, all four media revenue markets (television, radio, internet, and newspapers) have become highly concentrated. In terms of audience (circulation) concentration, the concentration of newspaper and television markets was divided between un concentrated and moderately concentrated areas, the radio audience was moderately concentrated, and the audience of internet news websites was highly concentrated. The results of the analysis show a tendency for audience concentration in media markets to be generally lower than income market concentration. Therefore, when legally defining a dominant position in media markets, it is recommended to set a lower value for audience share than for revenue market share
Seksualinio priekabiavimo, priekabiavimo dėl lyties ir kūno sudaiktinimo reikšmė polinkiui į sutrikusį valgymo elgesį
Full text linkVarious research on sexual harassment and gender harassment confirms the adverse effects on a person\u27s physical and emotional health (Shrier, 1990), but so far, little is known about the impact of sexual harassment and gender harassment on one\u27s body objectification and links to disordered eating behavior. Sexual harassment and gender harassment are not only based on gender stereotypes but also play an essential role in supporting gender norms in society by regulating what is seen as acceptable and unacceptable behavior, and appearance for gender. According to the theory of body objectification (Fredrickson, Roberts, 1997), both forms of gender discrimination can induce attention to one\u27s body and appearance, which ultimately can lead to reduced satisfaction of one\u27s body (Szymanski et al. 2011). Since body dissatisfaction is one of the leading causes of eating disorders (Brechan, Kvalem, 2015; Cruz-Sáez et al. 2018), it is important to have a better understanding of sexual harassment and gender harassment relationship with body objectification and disordered eating behavior. The study aims to assess the relationships between sexual harassment and gender harassment experiences, body-objectification, and disordered eating behavior tendencies. 181 (23 males, 158 females) aged 18-38 (M=24.12) participated in this research. Sexual Harassment Experience Questionnaire (Fitzgerald et al. 1998) was used to measure both Unwanted Sexual Attention (Cronbach α – 0,893) and Quid Pro Quo sexual harassment (Cronbach α – 0,876), and Gender Harassment experience (Cronbach α – 0,868). Objectified Body Consciousness Scale (McKinley et al. 1996) was used to measure body objectification: Body Shame (Cronbach α – 0,825) and Body Surveillance (Cronbach α – 0,804). The Eating Attitudes Test (Garner et al. 1979) was used to evaluate disordered eating behavior tendencies: Dieting (Cronbach α – 0,924), Bulimia and Food Preoccupation (Cronbach α – 0,725) and Oral Control (Cronbach α – 0,714). The results revealed significant sexual harassment and gender harassment experience differences between genders showing that women report significantly higher results of all forms of sexual harassment and gender harassment than men. Data analysis also revealed a statistically significant relationship between higher results of sexual harassment, gender harassment experience, and more pronounced disordered eating tendencies and higher body objectification. Data analysis has shown that gender harassment experience is a significant prognostic factor for higher body surveillance and body shame results, more frequent dieting.Seksualinio priekabiavimo tyrimai patvirtina neigiamas pasekmes asmens fizinei ir emocinei sveikatai, tačiau iki šiol mažai žinoma apie seksualinio priekabiavimo poveikį savo kūno vertinimui ir polinkiui į sutrikusį valgymo elgesį. Tyrime dalyvavo 181 (23 vyrai, 158 moterys) 18–38 metų amžiaus asmuo. Seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl lyties patirčiai matuoti naudotas Seksualinio priekabiavimo patirties klausimynas (Fitzgerald ir kt., 1995), kūno sudaiktinimui įvertinti naudota Kūno kaip objekto suvokimo skalė (McKinley, Hyde, 1996), polinkis į sutrikusį valgymo elgesį vertintas Nuostatų dėl valgymo klausimynu (Garner ir kt., 1979). Rezultatai parodė reikšmingus seksualinio priekabiavimo, kūno sudaiktinimo ir polinkio į sutrikusį valgymo elgesį skirtumus tarp lyčių. Dažnesnė priekabiavimo dėl lyties patirtis yra reikšmingas veiksnys labiau išreikštam gėdos dėl kūno jausmui bei labiau išreikštam skirtingų formų sutrikusiam valgymo elgesiui bendroje tyrimo dalyvių imtyje
Nelegaliai platinamų knygų naudojimas Lietuvoje
Full text linkThis study seeks to reveal the attitudes of the Lithuanian adult population on using digital books and illegally distributed books and seeks to provide possible solutions to Lithuanian publishers and other institutions combating this phenomenon. A quantitative survey of 322 respondents was conducted. The analysis of the results was based on the Technology Acceptance Model, the theory of self-efficacy and the theory of planned behaviour. The results show that the ability to use digital technologies encourages the use of digital books. The perception of digital books as having value reduces the tendency to download them from illegal distribution channels. Legislative regulation does not have a significant impact on the intention not to use digital books from illegal distribution channels. It is likely that a negative assessment of the phenomenon in the immediate environment will have a greater impact on refusing to use illegally distributed books. In order to compete with illegal distribution channels, the channels for legally distributed books need to be more convenient and provide more content.Tyrimas siekia atskleisti skaitmenines knygas naudojančių suaugusiųjų Lietuvos gyventojų požiūrį į nelegaliai platinamų knygų naudojimo naudą, etinius ir technologinius aspektus bei pateikti galimus sprendimus Lietuvos leidykloms ir kitoms institucijoms, kovojančioms su šiuo reiškiniu. Atlikta kiekybinė 322 respondentų apklausa. Analizuojant rezultatus remtasi technologijų priėmimo modeliu, saviveiksmingumo teorija ir planuoto elgesio teorija. Rezultatai rodo, jog mokėjimas naudotis technologijomis ir jų naudojimas skatina siekti įsigyti skaitmeninių knygų. Skaitmeninės knygos kaip turinčios vertę suvokimas mažina siekį siųsti iš nelegalaus platinimo kanalų. Įstatyminis reguliavimas neturi ženklios įtakos siekiui nesinaudoti knygomis iš nelegalaus platinimo kanalų. Tikėtina, kad negatyvus reiškinio vertinimas artimoje aplinkoje turės didesnę įtaką atsisakyti naudotis nelegaliai platinamomis knygomis. Siekiant nukonkuruoti nelegalaus platinimo kanalus legaliai platinamų knygų kanalai turi būti patogesni ir suteikiantys daugiau turinio
Seksualinio smurto ir priekabiavimo lyginamoji analizė bandomuosiuose Kipro ir Lietuvos universitetuose
Full text linkThe sociocultural contexts of higher education institutions form the background for gender-based violence in professional structures and environment of academia. The article presents the comparative analysis of sexual violence and the reasons for its (non-)disclosure at the universities in Lithuania and Cyprus. The findings of focus group interviews conducted within the framework of the Ending Sexual Harassment and Violence in Third Level Education (ESHTE) project, co-funded by the European Union, have been summarized in the present research. The focus group participants from each partner university involved university teachers, administrative staff, counselors and university students. The research was conducted during a 3-month period between 2017 and 2018. The main aim was to investigate university staffs’ and students’ experiences in the disclosures of the cases of sexual violence and harassment (SVH) in university environment and campus, as well as their awareness of existing procedures and policies in handling the cases of SVH. Their personal experiences, attitudes and beliefs of SVH, as well as any suggestions they have towards the improvement of disclosures of SVH are discussed in the article.Aukštųjų mokyklų sociokultūriniai kontekstai sukuria prielaidas smurtui dėl lyties ir akademinėje aplinkoje. Straipsnyje pateikiama lyginamoji seksualinio smurto paplitimo, saugumo jausmo ir jo (ne)sukūrimo priežasčių Lietuvos (Šiaulių universiteto atvejis) ir Kipro (Nikosijos universiteto atvejis) aukštojo mokslo sistemoje analizė. Situacijos analizė yra paremta fokus grupės interviu, kuris buvo atliktas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Seksualinio priekabiavimo ir smurto trečiojo lygio švietimo institucijose mažinimas“ (ESHTE), rezultatais.
Tyrime dalyvavo abiejų aukščiau minėtų universitetų tikslinės grupės dalyviai: universiteto darbuotojai, įskaitant dėstytojus ir vyresniuosius administracijos darbuotojus, bei universiteto studentus. Tyrimas truko 3 mėnesius nuo 2017 m. iki 2018 m. Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti universiteto personalo ir studentų patirtį atskleidžiant seksualinio smurto ir priekabiavimo (SSP) atvejus universiteto studijų aplinkoje ir universiteto miestelyje, taip pat jų turimas žinias apie esamas procedūras ir politiką SSP atvejais. Straipsnyje aptariama asmeninė dalyvių patirtis, požiūris ir įsitikinimai apie SSP, taip pat siūlymai, kaip mažinti ir keisti SSP situaciją aukštojo mokslo institucijose.
Kalbant apie smurtą dėl lyties, vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jis vyksta visoje Europos Sąjungoje (ES) ir yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai yra moterų ir vyrų nelygybės priežastis ir kartu jos pasekmė. Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų įstaigose gausu pranešimų tiek moterų, tiek ir vyrų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, kas, savo ruožtu, daro neigiamą poveikį jų asmeninei gerovei ir mokslinei karjerai. Kita vertus, smurtas dėl lyties, įskaitant seksualinį priekabiavimą, Europos universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose dažnai yra nepakankamai įvertinamas, be to labai trūksta ir žinių šiuo klausimu. Keletas kitų autorių atliktų tyrimų parodė, kad nepalankiomis darbo sąlygomis dirbančioms moterims (pvz., doktorantėms) ar mainų programų studentams ypač gresia smurtas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Todėl straipsnyje analizuojamu tyrimu buvo siekiama ištirti ir palyginti įvairias seksualinio priekabiavimo formas aukštosiose mokyklose, kiek su tuo susiduria ir kiek tai patiria tiek darbuotojai, tiek studentai Kipre ir Lietuvoje. Antrasis tyrimo tikslas buvo nustatyti universitetų, kurie sėkmingai įgyvendina įvairias šios srities programas, veiksmus ir kolektyvinius institucinius mechanizmus, kurie veiksmingai prisideda prie smurto dėl lyties mažinimo universitetuose. Taigi, tyrimu siekta geriau suprasti smurto dėl lyties universitetuose situaciją, padidinti personalo ir studentų gebėjimą atpažinti ir kreiptis dėl smurto dėl lyties bei sumažinti smurto dėl lyties raišką akademinėje aplinkoje.
Tyrimui atlikti buvo naudojamas mišrusis kokybinių tyrimų metodas. Kokybinis tyrimas buvo atliktas atliekant: 1) išsamią literatūros apžvalgą; 2) dviejų fokus grupių interviu Šiaulių universitete (ŠU) ir Nikosijos universitete (NU). Akcentuotina, kad šis interviu buvo paremtas tiesioginę personalo ir studentų grupių patirtimi; 3) taip pat seksualinio smurto ir priekabiavimo situacijos universitetuose analizė ir palyginimas.
Nustatyta, kad abi šalys – ir Kipras, ir Lietuva - neturi senų tradicijų ar įsipareigojimų lyčių lygybės klausimais. Abiejose šalyse lyčių politikai didelę įtaką daro ES direktyvos ir konvencijos, skatinančios lyčių lygybę, kaip pvz. CEDAW ir Pekino veiksmų platforma. Kipre, priešingai nei Lietuvoje, nėra jokių nacionalinių teisės aktų, susijusių su SSP, kurie būtų įgyvendinami universitete. Universitetai nenagrinėja SSP atvejų; nėra duomenų apie ataskaitų pateikimo procentą ar atvejų baigtį. Kita vertus, teigiama, kad SSP nėra dažnas reiškinys abiejuose tyrime dalyvavusiuose universitetuose. Įdomu tai, kad yra mažiau informacijos apie SSP ŠU fizinių ir technologijos mokslų studijose, t.y. skirtingai nei Šiaulių universitete, studentai nepraneša apie savo patirtį šioje srityje. Kita vertus, vyraujanti priekabiavimo samprata „neiššifruoja“ grėsmę keliančių situacijų. Kitaip sakant, aukštosios mokyklos darbuotojai yra abejingi ir nekreipia dėmesio į SSP, todėl jų atskleidimo konfidencialumo ir anonimiškumo problema yra sudėtinga. Akivaizdu, kad abu universitetai (ŠU ir NU) turi mažai praktinės patirties, kaip užtikrinti konfidencialumą ir neleisti jo atskleisti. Atsižvelgiant į abiejų universitetų studentų susirūpinimą, nėra supratimo, kaip didinti SSP prevencijos iniciatyvas, nėra aiškaus visų SSP formų supratimo ir aiškaus supratimo, kaip į šiuos procesus galėtų įsitraukti kiti asmenys. Vyrauja aiški aukų kaltinimo retorika ir vyraujanti diskriminacija dėl lyties. Abu universitetai linkę seksualinį išpuolį suvokti kaip asmeninį rūpestį. Kiekvienas užpuolimas yra individualus įvykis, o ne traktuojamas kaip platesnio masto, tarp kultūrų, dalis. Abu universitetai seksualinio išpuolio atvejus laiko retais, atsiribojusiais ir atsitiktiniais. Seksualinio išpuolio prevencijos metodai universitetuose beveik visada nukreipti į moteris, į tai, kai joms apsisaugoti nuo atsitiktinio smurto, kuris yra universiteto hierarchijos rezultatas, o ne stipri ir palaikanti lyderio paskata, taip pat smurto lyties pagrindu visuomenės normalizavimas. Seksualinio priekabiavimo prevencija universitetuose turėtų būti pagrįsta tolesniais veiksmais ir tyrimais paremtu vertinimu, remiantis žiniomis apie patirtį. Būtina sisteminė ir esminė (taip pat ir nuostatų) šios problemos sprendimo strategija ir taktika
Moterų vaidmenų reprezentavimo ypatumai ir jų kaita moterims skirtuose žurnaluose: žurnalo „Moteris“ atvejo analizė
Full text linkFor a long time, the patriarchal tradition of portraying a woman as stereotypical has been established, confining her to traditional roles in the family and society. Media publications often become the main source of constructing attitudes and beliefs in society. The peculiarities of portraying women in the media are an important means of constructing women\u27s self-awareness. The purpose of this article – to introduce the research conducted to investigate the peculiarities of representation of the women‘s roles in the women\u27s magazines and their transformation. For implementation this research it has been chosen the largest monthly magazine for the Lithuanian women „Woman“ and the issues have been chosen published in 1990, 2000, 2010 and 2018 to fulfill the qualitative and quantitative content analysis. The transition from the Soviet system to the capitalist society is characterized by transformation of values, the search for national identity, the establishmen the new models of relations in the society, the establishmen to the lifestyle characteristic to the capitalist society, etc. The images presented in the media draw the attention of individuals and shape the public\u27s perception of what a woman should be and what responsibilities are assigned to her.Žiniasklaidos publikacijos neretai tampa pagrindiniu visuomenėje įsitvirtinusių nuostatų bei įsitikinimų konstravimo šaltiniu. Kita vertus, moterų vaizdavimo ypatumai žiniasklaidoje yra svarbia pačių moterų savimonės konstravimo priemone. Ir čia labai svarbus vaidmuo tenka moterims skirtiems leidiniams, kurie aktualizuoja naujus moters vaidmenis ir įvaizdžius kintančiame pasaulyje. Straipsnyje pristatomas atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti moterų vaidmens reprezentacijos ypatumus ir jų kaitą moterims skirtuose žurnaluose 1990 – 2018 m.m. laikotarpiu.Tyrimu nustatyta, kad moterų vaidmenų reprezentavimas analizuotų žurnalų publikacijose atskirais dešimtmečiais turi savitus bruožus, kurie laikui bėgant keičiasi arba išlieka tie patys, tačiau pasipildo tam tikram laikotarpiui būdingais aspektais. Moterų vaidmenų reprezentavimas kinta kardinaliai; patriarchalinis moterų vaizdavimas ir vaidmenys silpnėja, tačiau vis tiek išlieka, tik įgauna kitų formų ir aspektų. Tradicinė moteriškumo samprata mažai kinta, ji netgi sustiprinama naujomis vartotojiškumo formomis, todėl galima teigti, kad žurnalas analizuojamu laikotarpiu vis labiau tampa vartotojiškumą skatinančiu elgsenos vadovėliu. Darytina prielaida, kad moterų vaidmenų reprezentavimo pokyčiams įtakos turėjo globalizacijos iššūkiai ir su tuo susiję pokyčiai ir valstybėje, ir visuomenėje. Taip pat tyrimu nustatyta, kad vis tik pačių moterų kuriamos iniciatyvos, atstovaujamos pozicijos viešojoje erdvėje, diskusijos moterims reikšmingomis temomis socialinėse medijose turi įtakos, kad žiniasklaidoje pateikiami moterų įvaizdžiai taip pat neišvengiamai patiria transformacijas
Rusų emigracijos iš Lietuvos priežastys: tyrimų apžvalga, spaudos ir interviu duomenų analizė
Full text linkThe causes of the emigration of the members of the Russian ethnic minority from Lithuania in the last two decades are analyzed in the article. There is a lack of official statistics about the scale (numbers) and reasons for the emigration of ethnic minority groups from Lithuania. Therefore, the qualitative data analysis of Lithuanian press in the Russian language and interviews with informants of Russian nationality is presented in the article. The qualitative data analysis allows to look at the aspects on emigration from the Russian ethnic minority group perspective. The topics of articles about emigration and emigration aspects reflected in informants’ interviews are analyzed. It is considered how emigration of Russians from Lithuania is related to socio-economic, socio-psychological and other factors important to the country’s development.Straipsnyje analizuojama, kokios priežastys lemia pastaraisiais dviem dešimtmečiais rusų etninės mažumos narių emigraciją iš Lietuvos. Stingant oficialių statistinių duomenų apie etninių mažumų grupių emigracijos iš Lietuvos mastą ir priežastis, šiame straipsnyje pateikiame kokybinius Lietuvos spaudos rusų kalba ir interviu su rusų tautybės informantais duomenis. Šie duomenys leidžia pažvelgti į minėtus aspektus iš rusų etninės grupės perspektyvos. Analizuojami spaudos straipsnių apie emigraciją iš Lietuvos tematikos ir turinio ypatumai bei nagrinėjamos informantų pasakojimuose konstruojamos emigracijos sampratos. Svarstoma, kaip rusų emigracija iš Lietuvos siejasi su šalies raidai aktualiais socioekonominiais, sociopsichologiniais ir kitokio pobūdžio (specifiniais) veiksniais
Seksualinio priekabiavimo diskursas delfi.lt naujienų portale: 2017-2018
Full text linkThe definition of sexual harassment is mostly based on its legal regulation and is stated to be one of the forms of discrimination based on sex. However, such designation does not reveal social, psychological, economic, etc. sides of this phenomenon. Therefore, this article pays a lot of attention to the analysis of the phenomenon of sexual harassment, based on the insights of Lithuanian and foreign scientists, examines its forms, causes, consequences, and provides statistical information. As there are no scientific insights into the representation of sexual harassment in the media in Lithuania, research insights from foreign researchers are presented. This article presents an exploratory study of the representation of sexual harassment on the news portal delfi.lt, conducted during the analysis of 2017- 2018 publications. The aim of the article is to analyze the peculiarities of the representation of sexual harassment on the delfi.lt news portal. The research found that the topic of sexual harassment appears on the news portal only in the context of certain events, in this case the #metoo movement; there is a lack of analytical publications that would cover a broader context than the statement of facts; the experience of potential victims is presented as an individual problem.Apibrėžiant seksualinį priekabiavimą dažniausiai remiamasi teisiniu jo reglamentavimu ir teigiama, kad tai yra viena iš diskriminacijos lyties pagrindu formų. Tačiau toks įvardijimas neatskleidžia socialinės, psichologinės, ekonominės ir kt. šio reiškinio pusės. Todėl šiame straipsnyje daug dėmesio skiriama seksualinio priekabiavimo reiškinio analizei, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų įžvalgomis nagrinėjamos jo formos, priežastys, pasekmės, pateikiama statistinė informacija. Kadangi mokslinių seksualinio priekabiavimo reprezentavimo žiniasklaidoje įžvalgų tema Lietuvoje nėra, pristatomos užsienio šalių mokslininkų tyrimų įžvalgos, kurios nėra gausios. Šiame straipsnyje pristatomas žvalgomasis seksualinio priekabiavimo reprezentavimo naujienų portale delfi.lt tyrimas, atliktas analizuojant 2017 m. kovo mėn. – 2018 m. kovo mėn. publikacijas. Straipsnio tikslas - išanalizuoti seksualinio priekabiavimo reprezentavimo delfi.lt naujienų portale ypatumus. Tyrimu nustatyta, jog seksualinis priekabiavimo tema delfi.lt naujienų portale atsiranda tik tam tikrų įvykių kontekste, šiuo atveju #metoo judėjimo kontekste. Taip nustatyta, kad seksualinio priekabiavimo reprezentavimui būdingas informacinis pobūdis, tačiau pasigendama analitinio pobūdžio publikacijų, kurios apimtų platesnį kontekstą nei faktų konstatavimas. Analizuojant publikacijų teminį turinį išryškėjo galimų seksualinio priekabiavimo aukų patirtis bei skaitytojų ir nuomonės formuotojų požiūrio pateikimas, todėl konstatuotina, kad galimų aukų patirtis yra pateikiama kaip individo problema, o ne socialinių, kultūrinių, organizacinių ir kt. veiksnių sąlygotas rezultatas
Socialiniai tyrimai apie elektroninius nusikaltimus: globali paradigmų takoskyra bei jos raiška Lietuvoje
Full text linkThis paper analyses key differences between two paradigms dominant in social research on online crime: the more prevalent neopositivist paradigm and the more recent critical–cultural paradigm. Based on an extensive analysis of up-to-date literature, the key paradigmatic oppositions in online crime research encompass: 1) in neopositivism, the conceptual separation of technological and social practices, the reliance on rational choice approaches in theory, especially routine activity theory, and the tendency towards quantitative research methods; 2) in the critical–cultural paradigm, a complex and context-dependent approach to the technosocial as a continuum, theoretical roots in critical theory, cultural criminology, actor-network theory, and feminist theory, and the emphasis on qualitative methods. The field of online crime research in Lithuania is dominated by legal studies, while social research is rare and fragmented. The existing social research of online crime in Lithuania lacks a solid theoretical basis in either paradigm. Methodologically, there are examples of both quantitative (surveys, analysis of registered crime statistics) and qualitative studies (interviews, discussion groups, content analysis). However, most of the studies are small-scale and their scarcity makes it nearly impossible to evaluate the strengths, weaknesses, and complimentary potential of each approach in the specific national and regional context.Straipsnio tikslas – nustatyti, kokiomis pagrindinėmis teorinėmis ir metodologinėmis pozicijomis remiasi tyrėjai, atlikdami socialinius tyrimus apie elektroninius nusikaltimus. Temos aktualumą lemia tai, kad dauguma šios srities apžvalgų apsiriboja vienos arba kelių siauresnių teorinių prieigų pristatymu, todėl trūksta sisteminės viso tyrimų lauko analizės. Nustatyta, kad dvi pagrindinės paradigmos elektroninių nusikaltimų tyrimuose – neopozityvistinė, kuri telkia dėmesį į individualius veiksnius ir remiasi kiekybine metodologija, bei kritinė-kultūrinė, kuri telkia dėmesį į platesnius socialinius veiksnius ir teikia pirmenybę kokybinės metodologijos taikymui tyrimuose. Lietuvoje tyrimai apie elektroninius nusikaltimus kaip socialines praktikas atliekami retai ir fragmentiškai, jie kol kas nepateikia išsamesnių teorinių debatų ir metodologinės įvairovės