Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Šiuolaikinės žiniasklaidos vartojimo tendencijos Estijoje
No full textTradicinės žiniasklaidos vartojimas Estijoje pastaraisiais metais laikomas gana stabiliu. Vidutinis TV žiūrėjimo laikas ženkliai augo iki 2003 m., o po to stabilizavosi. Bendras radijo klausymosi lygis buvo gana stabilus 2000-2002 m., sumažėjo 2003-2006m., o vėliau taip pat stabilizavosi. Reguliarių laikraščių skaitytojų dalis tarp suaugusių šalies gyventojų išliko nepakitęs 2000-2002 m., šiek tiek sumažėjo 2003-2004 m., o vėliau stabilizavosi. Išaugęs žurnalų skaitymas, paskatintas naujų leidinių, formatų ir temų atsiradimo, nuo 2000 m. ėmė mažėti.Etniškumas ir išsimokslinimas išlieka svarbiais faktoriais, sąlygojančiais bendrą žiniasklaidos naudojimą šalyje, tačiau svarbiausiu reikėtų laikyti amžių. Reikšmingi skirtumai tarp amžiaus grupių yra būdingi ne tik interneto vartojimui, bet ir laikraščių ir žurnalų skaitymui, radijo klausymui bei TV žiūrėjimui. Galima teigti, jog jauniausioji amžiaus grupė yra labiausiai veikiama internetinės žiniasklaidos aplinkos ir jos konvergencijos.Current trends of media use in EstoniaPeeter Vihalemm
SummayThe Estonian landscape of traditional media over to last two to three years can be characterised as relatively stable. The average TV viewing time in Estonia increased significantly up to the year 2003 and then stabilised. The general amount of radio listening was quite stable in 2000-2002, decreased from 2003 to 2006, and has since stabilised again. The share of regular newspaper readers among Estonian adult population was quite stable in 2000-2002, slightly decreased in 2003-2004, and then stabilised again. Since the year 2000, the interest in magazine reading, initially boosted by a new variety of titles, formats, and topics, has started to decrease.Ethnicity and education remain important factors affecting general media use, but the main factor has become age. Large disparities between age groups appear not only in Internet usage but also in newspaper and magazine reading, radio listening, and TV viewing. Among the youngest age groups we can refer to an Internet-centred media environment and about media convergence.Key words: media use, traditional media, Internet, Estonia, comparative researc
Žiniasklaidos laisvė? Žurnalistų etikos problemos Estijoje
No full textŠiame straipsnyje nagrinėjama pokomunistinių šalių spaudos laisvė, laisvoji rinka ir egzistuojantys žurnalistų etikos kodeksai, kurių nepakanka garbingos ir etiškos žurnalistikos, prižiūrimos savireguliacinių institucijų, plėtrai. Estijos pavyzdys, kaip demokratijos ir laisvos rinkos ekonomikos modelis, atskleidžia, jog vienoje iš “laisviausių” šalių žiniasklaidos elitas, siekdamas savo interesų ir pelno, išplėtojo užgaulingą “savireguliacijos simuliaciją”. Ten, kur valstybės žiniaskaidos politika išlieka itin liberali, o pilietinės ir politinės kultūros neišplėtotos, “socialiai atsakingos” žurnalistikos modelis neveikia.Freedom for the media? Issues of journalism ethics in Estonia*Epp Lauk
SummaryThis paper argues that in the post-Communist countries freedom of the press, free market and existence of journalistic Codes of ethics are not sufficient conditions for the development of fair and ethical journalism that is guarded by a self-regulation body. The example of Estonia, a ‘model’ of the transformation to a democratic free-market economy, demonstrates that in one of the ‘freest’ of environments the media elite have developed an abusive ‘simulation of self-regulation’ to protect their self-serving interests and the pursuit of profit. Where State media policy remains extremely liberal and civic and political cultures are underdeveloped, the ‘social responsibility’ model of journalism does not work.Key words: freedom of expression, media ethics, media self-regulation, civil society, Estonia, post-Communist countrie
Disertacija apie elektroninių informacijos išteklių valdymą Lietuvos akademinėse bibliotekose
Get PDFDisertation about electronic information resource management in Lithuanian academic librariesRenata Matkevičienė
span
Kintantis angliškumas: ieškant tautinės tapatybės
No full textAnglų priskirtis britams dėl dažno šių objektų neskyrimo nurodo ir anglų identitetą, kuris dažnai išskiriamas kaip toks. Kol Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija turėjo galimybių konstruoti stiprų vietos identitetą supriešinant jį su anglų identitetu, Anglija, be jokio atitikmens Kitiems, niekuomet nesiekė pristatyti savęs taip kaip tą darė Škotija ir Velsas. To priežastis ta, kad daugelis elementų, sudarančių kritiškąjį identitetą, kurį anglai sau priskyrė ilgus metus, prarado savo tinkamumą (šiandienos atitikimą).Šiame straipsnyje yra teigiama, kad yra galimybių išspręsti Anglijos identiteto krizę: Britanija kaip šalis visuomet gebėdavo savo visuomenėje tinkamai integruoti skirtingų kultūrų atstovus. Jei Anglija galėtų save pristatyti kaip pilietišką, ne etiškai britišką, kaip ji buvo suvokiama ilgus amžius, krizė gali tapti kitokia, pasikeitimo pradžia, įtraukti ir kosmopolitišką visuomenę, kuri skatina ne žmonių atskirtį (išryškina skirtumus), tačiau priima ir kultūrų skirtumus, kurie yra svarbūs kuriantis bendrai kultūrai, kuri gali būti sukurta mokantis kritiškai vertinti ir peržiūrėti istoriją. Tai padėtų piliečiams, laikantis emocionalumo, įsitraukti ir dalytis socialiniu ir kultūriniu Britanijos paveldu.Changing Englishness: In search of national identity*Elke Schuch
SummaryThe subsumation of Englishness into Britishness to the extent that they were often indistinguishable has contributed to the fact that at present an English identity is struggling to emerge as a distinct category. While devolved Scotland, Wales and Northern Ireland have been able to construct a strong sense of local identity for themselves in opposition to the dominant English, England, without an equivalent Other, has never had to explain herself in the way Scotland or Wales have had to. But now, faced with the after-effects of globalisation, devolution and an increasingly cosmopolitan and multicultural society as a consequence of de-colonisation and migration, the English find it difficult to invent a postimperial identity for themselves. This paper argues that there are chances and possibilities to be derived from the alleged crisis of Englishness: Britain as a nation-state has always accommodated large numbers of non-English at all levels of society. If England manages to re-invent itself along the lines of a civic, non-ethnic Britishness with which it has been identified for so long, the crisis might turn into the beginning of a more inclusive and cosmopolitan society which acknowledges not just the diversification of the people, particularly the legacy of the Empire, but also realises that the diversity of cultures has to be accommodated within a common culture. Such a common culture can be developed and nurtured by teaching a critically re-assessed history syllabus which would enable citizens to emotionally engage with and share in the social and cultural heritage of Britain.Key words: national identity, Englishness, multiculturalism, ethnicity, immigratio
Atminties komunikacija archyvuose, bibliotekose ir muziejuose: tarptautinës konferencijos turinys ir rezultatai
Get PDFCommunication of memory in archives, libraries and museums: content and results of international conferenceIneta Sibiria
Teisinių žinių bazių ir teisinių dokumentų izomorfizmo realizavimo metodas
Get PDFDirbtinio intelekto ir kitų kompiuterinių technologijų naudojimas rengiant teisės aktus pagerina jų kokybę ir sutrumpina rengimo laiką. Viena iš problemų, su kuriomus susiduriama formalizuojant teisės aktus, yra izomorfizmo problema. Tai teisinių žinių bazės fragmentų susiejimo su atitinkamais teisinių dokumentų struktūriniais elementais problema. Straipsnyje siūlomas teisės akto tekstų ir žinių bazių vaizdavimo būdas, užtikrinantis izomorfizmą tarp jų. Struktūruotam dokumento tekstui saugotinaudojamas XML dokumentas, o žinių bazei – F-logikos formalizmas. Be dokumento teksto ir žinių bazės, nagrinėjamas dar vienas izomorfizmo aspektas – testai, aprašantys realias arba hipotetines situacijas ir skirti patikrinti, ar teisės akto straipsnis adekvačiai apibrėžia jo pageidaujamą taikymą. Siūlomas metodas palengvina teisės akto ir žinių bazės pakeitimų valdymą ir sudaro prielaidas generuoti kokybiškesnius žinių bazėje atliekamų išvedimų paaiškinimus.A method of implementing isomorphism between legal knowledge bases and legal documentsLaima Paliulionienė
SummaryThe use of artificial intelligence methods or other computer-based methods in legal drafting can improve the quality of legal documents. During the formalization of legal documents, a problem of isomorphism arises. Isomorphism can be defined as the well defined correspondence of the knowledge base elements to the structural elements of source texts. A method of the representation of legal texts and knowledge bases is proposed in this paper to ensure the isomorphism. XML documents are used to store texts of a legal document, and F-logic is used as a formalism for the knowledge base. Additionally to the document text and knowledge base, one more aspect of the isomorphism is included – tests that describe hypothetic or real situations, and are intended to check the adequacy of possible applications of structural units (articles) of the legal document. The proposed method is designed to simplify the management of the changes in legal documents and appropriate knowledge bases, and to generate explanations of the inference in knowledge bases
Naujoji žiniasklaida ir nauji redagavimo iššūkiai: Norvegijos pamokos
No full textŠiame straipsnyje nušviečiama vis dažniau Norvegijoje diskutuojama naujosios žiniasklaidos kuriamų iššūkių redakcinei atsakomybei tema. Internetinių diskusijų forumai sukėlė ypač daug ginčų ir neaiškumų dėl redakcijos vaidmens. Tyrimas atskleidė, jog Norvegijos Spaudos nusiskundimų komisijos gaunamų skundų dėl internetinio turinio skaičius auga, dauguma jų pasitvirtina. Redakcijos skirtingai vertina vartotojo kuriamo turinio redagavimą Norvegijoje. Straipsnyje taip pat pristatoma skaitmeninės žiniasklaidos reglamentavimo sistema Šiaurės ir Baltijos šalyse. Dažniausiai taikomas tradicinis reglamentavimas, kurio nepakanka naujosios žiniasklaidos redakcinei atsakomybei apibrėžti. Vyraujančiame diskurse apie redakcijos kontrolės pobūdį skaitmeninėje žiniasklaidoje galima išskirti du priešingus požiūrius: “atsakingos redakcijos” diskursą ir “dalyvaujančios naujosios žiniasklaidos” diskursą. Pagaliau, žvelgiant į redakcijos skaitmeniniame amžiuje perspektyvas, galima būtų išskirti tris galimus scenarijus: silpnėjantį, stiprėjantį bei kintantį redaktoriaus vaidmenį.New media and new editorial challenges: Lessons from NorwayTerje S. Skjerdal
SummaryThis article discusses some of the challenges that the new media create for editorial responsibility in light of recent discussion in Norway. Online discussion forums in particular have caused much dispute and ambiguity as regards editorial involvement. The study shows that the Norwegian Press Complaints Commission has received an increasing number of complaints regarding online content, and that the complaints usually result in an adjudication. It is shown that Norwegian editors have diverse attitudes towards the question of pre-moderation or post-moderation of user-generated content. The study further contains an overview and discussion of media regulation in the Nordic-Baltic countries in relation to the digital media. The regulations are generally traditional in their focus and are insufficient to clarify questions of editorial responsibility of the new media. In terms of the dispute over editorial control in the digital media, two contradicting discourses are identified: the ‘responsible editorship’ discourse and the ‘participatory new media’ discourse. Lastly, three scenarios are drawn as regards the prospects of editorship in the digital media age: a weakened, a strengthened and a redefined role of the editor.Key words: Editorial responsibility, online discussion, code of ethics, media law, Norway, Nordic-Baltic countrie
Žiniasklaida, rinka, valstybė ir politika Norvegijoje
No full textStraipsnyje remiamasi Hallin ir Mancini (2004) suformuluotu demokratiniu-korporaciniu modeliu, analizuojant žiniasklaidos rinkas kai kuriose Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse, taip pat ir Norvegijoje. Norvegijos žiniasklaidos rinkos pokyčių analizė pateikiama penkiose srityse: žiniasklaidos vartojimo, finansavimo, technologijų, nuosavybės ir teisės. Iš dalies galima patvirtinti vieną svarbiausių Hallin ir Mancinio modelio bruožų, t.y. gana intervencinis Norvegijos valdžios vaidmuo žiniasklaidos sektoriuje. Iš kitos pusės, šiuos procesus veikia intensyvus rinkos sąlygų įsigalėjimas. Apskritai, galima teigti, jog “rinka karaliauja” Norvegijos žiniasklaidoje.Media, market, state and politics in NorwayDr. Robert Vaagan
SummaryThe article builds on Hallin & Mancini (2004) who have used a democratic corporatist model to analyze the media markets of several Northern and Central European countries, including Norway. An analysis of the Norwegian media market is presented, focusing on five key issue areas: changes in media usage, financing, technology, ownership and legislation. The analysis partially supports one of the key features of Hallin & Mancini’s model, i.e. the fairly interventionist role of the Norwegian authorities in the media sector. This is nonetheless tempered by the high level of marketization in most issue areas examined. Overall, there is therefore some reason to argue that “market is king” in Norwegian media.Keywords: Norwegian media market, media usage, financing, technology, ownership, legislation, marketizatio
ISIC 2008 – Tarptautinė konferencija „Informacijos vartotojo elgsena kontekste“
Get PDFISIC2008 – International Conference „Information Seeking in Context“Elena Macevičiūtė
p