Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Formalių konceptų analizė, kuriant taikomosios srities ontologijas
Get PDFStraipsnyje pristatomas naujas metodas, kuris padeda sukurti dalykinės srities ontologiją. Pagrindinis metodo bruožas pasireiškia tuo, kad ontologijos kūrimo metu dalykinės srities objektai, konceptai, bei konceptų atributai analizuojami atliekant formalių konceptų analizės algoritmus. Be to, šio metodo ontologijos kūrimo rezultatai gali būti taikomi dalykinės srities dokumentų semantiniam indeksavimui, kas ypač svarbu plėtojant semantinio interneto technologijas. Be šio metodo pristatymo, šiame straipsnyje yra aprašytas eksperimentinis tyrimas susijęs su nekilnojamojo turto dalykine sritimi. Eksperimento metu buvo sukurtas sistemos prototipas, kuris realizuoja straipsnyje pateiktą ontologijos kūrimo metodą. Manome, kad sukurto prototipo architektūra taip pat bus naudinga kitiems tyrėjams ontologijų kūrimo srityje.Pagrindiniai žodžiai: ontologija, formalių konceptų analizė, formalus konceptas, duomenų analizė.Ontology building using formal conceptDarius Jurkevičius, Olegas Vasilecas, Algirdas Laukaitis
SummaryIn this article the method how to make ontology using formal concepts is described. This method is used to collect terms of specific domain. This method allows to represent the hierarchical tree of concepts without analysing terms of specific domain. The main idea of proposed method is to select terms (objects) from collected data using templates. Later collected terms are analysed using formal concept analysis method. This allows to simplify the steps of terms analysis and ontology representing in ontology creating process. In this article the experiment and it‘s results and conclusions are described. The realty domain is select for the experiment.Keywords. Ontology, formal concept analysis, formal concept, programme agent.x;"
Vartotojas informacinių sistemų plėtros procese
Get PDFDidėjanti konkurencija verčia įmones plėsti informacinių sistemų (IS) taikymo sritis. Taip pat daugėja sistemas naudojančių asmenų, keičiasi technologijos, todėl išskirtinai tampa aktualu sukurti ir įgyvendinti vartotojams priimtiną ir patogią bendravimo su IS formą. Vartotojų nepripažinta sąsaja – viena iš svarbių priežasčių, darančių įtaką, kad IS projektai žlugtų. Todėl geriausias būdas šioms problemoms spręsti yra į sistemos kūrimo darbus kuo plačiau įtraukti vartotojus.Straipsnyje nagrinėjama organizacijos informacinių sistemų plėtra, remiamasi tradiciniu funkciniu požiūriu ir plėtros procesui darančia įtaką komponentų integracija, koncentruojamas dėmesys į vartotoją. Vartotojo vaidmuo sistemos plėtros procese nagrinėjamas atsižvelgiant į IS projektų žlugimo priežastis ir akcentuojant tuos darbų barus, kuriuose eilinio vartotojo patirtis ir nuomonė yra būtina. Kai eiliniai vartotojai ir informacinių sistemų specialistai nebendradarbiauja, sukurtos sistemos neveiksmingos. Straipsnis parengtas remiantis literatūros analize ir darbo autorės atlikto tyrimo rezultatais.Users in information systems development processOna Barčkutė
SummaryInformation systems (IS) play an important role in today’s organizations. The usage of everyone IS must increase the efficiency of organization activities. Right systems development helps us achieve this goal. So, the development process for today’s information systems need a framework with integrate viewpoint and system users perspective assigning especial role them. Any useful information system can‘t be developed without systems users and builders properly collaboration
Informacijos ir žinių vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje*
No full text2007 m. lapkričio 29 dieną Vilniaus universitete, Komunikacijos fakultete, vyko kasmetinė mokslinė konferencija „Informacijos ir žinių vadybos aprėptys šiuolaikinėje organizacijoje“. Ši konferencija tęsia 2006 metų Informacijos ir komunikacijos katedros organizuojamų konferencijų tradicijas toliau nagrinėdama ir diskutuodama teoriniais ir praktiniais informacijos ir žinių vadybos taikymo besimokančioje organizacijoje (angl. Intelligent Organization) klausimais. Konferencijos apžvalgoje pristatoma konferencijos dalyvių skaitytų pranešimų problematika. Apžvalgos objektas labai apibrėžtas, tai konferencijos pranešimų ir diskusijų medžiaga. Pagrindiniai žodžiai: Komunikacijos fakulteto konferencija, informacijos vadyba, žinių vadyba.The coverege of information and knowledge management in modern organizationErika Janiūnienė
SummaryThis article is based on reviewing the materials and discussions of the annual scientific conference “The coverege of Information and knowlegde management in modern organization” which held at the Faculty of Communication, Vilnius University on 29 of November. The main themes of the conference were discussion of problems of information and knowledge management in knowing organization and topics of science communication. The variety and quality of the presented papers shows that this study area becomes a well-founded and is widely cultivated by academic staff
Neatrasta galia: Lietuvos pilietinės visuomenės žemėlapis
Get PDFUndiscovered Power: Map of the Civil Society in LithuaniaLaima Nevinskaitėnbsp
Informacijos vadybos aprėptys ir sąsajos
No full textJau trečią dešimtį egzistuojanti informacijos vadybos koncepcija dar nėra visapusiškai ir vienareikšmiškai teoriškai įsitvirtinusi. Čia daro įtaką plati mokslinė ir praktinė informacijos vadybos reiškinio žiūra, sąlygojusi nuo analizės ar taikymo konteksto priklausomų informacijos vadybos sampratų gausą bei kitaip įvardijamų, tačiau valdymo objekto ir funkciniu aspektu panašių, informacijos vadybos problematiką organizacijoje siejančių, koncepcijų kartos įvairovę. Straipsnyje siekiama suformuoti kokybiškos informacijos vadybos koncepcijos plėtotės pamatus. Šiuo tikslu literatūros analizės ir sintezės pagrindu pateikiama nuo veiklos konteksto nepriklausoma, kritinius turinio ir technologijų klausimus apimanti, informacijos vadybos koncepcija bei vadybos objekto ir funkcinės aprėpties aspektais įvertinama jos sąsaja su kitomis informacijos vadybos problematiką organizacijoje apimančiomis koncepcijomis: informacijos išteklių vadyba, dokumentų vadyba, įrašų vadyba ir žinių vadyba.Information management coverage and conjugationaLina Markevičiūtė
SummaryFour decades have passed since the emergence of information management as a research field, but even now it is lack of its unifying theory. Various scientific and practical looking estimating particular aspects conditioned by the situation, have predetermined the variety of the contextual information management problem research and have caused the drawback of one-sided information management conception. However, the formation of this conception is burdened by a number of new disciplines concerning informa tion problems generating alongside: documents management, records management, knowledge management, information resource management. The aim of this article is to synthesize the variety of approaches and put into shape information management development background. For this purpose in this article is present the complete-disclosing the essence and constituents – information management conception and estimate its links with other new information disciplines
Bendrosios sistemų inžinerijos vaidmuo specifikuojant verslo programinės įrangos reikalavimus
Get PDFIntegruotos įmonės informacinės sistemos kontekste ypač aktuali tampa programinės įrangos funkcinių ir nefunkcinių savybių atotrūkio nuo realių verslo poreikių problema. Straipsnyje išdėstytas naujas požiūris į tai, kaip, kuriant integruotas įmonių informacines sistemas, verslo reikalavimus nuleisti į programinės įrangos lygmenį. Siūloma reikalavimus visuose sistemos lygmenyse, įskaitant verslo, informacijos apdorojimo ir programinės įrangos lygmenis, formuluoti vartojant tą pačią sąvokų sistemą (ontologiją) ir visas tos sistemos sąvokas apibrėžti vadovaujantis bendrojoje sistemų inžinerijoje priimta sistemos samprata. Toks požiūris leidžia kitaip interpretuoti Zachmano metodinio karkaso struktūrinius elementus ir panaudoti šį karkasą kaip instrumentą verslo reikalavimams nuleisti į programinės įrangos lygmenį. Programinės įrangos reikalavimams gauti iš verslo reikalavimų siūloma naudoti reikalavimų lokalizavimo ir pažingsninio patikslinimo technikas*.General systems engineering and the specification of business software requirementsAlbertas Čaplinskas
SummaryIn the context of enterprise engineering business and information systems allignment becomes one of the most important problems. The paper proposes a new technique for derivation software requirements from business requirements. The proposed approach suggests that all levels of enterprise system, including business, information processing and software levels, should be described using the same collection of concepts (ontology) and that these concepts should be defined using framework of general systems engineering. Such approach allows to reinterpret Zachman’s framework and use this framework as a tool to downflow requirements from business to software level. Requirements allocation and stepwise refinement techniques should be used to derive both functional and non-functional software requirements
Elektroninės komercijos apmokestinimas pridėtinės vertės mokesčiu
Get PDFStraipsnyje nagrinėjama elektroninės komercijos ir pridėtinės vertės mokesčio suderinamumo dilema. Daugiausia dėmesio skiriama naujai sukurtai ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojusiai apmokestinimo schemai, kuri taikoma specialiai elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms. Pardavėjams, užsiimantiems elektronine komercija, keliami dideli reikalavimai, todėl pabrėžiama, kad pareigos, kurias įtvirtina teisės normos, neatitinka galimybių, kurias suteikia informacinės technologijos. Net ir nauji pridėtinės vertės mokesčio pokyčiai ne iki galo suderino mokesčių institucijų ir elektronine komercija užsiimančių pardavėjų tarpusavio santykius. Naujoji schema – tai tik pirmas, tačiau reikšmingas žingsnis siekiant tradicinį pridėtinės vertės mokestį efektyviai pritaikyti naujai komercijos formai.Value added tax in electronic commerceIrmantas Rotomskis, Darius Štitilis
SummaryElectronic space is steadily gaining popularity as an attractive environment for business organisation. Electronic dispatch of goods in a digital form allowing to avoid traditional checking procedure, increased level of anonymity of operations carried out within internet, introduction of electronic currency, and considerable mobility of electronic commerce account for the governmental institutions’ concern about effective application of tax rates that have existed up until now. Special attention is given to the value added tax (VAT) as its regulation by current legislation has become largely ineffective in terms of newly-introduced business models.Criticism of VAT for its poor effectivity in the area of electronic commerce was based, to a degree, on the circumstance that identification of the second party of a deed, that is the buyer, was impossible. Most authors argue that information technologies allow to identify only the IP of a computer system, not a subject who used it. The main objective of this article is to analyse the dilemma of e-commerce and value added tax (VAT) compatibility. A search for effective ways of imposing a VAT tax on electronic commerce lasted in the European Union up till 2000. In 2002, the adoption of the Sixth Directive “On Value Added Tax” consolidated a new pattern applied to the taxation of services rendered exclusively in an electronic way. Requirements of this Directive are in force also in the Republic of Lithuania since 1 May 2004.High demands are raised to the e-commerce sellers, therefore the focus is set on inadequateness between obligations which are definite in legal norms and opportunities which e-commerce provides. Even the new changes applying VAT does not wholly balance the relationship between tax institutions and e-commerce sellers. The new scheme is a first step to the efficient application of traditional VAT to the new form of commerce
Automatinio sprendimų vertinimo informatikos olimpiadose raida ir perspektyvos
Get PDFPastaruoju metu mokslinėje visuomenėje vis daugiau atgarsio sulaukia įvairios informatikos (algoritmavimo) olimpiados. Ši sritis tampa mokslinių tyrimų objektu. Informatikos olimpiadų dalyviai turi sukurti algoritmus ir juos užrašyti nepriekaištingai veikiančiomis programomis viena iš leidžiamų programavimo kalbų. Darbai yra vertinami automatiškai testuojant juodosios dėžės principu, visiškai nebandant analizuoti paties algoritmo. Toks vertinimas sulaukia nemažai kritikos, tačiau kol kas gerų alternatyvų nėra. Straipsnyje pateikiama automatinio vertinimo informatikos olimpiadose raida nuo pirmųjų olimpiadų iki šių dienų, apžvelgiami darbai, kuriuose nagrinėjama ši problematika, aptariamos olimpiadose ir mokslinėje literatūroje siūlytos patobulintos vertinimo schemos, numatomos ateities gairės.Development and perspectives of automated grading in informatics olympiadsJūratė Skūpienė
SummaryInternational Olympiads in Informatics (IOI) lately are gaining more attention in the scientific community. Contestants in IOI have to design algorithms and implement them as programs in one of allowed programming languages. Currently all the submissions are graded automatically using black-box method and grading is based on execution of compiled programs with different tests (input data). The algorithm itself is not analysed or revealed in any other possible way. Current gradingsystem receives a lot of criticism due its unfairness (mistyping the name of a variable might lead to zero points), however, no better grading models have been proposed so far. The paper gives an overview of the development of grading in IOI starting from the very first IOI’s where the verbal description of an algorithm had to be presented and evaluated. Many grading problems emerged in 1990’s due to input/output format requirements which where inevitable in order to be able to perform automated testing of submissions. Input/output details required a lot of concentration from participants for mistyping a file name or redundant/missing end of line symbol might have resulted in zero points. Sometimes that even shifted focus from algorithm to formatting details. These problems were solved with the appearance of the first Informatics Contest Management System in 2001 which allowed the contestants to submit and run their program with sample tests thus checking their programs for compatibility with format requirements and correcting if there was such a need during contest time. After the contest management systems found their place in IOI’s the attention was shifted to the relationship between the grades given for a submission and the algorithm implemented. The paper presents overview of published papers and discussions in IOI community on these topics. The papers ends with perspectives and directions for future improvement of grading in IOI’s
Viešosios bibliotekos ir vertė: Norvegijos viešųjų paslaugų vertinimo tyrimas
No full textÐiandien daugelis vieðøjø bibliotekø susiduria su spaudimu pateisinti joms skiriamas biudþeto lëðas, árodant jø vertæ bei socialiná, ðvieèiamàjá, taip pat ekonominá poveiká individams ir bendruomenëms. Ðiame straipsnyje pristatomas Norvegijos vieðøjø bibliotekø vertës tyrimas, kurá atliekant vieðosioms paslaugoms tirti buvo taikyti ekonominiai modeliai. Vieðøjø bibliotekø paslaugos ðiame tyrime traktuojamos kaip viena ið vieðøjø gërybiø, turinèiø tam tikrà socialinæ vertæ. Kadangi lëðos vieðosioms gërybëms finansuoti nëra skirstomos lygiai, vartotojai gali iðreikðti savo prioritetus, teikiamus vienai ar kitai vieðajai paslaugai. Tyrime kelti ðie pagrindiniai klausimai: Ar vieðàsias gërybes vertinantys ekonominiai modeliai gali bûti naudingai pritaikyti vieðosioms bibliotekoms? Ar ðis poþiûris á vieðàsias bibliotekas prisideda prie bibliotekininkystës ir informacijos mokslø teorijos ir metodologijos? Teorinës analizës pagrindu autorë daro iðvadà, kad ekonominiai modeliai, o ypaè sàlyginio vertinimo modelis, gali bûti taikomi siekiant iðsiaiðkinti vertæ, kurià þmonës sieja su vieðosiomis bibliotekomis. Siekiant pagrásti ðià iðvadà empiriniais duomenimis, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1000 bibliotekø lankytojø, taip pat respondentø, nesinaudojanèiø vieðøjø bibliotekø paslaugomis. Tyrimo atspirties situacija buvo pasirinkimas uþdaryti vieðàjà bibliotekà, jos finansavimà skiriant kitoms vieðosioms paslaugoms arba padidinant metinius mokesèius gyventojams. Tyrimo duomenimis, 94 proc. respondentø mano turintys turëti galimybæ naudotis vieðàja biblioteka savo savivaldybëje. 36 proc. respondentø sutiktø su mokesèiø padidinimu, jei ði suma bûtø skirta vietos vieðajai bibliotekai iðlaikyti. 10 proc. respondentø teigë, kad sutiktø mokëti papildomus mokesèius, skirtus bibliotekai, taèiau nurodyta suma yra per didelë. Nemaþa respondentø dalis (39 proc.) teigë, kad vieðoji biblioteka turi bûti iðlaikoma, taèiau nesutiko su tuo, kad bibliotekos iðlaikymo pagrindu galëtø bûti didinami mokesèiai. Tik 3 proc. respondentø pareiðkë, kad vieðoji biblioteka neturëtø bûti finansuojama, net jeigu jiems tai nieko nekainuotø. Taip pat 90 proc. respondentø teigë, kad ðiuo metu bibliotekoms skiriamos mokesèiø dalies nukreipimas kitoms vieðosioms paslaugoms jiem bûtø maþiau vertingas nei bibliotekø paslaugø vertë. 3 proc. respondentø sutiktø, kad vieðoji biblioteka bûtø uþdaryta, o finansavimas skirtas kitoms savivaldybës remiamoms vieðosioms paslaugoms. Remdamasi tyrimo rezultatais autorë daro esminæ iðvadà, kad Norvegijos vieðøjø bibliotekø nauda yra daug didesnë, nei kainuoja jø paslaugø iðlaikymas, ir ðá kainos ir naudos santyká vertina kaip 1:4. Kitaip tariant, gyventojai teigia ið kiekvienos mokesèiams sumokëtos kronos, skirtos vieðajai bibliotekai, gaunà keturis kartus didesnæ naudà.Public libraries and valuation: A Norwegian study applying a non-market approachSvanhild Aab