Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Bibliotekininko edukatoriaus ugdymo galimybės: Lietuvos atvejis
Get PDFThe article discusses whether the study programmes aimed at preparing professional librarians produce the entirety of competencies necessary for librarians as educators. The research aims to evaluate how the study curricula such as informology (Klaipėda University), library information resources management (Šiauliai State College), library and information studies (Vilnius University) are relevant to the professional standards of librarians as educators. For the research were used the standards for Proficiencies for Instruction librarians and coordinators prepared by the Association of College and Research Libraries. For data analysis factor analysis was used. The research proved that the Standards for Proficiencies for Instruction Librarians and Coordinators and factor analysis may be an appropriate method for the assessment of the study programmes designed for preparing future professional librarians, i.e., in evaluating whether the competencies developed under the study programme correspond to the entirety of the competencies peculiar to librarians as educators. The study findings suggest that study programmes such as informology, Library and information science, and library information resources management meet most of the standards criteria. The Vilnius University study programme meets them best.Straipsnyje aptariamos galimybės rengti bibliotekininką edukatorių, kuris galėtų ugdyti informacinio raštingumo gebėjimus. Pagrindinis dėmesys skiriamas bibliotekininko edukatoriaus ugdymo studijų metu analizei. Siekta įvertinti, kiek profesionalius bibliotekininkus rengiančiose Informologijos (Klaipėdos universitetas), Bibliotekininkystės ir informacijos (Vilniaus universitetas) bei Bibliotekos informacijos išteklių valdymo (Šiaulių valstybinė kolegija) studijų programose ugdomi gebėjimai atitinka bibliotekininkui edukatoriui būdingą gebėjimų visumą. Studijų programos analizuotos remiantis Instruktuojančių bibliotekininkų ir koordinatorių kvalifikacinių įgūdžių standartais. Tyrimo duomenų analizei naudota faktorių analizė. Tyrimo duomenys leidžia daryti išvadą, kad Informologijos, Bibliotekininkystės ir informacijos bei Bibliotekos informacinių išteklių valdymo studijų programos atitinka daugelį standartuose numatytų kriterijų, tačiau šių studijų programų atitikties standartams vidurkiai skiriasi. Labiausiai standartus atitinka Vilniaus universiteto studijų programa
Application of pure aspect-oriented design patterns in the development of AO frameworks: A case study
Get PDFThe paper discusses results of a case study on the advantages applying pure aspect design patterns in the development of aspect-oriented (AO) application frameworks. By an AO application framework we mean a framework which, alongside with traditional object-oriented (OO) framework customization mechanisms, provides also abstract aspects as hot spots. We have tested the hypothesis that pure AO design patterns should promote the ease of designing collaborating abstract aspects representing hot spots. To this end, we studied the process of reworking of the OO simulation application framework into the AO framework. During this study, appropriate qualitative and quantitative data have been collected. The paper presents the generalization of the collected data and concludes that the above hypothesis has been proven.Objektinio karkaso pertvarkymas naudojant aspektinius projektavimo šablonusŽilvinas Vaira, Albertas Čaplinskas
SummaryStraipsnyje pateikiami aspektinių projektavimo šablonų naudojimo aspektiniams dalykiniams karkasams projektuoti eksperimentinio tyrimo rezultatai. Aspektinis dalykinis karkasas – tai toks karkasas, kuriame greta tradicinių objektinio karkaso riemonių naudojami ir abstraktūs aspektai. Atliekant tyrimą siekta išsiaiškinti, kokiu mastu aspektiniai projektavimo šablonai palengvina abstrakčiųjų aspektų ansamblių projektavimą tokiuose karkasuose. Eksperimentas atliktas kaip atvejo analizė. Analizuotas imitacinio modeliavimo uždavinių sprendimo karkaso pertvarkymas iš objektinio į aspektinį. Straipsnyje iškeltos kelios hipotezės apie aspektinių projektavimo šablonų naudojimo rezultatus ir pateikti tas hipotezes patvirtinantys šiame eksperimentiniame tyrime surinkti kokybiniai ir kiekybiniai duomenys.: 18px;"> 
Nuotolinio mokymosi stilių personalizavimas
Get PDFMokymosi stiliai yra skirtingi. Kai kurie teikia pirmenybę klausymui ir kalbėjimui, kiti teksto analizei arba mokosi pasitelkę vaizdines priemones. Tačiau daugumos studentų mokymosi stilius yra mišrus. Ypač tai aktualu žinoti kuratoriams ir kursų autoriams, dirbantiems su studentais, studijuojančiais nuotoliniu būdu: reikiamai parengta mokymosi medžiaga, suasmenintos užduotys ir asmeniški komentarai padės studentui greičiau pasiekti iškeltus kurso tikslus ir uždavinius. Šiame straipsnyjeautoriai, remdamiesi Honey ir Mumfordo (1992) sukurta tipologija, nagrinėja mokymosi stilių nustatymą ir vizualizavimą, analizuodami studentų veiklą virtualaus mokymosi aplinkose ir sukauptiems duomenims taikydami duomenų gavybos metodus.Personalization of Learning Styles in Distance EducationSaulius Preidys, Leonidas Sakalauskas
SummaryDifferent learners have different styles of learning. Some of them give the priority to listening and speaking, others to text analysis or visual tools. Nevertheless, the learning style of many learners is mixed. Tutors and course creators working with distance learners should be aware of this fact. Appropriate learning materials, personalised assignments and personal comments would help the learner in achieving the aims and objectives of the course. Referring to Honey and Mumford (1992), the authors of the article analyse the determination and visualisation of learning styles, by tracking learners’ activities in virtual learning environments and using data mining methods.eight: 18px;"> 
Elektroninės prekybos interneto svetainių Lietuvoje vertinimas
Get PDFInformacinės ir komunikacinės technologijos dvidešimt pirmajame amžiuje skverbiasi į visas veiklos sritis. Tai lemia, kad elektroninė prekyba (e. prekyba) yra vienas iš labiausiai augančių verslo sektorių. Vienas iš populiariausių būdų konkuruoti informacinių technologijų amžiuje yra interneto svetainė. Tačiau perkeliant dalį savo verslo į internetą, konkurencinis pranašumas negarantuojamas. E. prekybos interneto svetainių kokybė, kuri užtikrintų lankytojų lūkesčių patenkinimą, pardavimo mastų augimą, išlaikytų ir didintų nuolatinių (lojalių) klientų skaičių, tampa viena iš pagrindinių informacinio amžiaus tyrimų krypčių. Tuo tikslu straipsnyje analizuojama vartotojų elgsena ir pasitenkinimo veiksniai naršant internete. Atlikus Lietuvos vartotojų elgsenos internete tyrimą, nustatyti Lietuvos interneto lankytojų naršymo ypatumai, kurie leidžia formuoti e. prekybos interneto svetainių kokybės vertinimo modelį. Taikomi metodai: sisteminė literatūros analizė, sugretinimas, apklausa.Pagrindiniai žodžiai: elektroninė prekyba, elektroninės prekybos interneto svetainė, interneto svetainės kokybės veiksniai, interneto svetainės kokybės vertinimas.Electronic Commerce Website Evaluation in LithuaniaVida Davidavičienė, Jonas Tolvaišas
SummaryThe paper analyzes the quality factors of the website of electronic commerce (e-commerce) and services. The study of website quality models is presented and the most common factors of the website quality assessment are selected. In order to evaluate these factors, a survey of Lithuanian online store visitors is performed, with the focus on the browsing features of Lithuanian internet users. The key quality factors needed to evaluate the e-commerce website in Lithuania are identified. These factors allow developing a conceptual e-commerce website quality evaluation model
Ataskaitų generavimo priemonių taikymas bankuose
Get PDFBesikeičianti ir sudėtinga išorinė verslo aplinka organizacijas, iš jų ir bankus, verčia aktyviai ir sparčiai reaguoti į rinkos pokyčius, ieškoti naujų galimybių, o tam reikalinga kokybiška ir operatyvi informacija, efektyvios rezultatų pateikimo ir analizės priemonės. Dinamiška rinkos situacija verčia bankus efektyviai valdyti ir vertinti rinkos riziką, t. y. turėti priemonių, leidžiančių įvairiais pjūviais analizuoti informaciją ir valdyti finansinės veiklos rodiklius. Maža to, valdoma įvairialypės informacijos šaltinių gausa lemia, kad duomenys tampa prieštaringi ir netikslūs. Šiame straipsnyje analizuojamas verslo įžvalgos technologijų sudedamosios dalies – ataskaitų generavimo priemonių, kurios padeda priimti efektyvius sprendimus ir sėkmingai spręsti iškylančias verslo problemas, taikymas bankuose.Pagrindiniai žodžiai: verslo įžvalgos technologijos, ataskaitų generavimo priemonės, ekspertinių sistemų technologija, verslo įžvalgos sistemos.Application of Report generation tools to banksLaima Zalieckaitė, Indrė Miniotaitė
SummaryThe dynamic market situation is forcing banks to effectively manage and assess market risks, to have means to analyze various aspects of information management and financial performance, considering that the diverse sources of information, results, data are contradictory and inaccurate.The business intelligence technology is a tool that can help solve these problems. The report generation process is a very important tool for business intelligence technology. Bank managers of all levels rely on information in the reports when making business analysis and reports.The report generation process, changes in factor analysis show that a new approach to the environment of the bank accounts of the process generated, is qualitative changes and their implementation measures.Change is largely due to banks’ external environment and internal environment changes in the bank. Banks need a single universal set of data with all employees to analyze the data it required a cut. Unified data environment would allow a precise and clear definition of the data, and not to misinterpretation. Business intelligence systems based on the data storage, installation, and require the bank accounts of the generation business intelligence tools for installation. This would allow existing data to discover new patterns and possibilities to improve their performance.Following a thorough analysis of the reporting and assessment tools, these systems are classified in many ways, this paper reports the authors consists of generating the classification method. Summary of the classification method and the bank employees’ needs, the article defines the generation of reports should be supported by business intelligence system environment.As the report generation tools support a wide business intelligence systems (packages) spectrum are organizations, including banks, faced with problems when buying business intelligence systems. This article is for business intelligence systems, the selection criteria for banks in the environment, a bank employee needs and business intelligence systems vendor survey.According to the criteria of the banks analyzed and most suitable for the SAP BusinessObjects platform. However, to successfully implement a business intelligence system should be to determine which report generation tools will be implemented SAP BusinessObjects environment. It was therefore carried out a reporting tool features SAP BusinessObjects environment analysis and report generation steps up development bank model.Keywords: report generation tools, expert systems’ technology business intelligence systems
Žinių vadybos įtaka darnaus vystymosi reikšmėms įgyvendinti organizacijoje
Get PDFPastaraisiais metais darnus vystymasis tampa viena populiariausių ir ambicingiausių visuomenės raidos ideologijų. Socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių iniciatyvų harmonija organizacijos kontekste yra sudėtingas procesas, vedantis prie visiškai naujos XXI amžiaus verslo formuluotės. Tačiau darni organizacija nėra savaiminis reiškinys; jai įgyvendinti būtina sukurti tinkamas sąlygas: identifikuoti darnos iniciatyvų organizacijoje veiksnius, juos skatinančią ir palaikančią vadybos sistemą, nuolat juos plėtoti ir tobulinti. Intelektinio kapitalo svarba, nuolatinis mokymasis, dalijimasis žiniomis yra priskiriami prie veiksnių, lemiančių darnų organizacijos vystymąsi, tačiau požiūris į žinių vadybą kaip į visus įvardytus veiksnius jungiančią vadybos sistemą nėra visiškai suformuluotas. Nėra apibrėžtas ir žinių vadybos raiškos būdų bei darnaus organizacijos vystymosi veiksnių tarpusavio ryšys. Šio straipsnio tikslas – nustatyti organizacijos žinių vadybos ir darnaus vystymosi sąsajas, sukurti darnios žinių organizacijos modelį.Pagrindiniai žodžiai: žinių vadyba, žinių organizacija, žinių kultūra, darnus vystymasis, darni organizacija, intelektinis kapitalas.Knowledge Management Influence on Implementing Sustainable Development Means in OrganizationsZenona Ona Atkočiūnienė, Renata Radiunaitė
SummaryRecently, sustainable development has become one of the most popular and ambitious ideologies of the evolution of society. The harmony of social, economic and environmental initiatives in the context of organization is a very difficult process which leads to a completely different business formula of the 21st century.However, a sustainable organization is not a self-phenomenon. In order to implement it, proper conditions need to be created: identification of factors that influence sustainable initiatives in the organization, establishment of a managerial system that promotes and supports these factors, and their continuous development and refinement. The intellectual property, knowledge sharing and continuous competence improvement are labelled as elements influencing the sustainable development of an organization. These elements are also significant factors in knowledge management, although no direct correlation has been found between sustainable development and knowledge management. The aim of the article is to identify connections between knowledge management and sustainable development in an organization and to create the model of a sustainable knowledge organization. In order to adjust to the continuously changing environment and to develop proper competencies for the increasing needs of sustainable society, an organization needs to implement knowledge management concurrently with the evolution of the concept of sustainable development, because sustainability itself implicates the ability to adapt to global changes.Keywords: knowledge management, knowledge organization, knowledge culture, sustainable development, sustainable knowledge organization, intellectual capital
Dvi homo irretitus dekados: pradžios ir tęstys
Get PDFHomo irretitus, globalinio skaitmeninio bendrabūvio valdovas ir pavaldinys, per pirmąjį šio tūkstantmečio dešimtmetį pakeitė esminius demografinio ir egzistencinio profilio bruožus. Jo amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos ir kalbos bei kitos bazinės demografinės charakteristikos priartėjo prie bendrapasaulinio vidurkio. Jo vertybinė tinklainė vis menkiau tesiskiria nuo visai bendrabūvio populiacijai būdingų aksiologinių nuostatų: tapatumo, idealų ir fobijų turinys iš esmės prarado technologines konotacijas ir įgijo perdėm socialinių vertybių pobūdį. Tokią homo irretitus profilio kaitą lėmė telematinių interakcijų virtimas įprastinėmis kasdienį bendrabūvį konstituojančiomis konstantomis.Pagrindiniai žodžiai: informacijos visuomenė, skaitmeninis sklastas, skaitmeniniai aborigenai, homo irretitus.The two decades of homo irretitus: beginnings and ContinuaMarius Povilas Šaulauskas
SummaryThe social demographic and axiological profile of the present-day Homo irretitus, the true master and all together humble servant of the globally digital world, exhibits a considerable change when compared with its stance at the very beginning of the current millennium. Its basic demographic characteristics such as age distribution, sex, nationality, place of residence, etc. steadily approach the world-wide average figures. The same tendency applies to the complex axiological plexus: the patterns of self-identity, as well as aspirations and worries have lost their former technocentric load and acquired forthright flavor of common socially oriented values. This overarching transformation was insistently determined by the steady conversion of telematically mediated digital interactions into the routinely constitutive vehicles of everyday lifeworld taken as a whole.Keywords: information society, digital divide, digital aborigens, homo irretitus.
Programinės paslaugos modeliai ir jų ryšys su architektūriniais sprendimais
Get PDFPaslaugų paradigma yra teorinių ir metodinių prielaidų visuma, kuri kompiuterinių sistemų kūrimą nagrinėja kaip jų komponavimą iš programinių paslaugų. Tai besivystantis kompiuterinių sistemų kūrimo būdas, todėl egzistuoja didelė sąvokų sampratų įvairovė, laikomasi skirtingų požiūrių. Straipsnyje nagrinėjami paslaugų modeliai – analizuojamos paslaugų apibrėžtys, aptariamas ir lyginamas panašių elementų, priklausančių skirtingiems modeliams, turinys. Pateikiamas programinės paslaugos apibendrintas modelis, pabrėžiant svarbą konceptų, įvardytų terminais ,,paslaugos sąsaja”, ,,paslaugos realizacija”, ,,kontraktas”. Parodoma, kad dažnai į paslaugos modelį yra įtraukiami ir paslaugų sistemos architektūros elementai. Šio darbo tikslas – apibrėžti apibendrintą paslaugos modelį ir parodyti, kad jis neturėtų apimti architektūrinius sprendimus lemiančių elementų, nes tai perpina sistemų gyvavimo ciklo skirtingų stadijų turinius.Pagrindiniai žodžiai: programinė paslauga, paslaugos modelis, paslaugų architektūros stiliaus sistema.Service Models and Their Relation to Design DecisionsMarius Kaziliūnas
SummaryThe service-oriented paradigm is still a recent development approach to computerized systems, so there are a wide variety of definitions of its concepts. In this paper, we focus on the service model. We analyse different service definitions and service model element definitions, which are discussed and compared with similar elements in different models. A software service model is presented, emphasizing the importance of the concepts identified by the terms “service interface”, “services realization”, and “contract”. The aim of the paper is to demonstrate that the service model should not include the elements that impact the further design decisions
Elektroninės valdžios paslaugų pakopų ir „E. deimanto“ modelių lyginamieji aspektai, jų tobulinimo koncepcinės kryptys
Get PDFStraipsnyje išanalizuoti elektroninės valdžios paslaugų pakopų ir „E. deimanto“ modelių kūrimo bei taikymo viešojo administravimo institucijoje ypatumai, pranašumai ir trūkumai. Sukūrus šių modelių bendruosius požymius, jais remiantis atlikta elektroninės valdžios paslaugų pakopų ir „E. deimanto“ modelių lyginamoji analizė, pateiktos šių modelių tobulinimo koncepcinės rekomendacijos. Tyrimo originalumą pabrėžia elektroninės valdžios paslaugų modelių išsami koncepcinė analizė išskiriant šių modelių bendruosius požymius lyginamuoju aspektu. Nagrinėjant elektroninės valdžios paslaugų modelius, taikyti sisteminės analizės, koncepcinės lyginamosios analizės ir dinaminio modeliavimo metodai, kurie leido geriau atskleisti elektroninės valdžios paslaugų integravimo viešojo sektoriaus institucijose problemas ir jų tobulinimo galimybes. Atlikta elektroninės valdžios paslaugų pakopų ir „E. deimanto“ modelių lyginamoji analizė bei detaliai išanalizuotos pakopų modelių transformacijos į „E. deimanto“ modelį dinaminės kryptys leistų efektyviau integruoti naujai sukurtus holistinius procesus apimančius modelius įvairių šalių viešojo sektoriaus sistemose, reglamentuojant šių modelių taikymo ypatumus nacionaliniuose teisės aktuose.Comparative Aspects of Electronic Government Services’ Maturity and “E-Diamond” Models, the Conceptual Features of Their ImprovementTadas Limba
SummaryNowadays electronic government starts dominating in all world countries. Some states are more experienced, while others just started implementing it. Nevertheless, which models the country had reached, all of them should make the progress. It is important to try to overlook and analyse in essence the e-government services maturity and “E-Diamond” models at the public administration level, that are used in various countries. Having studied the peculiarities of stages’ models of electronic government services and having carried out their comparative analysis the work shows the main similarities and differences of the models. Implementation of electronic government services in stage models is grounded on the complexity of service integration – a deeper integration of electronic government services is possible only having stepped through the lower integration stage. Swedish scientists A. Persson and G. Goldkuhl consider this policy of stage integration of services to be a disadvantage and they developed a contrapositional model “E-Diamond” which provides conditions to set free the stages and let them operate individually, not dependent on each other. Stages’ models have different requirements for self-identification in information systems. “ANAO”, “SAFAD”, “Hiller&Belanger” stages’ models require self-identification passing from the second to the third levels, while in stages’ models “Lee&Layne” and “Recreation of Public Sector Processes” requirements for self-identification appear in the second stages of providing electronic government services. Having carried out comparative analysis of all models of electronic government services, there are distinguished six key features of the models, such as possible levels of implementation, attributes of different levels, targeting at the customer, targeting at the inside processes, possibility to evaluate services, technological background. However, out of six features the main ones are considered to be the feature of targeting at the inside organizational processes of self-government and the feature of targeting at the customer. The implementation of the above mentioned features is identified in the models of “Stages” and “E-Diamond”. Both of them are quite equally targeted at restructuring inside processes and meeting the needs of customers. Assessing the models of “Stages” and “E-Diamond” according to this rather neutral targeting, they can be applied in economically developing as well as highly developed countries, thus can be considered to be universal. All in all, despite which model is used, there are lots of areas, where governments should change and improve their implementing models of e-government services. They should look ahead, if they want to do their best at e-government conceptual and strategical policy
Informacijos 2011 57
No full textInformacijos vadyba
INFORMACIJOS SAUGUMO VALDYMAS LIETUVOS VIEŠAJAME SEKTORIUJESaulius Jastiuginas
VEIKLOS AUDITAS: VEIKLOS TIKRINIMO IR VERTINIMO INSTRUMENTASJonas Mackevičius, Dalia Daujotaitė
Informacinės paslaugos
INFORMACIJOS PASLAUGOS NEĮGALIESIEMS: INFORMACINĖS PRIEIGOS ORGANIZAVIMAS DANIJOJEJurgita Rudžionienė, Indrė Lašinytė
DAUGIAKALBIŲ TEZAURŲ RENGIMAS IR ADAPTAVIMAS: LIETUVOS DUOMENŲ ARCHYVO LIDADA ATVEJISMarija Prokopčik
Medijų tyrimai
DAUGIATERPIŠKUMO KOLIZIJA MEDIJOSE: TECHNOLOGINĖS RAIDOS ASPEKTASŽygintas Pečiulis
LIETUVIŲ INTELIGENTŲ SOCIALINIS VAIDMUO FORMUOJANT TAUTINĖS TAPATYBĖS MODELIUS KULTŪRINĖJE SPAUDOJEJolita Linkevičiūtė-Rimavičienė
Informacijos ir komunikacijos technologijos
PASIKEITIMŲ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ VALSTYBINIAME BRANDOS EGZAMINE ANALIZĖBronius Skūpas
PROGRAMINĖS PASLAUGOS MODELIAI IR JŲ RYŠYS SU ARCHITEKTŪRINIAIS SPRENDIMAISMarius Kaziliūnas
PROGRAMINĖS ĮRANGOS PRIEŽIŪRUMO IR PRIEŽIŪROS MATAVIMASSigitas Dapkūnas, Valdemaras Zaramb