Informacijos mokslai
Not a member yet
650 research outputs found
Sort by
Vadybinės kompetencijos žinių visuomenės iššūkių kontekste
Get PDFPerėjimo į informacijos amžių sąlygomis intelektiniai ištekliai tampa gerokai reikšmingesni nei fiziniai. Vadovai turi ne tik mokėti ugdyti žinias, auginti jas kaip kadaise kapitalą, bet ir mokėti vadovauti turintiems tas žinias darbuotojams. Todėl besivystančios žinių visuomenės sąlygomis vadybiniam darbui keliami nauji iššūkiai, o žinios tampa esminiu organizacijos ištekliumi. Straipsnyje pabrėžiamas žinių visuomenės koncepcijos aktualumas, jos plėtros sąsaja su kompetencija kaip esmine žmogiškojo kapitalo dedamąja. Remiantis Lietuvos verslo sektoriaus vadovų vadybinės kompetencijos tyrimo rezultatais, analizuojamos vadovų kompetencijos žinių visuomenės kontekste.Managerial Competences in the Context of Knowledge Society ChallengesDanuta Diskienė, Albinas Marčinskas, Asta Stankevičienė
SummaryThe transformation to the information century implies the importance of escalating intellectual rather than physical recourses. Leaders ought to expand knowledge, raise it as capital, and have an ability to manage employees with such knowledge. Therefore, the conditions of developing knowledge society raise new challenges for management, and knowledge becomes an essential recourse of an organization. This article seeks to evaluate the managerial competences of leaders in the context of developing knowledge society. To this end, the article discusses various interpretations of the concept of knowledge society and the problems of managerial competence. This article invokes research results of leaders’ managerial competence study in Lithuania’s business sector. These results show that leaders do not posses adequate competence in all fields and are prepared only partially for the challenges of knowledge society. Therefore, formation of the national leaders’ competence development programme oriented towards the topicality of knowledge society development is expedient./span
Kolektyvinė monografija apie informacijos ir žinių vadybą verslo organizacijoje
Get PDFA Collective Monograph on the Information and Knowledge Management in a Business OrganizationDanuta Diskienė
/span
Elektroninių paslaugų modeliavimas viešajame sektoriuje
No full textStraipsnyje nagrinėjamas elektroninių paslaugų modeliavimas viešajame sektoriuje. Pateikiamas elektroninės paslaugos modelis buvo sukurtas remiantis į paslaugas orientuotos architektūros abstrakčiuoju modeliu. Modeliavimo procesas yra grindžiamas nuolatinio proceso tobulinimo idėja. Bendrojo elektroninių paslaugų modelio tikslas – skatinti partnerystę, dalytis žiniomis ir turima informacija tarp viešojo sektoriaus valdžios institucijų, atsakingų už elektroninių paslaugų kūrimą ir teikimą, siekiančių pagerinti jų teikiamų paslaugų veiksmingumą ir kokybę. Modelis gali būti naudingas atskleidžiant bendras problemas, standartizuojant elektroninių paslaugų modeliavimo ir konstravimo procesus, visoms suinteresuotoms šalims ieškant optimalių sprendimų. Pateiktasis modelis buvo išbandytas kuriant transporto priemonių registravimo elektroninę paslaugą ir gali būti naudojamas kuriant ir kitas viešas elektronines paslaugas, kurios gali būti teikiamos „vieno langelio“ elektroninės valdžios vartuose. Pasiūlytą modelį galima naudoti vertinant elektroninių paslaugų brandą ir jų bei jas realizuojančių sistemų sudėtingumą, taip pat lyginant tam tikras elektronines paslaugas tarpusavyje. Kaip technologinis sprendimas, kuriant tokių elektroninių paslaugų sistemas, yra pasiūlyta į paslaugas orientuota architektūra, kuria siekiama sukurti išplečiamas, lanksčias ir daug kartų lengvai panaudojamas sistemas.Modeling E-services in Public SectorEgidijus Ostašius, Živilė Petravičiūtė
SummaryAbstract. This article focuses on the modeling of e-services in the public sector. The approach is based on the reference model for service-oriented architecture (SOA). The modeling process is based on the idea of the Continuous improvement process. The common model is aimed to stimulate partnership among the public sector authorities involved in e-service constructing and delivery and should improve the efficiency and effectiveness of their activities, the quality of services by sharing knowledge, common services and information. It could be helpful to understand the specific issues in common problems that are related to the subject, to standardize the processes of e-services modeling and construction while seeking the optimal solutions for all parties. The proposed model was tested on the e-service of vehicle registration and could be used for building other public e-services in one-stop e-government. The proposed e-service model could be also used for evaluating the maturity and complexity of e-services systems and for comparison of particular e-services. The SOA architectural framework is proposed as a solution to reach the scalability, flexibility and reusability in building an e-service system.Keywords: generic e-service model, one-stop e-government, service-oriented architecture (SOA), reference model for SOA, business process automation, business engineering, continuous improvement process, vehicle registration
Pilietinis pasipriešinimas ir kontrpropagandos deinstitucionalizavimo prielaidos
Get PDFStraipsnyje pilietinis pasipriešinimas aptariamas kontrpropagandos požiūriu, siekiant pagrįsti šio individualaus nesutikimo su galios struktūrų primetamomis situacijomis deinstitucionalizavimo prielaidas. Teigiama, kad kontrpropaganda gali būti laikomi ir individualūs pasipriešinimo veiksmai, komunikaciniu požiūriu išreikšti viešojoje erdvėje. Pristatomi šiuolaikinės kontrpropagandos sampratos virsmai, o pilietinis pasipriešinimas išskiriamas ir empiriniais pavyzdžiais iliustruojamas kaip metodas, galintis atspindėti ir individualios deinstitucionalizuotos kontrpropagandos procesus, ir valstybinę militaristinę gynybą.Pagrindiniai žodžiai: kontrpropaganda, pilietinis pasipriešinimas, informacinės kovos, šalies gynyba, bendruomenių aktyvumas.Civil Resistence and Assumptions of the Deinstitutionalization of CounterpropagandaModestas Grigaliūnas
SummaryCivil resistance is analyzed under the outlook of counterpropaganda by seeking to base the assumptions of its deinstitutionalization. Counterpropaganda may be defined by the individual activities of resistance, which are communicated in the public space. The changes of the definition of contemporary counterpropaganda are presented, and civil resistance is illustrated by the empirical examples as the method that may help understand both the processes of individual’s deinstitutionalized counterpropaganda and the military defence of the state.Key words: counterpropaganda, civil resistance, informational fights, country defence, activity of the communities 18px;"> 
Žinioms valdyti palanki aukštųjų universitetinių mokyklų bibliotekų organizacinė elgsena
Get PDFŠiandienė žmogaus, grupės, organizacijos veikla yra grįsta žiniomis, todėl vis dažniau mokslininkai kalba apie palankių sąlygų joms kurti ir jomis dalytis sudarymą organizacijose. Tačiau tiek bendrojoje, tiek bibliotekininkystės literatūroje analizuojamas tik pavienių organizacijos elementų vaidmuo kuriant žinioms valdyti palankią aplinką. O būtinas visuminis požiūris, kurį pabrėžia organizacinės elgsenos teorija, nagrinėjanti visus žmonių elgesio ir santykio su organizacijos aplinka aspektus. Remiantis šiateorija galima teigti, kad, formuojant žinioms valdyti palankią aplinką aukštųjų universitetinių mokyklų bibliotekose, svarbūs visi organizacinės elgsenos lygmenys: individo, grupės, organizacijos. Tik atskleidus visų šių lygmenų įtaką žinioms valdyti, galima identifikuoti žinioms valdyti palankios bibliotekų organizacinės elgsenos požymius, o palyginus su esama bibliotekų organizacine elgsena, teikti sprendimus didinti šios elgsenos tinkamumą žinioms kurti ir jomis dalytis. Straipsnio tikslas – apibrėžti žinioms valdyti palankios bibliotekų organizacinės elgsenos požymius, tokios elgsenos kūrimo problemas ir teikiamas galimybes. Uždaviniai: išanalizuoti individo, grupės, organizacijos elgseną bibliotekose, pabrėžiant šių lygmenų vaidmenį kuriant žinioms valdyti palankią aplinką; įvertinti žinioms valdyti tinkamos organizacinės elgsenos kūrimo problemas ir galimybes, atsižvelgiant į specifinius bibliotekų kaip organizacijų vidaus ir išorės veiksnius.Rašant straipsnį remtasi teoriniais mokslinio tyrimo metodais (analizės, apibendrinimo, lyginimo, sintezės).Pagrindiniai žodžiai: organizacinė elgsena, žinių valdymas, biblioteka.Knowledge Management-friendly Organizational Behaviour of Academic LibrariesKristina Lymantaitė
SummaryThe low public sector efficiency, poor quality of public services shape the negative attitude toward public sector organizations. Therefore, the search of tools that would help libraries increase their efficiency, competitiveness, service quality and gain greater acceptance in society is nowadays particularly relevant. One of the possible solutions is to make library organizational behaviour, knowledge management-friendly and thus to allow the usage of the existing and encourage the creation and sharing of the new knowledge.A comprehensive analysis of library organizational behaviour elements allows to define the key features of knowledge management-friendly organizational behaviour. The definition of these features is a basis for the further research on library organizational behaviour. An analysis of the current situation of libraries organizational behavior and a comparison with the appropriate knowledge management features would allow organizing practical recommendations. The feature of knowledge management-friendly library organizational behavior that may be considered fundamental is organizational culture which is based on trust, and which fosters creativity.However, the knowledge management-friendly library organizational behaviour can only be formed at all behaviour levels (the employee, group, organization). Unfortunately, the current situation is aggravated by the fact that there is no instrument to assess the library’s organizational behaviour (in the knowledge management perspective), and there is no uniform explicit guidance to implement these changes. The creation of these tools may be considered as an area for the further research and follow-up studies.The specificity of a library as an organization, the context of changes, and the overall economic situation of the country’s instability (leading to the declining library funding) creates even more barriers for a successful organizational behaviour. Therefore, we can start with changing library’s organizational culture, because it is the most influential element, and does not require a lot of investment.Creation of knowledge management-friendly library organizational behaviour offers a possibility to implement the goals of a library and its workers and offer new competitive services for customers in order to meet their needs and expectations. A library, by disclosing the intellectual capital, becomes a flexible, innovative, entrepreneurial and learning organization and the center of learning and knowledge for both its employees and customers, and gains a leading position in the knowledge-based society
Organizacijos informacinės brandos vertinimo modelis
Get PDFKiekvieną organizaciją galima apibūdinti kaip sudėtingą sistemą, veikiančią ir siekiančią savo tikslų informacijos ir informacinių procesų dėka, todėl organizacijos turi skirti deramą dėmesį savo informaciniam potencialui formuoti ir stiprinti. Siekiant sistemingo organizacijos informacinės veiklos vertinimo, užtikrinto tobulinimo ir efektyvesnio bendrųjų tikslų įgyvendinimo, tikslinga taikyti kokybės vadybos metodus. Kokybės vadybos teorija siūlo įvairius tam tikros organizacijos veiklos srities vertinimo ir tobulinimo sprendimus. Vienas iš jų – naudoti veiklos brandos vertinimo modelius.Šio straipsnio tikslas – pristatyti organizacijos informacinės brandos vertinimo modelį, atitinkantį organizacijos veiklos brandos vertinimo modeliams keliamus reikalavimus. Tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius: 1) straipsnyje analizuojant bendrąją organizacijos brandos ir brandos vertinimo modelių koncepciją išskiriami kokybiniai tokio pobūdžio modelių požymiai; 2) išgryninama organizacijos informacinės brandos samprata; 3) identifikuojami egzistuojančių organizacijos informacinės brandos vertinimo modelių privalumai ir trūkumai; 4) remiantis atlikta analize kuriamas patobulintas informacinės brandos modelis.Tyrimo metodika. Straipsnis parengtas remiantis teoriniu tyrimu, taikant sisteminės, indukcinės analizės logiką, abstrakcijos, apibendrinimo, dedukcijos metodus. Informacinės brandos modelis tobulintas taikant operacionalizacijos metodą.Pagrindiniai žodžiai: informacinė organizacijos branda, informacinės brandos vertinimo modelis.Model of Evaluating Information maturity of organizationsLina Markevičiūtė
SummaryEvery organization is a complex system that operates and reaches its goals thanks to information and information processes. Therefore, an organization has to focus attention on its information potential formation and consolidation. The purpose of the work was to elaborate a model of evaluating organization’s informational maturity, which would meet the requirements to the organization’s activity maturity models. An organization that is applying the evaluation model of its informational maturity, can ensure a systematic evaluation of its informational activity, succenfal development and effective functioning
Korporatyvinės reputacijos formavimo principai: viešasis sektorius
No full textŠiandien vargu ar atsirastų organizacija, abejojanti korporatyvinės reputacijos svarba. Tačiau iki šiol nėra bendro korporatyvinės reputacijos apibrėžimo. Požiūrių įvairovė turi savo pranašumų ir trūkumų: viena, tai leidžia korporatyvinės reputacijos sąvoką interpretuoti savaip, kita, tampa sudėtinga susigaudyti esamos informacijos kiekyje. Reputacija dažniausiai siejama ir / ar tapatinama su korporatyviniu įvaizdžiu ir korporatyviniu identitetu. Straipsnyje analizuojama korporatyvinio identiteto, korporatyvinio įvaizdžio ir korporatyvinės reputacijos sąvokos, jų panašumai ir skirtumai. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, įvairių autorių pastabomis ir apibrėžimais, šiame darbe korporatyvinė reputacija suprantama kaip per tam tikrą laiką tarp suinteresuotojų susiformavusi, nusistovėjusi ir viešai perduodama nuomonė apie organizacijos veiklą, bruožus, rezultatus, vertybes, savybes ir pan., nusakanti galimą organizacijos elgseną ateityje ir parodanti organizacijos patikimumo, pripažinimo, pagarbos ir palankumo jai lygį. Kiekviena organizacija, neatsižvelgiant į jos profilį, tipą, sektorių ir dydį, privalo rūpintis savo suinteresuotaisiais ir palaikyti efektyvią komunikaciją su jais. Korporatyvinės reputacijos formavimas – ilgalaikis procesas, kuris duoda daug naudos organizacijai, tačiau dėl netinkamo elgesio gali būti sužlugdytas per labai trumpą laiką. Pagrindiniai teigiamos korporatyvinės reputacijos pranašumai ir nauda organizacijai yra pristatomi straipsnyje.Šio straipsnio tikslas – pristatyti viešojo sektoriaus organizacijų korporatyvinės reputacijos formavimo principus. Išanalizavus ir apibendrinus įvairių autorių siūlomus korporatyvinės reputacijos formavimo elementus ir modelius, darbe išskiriami esminiai korporatyvinės reputacijos formavimo elementai – korporatyvinis identitetas ir korporatyvinis įvaizdis. Svarbu pabrėžti, kad, be šių elementų, organizacijos turi kreipti dėmesį į politinę, ekonominę, socialinę ir technologinę aplinką bei teikti kokybiškas paslaugas. Taip galima pelnyti suinteresuotųjų pasitikėjimą.Korporatyvinės reputacijos formavimo principai straipsnyje išsamiai aprašyti ir pristatyti. Atkreipiamas dėmesys į pasikeitusį organizacijos suinteresuotųjų, kurie ir suformuoja teigiamą arba neigiamą korporatyvinę reputaciją, vaidmenį.
Corporate Reputation Formation Principles: Public SectorJelena Konieczna
SummaryThere has been a growing research interest in the area of corporate reputation. This topic has been studied in almost all business issues and not so much in public sector organizations. Corporate reputation as a valuable intangible asset needs to be managed by all types of organizations, especially by those service knowledge-based. The article focuses on the topic of corporate reputation formation within the epublic sector. The purpose of the article is to present corporate reputation formation principles for public sector organizations. There are three main objectives of the article: first, to explore the concept of corporate reputation; second, to discuss the benefits of positive corporate reputation for the public sector; and, finally, to identify and analyse corporate identity and corporate image as the main elements of public sector organization’s corporate reputation formation.Key words: public sector, corporate identity, corporate image, corporate reputation, corporate communication
Diplomatinio protokolo kaita: instrumentinis požiūris
Get PDFStraipsnyje diplomatinio protokolo kaita nagrinėjama ir vertinama iš instrumentalistinių pozicijų, diplomatinį protokolą traktuojant kaip tam tikrą apibrėžtas funkcijas atliekantį instrumentą. Protokolo ir etiketo atliekamos funkcijos kito dėl esminių aplinkos pasikeitimų skirtingais laikotarpiais, dėl to kito ir pats etiketas bei protokolas kaip instrumentas.Monarchinėje Europoje diplomatinis protokolas atliko tris funkcijas: galios palaikymo, elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo. Modernizmo laikotarpiu diplomatinis protokolas išlaikė elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo funkcijas, o praradęs galios palaikymo funkciją, patapo veiksmingos komunikacijos, elgesio lankstumo ir manevrų laisvės užtikrinimo įrankiu. Dabar elito apibrėžimo funkcija transformavosi į tarpusavio pagarbos ir pripažinimo funkciją, o likusios dvi mažai tepakito. Kinta ir veiksmingos komunikacijos užtikrinimo funkcija. Standartizuoto elgesio, kaip būtino vieno bendro vardiklio, apimtis mažėja, jis užleidžia vietą postmodernistinei komunikacinių pranešimų formų ir interpretacijos įvairovei, o tai sukuria erdvę naujam neapibrėžtumui atsirasti.Protokolas kaip instrumentas, prisitaikydamas prie kintamų aplinkos sąlygų, keičia atliekamas funkcijas. Kintama aplinka iš instrumento reikalauja kitokių funkcijų, o toms funkcijoms atlikti reikia atitinkamai pasikeitusio instrumento. Kintamos aplinkos nulemta diplomatinio protokolo funkcijų kaita lemia jo kaip instrumento paprastėjimą ir lankstumo didėjimą.Pagrindiniai žodžiai: diplomatinis protokolas, diplomatinio protokolo funkcijos, diplomatinio protokolo kaita.Instrumentalistic Approach to Diplomatic Protocol DevelopmentBeata Grebliauskienė, Mariana Sueldo
SummaryThis paper presents an analysis of the development of diplomatic protocol with an instrumentalistic approach, considering protocol as an instrument which performs clearly defined functions. Diplomatic protocol as an instrument has undergone changes determined by the transformations in the development of its functions. Then these functions have also changed together with the essential changes that occurred in their milieu in certain periods of time. In monarchical Europe, diplomatic protocol performed three functions: power keeping, elite definition and uncertainty reduction. In the modern times, diplomatic protocol has maintained the latter two and lost its power-keeping function, but it acquired two other functions serving as a guarantor of effective communication, behavior flexibility and maneuvering freedom. At present, diplomatic protocol no longer serves the purpose of defining the elite but has rather become a tool to express mutual respect and acknowledgment. Two of the former functions do not show obvious changes, whereas some transformation can be perceived regarding effective communication. The scope of the essential common denominator diminishes, giving way to postmodernist variety of signalling/message forms and interpretations, thus creating a gap for the re-appearance of uncertainty.Diplomatic protocol as an instrument adjusts to the transforming conditions of the environment by changing the functions it performs. Subsequently, the changes that occurred in the milieu where diplomatic protocol performs its functions demand that the instrument itself be adjusted in order to perform new or transformed functions as appropriate. The development of diplomatic protocol as hereby presented determines its simplification and increased flexibility as an instrument
Jungtinė biblioteka – dar vienas bibliotekų bendradarbiavimo modelis, naujas bibliotekų tipas ar būsima bibliotekų veiklos forma
Get PDFNė viena šiandienė biblioteka individualiai negali suteikti prieigos prie visų vartotojams reikalingų informacijos šaltinių. Prieigos problema nuolat aštrėja ir bibliotekoms tenka spręsti informacijos aprūpinimo bei paklausos suderinimo problemą. Vienas iš galimų sprendimo būdų – glaudesnis bibliotekų bendradarbiavimas, tenkinant vartotojų poreikius. Jau įprastomis bibliotekų bendradarbiavimo formomis tapo įvairūs bibliotekų tinklai, susivienijimai, konsorciumai, asociacijos. Viena iš glaudžiausio bibliotekų bendradarbiavimo formų – jungtinės bibliotekos. Straipsnyje keliama jungtinių bibliotekų kaip naujo reiškinio bibliotekininkystėje problema bei pristatomi vieno iš autorių atlikto jungtinių bibliotekų egzistavimo galimybių Lietuvoje tyrimo rezultatai. Straipsnyje daroma išvada, jog jungtinės bibliotekos – tai perspektyvi bibliotekų veiklos forma.Pagrindiniai žodžiai: mokslinė biblioteka, bibliotekų bendradarbiavimas, jungtinės bibliotekos, viešoji biblioteka, bibliotekų tapatybė.Joint Library – a New Model of Library Co-operation, a New Type of Library or a New Form of Future Libraries?Janina Pupelienė, Simona Baliutavičiūtė
SummaryToday, no one individual library can provide access to all information resources needed to their users. The problem of access is growing, and libraries have to accommodate information provision and demand. A possible solution of this problem is a close co- operation of libraries in order to satisfy users’ needs. Various networks, unions, consortiums of libraries are the most common forms of such co-operation. The most radical form of today‘s library co-operation is establishment of joint-use libraries. Library co-operation and particular joint-use libraries are shown as very useful for individual libraries in the article. Authors of the article give attention to various sides of joint-use library practice. They present the latest publications (Hansson, 2010) where the library identity problem while joining different types of libraries have been described.The article presents joint use libraries as a new phenomenon in library science, together with the analysis of the possibilities of such libraries in Lithuania. Considering the existence some joint-use libraries (in all cases public and school libraries are merged) in Lithuania and not very enthusiastic comments on them by some Lithuanian library professionals, authors of the article intend to present this form of joint library activities more widely to stimulate Lithuanian library managers’ interest to this innovative form.Authors believe that the current situation in Lithuania is favourable for adopting good experience of world libraries and organising joint-use libraries in the country.As a kind of a pilot research, library staff and users of two university and county libraries of Lithuanian cities – Klaipėda and Šiauliai – have been questioned in order to discover their opinion on this form of library. According to the results, library users are more enthusiastic about joint-use libraries in their cities than library staff.Both groups of respondents represented quite a similar understanding of the main benefits of joint libraries. As the most positive benefits, comfortable access to all kinds of needed information has been highlighted by 38% of questioned users and by 33% of library staff. Facilities and complexity of transformed library activities have been stressed as the main problematic areas of joint libraries for both librarians and users. A half (54%) of librarians stressed the need of additional skills in case of organising a joint library. The ability to adapt the different needs of users and provision of service for them has been mentioned as the main requirement for these new skills.The study has revealed a lack of information on joint libraries among the library staff and users of the analysed Lithuanian cities. Despite this lack, results of the research concerning the general opinion on joint-use libraries is close to the analysed publications in the world‘s media. The main conclusion of the article: Lithuanian library managers have to value joint-use libraries as an innovative and possible form for the future development of libraries in Lithuania
Korporatyvinės socialinės atsakomybės raiška verslo organizacijų veikloje: nesocialiai atsakingą veiklą vykdančių organizacijų socialinės atsakomybės veikla
Get PDFVerslo organizacijos, kurios pastaruoju metu priverstos itin aktyviai konkuruoti, vis dažniau pristatydamos savo veiklą pabrėžia socialinę veiklą, veiksmus, kurie pristato organizaciją kaip aktyvią bendruomenės narę, besirūpinančią tiek darbuotojais, tiek aplinka. Socialinės atsakomybės veikla, kuria organizacijos prisistato suinteresuotiesiems, gali būti įvardijama kaip viena iš korporatyvinės komunikacijos priemonių. Tačiau kyla klausimas, ar socialinės atsakomybės veikla kaip ryšių su suinteresuotaisiais priemonė gali būti taikoma visų organizacijų, net ir tų, kurios vykdo nesocialiai atsakingą veiklą, yra alkoholio ir tabako gamintojos. Šios straipsnio tikslas – apžvelgti korporatyvinės socialinės atsakomybės veiklos taikymo korporatyvinėje komunikacijoje galimybes ir šios veiklos raišką nesocialiai atsakingą veiklą vykdančiose organizacijose. Straipsnyje pristatoma korporatyvinės socialinės atsakomybės apibrėžtis, nurodant esminius korporatyvinės socialinės atsakomybės interpretavimo ir raiškos aspektus, išryškinant socialiai atsakingos veiklos organizacijų korporatyvinės socialinės atsakomybės veiklą. Pateikiami 2008 metų Lietuvos alkoholio gamintojų socialinės atsakomybės veiklos raiškos tyrimo rezultatai.Pagrindiniai žodžiai: organizacijos komunikacija, socialinė atsakomybė, korporatyvinė socialinė atsakomybė, nesocialiai atsakingą veiklą vykdančios organizacijos.Manifestation of Corporate Social Responsibility in Activities of Business Organizations: Corporate Social Responsibility of not Socially Responsible Business Organizations in Lithuanian Alcohol MarketRenata Matkevičienė
SummaryBusiness organizations that work in alcohol and smoke producers’ market, to avoid notoriety and low reputation in national / regional / international community, use tools of corporate social responsibility. The question discussed in the paper is based on assumptions that business organizations that produce goods such as alcohol or tobacco use tools of social responsibility to create and manage their reputation. Qualitative analysis of the content of news presented on business organizations’ web pages show that these organizations are more careful about manifestation of their international activities that could be named as socially responsible and are presented in English, than about the activities that are presented for local community in the Lithuanian language. The investigation presented in the article shows the tendency of manifestation of corporate social responsibility activities as a means of marketing but not as social projects oriented towards community (national / regional / international). The research carried out in 2008 and presented in the article shows that the business organizations that work in the not socially responsible market use corporate social responsibility only as much as it is useful for advertising and promotion activities